2022-01-26 Nr. AB-2102-3-62-3-02740-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-313-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02740-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“ (toliau – ir Sprendimas), NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 11VĮ-481-(14.11.2) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), pagal kurią S. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad S. K. 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo J. V. valdytą žemę Pareigių k., Raseinių sen., Raseinių r. sav. S. K. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau mirties dieną nuosavybės teisės atkurtos nebuvo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. rugsėjo mėn. telefoninio pokalbio metu informavo pareiškėją L. S., kad mirusiajai S. K. priklauso tam tikras turtas, kurį administruoja NŽT. VMI 2019 m. spalio 31 d. raštu informavo pareiškėją, kad atsiųstoje NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. 11PAŽ1-9-(14.11.48) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, nurodyta jog S. K. priklauso 1 619,20 Eur kompensacija, kurią administruoja NŽT. Sprendimu S. K. atkurta nuosavybės teisė, išmokant kompensaciją pinigais už 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, buvusių Pareigių k., Raseinių̨ sen., Raseinių̨ r. sav. 2019 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. 11PAŽ1-9-(14.11.48.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, nurodyta jog S. K. priklauso 1 619,20 Eur kompensacija. S. K. vardu buvo parengta Išvada, pagal kurią S. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, bendros vertės – 5 673 Lt.

3. Pareiškėja paaiškino, jog S. K. 1991 m. prašymu pareiškė valią nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. turėtą žemę atsikurti ekvivalentine natūra. Šios valios S. K. niekada nekeitė ir neatsisakė, todėl jai turėjo būti atkurta teisė į žemę lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Nėra jokios informacijos, jog NŽT informavo S. K., kad nuosavybės teisių jos pasirinktu būdu atkurti nėra galimybių ir nepasiūlė kitų nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdų, ir dėl šios priežasties pretendentas praleido terminą iki 2003 m. balandžio 1 d. patikslinti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdų, jai dėl to neturi kilti neigiamų padarinių. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo bei pažeidė mirusios S. K. teisėtus lūkesčius. 1991 m. išreikšta pretendento valia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą ekvivalentine natūra atitinka teisės aktuose nustatytą būdą – perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, dėl ko ši valia vėliau neturėjo būti keičiama ar tikslinama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio nuostatas. Tai lemia, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu, atsisakydamas skirti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, netinkamai pritaikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas. Aplinkybę, kad pareiškėjos valia nebuvo keičiama ir su tokia valia sutiko atsakovas, patvirtina faktas, kad S. K. vardu buvo parengta Išvada, pagal kurią S. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, bendros vertės – 5 673 Lt, ir persiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių.

4. Nuo 2019 m. vasario 17 d. buvo pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 punkto redakcija, kuri jau numatė visai kitokią procedūrą. Pagal naują redakciją pilietis yra informuojamas visuomenės informavimo priemonėmis – laikraštyje, ir jei nustatytais terminais pilietis nepateikia žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais priimant atitinkamą įsakymą. Pareiškėja, sužinojusi apie senelės S. K. palikimą, t. y. apie tai, kad jos senelei priklauso 1 619,20 Eur kompensacija, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020 terminą pratęsė. Taigi pareiškėja objektyviai negalėjo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu patikslinti kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą.

5. Atsakovas NŽT Raseinių skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad S. K. 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą tuometinei Raseinių rajono Raseinių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. ir E. V. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės sklypą, esantį Pareigių k., Raseinių r., prašyme išreikšdama valią gauti žemės sklypą ten, kur šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). S. K. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. kovo 31 d. buvo gautas S. K. dukters A.

P. prašymas perkelti žemę į Vilniaus rajoną. Atsižvelgiant į šį prašymą buvo parengta Išvada, pagal kurią S. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, bendros vertės – 5 673 Lt. NŽT direktorius pavedė NŽT teritoriniams skyriams iki 2019 m. vasario 22 d. raštu informuoti piliečius, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, tačiau nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, dėl jų teisės per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos teritoriniam skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

NŽT Vilniaus rajono teritorinis skyrius vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto svetainėje paskelbė informaciją piliečiams, kurie nebuvo nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Į šį sąrašą buvo įrašyta S. K., kadangi nebuvo žinomi jos įpėdiniai, jų gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. įpėdiniai informacijos dėl pasirinktos kadastro vietovės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui nepateikė, Vilniaus rajono skyrius 2019 m. balandžio 15 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-3367-(5.34.) grąžino NŽT Raseinių skyriui Išvadą.

NŽT Raseinių skyriaus vedėjas panaikino Išvadą ir, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi bei Tvarkos 29 punktu, Sprendimu S. K. (mirusiai) atkūrė nuosavybės teisės į J. V. 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinį, esantį Kauno apskr., Raseinių r. sav., Raseinių sen., Pareigių k., atlyginant pinigais 1619,20 Eur sumoje.

7. Atsižvelgiant į tai, kad nei S. K., padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei po jos mirties - dukra A. P., pateikusi prašymą perkelti žemę į Vilniaus rajoną, nebuvo nurodžiusios kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti lygiavertį žemės sklypą, ir į tai, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos dukra A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir nebuvo žinomi jų įpėdiniai, paskelbė S. K. vardą ir pavardę bei Tvarkos 29 punkte nurodytą informaciją vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto tinklalapyje. Kadangi per nustatytą terminą niekas iš S. K. įpėdinių nepateikė prašymo, nurodant pasirinktą kadastro vietovę, tai Išvada buvo grąžinta NŽT Raseinių skyriui, kuris priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. K. atlyginant pinigais.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjos L. S. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad S. K. 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą Raseinių rajono Raseinių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. ir E. V. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės sklypą, esantį Pareigių k., Raseinių r., prašyme išreikšdama valią gauti žemės sklypą ten, kur šiuo metu gyvena. Nurodytame prašyme S. K. buvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini). S. K. mirė (duomenys neskelbtini) S. K. dukra A. P. po motinos mirties ne vienerius metus gaudavo bei teikdavo atitinkamus raštus, dokumentus, dėl jos motinai S. K. atkuriamos žemės. 2003 m. kovo 28 d. A. P. kreipėsi į Raseinių rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama paruošti reikiamus dokumentus žemės perkėlimui į Vilniaus rajoną. 2003 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 261 A. P. informuota, kad gautas jos prašymas žemę perkelti į Vilniaus rajoną. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. gegužės 29 d. priėmė Išvadą, kuria nustatė, jog S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės, 0,017 ha vandens telkinį. Išvada buvo persiųsta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajoną. A. P. mirė (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. TR-3367-(5.34.) NŽT Vilniaus rajono skyrius Išvadą grąžino NŽT Raseinių skyriui ir nurodė, jog Vilniaus rajono skyrius vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto svetainėje paskelbė informaciją piliečiams, kurie nebuvo nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, dėl jų teisės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. įpėdiniai informacijos dėl pasirinktos kadastro vietovės nepateikė, priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo pinigais.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje pateiktas Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtino, kad NŽT specialistas, siekdamas nustatyti S. K. paveldėtojus, atliko paiešką, tačiau duomenų apie juos nerasta. Tą faktą patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020, kurioje nurodyta, jog tiek Vilniaus miesto 5 notaro biuras, tiek Vilniaus miesto 32 notaro biuras patvirtino, kad į juos, taip pat ir į Vilniaus miesto 24 notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nepradėta. Nors byloje pateiktas 2007 m. gruodžio 27 d. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės liudijimas patvirtino, jog mirus A. P. jos palikimą priėmė L. S. (liudijime – L. G.), tačiau nuosavybės teisės buvo atkuriamos S. K. vardu, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisę kreiptis turi tik paveldėtojai. Skundžiamų sprendimų priėmimų metu nei pareiškėjos motina, nei pati pareiškėja S. K. palikimo nebuvo priėmusios. Pareiškėja tik 2020 m. spalio 29 d. priėmė S. K. palikimą.

11. Teismas, įvertinęs tai, jog 2019 m. balandžio 25 d. NŽT nustačius, kad nėra žinomas S. K. paveldėtojas, sprendė, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, pagrįstai vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto svetainėje paskelbė informaciją piliečiams, kurie nebuvo nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, dėl jų teisės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Suėjus nustatytam terminui bei negavus jokių prašymų iš galimų paveldėtojų, teisės aktai įpareigoja NŽT nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiams atkurti atlyginant pinigais.

12. Teismas konstatavo, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, nesant S. K. paveldėtojo prašymo, kuriame būtų nurodyta kadastro vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybės žemės sklypą, panaikino Išvadą bei priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į S. K. priklausančią nekilnojamojo turto dalį atlyginant pinigais. Tai, kad pareiškėja tik 2020 m. įgijo teisę į S. K. palikimą, atsakovo 2019 m. priimtų sprendimų savaime nedaro neteisėtais.

III. 13. Pareiškėja L. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėja teigia, jog Išvada buvo persiųsta į Vilniaus rajoną, bet nuo 2006 m. iki 2019 m. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neinformavo A. P. apie tai, kad ji turi teisę pasirinkti pageidaujamoje kadastro vietoje žemės sklypą. Tik po ginčijamų sprendimų priėmimo NŽT darbuotojai 2019 m. balandžio 25 d. atliko paiešką ir gavo informaciją apie tai, kad A. P. yra mirusi, todėl, siekdami nustatyti S. K. paveldėtojus, patikrino Testamentų registrą. Patikrinus registro duomenis, buvo nustatyta, jog 2007 m. gruodžio 27 d. A. P. palikimas yra priimtas. NŽT darbuotojai, turėdami informaciją apie palikimo priėmimą, nesiėmė veiksmų tam, kad nustatyti įpėdinį ir pranešti jam apie galimybę pasirinkti žemės sklypą kadastro vietovėje, nors Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tik nuo 2019 m. vasario 17 d. įsigaliojusi Tvarka nustatė, jog pilietis gali būti informuojamas visuomenės informavimo priemonėmis – laikraštyje, ir, jei nustatytais terminais nepateikė žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodo kadastro vietovę, kurioje pageidauja neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, tai jam nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Šiuo atveju pareiškėja nuo 2007 m. gruodžio 27 d. (nuo palikimo priėmimo dienos) nebuvo tinkamai informuota apie galimybę pasirinkti pageidaujamą kadastro vietovę, tokiu būdu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“ ir NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 11VĮ-481-(14.11.2), kuriuo buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 7463 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos skundą atmetė.

17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nuo 2006 m. iki 2019 m. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neinformavo A. P. apie tai, kad ji turi teisę pasirinkti pageidaujamoje kadastro vietoje žemės sklypą; NŽT darbuotojai, turėdami informaciją apie palikimo priėmimą, nesiėmė veiksmų nustatyti įpėdinį ir pranešti jam apie galimybę pasirinkti žemės sklypą kadastro vietovėje, nors Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo šalių argumentus, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nesutikti su padarytomis išvadomis nėra pagrindo.

20. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

21. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

22. Tvarkos 29 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) nustatyta, kad tais atvejais, kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. <...> Jeigu raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį nėra galimybių dėl to, kad jis yra miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis (jo įpėdiniai) yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo (jo įpėdinių) gyvenamosios vietos adresas, žemėtvarkos skyrius informuoja pilietį (jo įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemėtvarkos skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (jei ji neparengta – žemės, į kurią piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės), buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas piliečio (jo įpėdinių) vardą ir pavardę (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės) bei visą informaciją, kuri pagal šį punktą nurodoma pranešime informuojant pilietį raštu (registruotu laišku), nurodant, kad prašymui pateikti 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo laikraštyje dienos.

Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

23. Tvarkos 1051 punkte įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. K. 1991 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą Raseinių rajono Raseinių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. ir E. V. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės sklypą, esantį Pareigių k., Raseinių r., prašyme išreikšdama valią gauti žemės sklypą ten, kur tuo metu gyveno, t. y. (duomenys neskelbtini). S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. K. mirties jos dukra A. P. 2003 m. kovo 28 d. kreipėsi į Raseinių rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama paruošti reikiamus dokumentus perkelti žemę į Vilniaus rajoną. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. gegužės 29 d. priėmė išvadą Nr. 7463, kuria nustatė, jog S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,323 ha žemės, 0,017 ha vandens telkinį. Išvada buvo persiųsta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajoną. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jos dukra L. S. (pareiškėja nagrinėjamoje byloje) A. P. palikimą perėmė 2007 m. gruodžio 27 d.

25. Bylos duomenimis, 2019 m. balandžio 25 d., siekdama nustatyti S. K. įpėdinius, NŽT patikrino Testamentų registrą, tačiau jokių duomenų apie įpėdinius nerado. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. kovo 4 d. vietiniame laikraštyje bei NŽT interneto svetainėje paskelbė informacija piliečiams, kurie nebuvo nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, dėl jų teisės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos Vilniaus rajono skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Kadangi nebuvo žinomi S. K. įpėdinai ar jų gyvenamoji vieta, ji buvo įrašyta į sąrašą. Kartu buvo nurodyta, jog sąraše išvardintiems piliečiams ir jų įpėdiniams nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje galima būtų projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės į žemę, mišką jiems bus atkuriamos pinigais. Kadangi S. K. įpėdiniai informacijos dėl pasirinktos kadastro vietovės per 30 dienų nuo paskelbimo dienos NŽT Vilniaus rajono skyriui nepateikė, jis grąžino Išvadą NŽT Raseinių skyriui, kuris, vadovaudamasis Tvarkos 29 ir 1051 punktais, panaikino Išvadą, ir priėmė Sprendimą, kuriuo S. K. atkūrė nuosavybės teisės į J. ir E. V. turėtą 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinį, esantį Kaunos apsk., Raseinių r., Raseinių sen., Pareigių k., atlyginant pinigais 1 619,20 Eur sumą.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėja L. S. su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po senelės S. K. mirties, priimti, į Vilniaus apylinkės teismą kreipėsi 2020 m. sausio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020, kuria pratęstas terminas priimti palikimui, atsiradusiam po S. K. mirties, priimta 2020 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėja L. S. senelės S. K. palikimą priėmė 2020 m. spalio 29 d. (Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro 2020 m. spalio 29 d. liudijimas, b. l. 4).

27. Kadangi pareiškėja S. K. palikimą priėmė tik 2020 m. spalio 29 d., NŽT Raseinių skyrius, 2019 m. nesant S. K. paveldėtojų prašymo dėl kadastro vietovės, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybės žemės sklypą, vadovaudamasis Tvarkos 29 ir 1051 punktais, teisėtai ir pagrįstai panaikino Išvadą bei priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į S. K. priklausančią nekilnojamojo turto dalį atlyginant pinigais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad pareiškėja tik 2020 m. spalio 29 d. įgijo teisę į S. K. palikimą, atsakovo 2019 metais priimtų sprendimų savaime nedaro neteisėtais.

28. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmintas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

30. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė