27b5dbe4-19e7-4eaf-b976-3b0f14e615ec · Kauno apygardos teismas

                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-594/2016                                                                          Proceso Nr. 1-01-1-23962-2015-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. liepos 21 d.

                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Olego Šibkovo, Rimo Švirino,sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei D. A.,nuteistajam T. K.,nuteistojo gynėjai advokatei D.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K. (toliau – T. K.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo T. K. faktinio sulaikymo dienos.T. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : 2016 m. gegužės 3 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu T. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. balandžio 26 d., apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ nepilnamečio L. B., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagrobė svetimÄ D. B. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: tyčia kumščiu trenkęs L. B. vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį skruostÄ , o nukentėjusiajam nuo smÅ«gio nukritus ant žemės, pagrobė ant grindinio iÅ¡ L.

B. kiÅ¡enės iÅ¡kritusį, D. B. priklausantį, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Xperia E3“, 159 eurų vertės, bei įspyrus L. B. į deÅ¡inį Å¡onÄ , nenustatytas asmuo pagrobė iÅ¡kritusiÄ L. B. turėtÄ piniginę, 10 eurų vertės, kurioje buvo 4 eurai, priklausantys D. B., o nukentėjusiajam L. B. pareikalavus grÄ Å¾inti telefonÄ , nenustatytas asmuo spyrė L. B. į kaklo sritį ir L. B. dar kartÄ nukritus, T. K. su nenustatytu asmeniu pasiÅ¡alino, t. y. tokiais bendrais veiksmais, padarant L.

B. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobė D. B. priklausantį turtÄ , bendros 173 eurų vertės.Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį, dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir priimti jį iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, perkvalifikuoti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 2.1.

Apelianto teigimu, jis tik vienÄ kartÄ kumščiu trenkė nukentėjusiajam, dėl ko Å¡is nukrito ant žemės, o mobilusis telefonas iÅ¡krito iÅ¡ kiÅ¡enės. Å io telefono jis nepaėmė, iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, o grįžo į barÄ . IÅ¡ liudytojų parodymų akivaizdu, jog jis neturėjo jokio tikslo apiplėšti nukentėjusįjį, užvaldyti turtÄ . Fizinis smurtas buvo panaudotas dėl arogantiÅ¡ko nukentėjusiojo elgesio. 2.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, kadangi specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl pagal faktÄ veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo parodymų, kaip ir nevertino to fakto, kad paties nukentėjusiojo elgesys iÅ¡provokavo konfliktÄ . Nurodoma, kad iÅ¡ Å¡io įvykio jis pasimokė, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realios bausmės paskyrimo. Teismo posėdyje nuteistasis T. K. bei jo gynėja advokatė D. J. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T.

K. 2015 m. balandžio 26 d., apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ nepilnamečio L. B., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagrobė svetimÄ D. B. priklausantį turtÄ , kas, apylinkės teismo vertinimu, atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Nors apeliaciniu skundu su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, nurodant, kad smurtas buvo panaudotas ne tikslu apiplėšti nukentėjusįjį, T.

K. telefono neėmė, todėl jo veiksmai galėjo bÅ«ti kvalifikuoti tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio nuostatas, tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Jo kaltę įvykdžius plėšimÄ nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymais.Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .

Grobimo sÄ voka apima du momentus:

1) turto paėmimÄ (jo faktinės vietos pakeitimÄ ) ir 2) turto užvaldymÄ (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius Å¡iuos du momentus, veika laikoma baigta. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas panaudodamas smurtÄ siekė pagrobti svetimÄ turtÄ . Jei smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas ne siekiant jo turto, bet kaip tarpusavio ginčo pasekmė, o savanaudiÅ¡kos paskatos atsirado po ginčo ir jos buvo realizuotos pagrobiant nukentėjusiojo turtÄ , veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis (BK 178 straipsnis ir atitinkamas nusikaltimų žmogaus sveikatai straipsnis), o esant tam tikriems fizinio smurto požymiams, tačiau nesant svetimo turto pagrobimo fakto, asmens veika kvalifikuojama pagal atitinkamas fizinio smurto sukeltas pasekmes.

Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ veika vertinama kaip plėšimas ir tokiais atvejais, kai smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padaryti iÅ¡ karto po to, kai turtas buvo užvaldytas, siekiant iÅ¡laikyti užvaldytÄ turtÄ , jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ar disponuoti (kasacinės bylos Nr.: 2K-251/2004; 2K-189/2009, 2K-488/2011).Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad sutinkamai su Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2496/15(02), L.

B. padaryta poodinė krausjosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imas, deÅ¡inės plaÅ¡takos odos nubrozdinimai; sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi metu, galimai užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2015 m. balandžio 26 d.; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. t. 1, b. l. 27). Nukentėjusysis L. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiÅ¡kindamas jam nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes nurodė, kad 2015 m. balandžio 26 d. susitiko su pažįstamu M. nuėjo į barÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje.

BÅ«nant bare prie jų prisėdo T. (K.) bei dar vienas ilgas, plonas, aukÅ¡tas ir praplikęs vyras. Vėliau jie išėjo parÅ«kyti. IÅ¡ pradžių rÅ«kė prie durų. Paskui „ilgas“ pasakė, kad eitų už kampo. Jis kažkÄ pasakė. Tada T. sudavė jam į kairę akį, nuo ko jis nukrito, jam iÅ¡krito telefonas. Bandė telefonÄ griebti, bet jam įspyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ . T. paėmė telefonÄ , o tas kitas pasiėmė piniginę. Jis (L. B.) atsistojo ir bėgo, T. Å¡aukė, kad Å¡is atiduotų telefonÄ .

Tas kitas dar iÅ¡ deÅ¡inės kojos pataikė į kaklÄ . Jis (L. B.) vėl parkrito ir jie abu nubėgo laiptų link. Nei vienas negrįžo. Tomas pirmas paėmė telefonÄ , o paskui, kai pradėjo bėgti, tam kitam perdavė. Jis dar bandė griebti už rankos kai telefonÄ perdavinėjo, tada jam dar trenkė. Piniginę paėmė tas kitas, kai dar gavo smÅ«gį į Å¡onÄ . Jis (L. B.) nubėgo į barÄ . Barmenės paprašė, kad duotų telefonÄ , atvažiavo policija. 8.1. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.

Nors apklausiamas teisme nukentėjusysis kiek detaliau nurodė įvykio aplinkybes nei buvo nurodęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o jo parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau apklausiamas teisme jis nuosekliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino parodymų nesutapimus, aiÅ¡kiai nurodė kiekvieno iÅ¡ jo atžvilgiu neteisėtai veikusių asmenų veiksmus, detaliai atpasakojo analizuojamo įvykio eigÄ , dėl ko abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad iÅ¡ dalies jo parodymus patvirtino ir nukentėjusysis D.

B., - paaiÅ¡kinęs, kad įvykio dienÄ jo sÅ«nų L. B. į namus parvežė policijos pareigÅ«nai; sÅ«nus buvo sumuÅ¡tas ir iÅ¡gėręs; sÅ«naus teigimu, jis buvo bare, kur jis iÅ¡gėrė, jį sumušė bei atėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nupirktÄ D. B., - bei liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. I., - nurodžiusi, kad nukentėjusysis įvykio dienÄ bare buvo su mergina ir vaikinu; jie buvo iÅ¡gėrę ir vienu momentu išėjo į laukÄ , po ko, L. B. atbėgo ir pranešė, kad lauke jį sumušė, paprašė A.

I. telefono, kurio pagalba į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai; L. B. jai sakė, kad jį sumušė, po ko dingo ir jo mobilaus ryÅ¡io telefonas. Tai, jog po rÅ«kymo lauke L. B. įbėgo į barÄ , teigdamas, kad kartu su juo į laukÄ išėję asmenys (T. K. ir dar vienas asmuo, kurio liudytojas nepažinojo) jį sumušė ir iÅ¡ jo atėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , patvirtinto ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. A. (b. t. 1, b. l. 27). Å iame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusiojo L.

B. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių – smÅ«gio sudavimo, iÅ¡ esmės neneigė ir pats T. K., tačiau teigė, kad jis neėmė mobilaus ryÅ¡io telefono. T. K. parodė, kad į barÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atėjo nusipirkti alaus. Ten sutiko savo buvusi kaimynÄ M.. Buvo ir agresyviai nusiteikęs L. B.. L. B. ir M. jau buvo iÅ¡gėrę. Jis (T. K.) pasiėmė vienÄ bokalÄ alaus, pasėdėjo 20 minučių, po ko, visi kartu išėjo į laukÄ parÅ«kyti.

Dar ketvirtas asmuo buvo. ParÅ«kyti visi užėjo už kampo, kur L. B. ir toliau tęsė savo veiksmus – puolė stumdytis, įžeidinėjo, numetė nuorÅ«kÄ , po ko jis (T. K.) trenkė L. B. į veidÄ . Pataikė į galvos kairę pusę. L. B. nukrito, atsistojo, o jis (T. K.) apsisuko ir nuėjo atgal į barÄ . Kiti trys asmenys liko. L. B. jis nespardė, nieko iÅ¡ jo neėmė. IÅ¡gėrė likusį alų, pasiėmė dar du butelius alaus ir išėjo. Ėjo link namų, o po rÅ«kymo kieme likę asmenys – M. ir L.

B., vis dar kažkÄ diskutavo. 9.1. Remiantis nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma akivaizdu, kad T. K. fizinio smurto panaudojimo L. B. atžvilgiu fakto (kÄ patvirtino ir aukščiau aptartoje Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2496/15(02) konstatuotos aplinkybės) iÅ¡ esmės neneigė, patvirtindamas, kad konflikto metu jis vienÄ kartÄ kumščiu sudavė L. B. į veidÄ , tačiau nesutiko su bÅ«tinuoju BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – svetimo turto pagrobimu.

AnalogiÅ¡kos pozicijos nuteistasis laikėsi ir apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu, teigdamas, kad konflikto su L. B. metu, iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės iÅ¡kritusio mobilaus ryÅ¡io telefono jis nepaėmė ir iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino – po suduoto smÅ«gio L. B. į veidÄ grįžo į barÄ , kur iÅ¡gėrė savo likusį alų. 9.2. Sutinkamai su BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

Tokie parodymai savarankiÅ¡kos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo (nuteistojo) teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant aukščiau aptartų T. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų patikimumÄ , o tuo pačiu ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , atkreiptinas dėmesys į nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes (bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T.

K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu). 9.3. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ingai nei apklausiamas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, K. pripažino ne tik fizinio smurto panaudojimo L. B. atžvilgiu faktÄ , bet ir aplinkybę, kad įvykio metu iÅ¡ L. B. kiÅ¡enės iÅ¡kritusį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paėmė bÅ«tent jis, negalėdamas paaiÅ¡kinti tokio savo elgesio motyvų, pabrėždamas, jog mobilaus ryÅ¡io telefonÄ jis paėmė galimai dėl savo girtumo (b. t. 1, b. l. 75-76), kas iÅ¡ esmės (įvertinus nukentėjusiojo parodymų visumÄ , kad smurtas jo atžvilgiu buvo pavartotas ir jam siekiant susigrÄ Å¾inti telefonÄ ) visiÅ¡kai atitinka aukščiau aptartų BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ .

Ir nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu Å¡alia jo stovėjo du augaloti kriminalistai, darę jam psichologinį smurtÄ , o apklausoje dalyvavęs advokatas jokių veiksmų jo naudai neatliko („atėjo nosį pasikrapÅ¡tyti“), tačiau Å¡iuos savo parodymus jis vis tik patvirtino, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad jo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės yra teisingos (b. t. 2, b. l. 9). 9.4.

Tokius T. K. parodymus, atsižvelgiant į skirtingose proceso stadijose esančius jų prieÅ¡taravimus, vertinti kaip patikimus ir objektyvius bei remtis vien tik jais sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra. Esminėse vertinamo įvykio aplinkybėse T. K. dėstomos aplinkybės skirtingų apklausų metu skyrėsi. Jos nesutapo ir su liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto M. A. parodymais, kurio teigimu, bÅ«tent jis paliko prie baro rÅ«kančius T.

K. su nepažįstamu asmeniu ir L. B., o pats grįžo į barÄ . Tuo tarpu nuteistojo teigimu (pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai), po to, kai jis smogė kumščiu L. B. į veidÄ , nukentėjusiajam nuo smÅ«gio nukritus ant žemės ir atsistojus, nuteistasis paliko kieme L. B. su M. A. bei dar vienu asmeniu, bare iÅ¡gėrė dar alaus ir kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ baro, kieme matė stovinčius L. B. ir M. A., kurie kalbėjosi tarpusavyje. Å ios nurodomos aplinkybės prieÅ¡tarauja ir nukentėjusiojo L.

B. parodymams, kad po įvykio jį sumušę ir apiplėšę asmenys pasiÅ¡alino, o jis grįžo į barÄ ir iÅ¡ barmenės gautu telefonu iÅ¡kvietė policijÄ , kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja apklausta A. I., kas iÅ¡ esmės paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, jog jis grįžo į barÄ , juolab, kad atvykus policijai, jis sulaikytas nebuvo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nesant pagrindo netikėti bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos A. I. parodymais, įvertinus dar ir tai, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, keisti ar naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį vien tik Å¡ių duomenų pagrindu, t. y. paties nuteistojo teiginiais, teisinio pagrindo vis tik nėra.

Kaltinamasis (nuteistasis) nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesÄ atitinkamos BPK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. B. bei jo įvykių versijÄ patvirtinančių asmenų parodymais, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių paties nuteistojo T. K. analizuojamo įvykio versijas, tikėti jo prieÅ¡taringais ir nenuosekliais parodymais sprendžiant jo kaltės klausimÄ , teisinio pagrindo nėra. Tokiu bÅ«du visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, vadovautis T. K. parodymais tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo L.

B. iÅ¡dėstytai įvykių versijai bei kitiems nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenims.Atsižvelgiant į tai, kad, T. K. teigimu, jo panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu – vienas smÅ«gis į L. B. veidÄ , buvo suduotas neturint tikslo apiplėšti nukentėjusiojo, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad analizuojamu atveju T. K. buvo nuteistas padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nukentėjusiojo teigimu smurtÄ jo atžvilgiu vartojo tiek T.

K., tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Smurtas jo atžvilgiu buvo vartojamas ir jam siekiant iÅ¡laikyti T. K. paimtÄ telefonÄ , kas leidžia teigti, jog tokiu atveju T. K. bei ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmai pagrobiant L. B. turėtÄ telefonÄ bei piniginę su 4 eurais, atitinka veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. požymius. 10.1. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016). Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-271-303/2016).

Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-271-303/2016 ).10.2. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, jog plėšimo veika pasireiÅ¡kia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis.

Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoja tik smurtÄ , o kiti naudoja fizinį smurtÄ bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtÄ pirmiesiems tai matant ir neprieÅ¡taraujant. Tačiau, pagal teismų praktikÄ visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ jų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ , o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis esant vykdytojo ekscesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, 2K-7-67-511/2016 ir kt.). 10.3. Aptartos teismų praktikos kontekste vertinant analizuojamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, abejonių tuo, kad komentuojamo įvykio metu T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį (ko rezultate iÅ¡ L. B. buvo pagrobtas mobilaus ryÅ¡io telefonas bei piniginė su joje buvusiais daiktais) kilo spontaniÅ¡kai, berÅ«kant prie baro, ir pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, apėmė bet kokio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, siekiant užvaldyti turtÄ .

Ir nors, kaip teisingai savo apeliaciniu skundu pažymi pats nuteistasis, jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , tačiau savo nesutikimo dėl daromo nusikaltimo taip pat nepareiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, T. K. elgesys - po jo smÅ«gio L. B. nukritus ant žemės, Å¡iam bandant sugriebti iÅ¡kritusį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kažkuriam iÅ¡ asmenų (T. K. arba ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui) spyrus L. B., T. K. vis tik sugriebė iÅ¡ L. B. iÅ¡kritusį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , bėgo nuo L.

B., o Å¡iam Å¡aukiant, kad T. K. grÄ Å¾intų jo telefonÄ , nukentėjusiojo praÅ¡ymui nepakluso, bandant nukentėjusiajam telefonÄ sugriebti, buvo vartojamas smurtas, kas aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti T. K. tyčiÄ ne tik suduoti smÅ«gį L. B., bet ir pagrobti svetimÄ (D. B. priklausantį) turtÄ â€“ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , juolab, kad smurtas buvo vartojamas ir po to, kai Å¡is telefonas buvo užvaldytas, siekiant jį iÅ¡laikyti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ iÅ¡ esmės nėra svarbu, kuris iÅ¡ bendrininkų ir kokį turtÄ paėmė, kadangi jie abu atsako už bendrai padarytÄ veikÄ .

Aplinkybių, kurios rodytų vykdytojo ekscesÄ , nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, todėl aptartos aplinkybės aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrininkavimo požymiai ir kartu T. K. kaip bendrininko kaltė dėl plėšimo nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu panaudojant fizinį smurtÄ , konstatuota tinkamai. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas T. K. kaltę BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padaryme, prieÅ¡ingai nei apeliaciniu skundu tai traktuoja pats nuteistasis, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, dėl ko keisti T.

K. neteisėtų veiksmų kvalifikacijÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, teisinio pagrindo nėra.Å iame kontekste kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad analizuojamu atveju paties nukentėjusiojo elgesys – visÄ vakarÄ jis buvo agresyvus, iÅ¡provokavo konfliktÄ . Å i nuteistojo versija nėra pagrįsta jokiais objektyviais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis – nei vienas byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino L. B. agresyvumo nei jam dar bÅ«nant bare, nei rÅ«kant su nuteistuoju ir kitu asmeniu baro kieme.

Tuo tarpu įvertinus aukščiau aptartus T. K. parodymuose esančius prieÅ¡taravimus, remtis vien tik jo teiginiais konstatuojant nukentėjusiojo provokuojantį elgesį nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo nėra. Remiantis iÅ¡dėstytu, tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje konstatuotas aplinkybes – o bÅ«tent tai, jog T. K. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ aukščiau aptartų duomenų visuma įrodyta visiÅ¡kai, teisinio pagrindo nėra.

Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu T. K. paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė, įvertinus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumÄ , įvykdymo aplinkybes bei paties nuteistojo asmenybę, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo reikalavimų. 13.1. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingÄ dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.13.2. Å ių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. K. atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formÄ (veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų – materialinės naudos), taip pat ir į kaltinamojo asmenybę (b. t. 1, b. l. 89-127), į tai, kad praeityje T.

K. buvo teistas, už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo administracinių teisės pažeidimų padarymÄ administracine tvarka baustas ne vienÄ kartÄ , kas aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teismas įvertino ir tai, kad T. K. yra registruotas psichikos sveikatos kabinete – jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. t. 1, b. l. 114).

Atsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos T. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 13.3. Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijÄ â€“ galima tik areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė areÅ¡to bausmę.

Å i bausmė, įvertinus tiek nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pobÅ«dį, tiek jo asmenybę, analizuojamu atveju nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl Å¡velninti jÄ , teisinio pagrindo nėra. Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. paliekamas nepakeistas, o T.

K. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                               Albinas Antanaitis                                                                  Olegas Å ibkovas              Rimas Å virinas                                                                                                                                                                                                  Â