27b4e6dd-55fe-47d5-b6ec-786dc55f576d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-571-142/2014Proc. Nr. 3-61-3-01300-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.4; 16.6; 16.8; 74 (S) Vilniaus apygardos administracinis teismas SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei Tatjanai Kočegarovai ir advokatui Algminui Gutauskui, atsakovo Krašto apsaugos ministerijos atstovui Renaldui Bujokui, atsakovo Karinės medicinos ekspertizės komisijos atstovei Daivai Morozovienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Andriui Ūsui, ekspertui K.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ dėl nutarimo ir įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Karinei medicinos ekspertizės komisijai, KraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , kuriuose praÅ¡o:

1) panaikinti Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - KMEK) 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinį nutarimÄ , kuriuo pripažįstama, kad kpt. R. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai;

2) panaikinti kraÅ¡to apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymÄ Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos skyrimo kpt. R. M.;

3) įpareigoti KraÅ¡to apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimÄ dėl profesinės karo tarnybos sutarties su kpt. R. M. nutraukimo ir jo atleidimo iÅ¡ tarnybos, paaiÅ¡kėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos bÅ«klės (KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTÄ®) 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu);

4) priteisti R. M. jo vidutinio atlyginimo dydžio kompensacijÄ už visÄ laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo dienos iki administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jis, kaip profesinės karo tarnybos karys, į profesinę karo tarnybÄ priimtas 1994 m. rugpjūčio 22 d. PareiÅ¡kėjui 2013 m. sausio 3 d. bÅ«nant tarnybos vietoje tarnybos laiku nustatytas apysunkis girtumo laipsnis (2,14 prom.), jis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, su kurio iÅ¡vada (2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. KTO-2) pareiÅ¡kėjas supažindintas pasiraÅ¡ytinai.

PareiÅ¡kėjas neginčijo girtumo fakto, alkoholio vartojimo tarnybos vietoje fakto, paaiÅ¡kino, kad nurodytos dienos iÅ¡vakarėse kilo konfliktas su žmona. Sausio 3 d., jam atvykus į tarnybÄ , paskambino žmona. Dėl kilusio konflikto telefonu tarnybos vietoje vieÅ¡ai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to iÅ¡ karto karo policijos pareigÅ«nų buvo patikrintas alkotesteriu. Girtumo fakto neneigia, tačiau nurodo, kad dėl konfliktinės situacijos su artimu žmogumi pats nebesuprato, kÄ daro. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo duotus parodymus.

Neginčijant pareiÅ¡kėjo pripažįstamų faktų ir tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes, kurios tarnybinio patikrinimo metu liko netikrintos ir nevertintos. 2004 ir 2009–2010 metais pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas tarnauti į tarptautinių operacijų karinius vienetus, atliko karo tarnybÄ Å¡ių vienetų sudėtyje Irake (2004 metais, LITDET-3) ir Afganistane (2009–2010 metais, RC-W). Po tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose pareiÅ¡kėjo sveikata paÅ¡lijo.

Negaudamas tinkamos medicininės pagalbos Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyboje, kreipėsi į privačius medicininius kabinetus. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas J. Å . (J. Å .) 2010 m. rugsėjo mėnesį pareiÅ¡kėjui diagnozavo potrauminio streso sutrikimÄ (ligos kodas pagal TLK-10 F. 43.1), skyrė gydymÄ . Nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjas gydėsi VÅ¡Ä® A. Zacharovo klinikoje nemigos sutrikimÄ . PareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 9 d. buvo skubiai hospitalizuotas į VÅ¡Ä® Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę dėl praeinančio smegenų iÅ¡emijos priepuolio.

Komplikacijos – Å«mus vestibuloatakcinis, cefalginis sindromai. Patvirtintas miÅ¡rus nerimo ir depresinis sutrikimas (ligos kodai pagal TLK-10 G 45.0, R42, R26,0, I 11.9., F 41.2., D 50.9). Užbaigus gydymÄ pareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 18 d. iÅ¡raÅ¡ytas su psichiatro rekomendacija tęsti gydymÄ . Gydytas VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 2013 m. sausio 25 d. – 2013 m. kovo 19 d., nustatyta diagnozė F.43.1. Rekomenduotas ambulatorinis gydymas. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui grįžo į tarnybÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo nusiųstas į KMEK jo tinkamumui profesinei karo tarnybai patikrinti. PareiÅ¡kėjui 2013 m. balandžio 3 d. buvo atlikta karinė medicinos ekspertizė ir pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad yra tinkamas profesinei karo tarnybai. KraÅ¡to apsaugos ministras 2013 m. balandžio 10 d. savo įsakymu Nr. P-315 skyrė pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ profesinės karo tarnybos. PareiÅ¡kėjas nesutinka su KMEK ekspertiniu nutarimu (kurio nėra gavęs), taip pat su kraÅ¡to apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d.

įsakymu Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos jam skyrimo. PareiÅ¡kėjas mano, kad negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje, nes tarnybos eiga jam nuolat primena misijose patirtus iÅ¡gyvenimus, aÅ¡trina jo depresinę bÅ«senÄ . Akivaizdžiai yra sumažėjęs jo darbingumas, dėl to, nors ir atlikęs tarnybÄ misijose bei kėlęs kvalifikacijÄ kvalifikacijos tobulinimo kursuose, jis nepristatomas aukÅ¡tesniam kariniam laipsniui gauti, jo tiesioginiai vadai nuolat turi jam priekaiÅ¡tų dėl lėtai atliekamų tarnybinių užduočių.

KASOKTÄ® 65 straipsnio 5 dalis nustato, kad tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos bÅ«klę ir sveikatos priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 1 punkte nustatyta, kad sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodikÄ nustato kraÅ¡to apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

KraÅ¡to apsaugos ministras savo 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtino Sveikatos bÅ«klės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei kraÅ¡to apsaugos tarnybai pagal sveikatos bÅ«klę kriterijus (toliau – Tinkamumo kriterijai). PareiÅ¡kėjo nuomone, vertinant jam diagnozuotas ligas pagal Tinkamumo kriterijus, jis drausmės pažeidimo padarymo ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamas profesinei karo tarnybai. Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 21 punktÄ , diagnozavus ligas pagal TLK-10 D50–D89, stojantys į profesinę karo tarnybÄ , karines mokymo įstaigas ar Å¡aukiami į pradinę karo tarnybÄ asmenys laikomi, o tarnaujantys profesinėje karo tarnyboje asmenys gali bÅ«ti pripažįstami netinkami tarnybai.

PareiÅ¡kėjui diagnozuota liga pagal TLK-10 kodÄ â€“ D 50.9. Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 35 punktÄ , asmenų, kuriems diagnozuotas susirgimas F40–F48, tinkamumas profesinei karo tarnybai vertinamas individualiai. Atskirų ekspertinių vertinimų lentelės punktų paaiÅ¡kinimo (toliau – PaaiÅ¡kinimas) 5 punkte nurodyta, kad pagal lentelės 35 straipsnį (Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. F40–F48.) tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas.

Tiriamiesiems pagal 3 skiltį (tęsiama tarnyba profesinėje karo tarnyboje) bÅ«tinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas (nebuvo atliekamas), skiriama psichiatrinė ekspertizė (nebuvo atliekama). PareiÅ¡kėjui potrauminio streso sutrikimas diagnozuotas 2010 metais, per šį laikotarpį ligos simptomai neiÅ¡nyko, patvirtinti stacionarinio gydymo metu, akivaizdus ligos progresavimas, pareiÅ¡kėjo darbingumas akivaizdžiai kritęs.              Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 48 punktÄ , asmenys, diagnozavus G45–G46, G80–G83, G.99 ligas, stojantys į profesinę karo tarnybÄ karines mokymo įstaigas ar Å¡aukiami į pradinę karo tarnybÄ , laikomi netinkamais tikrajai karo tarnybai.

Tarnaujantys profesinėje karo tarnyboje asmenys gali bÅ«ti pripažįstami netinkami tarnybai. PaaiÅ¡kinimų 16 punkte nurodyta, kad tikrajai karo tarnybai netinkamais pripažįstami asmenys, kuriems diagnozuotas PSIP (praeinantis smegenų iÅ¡emijos priepuolis). PareiÅ¡kėjui diagnozuota G.45.0 (praeinantis smegenų iÅ¡emijos priepuolis, t. y., galvos smegenų mikroinsultas). Pagal Tinkamumo kriterijų ekspertinių vertinimų lentelės 82 punktÄ , tarnaujantys profesinėje karo tarnyboje asmenys gali bÅ«ti pripažįstami netinkami tarnybai.

PaaiÅ¡kinimų 26 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl tinkamumo tikrajai karo tarnybai (netinkamas) priimamas iÅ¡ karto, Å¡iuo atveju taikomas 82.2 straipsnis. PareiÅ¡kėjo atveju diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, II stadija, vidutinė rizikos grupė. Pažymėtina – sukėlusi PSIP. Mano, kad KMEK ekspertinis nutarimas priimtas, pažeidžiant norminius teisės aktus, reglamentuojančius specializuoto psichiatrinio stacionarinio tyrimo bei ekspertizės atlikimÄ , tinkamai neiÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo ir neįvertinus jo sveikatos bÅ«klės. Kiti pareiÅ¡kėjo argumentai pateikiami dėl kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymo.

Skunde pasisakoma dėl potrauminio streso sutrikimo. PareiÅ¡kėjui diagnozuotas daugiau kaip du metus trunkantis potrauminio streso sutrikimas, kuris yra plačiai apraÅ¡ytas vieÅ¡oje erdvėje. Atsižvelgiant į tai, kad potrauminio streso sutrikimui bÅ«dingos panikos atakos, menka savikontrolė, depresija, pareiÅ¡kėjo atstovė tarnybinio patikrinimo metu ne kartÄ prašė nustatyti, ar drausmės pažeidimo metu pareiÅ¡kėjas buvo visiÅ¡kai pakaltinamas, ar galėjo visiÅ¡kai (iÅ¡ dalies) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

PareiÅ¡kėjo gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę Å¡iuo metu nekelia abejonių. Tačiau įvertinus vieÅ¡oje erdvėje esantį ligos apraÅ¡ymÄ , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas galimai nesugeba ir drausmės pažeidimo metu nesugebėjo atitinkamose stresinėse situacijose valdyti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pakaltinamumÄ charakterizuoja ir intelektualinis, ir valinis požymiai, pareiÅ¡kėjo skunde teigiama, kad bÅ«tina nustatyti, ar drausmės pažeidimo momentu pareiÅ¡kėjas buvo pajėgus suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

T. y. akivaizdus bÅ«tinumas patikrinti, ar pažeidimo padarymo metu pareiÅ¡kėjas galėjo atsakyti už savo veiksmus (visiÅ¡kas, ribotas pakaltinamumas, nepakaltinamumas). PaaiÅ¡kina, kad taikant Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo sÄ lygas ir priežastis. Tokiu bÅ«du, aplinkybė, ar pažeidimo padarymo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo nepakaltinamumo (riboto pakaltinamumo) bÅ«senoje, turėjo bÅ«ti patikrinta, nes tai net ne lengvinanti aplinkybė, tačiau aplinkybė, kuriai esant atsakomybė negali kilti.

Lietuvos kariuomenė tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo nepakaltinamumo netyrė. Buvo pasitenkinta Karo medicinos tarnybos informacija, kad pareiÅ¡kėjui iki drausmės pažeidimo padarymo psichikos sutrikimai nebuvo diagnozuoti. Remdamasis Å¡iais duomenimis trečiasis suinteresuotas asmuo preziumavo, kad pareiÅ¡kėjas drausmės pažeidimo padarymo metu buvo visiÅ¡kai pakaltinamas. KraÅ¡to apsaugos ministerija pareiÅ¡kėjo atstovui atsakė, kad “baudžiamajai teisenai bÅ«dingos sÄ vokos “visiÅ¡kas, ribotas pakaltinamumas, nepakaltinamumas” nėra siejamos su karių drausminės atsakomybės taikymo institutu, nes Lietuvos kariuomenės drausmės statutas tokių sÄ vokų nenumato.” Tokiu bÅ«du atsakovo nuomone pareiÅ¡kėjo gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturi jokios reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo drausminei atsakomybei.

KMEK konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas tinkamas profesinei karo tarnybai, o tai, matyt, reiÅ¡kia, kad jis visiÅ¡kai suvokia savo veiksmų esmę, jo gebėjimas valdyti savo veiksmus nekelia abejonių. Skunde teigiama, kad tokiu bÅ«du, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta (ir nebuvo mėginama nustatyti), ar drausmės pažeidimo metu pareiÅ¡kėjas buvo visiÅ¡kai (iÅ¡ dalies) pakaltinamas, t. y., nebuvo patikrinta, ar jam apskritai gali bÅ«ti taikoma bet kokia atsakomybė. PareiÅ¡kėjui susipažinus su ginčijamu kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu dėl drausminės atsakomybės pareiÅ¡kėjui taikymo, pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir buvo paguldytas stacionariam gydymui į VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrÄ .

PaaiÅ¡kina dėl pažeidimo sÄ lygų ir priežasčių. Turintiems potrauminio streso sutrikimÄ pasitaiko agresija, prievartos protrÅ«kiai, menka savikontrolė, depresija ir piktnaudžiavimas medžiagomis. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnio 7 punktÄ , tiriant pažeidimo padarymo aplinkybes, turėjo bÅ«ti įvertintos pažeidimo sÄ lygos ir priežastys. Kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie pareiÅ¡kėjui dar 2010 metais diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ , piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais yra minėto sutrikimo pasekmė, reakcija į stresÄ , tačiau, pažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnio 7 punkto reikalavimus, neadekvataus pareiÅ¡kėjo elgesio priežastys iÅ¡ viso nebuvo tiriamos.

Skunde nurodoma, kad iš pareiškėjo medicininių dokumentų (epikrizių) pareiškėjo liga tiesiogiai sietina su jo tarnyba tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, t. y., su jo tiesioginių profesinės karo tarnybos kario pareigų vykdymu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašo paskirti byloje ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti:

1) ar drausmės pažeidimo padarymo metu R. M. visiškai ar iš dalies suprato savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti, ar šiuo metu stresinėse situacijose R. M. visiškai ar iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;

2) ar drausmės pažeidimo metu jo sveikatos bÅ«klė atitiko Ekspertinių vertinimų lentelės 35 punkte ir Atskirų ekspertinių vertinimų lentelės punktų paaiÅ¡kinimo 5 punkte nurodytas sÄ lygas ir požymius, t. y., ar jis drausmės pažeidimo metu galėjo bÅ«ti laikomas tinkamu profesinei karo tarnybai ir ar gali bÅ«ti laikomas tinkamu Å¡iuo metu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovai palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Papildomai rėmėsi VÄ® Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-3/2013 (t.

VI, b. l. 153–167).KraÅ¡to apsaugos ministerija (Teisės departamentas) atsiliepime (t. I, b. l. 91–94) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to medicinos tarnyba nuo 1996 m. neturėjo jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo nurodomus susirgimus, pareiÅ¡kėjo sveikata tarnybos metu buvo gera arba labai gera, pats pareiÅ¡kėjas tikrinant jo sveikatÄ 2008 ir 2011 metais nurodė, kad jokiomis nervinėmis ligomis nesirgo, miego sutrikimų neturėjo, taip pat niekada nebuvo tirtas ir gydytas psichiatro.

Todėl po įvykio (po drausmės pažeidimo padarymo) gydytojų iÅ¡duota pažyma nėra patikimas įrodymas, Å¡io įrodymo nepatvirtina jokie kiti dokumentai. PareiÅ¡kėjo asmens byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo skundo teiginius apie galimÄ jo ligÄ , joje esantys dokumentai rodo prieÅ¡ingai. Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto nuostatomis, kario pakaltinamumas drausmės pažeidimo padarymo metu yra preziumuojamas ir tiriant drausmės pažeidimus nėra pareigos atskirai nustatinėti tokį elementÄ , ypatingai, kai nėra jokių objektyvių duomenų, keliančių abejonių dėl kario gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Atsakovei taip pat neaiÅ¡ku, kuri tarptautinė operacija pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti potrauminio streso sutrikimÄ , nes pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės nedetalizavo. Vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. PK-708, pirmosios savo tarptautinės operacijos metu pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į LITDET-3 Å tabo grupės S5 karininko pareigas. Pagal karinį skirstymÄ NATO valstybių kariuomenės padaliniai, kurie žymimi skaičiumi 5, bÅ«na atsakingi už civilinės visuomenės ir kariuomenės padalinių bendradarbiavimÄ , todėl toms pareigoms nėra bÅ«dingas kažkoks padidintas pavojus ar bÅ«tinybė vykdyti pareigas ekstremaliomis situacijomis, dalyvauti tiesioginiuose koviniuose veiksmuose.

Dalyvaudamas savo antroje tarptautinėje operacijoje Afganistane pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į RC-W Å¡tabo J4 logistikos operacijų karininko pareigas. Nei vienos tarptautinės operacijos metu pareiÅ¡kėjas nevykdė pareigų, nedalyvavo kariniuose veiksmuose ar mÅ«Å¡iuose, todėl realiai nebuvo veiksnių, kurie pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti potrauminio streso sutrikimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo drausminio pažeidimo padarymo momentu galiojo 2011 m. ekspertinis nutarimas, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas tinkamas profesinei karo tarnybai bei tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose.

Skundžiamas 2013 m. ekspertinis nutarimas parodo pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę to nutarimo priėmimo metu.Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimÄ . Papildomai pasisakė dėl ekspertizės iÅ¡vados. Nurodė, kad ekspertas nevertino pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės iki 2013 m. sausio mėnesio įvykio, o vertino bÅ«klę tik po Å¡io įvykio. Nesutinka su ekspertizės akte esančiomis iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėjas buvo pažemintas pareigose, dėl to atsirado papildomi pergyvenimai. Kariuomenėje vyksta pastovi privaloma rotacija ir pareiÅ¡kėjas niekada nebuvo pažemintas pareigose.

PareiÅ¡kėjas vertinamas buvo gerai, o laipsniai suteikiami tam tikra tvarka, kai kariuomenėje tampa laisva vieta, kuriai užimti reikalingas aukÅ¡tesnis karinis laipsnis. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos jokios kliÅ«tys gauti aukÅ¡tesnį laipsnį, todėl ekspertizės akte nepagrįstai nurodoma, kad dėl kažkokių kliūčių pareiÅ¡kėjas turėjo papildomų pergyvenimų. Be to, nurodė, kad asmenys, turintys potrauminį sindromÄ , gali normaliai dirbti kariuomenėje, tai nėra liga, dėl kurios asmuo galėtų bÅ«ti pripažintas netinkamu tarnybai.

Todėl Å¡i liga negali pateisinti padaryto drausminio nusižengimo. Prašė skundo netenkinti.Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba atsiliepime (t. II, b. l. 1–13) taip pat praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais dėl jam diagnozuotų ligų vertinimo pagal teisės aktus, kuriais vadovaujasi KMEK. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas pats nurodė karinės ekspertizės apklausose, kad nebuvo gydytas neurologo ar psichiatro, nesirgo apklausos dokumentuose nurodytomis ligomis, nors ten buvo paminėti ir miego sutrikimai ir bet kokie nerviniai sutrikimai.

Ekspertizės metu buvo atliekami psichologiniai testai ir jų duomenys buvo normalÅ«s. Todėl gydytojas psichiatras negalėjo diagnozuoti ar įtarti kokio nors psichikos sutrikimo. PareiÅ¡kėjui galėjo iÅ¡sivystyti potrauminio streso sutrikimas, tačiau ne dėl jo dalyvavimo tarptautinėse operacijose, o dėl kitų priežasčių, kadangi kiekvienÄ kartÄ po tarnybos tarptautinėse operacijose pareiÅ¡kėjo sveikata buvo tikrinama, jis pats jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė, neteigė, kad turėjo problemų.Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino, kad nesutinka su teisme atliktos ekspertizės aktu. Nesutinka, kad tokiÄ diagnozę kaip potrauminio streso sindromas pareiÅ¡kėjas turėjo 2013 m. sausio mėnesio pradžioje. Nurodo, kad yra nepatikimas dokumentas, rodantis, kad tokia diagnozė nustatyta pareiÅ¡kėjui 2010 metais, tačiau tai buvo vienintelis apsilankymas pas psichiatrÄ ir, atstovės manymu (kuri taip pat yra gydytojas psichiatrė), pareiÅ¡kėjas KMEK tinkamai atsakė į 369 specialius klausimus, sudarančius psichologinį tyrimÄ (tai vadinama asmenybės klausimynu), tas tyrimas buvo atliekamas ir po misijos, tada testas yra dar detalesnis.

Taip pat į misijas vykstantys kariai yra specialiai ruoÅ¡iami psichologų ir psichiatrų, kurie žino, kaip pastebėti tam tikrus sutrikimus, tačiau tokie nebuvo pareiÅ¡kėjui nustatyti. Atstovė nurodė, kad neabejoja diagnoze, kuri buvo nustatyta jau po įvykio, kai pareiÅ¡kėjas buvo gydomas VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Tačiau iki Å¡io atvejo jokie psichikos sveikatos sutrikimai nebuvo konstatuoti.Lietuvos kariuomenės atsiliepime (t. II, b. l. 158–161) praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodomi analogiÅ¡ki argumentai, kaip ir ministerijos bei Karo medicinos tarnybos.Teismo posėdyje atstovas palaikė Karo medicinos tarnybos nuomonę.Skundas netenkinamas.Kadangi pareiÅ¡kėjas pirmiausiai ginčija KMEK 2013 m. balandžio 3 d. ekspertinį nutarimÄ , kuriuo pripažįstama, kad kpt. R. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai, Å¡io akto teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pirmiausiai. PareiÅ¡kėjas neginčija padaryto drausminio nusižengimo, teigia, kad tokio nusižengimo padarymÄ lėmė jo sveikatos bÅ«klė, tačiau ginčija atleidimo pagrindÄ .Ginčijama ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1162, suraÅ¡yta 2013 m. balandžio 3 d., iÅ¡duota Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos, kurioje nurodyta, kad kpt.

R. M., tarnaujantis KASP Å tabe, pagal Nuostatų ekspertinių iÅ¡vadų lentelės 35; 28.2; 48.3; 65.3 straipsnio 3 skiltį yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, pakartotinė ekspertizė paskirta po 3 mėnesių pagal B sveik. gr. Nurodyta, kad pažyma galioja iki 2013 m. liepos 3 d. (t. I, b. l. 38, t. II, b. l. 18).Pagal atsakovų paaiÅ¡kinimus, rengiant tokiÄ pažymÄ buvo vadovaujamasi kraÅ¡to apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinės krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ (toliau – 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas) ir šio įsakymo 1 punktu patvirtintais teisės aktais: ekspertinių išvadų lentele, atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimais, sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymu, tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentele, o ne Nuostatais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintuose Nuostatuose nėra jokių ekspertinių iÅ¡vadų lentelių, nors juose yra pasakyta, kad KMEK vadovaujasi Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijais ir metodika, kuriuos nustato kraÅ¡to apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru (Nuostatų 1 punktas). Nuostatų 35 punktas reglamentuoja ekspertizės atlikimÄ , kai asmuo dėl sunkios sveikatos bÅ«klės negali atvykti medicinos ekspertizės į KMEK, 28.2 punkte nustatyta, kad tikrinamas asmuo atvykęs į KMEK turi pateikti siuntimÄ Ä¯ komisijÄ , 48.3 punkto Nuostatuose nėra, 65.3 punkto Nuostatuose taip pat nėra.

Todėl skundžiamos pažymos iÅ¡Å¡ifravimui vertintini ir kiti dokumentai, kurių pagrindu ta pažyma suraÅ¡yta, ir minėtas 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas bei juo patvirtinti teisės aktai. Ekspertinių iÅ¡vadų lentelės 35 punkte, esančiame V skyriuje Psichikos ir elgesio sutrikimai, numatytos diagnozės pagal TLK-10 kodÄ nuo F40 iki F48, nurodyta, kokie tai susirgimai ar patologinės bÅ«klės: neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, nurodyta, kad pagal 1 skiltį jie vertinami individualiai, pagal 2 skiltį jie vertinami kaip „netinkami“, pagal 3 skiltį jie vertinami individualiai.

Skilčių paaiškinimai duodami šios lentelės pastabose:

1) pagal lentelės 1 skiltį nustatoma Å¡auktinių, privalomosios pradinės karo tarnybos karių, Å¡aukiamojo amžiaus karių savanorių, asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybÄ , sveikatos bÅ«klė;

2) pagal lentelės 2 skiltį nustatoma asmenų, stojančių į profesinę ar civilinę kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ ir karo mokymo įstaigas, sveikatos bÅ«klė;

3) pagal lentelės 3 skiltį nustatoma profesinės karo tarnybos karių, kariÅ«nų, statutinių tarnautojų, atsargos karių, Å¡aukiamų į mokymÄ ar pratybas, vyresnių kaip Å¡aukiamojo amžiaus karių savanorių ar vyresnių kaip Å¡aukiamojo amžiaus asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybÄ , sveikatos bÅ«klė. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti priskiriamas trečiai skilčiai, lentelėje nurodyta, kad tokios diagnozės tokiu atveju vertinamos individualiai.

Pagal pažymÄ nurodytas lentelės 28.2 punktas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui yra diagnozuotas medžiagų apykaitos sutrikimas (diagnozės nuo E70 iki E90), nežymiai iÅ¡reikÅ¡tos formos, tarnybai pagal 3-iÄ skiltį tinkamas. Pažymoje nurodytas punktas 48.3 reiÅ¡kia, kad Å¡is punktas yra VI skyriuje „Nervų sistemos ligos“, 48 punkte yra diagnozės G45-G46, G80-G83, G90; G 95, 48.3 punkte yra numatyti trumpalaikiai kraujotakos sutrikimai (be organinės kilmės simptomatikos ir liekamųjų reiÅ¡kinių), tokiu atveju pagal 3-iÄ skiltį tarnybai kariai yra tinkami.

Ir dar nurodytas vienas sveikatos sutrikimas pagal lentelę – 65.3. Å is punktas yra lentelės VII skyriuje „Akies ir jos priedinių organų ligos“, pagal trečiÄ skiltį (ir pagal 1-Ä ir 2-Ä ) asmenys, kai yra stabilÅ«s, neprogresuojantys vienos ar abiejų akių anatominiai pakitimai, kai nėra funkcijų sutrikimo, profesinei karo tarnybai tinkami. Pagal 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintÄ Tinkamumo karo ar civilinei kraÅ¡to apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos bÅ«klę lentelę, kai pagal suminį apribojimo laipsnį gaunami 3 apribojimai, tada sveikatos grupė nustatoma „B“ ir asmuo yra tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytÄ B sveikatos grupę, tinkamas dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose.

Kaip taikomos nurodytos lentelės, yra taip pat nustatyta 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintame Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinime. Minėtos lentelės 35 punkto paaiškinime (paaiškinimų 5 punktas) nurodyta, kad esant diagnozėms F40–F48 tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra.

Nurodyta, kad tiriamiesiems pagal 3 skiltį būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po jo gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. 48.3 punktas paaiškinamas taip: pagal šio punkto 3 skiltį profesinės karo tarnybos kariai tinkami tarnybai su apribojimais. 28.2 punkto taikymas šios bylos kontekste neginčijamas, jo taikymas taip pat paaiškintas minėtame teisės akte. III skyriuje Vidaus ligos. 65.3 punkto taikymas (akies ligos) taip pat neginčijamas.Byloje pateikta užpildyta forma „Informacija teikiama karinei medicinos ekspertizės komisijai apie asmens sveikatos ir fizinę būklę“ (t.

I, b. l. 39–40, t. II, b. l. 19–20). Šioje formoje nurodomas pareigūno tarnybos stažas, nurodomi kiti buvę KMEK ir TKSP nutarimai, išvardinamos diagnozės ir intervencijos. Šiame dokumente nurodyta, kad 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjui diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), 2013 m. sausio 18 d. vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas (G45.0), nurodytos ir kitos diagnozės. Iš pateiktų dokumentų darytina išvada, kad KMEK turėjo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizę Nr. P13/154, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas gydėsi nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. vasario 4 d. (10 dienų).

Å iame dokumente įraÅ¡yta diagnozė potrauminio streso sutrikimas F43.1 (t. I, b. l. 45–46, t. II, b. l. 31–32). Taip pat yra VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizė Nr. 2DS13/84, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas čia gydėsi nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. kovo 19 d. (t. I, b. l. 47, t. II, b. l. 33), diagnozė F43.1. IÅ¡ pateiktos Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos pildomos kario sveikatos ambulatorinės kortelės (t. II, b. l. 99–114) matyti, kad gydytojas 2013 m. kovo 27 d. padarė įraÅ¡Ä , jog pristatytas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VĮ RVUL (vieÅ¡oji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), kad pareiÅ¡kėjas gydėsi nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. sausio 9 d., diagnozė Å«minis tikslinis vidutinis peroralinis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholinė abstinencija.

Taip pat pažymėtas M. Marcinkevičiaus ligoninės dokumentas (epikrizės iš šios ligoninės yra t. II, b. l. 130, 133), diagnozė G45.0 – praeinantis smegenų išėmijos priepuolis ir kt. Įrašoma diagnozė F43.1 t. y. potrauminio streso sutrikimas. Įrašuose nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į KGKK spręsti dėl siuntimo į KMEK dėl pasikeitusios sveikatos grupės ir tinkamumo PKT (profesinei karo tarnybai). Yra KGKK įrašas: prašymas spręsti dėl siuntimo į KMEK dėl galimai pasikeitusios sveikatos grupės ir tinkamumo. 2013 m. kovo 28 d.

įraÅ¡omas KGKK sprendimas (karinė gydytojų konsultacinė komisija) – leista vykti į KMEK dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai (toliau – PKT) nustatymo. Nurodoma diagnozė – F43.1. Toliau yra 2013 m. balandžio 3 d. įraÅ¡ai. PareiÅ¡kėjui Karo medicinos tarnybos pirminės karių sveikatos priežiÅ«ros centras 2013 m. balandžio 2 d. surašė medicininę charakteristikÄ (t. II, b. l. 116–117). Å iame dokumente nurodoma, kad karys siunčiamas į KMEK nustatyti tinkamumÄ tęsti PKT ir priskirti sveikatos grupei.

Medicininėje charakteristikoje jau yra įrašas, kad pareiškėjas gydytas stacionare pagal diagnozę potrauminio streso sutrikimas – 70 dienų, diagnozė F43.1. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba teikė pareiškėjo medicininius dokumentus su lydraščiu (t. V, b. l. 75), tarp pateiktų dokumentų yra 2013 m. balandžio 3 d. surašytas dokumentas tyrimų rezultatai ir specialistų konsultantų išvados (t. V, b. l. 99). Šiame dokumente (antroje pusėje) yra pateiktos ekspertų išvados, kurių pagrindu buvo surašyta pareiškėjo ginčijama ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1162.

Tyrimo iÅ¡vadose yra pateikta lentelė su diagnozėmis (antra dokumento pusė) ir prie kiekvienos diagnozės nurodoma ekspertų iÅ¡vada dėl tinkamumo PKT. Prie diagnozės potrauminio streso sutrikimas F43.1, nurodytas Nuostatų straipsnis 35, eksperto iÅ¡vada, kad tinka, nurodant planuojamÄ patikrinimÄ po trijų mėnesių. Taip pat nurodyta bÅ«klė po kraujotakos sutrikimo (G45.0), Nuostatų straipsnis 48.3, nuoroda, kad tinka, nurodytos ir kitos diagnozės, pagal visas tinka tarnybai. Galutinės iÅ¡vados: skiltis 3, suminis apribojimo laipsnis 3, sveikatos grupė – B, nurodyta, kad tinka PKT, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, pakartotinė ekspertizė reikalinga po 3 mėnesių.

Iki Å¡ios ekspertizės per ankstesnius sveikatos patikrinimus pareiÅ¡kėjas neteikė dokumentų iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, kurie patvirtintų diagnozes dėl miego sutrikimų, bet kokių nervinių ar psichinių sutrikimų, dėl sÄ monės praradimo, nualpimo. Medicinos ekspertizės akte Nr. 4928/2011 (t. V, b. l. 100–101) pats pareiÅ¡kėjas visur pažymėjo, kad tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimų neturi, taip pat pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad nuo jokių ligų nesigydo, nėra gydytas ligoninėje, nebuvo gydytas ir tirtas psichiatro.

Atitinkamai ir tyrimo rezultatų ir specialistų iÅ¡vadose 2011 m. gruodžio 8 d. tokių diagnozių, kurios įraÅ¡ytos 2013 m. iÅ¡vadose, nėra. Yra pateikti ir ankstesnių metų ekspertizių aktai ir tyrimo iÅ¡vados, tačiau, kadangi pareiÅ¡kėjas teismui pateikė duomenis apie gydymÄ pas psichiatrÄ nuo 2010 m. (t. I, b. l. 24), vėliau apie gydymÄ 2011–2012 m. VÅ¡Ä® A. Zacharovo klinikoje (t. I, b. l. 25), todėl teismas nevertina pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klių iki 2010 metų. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, pirmiausiai jos vertintinos pagal teisinį Å¡ių procedÅ«rų reglamentavimÄ .PareiÅ¡kėjo karo tarnybos santykius reglamentavo Kariuomenės drausmės statutas, KASOKTÄ®, o sveikatos bÅ«klės įvertinimÄ reglamentavo Nuostatai, Tinkamumo kriterijai.Karių sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuoja KASOKTÄ® (Å¡iuo atveju kalbama apie įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.) 65 straipsnis, o kompensacijas, skiriamas kario ligos ar sveikatos problemos atveju, – 67 straipsnis.

Pagal 65 straipsnio nuostatas speciali sveikatinimo veikla numatoma į tarptautines operacijas ar specialiÄ sias misijas tarnybos atlikti siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sveikatos tikrinimo tvarkÄ nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. KASOKTÄ® 65-1 straipsnis užtikrina kariams, jų Å¡eimos nariams psichologų paslaugas. PareiÅ¡kėjui karinė medicininė ekspertizė 2003–2011 metais buvo atliekama sprendžiant jo iÅ¡vykimÄ Ä¯ tarptautines operacijas: 2003 m. liepos 2 d., 2004 m. balandžio 1 d., 2008 m. rugpjūčio 8 d., 2009 m. spalio 28 d.

Grįžus iÅ¡ tarptautinių operacijų, pareiÅ¡kėjo sveikata taip pat buvo tikrinama 2005 m. sausio 17 d., 2010 m. gegužės 25 d., jokių psichikos sveikatos sutrikimų nenustatyta, jų nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. Minėta, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo tiriama ir 2011 metais. Nei vienu iÅ¡ nurodytų ar kitų sveikatos patikrinimų atlikimo metu pareiÅ¡kėjas nenurodė apie pasekmes, kurias jam galėjo sukelti dalyvavimas tarptautinėse operacijose, objektyviai jokie psichikos sveikatos sutrikimai ar psichologinės problemos taip pat nebuvo nustatyti.Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Nuostatų 4 punkte paaiÅ¡kinamos sÄ vokos.

Nurodyta, kad karinė gydytojų konsultacinė komisija yra kolegialus tarnybos organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus kraÅ¡to apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos karių gydymo ir tyrimo klausimus; karinė medicinos ekspertizė yra asmens sveikatos bÅ«klės tikrinimas ir sveikatos grupės nustatymas – ar asmuo tinkamas karo tarnybai; ekspertinė iÅ¡vada – gydytojo specialisto ar karo gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vada dėl tiriamojo asmens sveikatos bÅ«klės atlikus medicinos ekspertizę; ekspertinis nutarimas yra KMEK gydytojų specialistų ekspertinių iÅ¡vadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas ginčija ekspertinio nutarimo pažymÄ , kuri pagal Nuostatų 4 punktÄ yra kraÅ¡to apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimÄ .

Tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicininės ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumÄ tolesnei karo tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo (32 punktas). Kadangi pareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. sausio 9 d. buvo gydomas VÅ¡Ä® M. Marcinkevičiaus ligoninėje, vėliau gydėsi VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (2013 m. sausio 25 d.–2013 m. kovo 19 d.), jam grįžus į tarnybÄ po nedarbingumo, buvo siunčiamas į KMEK nustatyti, ar jis tinkamas PKT.

Apie paminėtÄ gydymÄ medicininiai duomenys jau buvo pateikti KMEK, jie buvo vertinami. PareiÅ¡kėjo ir jo atstovų manymu, pareiÅ¡kėjui diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (kodas pagal TLK-10 yra F43.1), kitos diagnozuotos nervų ligos turėjo nulemti KMEK iÅ¡vadÄ , kad jis netinkamas PKT, o dėl to pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ PKT visai kitu pagrindu, nei buvo atleistas, kai KMEK nustatė, kad ir pagal nurodytas diagnozes pareiÅ¡kėjas yra tinkamas PKT.Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo ir jo atstovų nurodomus argumentus, teismas vertina, ar KMEK iÅ¡vada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Å iuo atveju sveikatos parametrai yra detaliai reglamentuojami Tinkamumo kriterijuose. KraÅ¡to apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008-11-24 įsakymu Nr. V-1142/V-1139 yra patvirtinta ekspertinių iÅ¡vadų lentelė, atskirų ekspertinių iÅ¡vadų lentelės straipsnių paaiÅ¡kinimas, sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo apraÅ¡ymas, tinkamumo karo ar civilinei kraÅ¡to apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos bÅ«klę lentelė.Ä®vertinus KMEK turėtÄ medicininę dokumentacijÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo tinkamumas PKT buvo nustatytas pažeidžiant paminėtų teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į Atskirų ekspertinių iÅ¡vadų lentelės straipsnių paaiÅ¡kinimo 5 punktÄ , kai yra diagnozės nuo F40 iki F48, tiriamieji pripažįstami netinkamais tarnybai, jei nustatomi ryÅ¡kÅ«s ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, o toliau paaiÅ¡kinama, kad pagal 3-iÄ skiltį asmuo pripažįstamas pagal minėtas diagnozes netinkamu tarnybai, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiÅ«ra.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nedarbingumas tęsėsi nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. sausio 9 d., nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. sausio 25 d., nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. vasario 4 d., nuo 2013 m. vasario 5 d. jis tęsė gydymÄ VÄ® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dienos stacionare (Å¡ie duomenys yra pateikiami Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų vado įgalioto stabo G2 skyriaus saugumo karininko kpt. Sauliaus Pulkauniko suraÅ¡ytoje 2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje dėl kpt.

R. M. buvimo tarnybos vietoje neblaivaus Nr. KTO-2 (t. I, b. l. 10–14), tuos duomenis patvirtina ir byloje esanti medicininė dokumentacija (epikrizės). Pagal VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizę Nr. 2DS13/84 (t. I, b. l. 27), nedarbingumo pažyma išduota iki 2013 m. kovo 19 d. Nurodyta viso gydymo trukmė nesudaro 6 mėnesių, nes nedarbingumas ir gydymas truko 73 dienas (nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. kovo 19 d.). Galutinėje epikrizėje Nr. 2DS13/84, išduotoje VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (t.

I, b. l.

27) įraÅ¡yta, kad įvykdžius tyrimo ir gydymo planÄ asmuo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ dieninio skyriaus, ambulatoriniam gydymui rekomenduoti vaistai, darbingumas atstatytas. Taigi pagal PaaiÅ¡kinimų 5 punktÄ , esant tokiems duomenims, turėdama pirmiau paminėtus medicininius dokumentus KMEK negalėjo pareiÅ¡kėjo pripažinti netinkamu tarnybai dėl diagnozės F43.1, nes sveikatos sutrikimas nesitęsė ilgiau kaip 6 mėnesius, pareiÅ¡kėjo darbingumas buvo atstatytas, gydymas buvo efektyvus, iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos nebuvo nurodyta, kad jam reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiÅ«ra, o pasakyta, kad darbingumas atstatytas.PareiÅ¡kėjo atstovai remiasi teisme atliktos VÅ¡Ä® nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-3/2013 (t.

VI, b. l. 153–167, toliau – Ekspertizės aktas). KMEK neginčija fakto, kad R. M. sirgo psichikos sutrikimu – potrauminio streso sutrikimu (F43.1). Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo psichikos sutrikimu pareiÅ¡kėjas sirgo nuo tada, kai 2010 m. gydytojas psichiatras J. Å . padarė įraÅ¡Ä ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, t. y. kad bÅ«tent nuo tada Å¡is sveikatos sutrikimas pasireiÅ¡kė visa apimtimi bÅ«tent taip, kaip nurodyta PaaiÅ¡kinimų 5 punkte (dėl 35 lentelės punkto taikymo).

Pačiame Ekspertizės akte yra nurodyta, kad gydymo pas psichiatrÄ J. Å . faktų, iÅ¡skyrus diagnozės nustatymÄ , nėra. Pats J. Å ., teisme apklaustas kaip liudytojas, parosė, kad R. M. lankėsi pas jį 3 kartus, vienÄ kartÄ buvo atvykęs dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kitÄ kartÄ dėl R. M. nusiskundimų, jam buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, gydytojas jam siÅ«lė gydytis, gydymas buvo siÅ«lomas tik psichoterapinis, bet R. M. iÅ¡ esmės gydytis nenorėjo, neateidavo, gal jam buvo per brangu. 3-iÄ kartÄ buvo atėjęs tik pažymos.

PaaiÅ¡kino, kad diagnozuotas pareiÅ¡kėjui potrauminio streso sutrikimas tada nereikalavo medikamentinio gydymo, pakako pokalbio.Taigi toks epizodas negali bÅ«ti laikomas ryÅ¡kiu ir ilgalaikiu sveikatos sutrikimu (PaaiÅ¡kinimų 5 punktas), tuo labiau, kad jokio nedarbingumo tuo metu, nei vėliau dėl Å¡ios diagnozės nebuvo, jokio medikamentinio gydymo nebuvo, nebuvo jokių kvalifikuotų gydytojų nustatyto poreikio psichiatrinei priežiÅ«rai. Tai patvirtina ir tas faktas, kad pareiÅ¡kėjas ir toliau tarnavo kariuomenėje, sveikatos patikrinimų metu jokių nusiskundimų neturėjo.Tas pats pasakytina ir apie lankymÄ si dr. Zacharovo klinikoje nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario.

Ekspertizės akte, įvertinus su minėtu gydymu esančius medicininius dokumentus, pasakyta, kad nėra duomenų, kaip asmuo tada buvo gydytas, aiÅ¡ku tik, kad gydytas nuo nemigos, gydymo efektas nenurodytas. Taigi ir Å¡is gydymo epizodas neleidžia teigti, kad asmuo nuo tada buvo nedarbingas dėl diagnozės F43.1., kad gydomas jis buvo neefektyviai, kad tada toje klinikoje buvo nustatyta, jog R. M. reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiÅ«ra. Todėl ir Å¡is epizodas negali patvirtinti, kad KMEK privalėjo įvertinti, jog pagal 3-iÄ skiltį dėl minėtos diagnozės asmuo turėjo bÅ«ti pripažintas netinkamu tarnybai, nes jam anksčiau gydytojai nustatė ryÅ¡kius, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, darbingumo sumažėjimÄ bei kt. požymius, kurių reikalauja PaaiÅ¡kinimų 5 punktas.

KMEK nustatė, kad po trijų mėnesių dar bus reikalinga ekspertizė, tada ir būtų paaiškėję, ar sveikatos sutrikimas laikytinas ryškiu ir ilgalaikiu. Ekspertizės aktui KMEK išvada neprieštarauja, nes iš tiesų 2013 m. balandžio 3 d. posėdyje R. M. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o tai, kas vyko 2013 m. po pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos, jau negali turėti įtakos KMEK 2013 m. balandžio 3 d. išvadas vertinimui, nes, kaip minėta, buvo numatytas privalomas psichinės sveikatos patikrinimas, jeigu R.

M. bÅ«tų tarnavęs toliau. Tuomet galimai bÅ«tų padarytos ir kitokios iÅ¡vados pagal PaaiÅ¡kinimų 5 punktÄ , tačiau tai jau nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, nors apie tai ir pasisakoma Ekspertizės akte. Taigi jau po atleidimo vykę faktai negali bÅ«ti vertinami, nes KMEK 2013 m. balandžio 3 d. turėjo informacijÄ , kuri neleido sveikatos sutrikimo laikyti ryÅ¡kiu ir ilgalaikiu. Jau minėta, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo tikrinama 2011 m., kitais atvejais, susijusiais su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, ir niekada nebuvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo darbingumas yra sumažėjęs, kad jis gydomas, bet gydymas nėra efektyvus, kad jam bÅ«tina psichiatrinė priežiÅ«ra.

Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės dėl gydymosi 2010, 2011 ir 2012 metais taip pat neįrodo, kad tada buvo sveikatos sutrikimo požymiai tokio ryÅ¡kumo ir trukmės, jog bÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kėjÄ pripažinti netinkamu tarnybai pagal Lentelės 35 punktÄ . Taigi ginčijama KMEK pažyma yra teisėta ir pagrįsta, jÄ patvirtina ir teisme atliktos psichiatrinės ekspertizės duomenys, nes ekspertizės metu nenustatyta požymių, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo ilgalaikį nedarbingumÄ ar darbingumo sumažėjimÄ dėl sveikatos sutrikimų (F43.1), ar gydymo neefektyvumÄ , ar psichiatrinės priežiÅ«ros bÅ«tinumÄ po gydymo iki 2013 m. balandžio 3 d., nes Ekspertizės akte nurodyti keli gydymosi epizodai tokių aplinkybių nepatvirtina, o pareiÅ¡kėjo tarnavimo kariuomenėje tais metais aplinkybės paneigia siekiamÄ Ä¯rodyti faktÄ , jog pareiÅ¡kėjo nuo 2010 m. darbingumas yra sumažėjęs, jog jis pastoviai gydėsi, gydymas buvo neefektyvus ir kt.

Ekspertizės akte minimi faktai dėl pareiškėjo pergyvenimų, susijusių su tarnyba, yra tik pareiškėjo subjektyvūs, niekuo neparemti paaiškinimai, duoti jau po įvykio tarnyboje, kai pareiškėjui grėsė atleidimas.Teismas atsižvelgia į tai, kad turėdamas paminėtas visas diagnozes, taip pat ir F43.1, pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai, tai reiškia, kad jis privalėjo suvokti, kas yra tarnybos drausmės reikalavimų laikymasis, todėl tokia diagnozė nesuponuoja galimybės atleisti nuo atsakomybės dėl drausminio nusižengimo.Dėl reikalavimo panaikinti krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 10 d.

įsakymÄ Nr. P-315 dėl drausminės nuobaudos skyrimo kpt. R. M.KraÅ¡to apsaugos ministras 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-315 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. R. M. skyrimo ir jo iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ (t. I, b. l. 9, 96) skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos – kpt. R. M., Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų Å¡tabo G9 skyriaus civilių ir karių bendradarbiavimo karininkui ir atleido 2013 m. balandžio 15 d. kpt. R. M. iÅ¡ pareigų.

Å iuo įsakymu nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis su pareiÅ¡kėju 2013 m. balandžio 17 d. ir jis iÅ¡leidžiamas į atsargÄ . Ä®sakyme nurodyta, kad ministras vadovaujasi Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsniu, 67 straipsniu, 73 straipsnio 2 dalimi, KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų vado patvirtintÄ 2013 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. KTO-2 „Dėl kpt. R.

M. buvimo tarnybos metu neblaiviu“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada). Å is įsakymas pakeistas 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. P-362 (t. I, b. l. 97), tačiau pakeistas 3 punktas, kuriame nurodyta, kad nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiÅ¡kėjas iÅ¡leidžiamas į atsargÄ , nukeliant atleidimo į atsargÄ dienÄ Ä¯ kitÄ dienÄ po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.PareiÅ¡kėjas neneigia fakto, kad 2013 m. sausio 3 d. jis tarnyboje buvo neblaivus. IÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad R.

M. darbo kabinete nurodytÄ dienÄ 9 val. 03 min. alkotesteriu „Alcosensor IV“ Nr. 069083 R. M. nustatytas 2,10 promilių girtumas, po 21 minutės (9 val. 24 min.) nustatytas 2,14 promilių girtumas. Tuomet buvo pradėtos atitinkamos procedÅ«ros, R. M. rašė paaiÅ¡kinimÄ (2013 m. sausio 23 d.), 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. P-2 buvo nuÅ¡alintas nuo tarnybos, 2013 m. sausio 4 d. R. M. į tarnybÄ neatvyko, informavo, kad serga. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje suraÅ¡yti visi įrodymai, kurie patvirtino tai, kad kpt.

R. M., 2013 m. sausio 3 d. bÅ«damas kasdieninės tarnybos metu neblaivus, padarė Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje. Nurodytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės, tai, kad pareiÅ¡kėjas per metus Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį pažeidimÄ padarė pakartotinai. Neatvykimas į tarnybÄ 2013 m. sausio 4 d. kvalifikuotas pagal Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, kad Å¡velninančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra įvertina ir iÅ¡ KMEK gauta informacija. Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų vado 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. P-1011 (t. IV, b. l. 134) pareiÅ¡kėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už karių drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ (tarnybos pareigų neatlikimas). Visų Å¡ių faktinių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neneigia. Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus, profesinės karo tarnybos karys už tokiÄ veikÄ atleidžiamas iÅ¡ tarnybos.

Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos. Pirmiau minėtas pažeidimas, už kurį 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu skirta nuobauda, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje įvertintas kaip sunkinanti aplinkybė. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuojama Kariuomenės drausmės statuto V skyriuje. Tarnybinis patikrinimas pradėtas teisėtai, kaip tai nustatyta Kariuomenės drausmės statuto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2013 m. sausio 7 d. vado įsakymu Nr. V-8, t.

I, b. l. 103), tarnybinis patikrinimas vyko nepažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto 20, 21, 22 straipsnių reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių reikalauja Kariuomenės drausmės statuto 23 straipsnis: tiriamojo įvykio data, laikas ir vieta, įvykio dalyvis ir jo veiksmai, nustatyti liudytojai (jų paaiÅ¡kinimai apraÅ¡yti), kaltas asmuo nustatytas, kaltės forma vienu atveju nurodyta (dėl aplaidumo), dėl neblaivumo kaltės forma nenurodyta, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto įsakymo priėmimÄ , nes pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinime rašė, kodėl jis tapo neblaiviu (dėl kivirčo su artimu žmogumi), duomenys apibÅ«dinantys pažeidėjÄ apraÅ¡yti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, nurodytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės. PareiÅ¡kėjo ir jo atstovų nuomone, pareiÅ¡kėjui diagnozuotas sveikatos sutrikimas turėjo bÅ«ti įvertintas bent jau kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau pagal minėtÄ KMEK iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas tarnybai tinkamas, tokio drausmės pažeidimo, kaip buvimas tarnybos vietoje neblaiviam, negali pateisinti sveikatos sutrikimas, kuris leidžia toliau tarnauti, tuo labiau, kad Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje nustatyta, jog už buvimÄ tarnyboje neblaiviam jokios kitokios sankcijos nenumatytos – tik atleidimas iÅ¡ profesinės karo tarnybos.

PareiÅ¡kėjas visgi galėjo pasinaudoti Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe praÅ¡yti skirti Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ , nei numato įstatymas, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo per 30 dienų nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Drausmės pažeidimo sÄ lygos buvo apraÅ¡ytos, priežastys – pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kino, kad kilo konfliktas su artimu žmogumi, pareiÅ¡kėjas puolė į neviltį, toliau nieko neprisimena. Tokia priežastis nustatyta, todėl įvertinta.

Taip pat buvo tiriamos ir pareiškėjo atstovės nurodomos priežastys, susijusios su sveikata, jos taip pat tinkamai įvertintos, dėl papildomo tyrimo buvo pratęstas ir tarnybinio patikrinimo terminas. Pasekmės nebuvo tiriamos, žala taip pat, tačiau tai nedaro tarnybinio patikrinimo išvados neteisėta ir nepagrįsta. Surašyta tarnybinio patikrinimo išvada atitiko Kariuomenės drausmės statuto 26 straipsnio reikalavimus, išvada patvirtinta, kaip to reikalauja Kariuomenės drausmės statuto 27 straipsnis.

PareiÅ¡kėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , todėl paaiÅ¡kinimas iÅ¡ jo paimtas tik 2013 m. sausio 23 d. Ä®sakymas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo suraÅ¡ytas 2013 m. sausio 7 d. (t. I, b. l. 103). PatikrinimÄ atliekantis karys 2013 m. vasario 5 d. prašė KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų vado pratęsti tarnybinio patikrinimo terminÄ iki 2013 m. kovo 5 d. (t. I, b. l. 104). Vado 2013 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-60 terminas pratęstas iki 2013 m. kovo 5 d. (t. I, b. l. 105). Terminas pratęstas pagrįstai, kadangi buvo renkama bÅ«tina informacija iÅ¡ Karo medicinos tarnybos, todėl tarnybinio patikrinimo terminas atitiko Kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnio reikalavimus.

Taip pat nepažeisti ir drausminės nuobaudos paskyrimo terminai, nustatyti Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnyje. Atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. P-315 formuluotę ir į tarnybinio patikrinimo išvados turinį, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už du pažeidimus: vienas nurodytas Kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje, kitas nurodytas Kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, tačiau kadangi už abu pažeidimus tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūloma nuobauda atleidimas iš tarnybos, tai nurodyti du kartus įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo būtų nelogiška, nors tai ir numato Kariuomenės drausmės statuto 43 straipsnio 1 dalis (reikėtų nurodyti, kad pareiškėjas du kartus atleidžiamas iš tarnybos).

Įsakymo įžangoje nurodyta, kad nuobauda skiriama už du pažeidimus, jų kvalifikavimas nurodytas tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri taip pat įrašyta įsakymo įžanginėje dalyje.KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų.

Taigi skundžiamo įsakymo 3 punktu (pataisytu 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. P-362), profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo kitus reikalavimus, kurie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau aptartų dviejų reikalavimų: praÅ¡oma įpareigoti KraÅ¡to apsaugos ministerijos vadovybę priimti sprendimÄ dėl profesinės karo tarnybos sutarties su kpt. R. M. nutraukimo ir jo atleidimo iÅ¡ tarnybos, paaiÅ¡kėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos bÅ«klės (KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu); priteisti R.

M. jo vidutinio atlyginimo dydžio kompensacijÄ už visÄ laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo dienos iki administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas bet kuriuo atveju negalėtų tenkinti reikalavimo pakeisti atleidimo pagrindÄ , nes tokį klausimÄ pirmiausiai turėtų iÅ¡spręsti karinė medicinos ekspertizė. PareiÅ¡kėjas nekėlė reikalavimo įpareigoti atlikti jam pakartotinę karinę medicinos ekspertizę. Pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintus Nuostatus, kurie priimti kaip to reikalauja KASOKTÄ® 65 straipsnio 3 dalis, sveikatos tikrinimÄ , nustatant tinkamumÄ tarnybai, atlieka tik Karinė medicinos ekspertizė.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir motyvus, pareiÅ¡kėjo visas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atmesti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėjai                                                                                                        Bronius JanuÅ¡ka Jolita Rasiukevičienė Halina Zaikauskaitė