2021-08-02 Nr. BB-4442-1-05-2-00173-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4154/2021

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00173-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su kaltinamojo R. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl R. L. išteisinimo ir šioje dalyje byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai taip pat prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dalį dėl panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pranešta prokurorui, kad R. L. atstovaudamas UAB „T“, galimai neišmokėjo pinigų UAB „B“ už medieną – viso 43 635,64 Eur, šiuos pinigus galimai pasisavino, o neįvykusias finansines operacijas galimai įformino suklastotais apskaitos dokumentais, taip apgaulingais tvarkydamas UAB „T“ buhalterinę apskaitą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai kasaciniame skunde nurodytus prašymus grindžia teiginiais, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nepagrįstai vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunkčio nuostatomis, nes teismas neatsižvelgė į BPK 255 straipsnio 1 dalį, 257 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino BPK 270 straipsnio 3 dalį, 287 straipsnį, taip pat neįvertino, kad Šiaulių apygardos teismui savo iniciatyva suformulavus naują kaltinimą būtų pažeistos BPK 256 straipsnio taikymo ribos, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo neatitinka faktinės situacijos ir rodo netinkamą bei neteisingą teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą.

Visų pirma pažymėtina, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunkčio nuostatos pagal savo turinį yra susijusios su veikos faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-7-73-511/2021). Kasatoriaus pateikiami argumentai, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą, numatytą BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktyje iš esmės buvo pažeistos bylos nagrinėjimo teisme ribos, kaltinimo keitimo teisme nuostatos, nepasinaudota teismo iniciatyva, numatyta BPK 270 straipsnio 3 dalyje, įrodymų tyrimo galimybe apeliacinės instancijos teisme, yra subjektyvus teisinės situacijos susiklosčiusios byloje vertinimas.

Atkreipiamas dėmesys, kad kasaciniame skunde grindžiant non bis in idem principo pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra ginčijamas siekiant padaryti išvadas iš esmės dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo, jų tapatumo. Nagrinėjamoje byloje R. L. buvo kaltinamas UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimo organizavimu, tačiau žemesnės instancijos teismai neatmetė galimybės, jog R. L., atstovaudamas UAB „T“, galimai neišmokėjo pinigų UAB „B“ už medieną, tas sumas galimai pasisavino, o neįvykusias finansines operacijas galimai įformino suklastotais apskaitos dokumentais, taip galimai apgaulingai tvarkydamas UAB „T“ buhalterinę apskaitą. Jau pirmiau minėta, kad tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas ir kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamos apeliacinio teismo išvados, susiję su faktinių aplinkybių nustatymo klausimu, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kita kasacinio skundo teiginių dalimi dėl non bis in idem pažeidimo ginčijama vien perteikiant ir atkartojant kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu suformuotas teorines nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius non bis in idem principo pažeidimą siūlo svarstyti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kuri R. L. nėra baigta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju ar išteisinamuoju nuosprendžiu. Šiuo aspektu yra aktuali Europos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje aiškinant non bis in idem principo turinį bei jo pažeidimo sąlygas yra aiškiai apibrėžta, kad šis principas pradeda galioti tik esant visiškai baigtam teismo procesui, t. y. baudžiamasis persekiojimas baigiamas galutiniu sprendimu, kurį priima įgaliota institucija, dalyvaujanti vykdant teisingumą baudžiamosiose bylose nacionalinėje teisinėje sistemoje (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90). O tokios situacijos nagrinėjamu atveju kaip minėta, nenustatyta.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad apeliacinės instancijos teismas dalį bylos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktyje numatytu pagrindu grąžindamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui padarė esminius baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, jog paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Pažymėtina ir tai, kad kasacine tvarka skundžiamos tik BPK 318 straipsnio 1 dalyje ir 326 straipsnio 1, 5 dalyje išvardytos nutartys (BPK 367 straipsnio 4 dalis), kitų nutarčių teisėtumo patikrinimas kasacine tvarka nėra nustatytas. Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos BPK 257 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuria pranešta prokurorui apie galimai padarytą kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teisėtumas ir pagrįstumas, kasacine tvarka neturėtų būti revizuojamas. Tačiau netiesiogiai kasaciniame skunde prašoma įvertinti šios nutarties teisėtumą, tikrinti dėl jos padarytas apeliacinės instancijos teismo išvadas. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Šiuo atveju, kolegijos manymu, kasaciniame skunde pateiktas prašymas – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis, priimta BPK 257 straipsnio pagrindu, neatitinka BPK 382 straipsnyje nustatytų kasacinio teismo įgaliojimų.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti kaltinamojo R. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas