2024-08-26 Nr. CB-5490-2-68-3-17064-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismai netinkamai taikė ir aiškino išlaikymą vaikams reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas ir netinkamai nustatė periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydžius, išlaikymo dydį vienam nepilnamečiam vaikui siedami ne su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, o išimtinai tik su kitam nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžiu. Taip pat padarė įrodinėjimo taisyklių, nustatytų CPK 179 straipsnio 1 dalyje ir CPK 376 straipsnio 1 dalyje, pažeidimus.
Legislator headnote
AI generated2024-08-26 Nr. CB-5490-2-68-3-17064-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. T. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Full text
Nr. DOK-3196
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17064-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų A. S. (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 19 d. paduotu atsakovo J. T. (J. T.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. T. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino išlaikymą vaikams reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas ir netinkamai nustatė periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydžius, išlaikymo dydį vienam nepilnamečiam vaikui siedami ne su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, o išimtinai tik su kitam nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžiu. Taip pat padarė įrodinėjimo taisyklių, nustatytų CPK 179 straipsnio 1 dalyje ir CPK 376 straipsnio 1 dalyje, pažeidimus.
2. Teismai padarė proceso teisės normų pažeidimus, nes nuspręsdami priteistino išlaikymo dydį sieti su kitam nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžiu, kurį teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje siekiama sumažinti, netaikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, t. y. privalomai nesustabdė civilinės bylos iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, pažeidė ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso tikslą – atkurti teisinę taiką tarp šalių.
3. Teismai pažeidė CK 3.208 straipsnį, nes teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą indeksavo ir iš atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui išlaikymą, jį indeksuodamas nuo 2019 metų.
4. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 3.200 ir CK 6.50 straipsnių nuostatas, neteisingai nustatė subjektą, kuriam turi būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, nepagrįstai nusprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai veikė aktyviai ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino, nors nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys dokumentai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti J. T. (J. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 596 (penkis šimtus devyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 8 d., uždarosios akcinės bendrovės „Revolut Bank“ pavedimu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė