2021-06-30 Nr. AB-13722-3-61-3-03857-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1558-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03857-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei A. D. J. (tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. akto Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės A. D. J. (toliau – ir atsakovė) 0,1966 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės vardu ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti; 2) nustatyti, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ paimtą 0,1966 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dydis yra 1 850,00 Eur.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją patvirtino šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūsų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija, Direkcija) atlikti su Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros) ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu susijusius darbus Seimo nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje nurodytuose planuojamų automobilių kelių infrastruktūros ruožuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 444), kuriuo nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas). Vyriausybės nutarime Nr. 444 numatyta minėtą projektą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.lt), registracijos numeris – T00079776.

2.3. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 444, pareiškėjas 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-2002 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovę apie pradėtą jos nuosavybės teise valdomo 1,9299 ha dydžio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsakovė buvo informuota apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.

Žemės paėmimo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ parengė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projektą (toliau – ir Projektas). Kelių direkcija 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. (16.1)2-346 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovę apie supažindinimą su parengtu Projektu, 2018 m. lapkričio 14 d.

UAB „Jungtinis verslas“ parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita AM18/0821/34N, pagal kurią 1,9299 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dalies – 0,1966 ha – rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo 1 850 Eur. Duomenų apie nuostolius, susijusius su paimamu žemės sklypu, negauta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1P-135-(1.17 E.)) patvirtino Projektą.

Šiuo įsakymu taip pat buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašo 29 punktą, atsakovei nuosavybės teise priklausęs 1,9266 ha ploto žemės sklypas buvo pertvarkytas į 1,5781 ha ploto, 0,1552 ha ploto ir į 0,1966 ha ploto žemės sklypus. NŽT įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 34-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

2.4. Vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą“ (toliau – ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,1966 ha ploto Žemės sklypą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 1 850 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 1 850 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-264 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti) procedūros vykdymo“ pavedė Kelių direkcijai, be kita ko, parengti dokumentus, skirtus žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams informuoti apie NŽT priimtus aktus paimti jų žemės sklypus (dalis) visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ir apie jų pasirašymo tvarką, taip pat organizuoti minėtų aktų pasirašymą. Kelių direkcija 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (6.1)2-4667 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę, kad NŽT priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Pranešimas įteiktas 2019 m. rugsėjo 23 d. Atsakovė 2019 m. spalio 2 d. raštu informavo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašys.

2.5. Kelių direkcija 2019 m. spalio 23 d. pervedė žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą (1 850 Eur) į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. spalio 29 d. raštu registruota pašto siunta pranešė atsakovei. Pranešimas įteiktas 2019 m. lapkričio 2 d. Žemės savininkė (atsakovė) buvo tinkamai informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, todėl šiuo atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Iš atsakovės visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių, įrenginių, sodinių, želdinių, medynų, įdėtų lėšų miškui auginti, todėl šių nuostolių apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Vertinimo ataskaitoje nurodyta 1,9299 ha žemės sklypo dalies – 0,1966 ha – rinkos vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Atsakovė buvo informuota dėl vyksiančios jos valdomo Žemės sklypo apžiūros, joje dalyvavo, nepateikė esminių pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo ir nuostolių vertės. Pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis yra teisingas ir proporcingas paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertei.

3. Atsakovė A. D. J. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Ji iš esmės neprieštarauja pačiam visuomenės paėmimo poreikiams procesui, todėl neskundė teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, tačiau nesutinka pasirašyti akto, nes nesutinka su kompensacijos suma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nors atsakovė nekvestionuoja pareiškėjo ir kitų institucijų priimtų sprendimų, tačiau žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodyta atlyginimo suma negali būti vertinama kaip teisingas atlyginimas už iš savininko paimamą nuosavybę, o pati procedūra ir jos teisinis reguliavimas pažeidžia jos nuosavybės teises ir prieštarauja Konstitucijai. Atsakovė kvestionuoja ne tik pačią žemės vertę, bet ir nurodytą teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybė, inicijuojanti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, pasirenka palankiausią žemės vertės nustatymo momentą, kuris siejamas ne su realaus paėmimo visuomenės poreikiams pradžia, bet su formaliomis procedūromis.

4.2. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada realiai buvo pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas ir žemės sklypo savininkui nustatyti atitinkami apribojimai. Atsakovė aiškina, kad apribojimai buvo nustatyti anksčiau, nei buvo priimtas formalus sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, nes savininkų nuosavybės teisės buvo apribotos, jie negalėjo savo žemės sklypuose vykdyti veiklos, kuri pagal Bendrojo plano sprendinius buvo leistina. Tai buvo motyvuojama pradedamu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu, kurio eigos savininkas negalėjo kontroliuoti. Savininkui turėtų būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią jis būtų galėjęs įsigyti analogišką žemės sklypą tuo momentu, kada jis faktiškai prarado savo nuosavybę. Taigi pareiškėjo pateiktu turto vertinimu negalima vadovautis, nes turto vertės nustatymo data yra nepagrįsta. Vadovaujantis teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principu, siekiama, kad sumokamas atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintam žemės sklypą.

4.3. Atsakovės šeima žemės sklypus nuosavybėn įsigijo dar iki Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ priėmimo, nežinodama apie Vilniaus rajono savivaldybės planus ir paėmimo visuomenės poreikiams tikslus. Šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant atsakovės šeimos realiai turėtų teisių, susijusių su žemės sklypais, apimtį ir jų suvaržymą, teisėtus lūkesčius ir jų (ne)pažeidimą. Atsakovės šeima, įsigijusi žemę, negalėjo plėtoti ūkinės veiklos. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės šeima įsigijo 2007 m. gruodžio 18 d. už du milijonus litų, nes toje teritorijoje turėjo būti vykdoma komercinio pobūdžio plėtra. Atsakovės tėvas šioje žemėje planavo statyti fabriką, kurio jam nebuvo leista statyti priėmus Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 110. Teismas turi nustatyti realią žemės sklypo įsigijimo kainą, kuri Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje vertinama kaip svarbus kriterijus, nustatant teisingą atlyginimą, išsiaiškinti kitas žemės įsigijimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu teismas galės įvertinti atsakovo ir institucijų, vykdančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, sąžiningumą, rūpestingumą, susiformavus konkretiems atsakovės teisėtiems lūkesčiams dėl jos įsigyto žemės sklypo galimo panaudojimo perspektyvų ir praradimų dydžio.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotasis asmuo) prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Vilniaus pietinis aplinkkelis numatytas ir etapais įgyvendinamas tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas, siekiant juo nukreipti tranzitinį transporto priemonių (ypač sunkiųjų) eismą iš Vilniaus miesto ir Juodšilių, Rudaminos, Skaidiškių miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių centrų ir tam nepritaikytų kelių (gatvių). Naujas aplinkkelio ruožas pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose (ypač pietvakarinėje dalyje). Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas tiesimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“.

5.2. Techninį projektą galima rengti tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Magistralinis kelias turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių). Nepaėmus atsakovės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies, nebus techninių ir juridinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (Trans European Network TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas– Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu tarp magistralinio kelio Al5 Vilnius–Lyda ir dabartinio Vilniaus pietinio aplinkkelio, kuriam Vilniaus mieste suteiktas Kirtimų gatvės pavadinimas, Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos. Dėl nurodytų priežasčių būtina paimti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožo nuo 7,9 iki 19,4 km tiesimui.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė, kad atsakovei A. D. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ paimtą 0,1966 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dydis – 1 850,00 Eurų.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. akto Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leido valstybės vardu įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės 0,1966 ha ploto Žemės sklypą ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti; įpareigojo atsakovę per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

8. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje AM18/0821/34N vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,1966 ha, rinkos vertė Išvados dėl turto vertės ataskaitos surašymo dieną (2018 m. lapkričio 14 d.) buvo 1 850 Eur. Žemės sklypo paimamos dalies plote neužfiksuota želdinių, medynų, nustatyta požymių, kurie patvirtintų, jog vykdoma žemės ūkio veikla, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota statinių, pastatų ar įrenginių. Paimamos žemės sklypo dalies rinkos vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Metodikoje. Vertinimo ataskaitą parengė UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintoja A. M.-O. (nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo Nr. A000381, išduotas 2007 m vasario 28 d.).

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, šiuo metu galioja, ją vertino kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo rinkos vertės dydis. Darydamas tokią išvadą, teismas, be kita ko, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

10. Teismas sprendė, kad pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Vertinimo ataskaitoje pateiktos vertinamo turto nuotraukos patvirtina, jog sklypas apaugęs žole. Atsakovė su atsiliepimu nepateikė įrodymų, kad būtų pradėjusi planavimo ar projektavimo procedūras, siekdama pakeisti Žemės sklypo paskirtį ar vykdyti statybas. Teismas nenustatė, kad atsakovė vykdė komercinę veiklą ir privalėjo ją nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo.

11. Teismas konstatavo, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies, sudarančios 0,1966 ha, rinkos vertė (1 850 Eur) yra pagrįsta.

III. 12. Atsakovė A. D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą ir grąžinti pareiškėjo skundo dalį dėl visuomenės poreikiams paimamo 0,1966 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dydžio – 1 850 Eur – nustatymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą pagal atsakovės atsiliepime keliamus klausimus ir iš esmės nenagrinėdamas atsakovės išsakytų argumentų. Atsakovė neginčija Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies turinio, jis yra aiškus ir suprantamas. Atsakovė šioje byloje kvestionuoja nustatytą žemės vertę ir nurodytą teisės normą, pagal kurią valstybė, kuri inicijuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, pati pasirenka jai palankiausią žemės vertės nustatymo momentą, kuris yra siejamas ne su realaus paėmimo visuomenės poreikiams pradžia, bet su formaliomis procedūromis. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo. Savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

13.2. Turto vertės nustatymo momentas yra labai reikšmingas nustatant visuomenės poreikiams paimamo turto vertę. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos). Nagrinėjamu atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą realiai prasidėjo ne 2018 m. lapkričio 14 d., kai buvo parengta Vertinimo ataskaita, bet Vilniaus rajono savivaldybės tarybai priėmus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“. Rengiant šį sprendimą ir jį priėmus, nuosavybės teisės į Žemės sklypą buvo iš esmės apribotos, nebuvo leidžiama keisti nustatytos žemės naudojimo paskirties ir vykdyti Žemės sklypo įsigijimo metu suplanuotos komercinės veiklos. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra konkretus 0,1966 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas Žemės sklypo rinkos vertę sprendime nustatė remdamasis visiškai kito žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės ataskaita. Teismo spendime minima išvada dėl turto vertės neatspindi nei realiai atsakovės patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nei šiuo metu esamos žemės sklypo rinkos vertės.

13.3. Teismo sprendime nustatyta žemės vertė yra 67 658,8 eurais mažesnė už atsakovės šeimos už žemę realiai kitiems asmenims sumokėtą pardavimo kainą (69 508,8 eurų). Žemės vertės ginčo teritorijoje skyrėsi ir skiriasi labai žymiai, o tai įtakoja atitinkamu metu sudaryti toje vietoje esančios žemės perleidimo sandoriai, bendra nekilnojamojo turto rinkos situacija, Vilniaus rajono savivaldybės politika ir kitos priežastys. Vien atsakovės šeimos narių sumokėta žemės kaina už tris skirtingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus buvo nuo 2896 iki 3600 eurų už arą. Atsakovės tėvas A. J. supirkinėjo žemes būtent toje vietoje, nes planavo statyti pluoštinių kanapių perdirbimo fabriką, tačiau šių planų jis negalėjo realizuoti. Atsakovė nekvestionuoja vertintojo veiksmų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų kontekste. Atsakovė nurodo, kad pagal minėtą įstatymą nustatyta žemės vertė neatitinka jos šeimos patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, procedūra bei vertės nustatymo momentas yra neteisingi. Aplinkybę, kad atsakovės šeima negalėjo pradėti visuomenės poreikiams paimamoje žemėje planuotos ekonominės veiklos, patvirtina minėti Vyriausybės nutarimai ir pridedamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas. Visa ginčo teritorija turėjo aiškias komercinio pobūdžio plėtros perspektyvas, toje teritorijoje niekas nevykdė žemės ūkio veiklos. Atsakovės tėvas šioje žemėje planavo statyti minėtą fabriką, tačiau jam to nebuvo leista daryti priėmus minėtus Vyriausybės nutarimus. Taigi šioje byloje teismas turėjo nustatyti realią žemės sklypo įsigijimo kainą, kuri EŽTT jurisprudencijoje vertinama kaip svarbus kriterijus, nustatant teisingą atlyginimą, išsiaiškinti kitas žemės įsigijimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes.

13.4. Turto vertės nustatymo momentas yra labai reikšmingas nustatant žemės sklypo vertę. Nagrinėjamu atveju valstybės veiksmai, apribojant žemės naudojimo galimybes pakankamai ilgą laiką, nepriimant formalaus sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir laukiant žemės rinkos vertės kritimo (dėl jau nustatytų apribojimų), yra nesąžiningi ir neteisėti. Šioje byloje susiklosčiusi situacija atskleidžia ne tik atsakovo teisinį nihilizmą, bet ir konstitucinę problemą teisinėje sistemoje, t. y. teisės spragas, kurios sudaro sąlygas valstybės institucijoms piktnaudžiauti savo turimais viešojo administravimo įgaliojimais teritorijų planavimo bei nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams srityje, pažeidžiant tiek konstitucines asmenų teises, tiek teisinės sistemos principus. Atsakovės šeimos teisė naudotis jiems priklausančiu turtu, įgyvendinti savo turėtus planus, gauti pajamas buvo visiškai paralyžiuota jau priėmus Vyriausybės nutarimą, nors vėliau dar 10 metų nebuvo priimtas sprendimas, su kuriuo pati valstybė nusprendė susieti žemės vertinimą. Toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 23 ir 46 straipsnius. Vadovaudamasi Konstitucijos 23, 46 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsniu, atsakovė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

1) Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria nėra nustatytas terminas, per kurį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės;

2) Žemės įstatymo 46 straipsnio, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria nėra nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą;

3) Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, nevertinant žemės savininko už žemę sumokėtų lėšų ir momento, kuriuo metu buvo realiai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

14. Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, o galiojantis teisinis reguliavimas atitinka Konstitucijos nuostatas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis labai aiškiai detalizuoja paimamo teisingo turto vertės nustatymo principus. Turto vertinimas atliekamas ir jo vertė nustatoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams (toliau – ir ŽPVP) procedūros vykdymo metu, iki pateikiant prašymą NŽT priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams; turto vertė turi būti nustatoma individualaus vertinimo būdu ir įforminama turto vertinimo ataskaita; už turto vertinimą atsakinga projektą įgyvendinanti institucija; pareiškėjas yra pateikęs byloje nepriklausomo turto vertintojo parengtą Vertinimo ataskaitą, kuria vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra ne kartą konstatavęs, kad turto vertinimo ataskaita yra pagrindinis įrodymas tokio tipo bylose. LAT yra akcentavęs, kad įstatymuose imperatyviai įtvirtinta valstybės pareiga teisingai atlyginti žemės savininkui už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, ir nenustatyta jokių išimčių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo teisingo atlyginimo principo. Dėl to emocinis ryšys su žemės sklypu, jo įgijimo būdai ir valdymo laikas negali būti pagrindas sumažinti ar padidinti atlyginimą už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą. Pareiškėjas nurodo Lietuvos apeliacinis teismo nutartį, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė apeliantei mažesnę kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalį, nei atsakovė buvo sumokėjusi jį pirkdama; visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė siejama ne su sklypo verte jo įsigijimo metu, o su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, aplinkybė, kad apeliantė sklypą buvo įsigijusi už žymiai didesnę kainą, nėra reikšminga nustatant kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamo sklypo dalį dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-317-585/2020).

15.2. Atsakovė 1,9299 ha dydžio žemės sklypą iš giminaičio neatlygintinai įsigijo 2016 metais. Prie apeliacinio skundo pridėtoje 2016 m. balandžio 29 d. dovanojimo sutartyje matyti, kad tuo metu minėto žemės sklypo vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta 24 900 Eur. Buvęs savininkas pradinį žemės sklypą įsigijo 2007 metų pabaigoje. Nustatant Žemės sklypo rinkos vertę, nagrinėjamu atveju būtų neteisinga vadovautis ankstesnio žemės savininko ar gretimų sklypų savininkų žemės įsigijimo kainomis 2007–2008 metais. Atsakovė byloje iš esmės neginčijo pareiškėjos pateiktos Vertinimo ataskaitos teisingumo, neteikė savo iniciatyva parengtų vertinimo ataskaitų, neprašė atlikti ekspertizės, tuo netiesiogiai pripažindama, kad šiuo metu ginčo teritorijoje žemės kainos yra iš esmės pasikeitusios, palyginus jas su 2007–2008 metų kainomis, todėl šiuo metu analogišką sklypą galima įsigyti gerokai pigiau nei 2008 metais.

15.3. Nesutinka su atsakovės atstovo teiginiu, kad reali ŽPVP procedūra ir realūs ribojimai prasidėjo Vilniaus rajono savivaldybės tarybai priėmus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T3-160. Vilniaus pietinio aplinkkelio specialusis planas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir tikslais (t. y. nustatyti tam tikrų teritorijų naudojimo prioritetus ir planuojamos infrastruktūros vietą). Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ aiškiai neapibrėžė teritorijos, kurioje turi būti vykdomas Vilniaus logistikos centro projektas, nenustatė ribojimų konkretiems sklypams.

Pagal teisinį reguliavimą, ŽPVP procedūra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti laikoma pradėta 2017 m. birželio 20 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. nutarimui Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“, o baigta, kai buvo priimtas 2019 m. rugpjūčio 28 d.

NŽT direktoriaus aktas Nr.ŽVP-782-(1.18.). Taigi nuo Vyriausybės nutarimo Nr. 444 įsigaliojimo dienos savininkams buvo taikomi tam tikri Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio nustatyti apribojimai. Be to, ŽPVP procedūros nebuvo pradėtos siekiant įgyvendinti 2008 metais valstybės svarbiu ekonominiu projektu paskelbtą Vilniaus viešojo logistikos centro projektą. Šis projektas šiuo metu vykdomas valstybinėje žemėje. Atsakovė byloje nepateikė realių įrodymų, kad jos šeimos valdomiems sklypams nuo 2008 m. buvo nustatyti ribojimai vykdyti suplanuotą komercinę veiklą, kad tai lėmė būtent Vilniaus rajono savivaldybės, Vyriausybės ar kiti sprendimai (galiojantys teritorijų planavimo dokumentai).

Nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateikto 2014 m. Vilniaus rajono savivaldybės rašto turinio negali pakomentuoti, tai galbūt susiję su savivaldybės lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Šiuo atveju ŽPVP procedūra pradėta 2017 metais, gavus Vyriausybės pavedimą ir tam skirtą finansavimą. ŽPVP procedūra yra kompleksinis procesas, kurį sudaro eilė imperatyviai reglamentuotų, vienas su kitu susijusių procedūros etapų, kurie tęsiami tik užbaigus ankstesnį etapą.

15.4. Apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas. Neaišku, kodėl atsakovė kelia būtent Žemės įstatymo, o ne atitinkamų Žemės paėmimo įstatymo nuostatų konstitucingumo klausimus, nors ginčui taikomos tik Žemės paėmimo įstatymo nuostatos (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 2 d.). Galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris yra panašus abiejuose įstatymuose, galioja nuo 2011 metų. Vadovaujantis šiais įstatymais, visuomenės poreikiams buvo paimta nemažai privataus turto, išnagrinėti ginčai teisme, tačiau iki šiol nebuvo iškilę abejonių dėl šio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Dėl ŽPVP procedūrų terminų nustatymo įstatyme pažymėjo, kad atsakovė skunde nepasiūlė, kaip reikia juos reglamentuoti. Taip pat neaišku, kaip įstatyme nustatytas terminas kreiptis į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams siejasi su teisingo atlyginimo principu. Pareiškėja teigia, kad ŽPVP procedūra pradėta tik 2017 m. Pažymi, kad yra neįmanoma įstatyme reglamentuoti bendrą ŽPVP procedūrų trukmę ar terminą, kada reikia pradėti ŽPVP procedūrą, nes kiekvienas atvejis skiriasi. Teisingo atlyginimo principas reiškia tai, kad turi būti nustatoma konkretaus paimamo turto vertė sprendimo paimti žemę priėmimo metu.

16. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Direkcija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Direkcija atsiliepime nurodo, kad:

17.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. akto Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leido valstybės vardu įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės 0,1966 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti; įpareigojo atsakovę per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

17.2. Atsakovė neprieštaravo visuomenės paėmimo poreikiams procesui, todėl neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, tačiau akto nepasirašė, nes nesutiko su kompensacijos suma.

17.3. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovei pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Vertinimo ataskaitoje vertinamo Žemės sklypo rinkos vertė Išvados dėl turto vertės ataskaitos surašymo dieną (2018 m. lapkričio 14 d.) buvo 1 850 Eur. Kelių direkcija sutinka su priimtu teismo sprendimu, nes atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ji vykdė komercinę veiklą ir privalėjo ją nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo.

17.4. Teismui, išnagrinėjusiam bylos medžiagą ir įvertinusiam nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekilo abejonių dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai. Atsakovė iš esmės nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei A. D. J. nustatyto 1 850 eurų dydžio atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ paimtą 0,1966 ha ploto žemės sklypą.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino ir nustatė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,1966 ha ploto žemės sklypą dydis yra 1 850 Eur.

20. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su nustatyta Žemės sklypo verte ir teigia, kad valstybė, kuri inicijuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, pati ir pasirenka jai palankiausią žemės vertės nustatymo momentą, todėl abejoja nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumu. Atsakovės teigimu, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra realiai prasidėjo ne 2018 m. lapkričio 14 d., kai buvo parengta Vertinimo ataskaita, bet Vilniaus rajono savivaldybės tarybai priėmus 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“. Pažymi, kad teismo spendime minima Vertinimo ataskaita neatspindi atsakovės patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei šiuo metu esamos Žemės sklypo rinkos vertės.

21. Nagrinėjamu atveju 1 850 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės Žemės sklypą nustatytas pagal 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0821/34N; turto apžiūros ir vertės nustatymo data – 2018 m. rugpjūčio 21 d., taikytas vertinimo metodas – lyginamasis.

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės paėmimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

23. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (Žemės paėmimo įstatymo 7 str. 3 d.).

24. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias bus nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėtas įvykis nustato ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą.

25. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

26. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie Žemės sklypą matyti, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padaryta 2019 m. liepos 31 d. UAB „Jungtinis verslas“ parengtoje 2018 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM18/0821/34N nurodyta, kad turto apžiūros ir vertės nustatymo data – 2018 m. rugpjūčio 21 d.

27. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

28. Vadovaujantis šios Nutarties 23 ir 27 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad, apskaičiuojant Žemės sklypo vertę, turi būti paisoma Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios taisyklės, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

29. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją dėl asmeninės nuosavybės apsaugos. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

30. EŽTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 str.) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, 108 p.; 2006 m. kovo 29 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, 93 p.). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, visų pirma, ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr., pvz., 2002 m. lapkričio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 25701/94, 78 p.; 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, 48 p.; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, 26 p.). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą.

Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją, peticijos Nr. 58858/00, 94–95 p.; minėto sprendimo Vistiņš ir Perepjolkins 111 p.). Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, 182 p.; minėto sprendimo Vistiņš ir Perepjolkins 112 p.), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr., pvz., minėto sprendimo Former King of Greece ir kiti 89 p.).

Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą; tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. (žr., pvz., 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, 54 p.). Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad, pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, pateisinamą ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., minėtą sprendimą byloje Vistiņš ir Perepjolkins).

Tai suponuoja išvadą, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

31. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su jai apskaičiuotos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydžiu. Nors atsiliepime į pareiškimą, teiktame pirmosios instancijos teismui, atsakovės nesutikimo argumentai buvo nurodyti gana abstrakčiai, tačiau atsakovės pozicija buvo aiški – ji nurodė, kad Žemės sklypo vertė yra didesnė, nei nustatyta kompensacijos suma. Apeliaciniame skunde atsakovė detalizuoja savo poziciją, nurodydama, kad, nors ji ir neginčija 2018 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos AM18/0821/34N faktinio teisingumo, tačiau mano, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas kitas turto vertės nustatymo momentas (vertinant, kada buvo realiai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, t. y. kai buvo patvirtintas Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio, dėl kurio buvo atliktas Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams, specialusis planas), tvirtina, kad, nustatant Žemės sklypo rinkos vertę, be kita ko, turi būti atsižvelgta į Žemės sklypo savininko už žemę sumokėtų lėšų dydį. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius Žemės sklypo įsigijimo išlaidų dydį.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

34. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

35. Pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, kiekviena iš proceso šalių savo reikalavimams ir atsikirtimams į juos pagrįsti turi teisę teikti įrodymus. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Ekspertizės aktas laikomas vienu iš įrodymų administracinėje byloje (ABTĮ 56 str. 2 d.). Todėl kilus ginčui dėl žemės sklypo rinkos vertės, kurią nustatyti ir pagrįsti reikalingos specialios žinios, gali būti skiriama ginčo žemės sklypo rinkos vertės ekspertizė.

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.

37. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą atsakovei dydį nustatė iš esmės remdamasis tik Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita AM18/0821/34N, motyvuodamas, kad ši ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, šiuo metu galioja. Tačiau vadovaujantis šios Nutarties 27 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu teismo teisę nustatyti kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, vien tai, kad atsakovė neginčijo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos AM18/0821/34N, savaime nesuponuoja, kad joje nurodyta Žemės sklypo vertė negali būti paneigta kitais įrodymais. Vertinimo ataskaita yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas vadovaujantis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančiomis taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020).

38. Nors iš atsakovės procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, buvo aišku, kad atsakovė nesutinka su pareiškėjo nurodytu atlyginimo už jos Žemės sklypą dydžiu, teismas nebuvo aktyvus ir nepasiūlė atsakovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos poziciją dėl didesnės Žemės sklypo vertės (pažymėtina, kad atsakovė teigė, jog kompensacija yra nepakankama ir nelygiavertė, nes yra ženkliai mažesnė už Žemės sklypo įsigijimo kainą, su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, susijusius su Žemės sklypo įsigijimo išlaidomis, tačiau jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismas jų neišsireikalavo, jie liko neįvertinti), neišaiškino atsakovei teisės prašyti skirti teismo ekspertizę (atsižvelgiant į atsakovės argumentus dėl Žemės sklypo vertės nustatymo momento bei prašymą įvertinti už Žemės sklypą sumokėtų lėšų dydį), nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su jos nurodytais nuostoliais, kurie, atsakovės teigimu, buvo patirti dėl ilgą laiką apribotos veiklos Žemės sklype, nors, įsigyjant Žemės sklypą, jame buvo ketinama vykdyti komercinio pobūdžio veiklą (kaip nurodo atsakovė, tokia veikla buvo galima pagal tuo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus), taip pat nepasisakė dėl 2018 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. AM18/0821/34N pagrįstumo šiuo aspektu, t. y. kad ją rengiant nebuvo vertinami atsakovės galbūt patirti nuostoliai dėl negalėjimo vykdyti komercinės veiklos Žemės sklype. Teismas taip pat nepateikė argumentų dėl atsakovės pateikto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

39. Vertinant atsakovės argumentus dėl Žemės sklypo vertės nustatymo momento, pažymėtina, kad, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie Žemės sklypą matyti, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padaryta 2019 m. liepos 31 d. UAB „Jungtinis verslas“ parengtoje 2018 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje AM18/0821/34N nurodyta, kad turto apžiūros ir vertės nustatymo data – 2018 m. rugpjūčio 21 d. Pirmosios instancijos teismas teismo sprendime nepasisakė dėl Žemės sklypo vertės nustatymo momento, nevertino, ar Vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertės nustatymo data atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad, rengiant Vertinimo ataskaitą ir apskaičiuojant paimamo Žemės sklypo rinkos vertę, Žemės sklypo rinkos vertė buvo susieta su įvykiu (Žemės sklypo apžiūra), kurio aptarti teisės aktai nenumato. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta.

40. Pažymėtina, kad minėta taisyklė, jog atlyginimas turi būti teisingas ir lygiavertis paimamai nuosavybei, reiškia, kad, nustatant žemės sklypo vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tęstinį pobūdį. Šiuo atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo specialus planas buvo patvirtintas 2008 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-160; žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta, 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 444); Žemės sklypas visuomenės poreikiams paimtas 2019 m. rugpjūčio 28 d. (NŽT direktoriaus aktas Nr. ŽVP-782-(1.18.). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje AM18/0821/34N nurodyta Žemės sklypo verte, tačiau nevertino aplinkybių, kad nuosavybės paėmimo procedūra truko ilgą laiką, kad kitu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu Žemės sklypo vertė galėjo skirtis nuo vertės, nustatytos Vertinimo ataskaitoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrindė, kad nustatyta kompensacija už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą yra teisinga.

41. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi administracinė byla buvo skirta nagrinėti 2020 m. balandžio 22 d. žodinio proceso tvarka, tačiau 2020 m. balandžio 20 d. teismas priėmė nutartį, kuria jis pasiūlė pareiškėjui Susisiekimo ministerijai iki 2020 m. balandžio 22 d. 9.15 val. pateikti teismui nuomonę dėl administracinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei rašytinius paaiškinimus, prašymus, susijusius su bylos nagrinėjimu. Ši nutartis buvo siųsta tik pareiškėjui, pasiūlymas pateikti rašytinius paaiškinimus ir prašymus buvo adresuotas tik pareiškėjui. Taigi, nutarus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (atskira nutartis bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo priimta), atsakovei nebuvo sudaryta galimybė ne tik prieštarauti ir prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bet ir teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, taip pat susipažinti su pareiškėjo 2020 m. balandžio 22 d. teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais (šie paaiškinimai nebuvo išsiųsti atsakovei). Darytina išvada, kad šios aplinkybės taip pat galėjo turėjo įtakos dėl atsakovės pozicijos neįvertinimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi ji neteko galimybės teikti paaiškinimus teismo posėdyje ar, žinodama, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, savo paaiškinimus pateikti raštu. Kaip matyti, papildomus įrodymus, susijusius su Žemės sklypo įsigijimo kaina, atsakovė pateikė su apeliaciniu skundu tik apeliacinės instancijos teismui. Kadangi atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą atsakovė nurodė aplinkybes, kad Žemės sklypas buvo įsigytas ženkliai didesne kaina nei nustatyta kompensacija, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti šiuos įrodymus pateikti).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.) Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018 ir kt.).

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisakoma dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nustatyto teisinio reguliavimo konstitucingumu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės A. D. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė