2022-04-28 Nr. AB-10367-4-49-3-00059-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2309-654/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00059-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. J. M. A., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Rytai Kudžmienei,

vertėjaujant Yasser Ghaowi,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. J. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. J. M. A. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo bei termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. M. A.(toliau – ir Užsienietis) skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62429 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, taip pat atnaujinti terminą skundui paduoti.

2. Užsienietis nurodė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Atsiliepimu į skundą Migracijos departamentas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatomis. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laivai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, nes pareiškėjas nėra sulaikytas. Užsieniečio tapatybė nustatyta ir jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas), todėl galima būtų taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Iš savo kilmės valstybės užsienietis atvyko (duomenys neskelbtini), bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Užsienietis kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė. Užsienietis sprendimą apskundė Migracijos Departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2022 m. sausio 5 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 6K-50, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino. Užsienietis laukia naujo Migracijos Departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, byla dar nėra išnagrinėta ir Migracijos departamento sprendimas dar neįsiteisėjęs.

5. Užsienietis M. J. M. A. teismo posėdyje paaiškino, kad nori išeiti iš centro ir nori, kad jam būtų leista laisvai judėti.

6. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad užsienietis gyvena sunkiomis sąlygomis, negali laisvai judėti, nes jo judėjimo laisvė yra apribota. Prašė apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu užsieniečio M. J. M. A. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S62429 įleisti M. J. M. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

9. Teismas sprendė, kad įvertinus susidariusią situaciją, jog užsienietis yra apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės užsieniečių registracijos centre, jis turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, nėra pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto (faktinio) sulaikymo. Jam taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas padarė išvadą, kad užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.

10. Teismas pažymėjo, kad nors užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, tačiau užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, atvyko į Baltarusiją, bet ten neliko ir prieglobsčio neprašė, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje tik pristačius jį į pasienio užkardą, užsienietis (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko, nes tai buvo vienintelė galimybė patekti į Europos Sąjungą, todėl pagrįstai manytina, kad užsienietis gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

III. 11. Užsieniečio įgaliotas atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje – pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Toks prašymas yra grindžiamas tuo, kad sprendimo dalis taikyti judėjimo laisvės apribojimus prieštarauja žmogaus teisėms, o identiškų tikslų galima būtų pasiekti taikant alternatyvias priemones, nes asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti įstatyme nustatytų tikslų, o šiuo atveju tokio pagrindo nėra.

13. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Apelianto atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.

14. Bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kada galima taikyti ir alternatyvias sulaikymui priemones. Šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra ultima ratio priemonė, nebuvo proporcingas pareiškėjo padarytam nusižengimui, dėl kurio jis labai gailisi.

15. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad taikant alternatyvią sulaikymui priemonę būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti užsieniečio laisvės.

16. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Migracijos departamentas pažymi, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Be to, jis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, painią ir klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad užsienietis gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti užsienietį laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

18. Migracijos departamentas nurodė, kad užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19. Migracijos departamento sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad užsienietis apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, dar daugiau – jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad jo teisės būtų pernelyg suvaržomos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino ir neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pripažinęs, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas), padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti.

22. M. J. M. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su pareigūnais bendradarbiavo, pateikė pareigūnams savo asmens dokumentus. Į Lietuvos Respubliką atvyko dėl saugumo, nes savo kilmės valstybėje jam nesaugu. Jis 9 mėnesius yra vienoje vietoje, negali judėti, jo laisvė labai apribota. Stovykloje labai mažai erdvės, jis negali niekur išeiti, todėl prašo teismo suteikti jam daugiau laisvės judėti. Jis turi pinigų, gali finansiškai save išlaikyti ir savimi pasirūpinti. Jo atstovas prašė skundą tenkinti.

23. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalys), pirmiausia nurodo, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ji nėra atšaukta, todėl byloje taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas <...> šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

28. Tiek Migracijos departamento sprendime Nr. 22S62429, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendime yra nurodyta, kad Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu. Teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad byloje esantys įrodymai rodo, jog Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietis (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą išvyko nes tai buvo vienintelis būdas patekti į ES.

29. Be to, vertindama Užsieniečio galimybes pasislėpti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, kurioje jo prašymas suteikti prieglobstį, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, grindžiamas tik jo paaiškinimais ir vieša informacija apie kilmės šalį, nėra priimtas, konstatuoja, kad siekiant tinkamai išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, Užsieniečio dalyvavimas teismo, kuriam jis ketina skųsti sprendimą, posėdyje gali būti būtinas. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taigi, yra pagrįsta tikimybė ir pagrindas daryti išvadą, jog apgyvendinus Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų eliminuojama rizika, kad Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, kad vis dar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyti veiksniai, galima manyti, kad užsieniečio apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam laisvės judėti Lietuvos Respublikoje, yra tinkama priemonė.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų Užsieniečiui taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skyrus Užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė