27bb65ea-a9f4-4cf0-8a43-05c80d92a65c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-953-153/2012;Pirmosios instancijos teismo teisėjas Edmundas Inokaitis;(Proceso Nr. 2-05-3-08598-2011-4); (S) Procesinio dokumento kategorijos: 121.21, 121.22, 44.5.2.4, 73.2.6.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12838-191/2011 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui A.

V. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : Ieškovas nurodė, kad Italijoje 2007-10-15 dėl transporto priemonės FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir sužaloti asmenys. Atsakovui A. V. priklausanti, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos.

IeÅ¡kovas, gavęs Italijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimus sumokėti 9 856,03 eurus (34 030,90 Lt) dėl transporto priemone FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos reikalavimÄ pripažino ir sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡ viso 9 856,03 eurus. Atsakovas gera valia nesutiko atlyginti ieÅ¡kovo turėtų draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo iÅ¡laidų, dėl to ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 34 030,90 Lt nuostolių atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 1 021 Lt žyminį mokestį, bei 209,90 Lt už pateikiamų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas A.

V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad dar 2005 m. lapkričio mėn. atsakovas A. V. su eismo įvykį sukėlusiu asmeniu italu C. F. M. sudarė automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį už 4 000 Lt, raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties nerašė, nes to nenumatė įstatymas (LR CK 1.72 str. 1 d.). Automobilis liko neperregistruotas, nes iÅ¡ C. F. M. atsakovas jokių žinių nesulaukė.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėn. nebebuvo automobilio FIAT DUCATO savininkas.

Tai teismas nustatė remdamasis atsakovo paaiÅ¡kinimu, liudytojos J. P. parodymais. Taigi atsakovas neturėjo pareigos Å¡ios transporto priemonės apdrausti. Teismo nuomone, tikėtina, jog automobilis buvo parduotas už 4 000 Lt, dėl to remiantis tuo metu galiojusiu įstatymu nebuvo bÅ«tina automobilio pardavimo sandorio įforminti raÅ¡ytine forma (LR CK 1.72 str. 1 d.). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvus , teismo manymu, įrodo aplinkybė, kad atsakovas, jo teigimu, nėra buvęs Italijoje, nemoka italų kalbos, todėl negalėjo kitokiu pagrindu Å¡io automobilio perleisti ar duoti juo naudotis nepažįstamam asmeniui.Apeliaciniu skundu Kauno m. apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris nurodė, kad byloje priimtas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, jeigu teismas priimdamas jį: netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti; taikė įstatymÄ , kurio nereikėjo taikyti. Apeliantas prašė skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti dėl Å¡ių motyvų:Kauno m. apylinkės teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog: „...autoįvykio dienÄ atsakovas nebuvo transporto priemonės savininkas, todėl jis nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje" prieÅ¡tarauja TPVCAPD įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, nes ji yra paremta vien tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, liudytojo parodymais bei nepagrįstomis prielaidomis.

Pareiga įrodyti nuosavybės teisės perleidimo faktÄ tenka atsakovui (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34, Vilnius 2011, 372 psl.). LAT nedviprasmiÅ¡kai pasisakė, kad buvęs savininkas galėtų įrodyti, jog automobilį pardavė kitam konkrečiam asmeniui, tuo pačiu – iÅ¡vengti atsakomybės prieÅ¡ apeliantÄ , tik pateikdamas raÅ¡ytinį (pirkimo-pardavimo sutartį, paaiÅ¡kinimÄ , ar pan.) ar žodinį paties tariamo pirkėjo patvirtinimÄ , jog bÅ«tent jis įsigijo transporto priemonę.

O liudytojų parodymai apie tariamÄ transporto priemonės pardavimo sandorį nėra pakankami iÅ¡vadai, jog transporto priemonės savininkas, o tuo pačiu ir atsakingas asmuo prieÅ¡ apeliantÄ , yra kitas negu VÄ® „Regitra“ tvarkomame registre nurodomas asmuo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo LAT formuojamÄ praktikÄ (CPK 4 straipsnis) ir, vadovaudamasis tik paties atsakovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojo parodymais, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi paties atsakovo, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, teiginiai yra gynybiniai ir vertintini tik kritiÅ¡kai, atsakovas: nenurodė nei tikslios tariamai įvykusio sandorio datos, nei tikslių tariamo pirkėjo duomenų; nenurodė, kokia kalba buvo tariamai sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, liudytojos J.

P. parodymai taip pat vertintini kritiÅ¡kai, nes ji yra akivaizdžiai suinteresuotas byloje asmuo – atsakovo pažįstama; apelianto manymu, neįtikėtina, jog liudytoja tiksliai atsimena apie prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus tariamai įvykusius įvykius ir kad atsakovas atsiskaitė jai apie tai, jog atvyko į kavinę sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio, nors liudytoja negalėjo nurodyti nei tariamai parduodamos transporto priemonės, nei asmens, kuriam tariamai buvo parduota transporto priemonė, duomenų. Atsakovo teismui pateikti paaiÅ¡kinimai nebuvo teikiami apeliantui, kai atsakovas gavo jam adresuotas pretenzijas, apie liudytojÄ J.

P. nebuvo užsiminta nei viename atsakovo teismui teiktame procesiniame dokumente.Atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas neginčija bylos faktinių aplinkybių, kad ieÅ¡kovas atlygino automobiliu, kuris registruotas atsakovo vardu, padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau nesutinka su tuo, kad privalo atlyginti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokos iÅ¡laidų sumÄ .

Atsakovas dar 2005 metais pardavė automobilį FIAT DUCATO, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Italijos piliečiui, praėjus Å¡eÅ¡eriems metams po Å¡ios sutarties sudarymo dokumentas, kuris tariamai buvo suraÅ¡ytas, nėra iÅ¡likęs. Pateikdamas dublikÄ Kauno miesto apylinkės teismui atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ užklausti ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų apie eismo įvykį sukėlusio asmens C. F. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ , siekiant, jog Å¡is asmuo bÅ«tų įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, ir tikėjosi, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs 34 030,90 Lt žalos atlyginimÄ už C.

F. M. padarytÄ Å¾alÄ , turės iÅ¡samius Å¡io asmens identifikacijos duomenis, tačiau duomenys į bylÄ nebuvo pateikti. Kitos institucijos atsakovui negalėjo suteikti reikiamos pagalbos. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, jog kavinėje „Šalia kelio“, kurioje buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovÄ matė viena jo pažįstama, t. y. J. P.. Atsakovas gyvena Vokietijoje ir glaudaus ryÅ¡io su Lietuvoje gyvenančiais draugais bei pažįstamais nepalaiko, nežinojo, ar pavyks Å¡iÄ liudytojÄ surasti ir ar ji galės atvykti į teismo posėdį.

Todėl pagrįstai tikėjosi, kad teismui bus pateikti duomenys apie C. F. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ , tad liudytojų parodymai nebus vienintelis įrodymas pirkimo-pardavimo sutarčiai patvirtinti. Civilinė byla buvo nagrinėjama žodžiu. IeÅ¡kovas pats teismo posėdžiuose nedalyvavo ir nepasinaudojo jam suteikta teise užduoti klausimų nei atsakovui, nei apklaustai liudytojai, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes (LR CPK 192 str. 6 d.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad liudytoja negalėjo tiksliai įvardinti nei asmens, kuriam pardavė automobilį, nei pačios transporto priemonės duomenų, atsakovo manymu, nėra logiÅ¡ka, kadangi atsakovas nepateikė jai tikslios ataskaitos apie automobilio pardavimÄ (be to, kad pasakė, jog jį pardavė), be to, nuo Å¡io įvykio praėjo daugiau nei Å¡eÅ¡eri metai.

Atsakovas perdavė pirkėjui automobilį su nuosavybę liudijančiais dokumentais bei draudimo sutartimi (automobilis buvo parduotas vis dar galiojant draudimo sutarčiai), o jis atsakovui sumokėjo 4 000 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi ne vien liudytojos paaiÅ¡kinimais, bet ir visa faktiÅ¡kai susiklosčiusia situacija, atsižvelgė į atsakovo pastangas įtraukti į bylÄ Å¾alÄ sukėlusį asmenį, taip pat vadovavosi protingumo principais. Teismas deramai atsižvelgė į atsakovo parodymų nuoseklumÄ .

Teismui papraÅ¡ius pateikti duomenis apie automobilio FIAT DUCATO, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties galiojimo datÄ , paaiÅ¡kėjo, jog automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu iÅ¡ tiesų buvo apdraustas, bei tai, kad automobilių prekyba atsakovas nesiverčia, tai buvo vienintelis atsakovo parduotas automobilis. Atsakovas neturėjo prekybos patirties. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ priėjo prie teisingos iÅ¡vados ir nustatė teisingas aplinkybes.

Apelianto teiginys, kad teismas nesivadovavo teisės norma, kuri taikytina byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes, arba vadovavosi teisės norma, kuri ginčo teisinių santykių nereglamentuoja, turėtų bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, nes apeliantas nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas teismas pažeidė – kokio įstatymo netaikė ar kokį turėjo taikyti. Apelianto nurodomo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriuo nustatyta, kad vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimÄ nėra pakankami iÅ¡vadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, gauti, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis.

Nors Å¡iuo atveju atsakovas ėmėsi bÅ«tiniausių pastangų, kad C. F. M. bÅ«tų įtrauktas į Å¡iÄ civilinę bylÄ , o apelianto nurodomoje byloje egzistavo reali galimybė į bylÄ Ä¯traukti automobilį pirkusį asmenį, tačiau Å¡ia galimybe sÄ moningai nebuvo pasinaudota. Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas lemia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro apelianto skundo teiginiai, susiję su netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų instituto, LAT kasacinės praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų taikymu sprendžiant klausimÄ , dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui ir ar jam dėl to kyla teisės aktais nustatyta pareiga atlyginti ieÅ¡kovo turėtas draudimo iÅ¡mokų iÅ¡laidas. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas vieÅ¡ame registre, Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama.

Nagrinėdamas tokio pobÅ«džio ginčus ir aiÅ¡kindamas CK 1.75 str. 1 d., numatančios privalomÄ teisinę sandorių registracijÄ , nuostatas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atvejais kasacinis teismas savo nutartyse dėl tokios sutarties registracijos ir jos teisinės reikÅ¡mės ne kartÄ yra pabrėžęs, jog Å¡i teisės norma netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neiÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas.

TokiÄ kasacinio teismo iÅ¡vadÄ suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-448; 2010-11-11 nutartis c. b. Nr. 3K-7-309/2010; 2010-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495; 2011-02-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2011). Todėl sutiktina su atsakovu, kad vien transporto priemonės neperregistravimas naujajam pirkėjui savaime dar nereiÅ¡kia, kad ankstesniojo savininko nuosavybės teisė į automobilį dar nepasibaigusi.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovui pareikÅ¡tus ieÅ¡kovo reikalavimus, nepagrįstai įvardijo tinkamai įgyvendintÄ atsakovo pareigÄ Ä¯rodyti automobilio pardavimo faktÄ kitam asmeniui ir nepagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, jog Å¡is paneigė registre iÅ¡vieÅ¡into automobilio savininko prezumpcijÄ . Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais svarstomu klausimu, nurodo, kad tokioje situacijoje, kuomet dėl naudojimosi ir transporto priemonės valdymo kyla realių turtinių padarinių ir ginčas dėl to nagrinėjamas teisme, atsakovui nepakanka byloje patvirtinti, kad automobilis buvo parduotas dar iki padaryto eismo įvykio, tariamai 2005 m., galimai C.

F. M. Kadangi bÅ«tent atsakovui tenka pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti jo nuosavybės teise įregistruoto turto pardavimo faktÄ ir taip paneigti prievolės ieÅ¡kovui buvimÄ (CPK 12 str., 178 str.), tačiau atsakovas jokių kitų objektyvių duomenų tokiems savo teiginiams patvirtinti, iÅ¡skyrus atsakovo paaiÅ¡kinimÄ pripažinimÄ teismui (b. l. 94, 130, 1 t.), kad automobilį pardavė 2005 m., atsakovo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , jog atsakovas nėra tikras, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su eismo įvykį sukėlusiu asmeniu C.

F. M., bei liudytojos J. P. paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 128–130, 1 t.), kuri patvirtino, kad kavinėje atsakovas paaiÅ¡kino, jog pardavė maÅ¡inÄ , o kartu su atsakovu buvę kavinėje žmonės skaičiavo pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir negali bÅ«ti vertinami kaip tinkama įrodinėjimo priemonė ginčo automobilio pardavimo-pirkimo 2005 m. faktui įrodyti. Tinkamais įrodymais byloje galėjo bÅ«ti, pavyzdžiui, pinigų už parduotÄ turtÄ gavimo dokumentas (raÅ¡telis, pakvitavimas), nes, kaip nurodė atsakovas, asmuo, nupirkęs automobilį, sumokėjo jam 4000 Lt, atsakovo kreipimasis į teismÄ dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo pagal CK 6.309 str. 3 d., juolab kalbama apie padidinto pavojaus Å¡altinio valdymo perdavimÄ kitam asmeniui ir galimas su tuo susijusiÄ rizikÄ , VÄ® „Regitra“ adresuotas raÅ¡ytinis praneÅ¡imas apie pasikeitusius Å¡io automobilio savininko duomenis ir pan.

Tas faktas, kad atsakovas neturėjo automobilio pirkimo-pardavimo patirties ar nebuvo Italijoje, neatleidžia atsakovo nuo turtinės atsakomybės, nes atsakovas elgėsi neapdairiai, neprotingai, nesÄ Å¾iningai nepasirÅ«pino pirkimo-pardavimo sutarties įforminimu ir iÅ¡vieÅ¡inimu, todėl negali reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo, kad pastarasis pasirÅ«pintų įrodymais atsakovo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti arba atleistų atsakovÄ nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokos iÅ¡laidas. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, dėl to ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė nepagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio atlygintinio perleidimo (pardavimo) faktas kitam asmeniui bei tokio sandorio sudarymas Å¡ioje byloje neįrodyti (CPK 185 str.). Automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku autoįvykio momentu, t. y. 2007-10-15, tebebuvo atsakovas, taigi prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Atmestinas atsakovo motyvas dėl procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad kavinėje atsakovas sutiko pažįstamÄ J. P., kuri gali paliudyti sandorio sudarymo aplinkybes, nes atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l.

53) atsakovas nenurodė, jog tai yra J. P., o tiesiog parašė, kad kavinėje sutiko pažįstamÄ , kuriai pasakė, kad pardavė maÅ¡inÄ . Taigi liudytojos paaiÅ¡kinimas dėl sutarties sudarymo vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, nes apie ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ liudytoja sužinojo iÅ¡ atsakovo, tai liudytoja patvirtino teismo posėdyje (1 t., b. l. 130). Atsakovo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ remdamasis atsakovo parodymų nuoseklumu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes atsakovas pripažino, kad dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena.

CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2011-06-07 (1 t., b. l. 3–5), eismo įvykis įvyko 2007-10-15 (1 t., b. l. 14), 2008-09-23, 2011-05-23 (1 t., b. l. 33, 35) ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ dėl įvykusio Italijoje eismo įvykio ir atsakovo pareigos atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovas turėjo protingÄ terminÄ Ä¯rodymams dėl automobilio pardavimo surinkti, tačiau savo teisėmis nepasirÅ«pino.

Taip pat negalima sutikti su atsakovo motyvais, kad jis dėjo bÅ«tiniausias pastangas, jog į bylÄ bÅ«tų įtrauktas C. F. M., nes Å¡io asmens nustatymu atsakovas pradėjo domėtis tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo prielaidos, kad duomenis į bylÄ apie C. F. M. pateiks ieÅ¡kovas, yra nepagrįstos ir nesudarančios pagrindo pripažinti, kad atsakovas negali pateikti įrodymų į bylÄ dėl ieÅ¡kovo neveikimo. Nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad atsakovas tikėjosi, jog byloje bus įtrauktas ir apklaustas avarijos kaltininkas C.

F. M., nes atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes, kurios nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos nedalyvaujant C. F. M., norėtų iÅ¡aiÅ¡kinti byloje. IÅ¡ atsakovo procesinių dokumentų ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovas pardavė automobilį asmeniui vardu F., tačiau praėjus 6 metams po automobilio pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo atsakovas nėra tikras dėl Å¡io asmens tapatybės (1 t., b. l. 77–78). Atsakovo praÅ¡ymu ir teismo nurodymu ieÅ¡kovas rinko informacijÄ apie avarijos kaltininkÄ , tačiau duomenų negavo, tai patvirtina bylos medžiaga (1 t., b. l. 106–107).

Tas faktas, kad C. F. M. eismo įvykio dokumentuose nurodytas kaip eismo įvykio kaltininkas, byloje neginčijama (1 t., b. l. 14), tačiau nenuginčijus aplinkybės, jog eismo įvykio momentu atsakovas valdė nuosavybės teise ginčo automobilį, C. F. Mi. dalyvavimas ar nedalyvavimas byloje neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , nes ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Todėl atsakovo motyvai dėl byloje nepateiktos informacijos apie avarijos kaltininko buvimo vietÄ ir jo nedalyvavimÄ byloje nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovo nurodytos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime aplinkybės dėl atsakovo pareigos sumokėti žalÄ negali bÅ«ti nustatytos byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 3–44).

IeÅ¡kinio reikalavimui įrodyti ieÅ¡kovas pateikė nemaža raÅ¡ytinių įrodymų, kurie nėra nuginčyti jokiais kitais įrodymais ir patvirtina, kad atsakovo vardu registruotas automobilis FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7), vairuojamas C. F. M., 2007-10-15 įvykdė avarijÄ , kurios kaltininku pripažintas C. F. M.. Eismo įvykio metu atsakovo vardu registruotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieÅ¡kovas, vykdydamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 4 d., sumokėjo Italijos nacionalinio draudikų biurui 9 856,03 EUR (1 t., b. l. 15–16, 31–32), tad įgijo teisę regreso tvarka Å¡iÄ iÅ¡mokos sumÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo (CK 6.270, 6.280 str. 1 d., TPVCAPD įst. 23 str.), t. y. 34 030,90 Lt nuostolių atlyginimÄ .

Atsakovas gera valia nesutiko atlyginti ieÅ¡kovui patirtų draudimo iÅ¡mokos iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl žalos priteisimo, dėl to atsirado papildomų iÅ¡laidų – žyminio mokesčio ir pateikiamų su ieÅ¡kiniu priedų vertimo, kurias taip pat privalo atlyginti atsakovas (CPK 88 str.). Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str.). Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas (CK 6.245–249 str.), teismo sprendimas panaikinamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo reikalavimai tenkintini kaip pagrįsti ir įrodyti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei ir ieÅ¡kovui tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 28, 1 t., b. l., 6, 36, 37), nes jos yra įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais bei susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 93 str. 1 d. 91 str. 1 d., 96, 92 str., 88 str. 3 p.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str., n u s p r e n d ė :

             Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)):ieÅ¡kiniui patenkinti 34 030,90 (trisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt litų 90 ct) Lt;bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti: 1 021 (vieno tÅ«kstančio dvideÅ¡imt vieno) Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , 209,90 (du Å¡imtus devynis Lt 90 ct) Lt už vertėjo paslaugas, 1 021 (vieno tÅ«kstančio dvideÅ¡imt vieno) Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ;penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (34 030,90 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-06-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, Algirdo g. 38,Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440); 14,40Lt paÅ¡to iÅ¡laidas, susiejusias su dokumentų įteikimu, valstybei – iÅ¡ieÅ¡kotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105 Kaunas, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                                               Galina Blaževič  Kolegijos teisėjai                                                                                       Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                                               Egidijus Tamašauskas