27b21622-1393-4c3f-bd5b-e2433d892ddb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-397/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17701-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.9. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajam V.

Å . ir jo gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriÅ¡kai prisistatęs V. Å . faktiÅ¡kai pradės atlikinėti areÅ¡to bausmę, arba nuo faktinio V. Å . sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus. V. Å . paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas – panaikintas pradėjus paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. Å ., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2020 m. gegužės 8 d. apie 03.15 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į tvora aptvertÄ kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimÄ â€“ I. V. priklausantį turtÄ â€“ keramikinę kepsninę ,,Kamado bono“ kartu su įrankiais: metaline mentele, metalinėmis žnyplėmis, kepsninės valymo Å¡epečiu, metaliniu strypu žarijoms apversti, karščiui atspariomis pirÅ¡tinėmis, bendros 1000 eurų vertės ir žaislinį automobilį ,,Porcshe 911 turbo“ 150 eurų vertės, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai I. V. 1150 eurų turtinę žalÄ .

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma V. Å . kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje įrodyta.

3. Prokurorė, nesutikdama su priimtu Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame prašė, skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. Å . už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė ir skirti V. Å . 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo V. Å ., neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl to neteisingai parinko bausmės rūšį. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgia į tai, kad V. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jau 3 kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas ir bendrininkų grupėje), tačiau akivaizdu, jog Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino. 3.2.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ jau bÅ«damas teistas 3 kartus, tarp kurių ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas - nusikaltimus nuosavybei. Ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais V. Å . buvo taikytos ir Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės apribojimas), tačiau paskirtos bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtomis priemonėmis.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus vos 3 mėnesiams po paleidimo atlikus laisvės atėmimo bausmę. Be to, 2021 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje (neįsiteisėjęs). Prokurorės įsitikinimu, visa tai atskleidžia V. Å . antivisuomenines nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Teismas skirdamas V. Å . bausmę, visiÅ¡kai ignoravo kitas svarbias aplinkybes, kurios jį charakterizuoja neigiamai ir į kurias reikia atsižvelgti skiriant bausmę - parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Ä®vertinus V. Å . padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , jo asmenybę, jam paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra teisinga.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė, nuteistojo skundÄ atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, prokurorė skunde kelia nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , teigdama, jog nuteistajam paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra teisinga, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama prokurorės argumentus dėl griežtesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus.

Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba areÅ¡to, arba terminuoto laisvės atėmimo iki Å¡eÅ¡erių metų bausmės. Ä®vertinęs aplinkybių visetÄ , apylinkės teismas V. Å . paskyrė bausmės rūšį – trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areÅ¡tÄ ).

9. Ä®statymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų bÅ«ti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktikÄ nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi bÅ«ti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes.

10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ skirti nuteistajam V. Å . bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas V. Å . parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), į tai, kad jis padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas.

Taip pat teismas atsižvelgė ir nuteistojo asmenybę, kad baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, teisiamas ketvirtÄ kartÄ , naujÄ nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu, nuteistasis yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ä®vertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad V.

Å . yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju tikslinga jam skirti maksimalaus dydžio trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areÅ¡tÄ ), siekiant ne tik nubausti jį už padarytÄ nusikaltimÄ , bet kartu ir greičiau socializuoti, kad asmuo galėtų greičiau dirbti ir tokiu bÅ«du bÅ«ti naudingas visuomenei. Kadangi V. Å . savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pirmosios instancijos teismas taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtÄ jÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 641 str.).

11. Nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog įvertinus V. Å . padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ bei asmenybę, jam paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra teisinga, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju paminėti bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti be ilgalaikės (terminuoto laisvės atėmimo) bausmės atlikimo.

12. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog V.

Å . padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobÅ«džio, jokių sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajai padaryta materialinė žala atlyginta, kadangi pavogti daiktai surasti ir grÄ Å¾inti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į valstybėje vykdomÄ bausmių politikÄ , vadovaujantis tais pačiais teisingumo ir protingumo kriterijais, negalima teigti, kad V. Å . prokurorės praÅ¡omos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamÄ Ä¯takÄ jo ankstesniam elgesiui. Pagal bylos duomenis nuteistasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su sugyventine, kartu gyvena ir augina jos vaikÄ , registruotas Užimtumo tarnyboje, nusikaltimÄ Ä¯vykdė karantino sÄ lygomis dėl sunkios materialinės padėties neturint darbo.

Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus socialinius ryÅ¡ius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam tik realiÄ ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V.

Å . skirdamas maksimalaus dydžio trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areÅ¡tÄ ), pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

13. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį prokurorės apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas