2019-01-31 Nr. AB-2942-3-61-3-00317-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-301-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00317-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1, 18), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 550 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu jam buvo priteistas 1 200 Eur žalos atlyginimas. Kadangi šis teismo sprendimas Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2016 m. liepos 27 d., jis turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 27 d., tačiau priteista suma buvo pervesta tik 2016 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjo teigimu, tokiais savo veiksmais Teisingumo ministerija pažeidė teisės aktų nuostatas, sukėlė pareiškėjui moralinę žalą, kadangi minėti pinigai jam buvo reikalingi tam, jog galėtų padėti savo 10 metų dukteriai, be to, jis (informacija neskelbtina), todėl jo mitybos racionas turi būti kiek įmanoma platesnis nei jis gali gauti pataisos namų valgykloje. Pareiškėjas nurodė, jog jokių kitų pajamų neturi.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 23–25) prašė bylą nutraukti, o jos nenutraukus – skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginti Teisingumo ministerijai yra skiriami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tačiau jų nepakako 2016 m. gautiems teismo sprendimams (įskaitant ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą) įvykdyti. Teisingumo ministerija 2016 m. spalio 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, prašydama padidinti asignavimus, skirtus teismo sprendimų vykdymui. Gavus papildomas lėšas, pareiškėjui priteista suma buvo išmokėta 2016 m. gruodžio 9 d. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo vykdymo terminų ir tvarkos, todėl jis yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostę teisiniai santykiai yra priskirtini civilinei (civilinio proceso) teisei. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės teismo sprendimo vykdymo stadijoje buvo pažeistos, dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka, turėjo kreiptis į antstolį. Be to, atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl Teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neigiamas ilgai išliekančias pasekmes.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė per Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė (b. l. 52–55).

6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2016 m. liepos 22 d. pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė prašymą pervesti jam Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu priteistas pinigines lėšas. 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (1.35)7R-6534 Teisingumo ministerija pareiškėjui nurodė, kad teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas buvo gautas 2016 m. liepos 27 d. ir jis bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 27 d. 2016 m. gruodžio 9 d. Teisingumo ministerija pervedė pareiškėjui 1 200 Eur.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju yra keliamas klausimas dėl Teisingumo ministerijos neveikimo, susijusio su teismo sprendimo vykdymu, ir dėl to kilusios žalos atlyginimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija yra neteisi teigdama, kad ginčas yra nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl nutraukti bylą nebuvo teisinio pagrindo.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.250 straipsniais, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

9. Teismas nustatė, kad Teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (1.35)7R-6534 nurodė, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista 1 200 Eur neturtinės žalos, gavo 2016 m. liepos 27 d. ir, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata, įsipareigojo jį įvykdyti iki 2016 m. spalio 27 d. Tačiau iš teismui pateikto banko mokėjimo nurodymo matyti, kad Teisingumo ministerija pareiškėjui pinigus pervedė tik 2016 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus 43 dienoms po numatyto termino pabaigos. Teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, jog tokia situacija susiklostė dėl to, kad nepakako iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Teismas atmetė šiuos atsakovo atstovo argumentus, kadangi šiuo atveju nustatyta, kad Teisingumo ministerija apie pareigą pervesti pareiškėjui 1 200 Eur žinojo jau nuo 2016 m. liepos 27 d., o dėl lėšų trūkumo į Finansų ministeriją kreipėsi tik 2016 m. spalio 24 d., t. y. po nepateisinamai ilgo laiko tarpo, besibaigiant įsipareigojimo įvykdymo terminui.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų skunde nurodomas aplinkybes, t. y. jog jis (informacija neskelbtina) diabetu bei teikia išlaikymą savo dukteriai. Pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atsiradimo nebuvo pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismui nekilo abejonių, kad dėl Teisingumo ministerijos neveikimo pareiškėjas negalėjo naudotis jam teismo sprendimu priteistomis lėšomis. Pareiškėjas dėl minėto Teisingumo ministerijos neveikimo galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog patirti nepatogumai buvo tokie intensyvūs, kad žala pareiškėjui turi būti atlyginama pinigais.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų darę įtaką tolimesniam pareiškėjo gyvenimui, taip pat nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti (b. l. 61–63).

13. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl Teisingumo ministerijos veiksmų jam būtų kilusios intensyvios, ilgai išliekančios neigiamos pasekmės, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais jam neturėtų būti priteistas. Tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Teisingumo ministerijos veiksmai vykdant teismo sprendimą yra prilyginti valstybės valdžios institucijos aktui, kaip tai apibrėžia CK 6.271 straipsnis.

14. Atsakovas pabrėžia, jog teismo sprendimo vykdymo tvarka ir jo nevykdymo pasekmės yra reglamentuotos ABTĮ 97 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vykdymo procesas, reglamentuotas Civilinio proceso kodekso VI dalyje, nėra viešosios teisės dalis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės teismo sprendimo vykdymo stadijoje buvo pažeistos, dėl teismo sprendimo priverstino vykdymo nustatyta tvarka turėjo kreiptis į antstolį, o ne inicijuoti naują teisminį ginčą. Mano, kad šis ginčas, kilęs dėl teismo sprendimo vykdymo, yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl teismas privalėjo bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Teisingumo ministerijos veiksmų, nevykdant teismo sprendimo, t. y. pažeidžiant įstatyme nustatytą terminą žalai atlyginti.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė dėl Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė.

17. Atsakovas kreipėsi apeliaciniu skundu ir nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šis ginčas, kilęs dėl teismo sprendimo vykdymo, yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą nutraukti.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama tai, kad šiuo atveju non reformatio in peius (liet. draudimo keisti į blogąją pusę) principas, draudžiantis apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nėra aktualus pareiškėjui, nes apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir valstybės deliktinės atsakomybės.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

21. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, galima daryti išvadą, kad Įstatyme yra numatytos dvi stadijos įvykdyti teismo sprendimą dėl priteisto žalos atlyginimo asmeniui: 1) Teisingumo ministerija per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo įvykdo teismo sprendimą (perveda į asmens sąskaitą priteistą sumą); 2) Teisingumo ministerijai neįvykdžius teismo sprendimo per minėtą 3 mėnesių terminą, asmuo gali kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio įvykdymo (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-415/2018).

23. Byloje nustatyta, jog Teisingumo ministerija, atlikdama Įstatymu jai pavestas funkcijas vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-405-621/2015, kuriuo iš Lietuvos valstybės pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nepervedė teismo sprendimu priteistos sumos pareiškėjui per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo, kaip tai numatyta Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti, kad šiuo atveju pareiškėją ir Teisingumo ministeriją siejantys santykiai kyla iš teismo sprendimo įvykdymo proceso, kuriame pareiškėjas turi teisę veikti aktyviai, t. y., suėjus nustatytam terminui ir teismo sprendimui nesant įvykdytam, siekti teismo sprendimo priverstinio įvykdymo, tačiau, kaip minėta, byloje nėra duomenų (to nenurodo ir pareiškėjas), kad pareiškėjas tinkamai išnaudojo jam suteiktas teises (priemones) pasinaudoti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo procedūra, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas. Tik nustačius, kad pareiškėjas išnaudojo visas jam suteiktas priemones, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas, ir Teisingumo ministerijai vis tiek teismo sprendimo neįvykdžius antrosios stadijos metu, teisėjų kolegijos nuomone, būtų pagrindas vertinti, ar valstybės valdžios institucija padarė neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė).

25. Kadangi nenustatyta, kad pareiškėjas išnaudoja visas jam prieinamas priemones teismo sprendimui įvykdyti (pasinaudojo priverstine teismo sprendimo įvykdymo procedūra), nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju kyla valstybės deliktinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, dėl to nėra pagrindo spręsti, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir nagrinėti klausimą dėl tos neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė