2019-05-08 Nr. AB-12021-3-61-3-00031-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1415-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00031-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namų), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. liepos 23 d. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, parazitai, trūko gryno oro, dėl ant langų esančių grotų nebuvo įmanoma jų išvalyti, dėl paukščių išmatų tvyrojo tvaikas, iš unitazo skylės lįsdavo žiurkės. Unitazas toje pačioje patalpoje, pareigūnai, įskaitant moteris, galėjo stebėti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus, unitazas nebuvo tinkamai atitvertas nuo valgymui skirto stalo, tebuvo 1 metro aukščio atitvaras 1 metro atstumu.

3. Pranešėjas teigė, kad pirmąjį mėnesį, kol buvo suimtas, parašė skundą Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau Lukiškių TI-K administracija, užuot išnagrinėjusi jo skundą ir ėmusis atitinkamų priemonių pašalinti jo nurodytus pažeidimus, pradėjo jam grasinti nuobaudomis, t. y. kameros tvarkymu be eilės, perkėlimu į kitas kameras, apsipirkimo parduotuvėje apribojimu. Jau pirmąjį sulaikymo mėnesį jis dėl nusiskundimų buvo kilnojamas į kitas kameras septynis kartus, iš jų tris kartus buvo patalpintas į kameras, esančias rūsyje, kuriame ypatingai drėgna ir šalta. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo pilna blusų ir kitų parazitų. Dėl pastato konstrukcijose ir santechnikoje esančio asbesto teko kvėpuoti ir šia nuodinga medžiaga, o pasivaikščioti lauke buvo leidžiama tik 1 val. per parą.

4. Pareiškėjo teigimu, kalint nežmoniškomis sąlygomis paūmėjo jo psichinė liga, ištrupėjo dantys, susilpnėjo rega, nukrito svoris. Pareiškėjas nurodė, kad kol nebuvo nuteistas ir buvo suimtas, jam Lukiškių TI-K administracija nurodė, kad jis negali būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o gali gauti tik pirminę pagalbą. Dėl to, kad jam laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba, o Lukiškių TI-K administracija nenagrinėjo jo skundų ir nesiekė pašalinti nurodytų pažeidimų, pareiškėjas pasijuto pažemintas ir paniekintas, tapo visišku ligoniu, nedarbingu, dėl suluošintos sveikatos išsiskyrė su žmona.

5. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

7. Lukiškių TI-K teigimu, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal turimus resursus. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

8. Atsakovo atstovas manė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo 1 912 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose, Lukiškių TI-K buvo vykdomi dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. liepos 22 d. (256 paras). Nustatęs, kad pareiškėjas 17 parų kalėjo vienas, teismas sprendė, kad neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu pareiškėjas kalėjo 239 paras. Dėl priežiūros posto pareigūnų vykdomo suimtųjų ir nuteistųjų stebėjimo per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvardijo konkrečių faktų, susijusių su pareigūnų netinkamu elgesiu, taigi, teismas su tuo susijusias pareiškėjo pretenzijas laikė neįrodytomis.

12. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl asbesto, dėl lange įrengtų grotų, trukdančių atdaryti ir nuvalyti langą, pasivaikščiojimų trukmės, blogo kvapo dėl paukščių išmatų, dėl parazitų, žiurkių, dėl sukeltų pasekmių sveikatai, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 28–29 d. ir 2016 m. balandžio 11–26 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

III. 13. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, padaręs pagrįstas išvadas dėl privatumo naudojantis tualetu pažeidimo, pareiškėjui priteisė labai mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kuris nekompensuoja pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų dėl privatumo pažeidimo. Atsakovas ignoravo ir nesiėmė priemonių pažeidimams ištaisyti ir vengia atsakomybės.

15. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybės, kad dėl žiaurių sąlygų paūmėjo jo psichinė liga, ištrupėjo dantys, susilpnėjo rega, nukrito svoris. Kol buvo suimtas, Lukiškių TI-K administracija jam nurodė, kad jis negali būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos pareiškėjas teigė pasijutęs pažemintas ir tapo visišku ligoniu, nedarbingu, dėl suluošintos sveikatos išsiskyrė su žmona.

16. Apeliantas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas 2015 m. spalio 28–29 d. ir 2016 m. balandžio 11–26 d., tai nepaneigia fakto, kad būnant Lukiškių TI-K pareiškėjo sveikata stipriai pablogėjo, faktas, kad psichine liga jis sirgo dar iki suėmimo, nepaneigia fakto, kad liga paūmėjo dėl prastų kalinimo sąlygų ir nesuteikto gydymo. Vien išvežimai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dar nereiškia, kad pareiškėjui buvo suteiktas tinkamas gydymas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

17. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad atsakovo atstovas yra sudaręs sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, yra įrodymas, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl parazitų yra teisingi. Tačiau net ir sudarius minėtą sutartį situacija patalpose nepagerėjusi, nes parazitai veisiasi nuolat dėl teritorijoje užsiveisusių kačių, priemonės, kurių imamasi, neveiksmingos.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovo apeliaciniame skunde teismų praktika pateikiama atsakovui palankiame kontekste, tačiau neatskleidžiant tikrosios išaiškinimų esmės. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo teisių pažeidimą, vadovavosi ne tik pareiškėjo paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, bet ir atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais, todėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, kad nenustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos, neatitinka tikrovės.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Apeliantas detalizuoja valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl asmens pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo, teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais, teismas neindividualizavo neigiamų pasekmių pareiškėjui, jo išgyvenimų ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Lukiškių TI-K nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, kitus išgyvenimus, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti Lukiškių TI-K apeliacinį skundą.

22. Lukiškių TI-K detalizuoja valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia samprotavimais, jo nusiskundimai abstraktūs, nekonkretūs, neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. liepos 22 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatęs 239 paras trukusį privatumo naudojantis tualetu pažeidimą priteisė jam 1 912 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, jog kol buvo suimtas, Lukiškių TI-K administracija jam nurodė, kad jis negali būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam laiku nesuteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad faktas, jog jis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas 2015 m. spalio 28–29 d. ir 2016 m. balandžio 11–26 d., nepaneigia, kad būnant Lukiškių TI-K pareiškėjo sveikata stipriai pablogėjo, o faktas, kad psichine liga jis sirgo dar iki suėmimo, nepaneigia to, kad liga paūmėjo dėl prastų kalinimo sąlygų ir nesuteikto gydymo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl parazitų, nurodo, kad priemonės, kurių imasi atsakovo atstovas, neveiksmingos.

26. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pareiškėjui priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakanka teisės pripažinimo, neindividualizavo subjektyvių pareiškėjo neigiamų išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp nustatytų pažeidimų ir žalos, o byloje nėra nustatyti neteisėti veiksmai ir žala.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Pirmiausia pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

29. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad visos būtinosios sąlygos, kurioms esant pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nustatytos tik konstatuojant pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis tualetu, pažeidimą. Apeliantai šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies detaliai neginčija, tačiau atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti atsakovo atstovo ar jo darbuotojų neteisėti veiksmai.

30. Šiame kontekste pažymėtina, kad vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (pvz., Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Šis teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje dėl to nėra ginčo, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės privačiai pasinaudoti tualetu pažeidimą, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 239 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų patyrė neturtinę žalą.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo nusiskundimų dėl parazitų pagrįstumą, o priemonės, kurių imasi atsakovo atstovas, neveiksmingos, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką sprendžiant dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

34. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kamerose Nr. 105, 124, 217, 203, 218, 234 graužikų nenustatyta, Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, pagal jame esančius duomenis matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis kenkėjų stebėjimas ir naikinimas (b. l. 30); 2016 m. liepos 2 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kamerose Nr. 105 ir 328 nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nenustatyta, pildomas profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, pagal jame esančius duomenis matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis kenkėjų stebėjimas ir naikinimas (b. l. 33); 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akte nurodyta, kad buitinių parazitų kamerose Nr. 322, 267, 116, 122, 144, 156, 175, 208, 263, 267, 313, 318, 322 vizualiai nenustatyta, Lukiškių TI-K profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus atlieka šiai veiklai licencijuota įmonė, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama (b. l. 41); 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte nustatytos analogiško aplinkybės kamerose Nr. 130, 137, 157, 170, 107, 255, 381 (b. l. 54, 55). Pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl netinkamų sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 72). Nors iš patikrinimo aktuose nurodytų tikrintų kamerų pareiškėjas buvo laikomas tik keletoje iš jų, vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nei viename iš nurodytų teismui pateiktų dokumentų nebuvo užfiksuota, kad kamerose buvo parazitų, taip pat minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad tarp Lukiškių TI-K ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo ir tokios paslaugos buvo teikiamos, todėl vertintina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų dėl parazitų ir kitų kenkėjų buvimo kamerose.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus pablogėjusia sveikata pripažino neįrodytais tuo pagrindu, kad pagal atvykimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K duomenis matyti, jog 2015 m. spalio 28–29 d. ir 2016 m. balandžio 11–26 d. pareiškėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir kad pareiškėjas sveikatos problemų turėjo dar prieš patekdamas į Lukiškių TI-K. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad faktas, jog jis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas 2015 m. spalio 28–29 d. ir 2016 m. balandžio 11–26 d., nepaneigia, kad būnant Lukiškių TI-K pareiškėjo sveikata stipriai pablogėjo, o faktas, kad psichine liga jis sirgo dar iki suėmimo, nepaneigia to, kad liga paūmėjo dėl prastų kalinimo sąlygų ir nesuteikto gydymo. Pareiškėjas ir skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde akcentavo, kad kol buvo suimtas, Lukiškių TI-K administracija jam nurodė, kad jis negali būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių TI-K jam buvo laiku nesuteikta medicininė pagalba, kad dėl to ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata, tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neišreikalavo iš atsakovo atstovo pareiškėjo sveikatos istorijos ar kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatą, nors, būdamas aktyvus, turėjo šiuos duomenis išsireikalauti (įpareigoti atsakovo atstovą pateikti) dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis turi sveikatos problemų, jam nustatytas 25 proc. darbingumo lygis. Šie duomenys nėra pakankami spręsti, ar pareiškėjo teiginiai dėl sveikatos būklės pablogėjimo pragrįsti, tačiau atsižvelgiant į šiuos duomenis byloje ypatingai svarbu išsamiai išnagrinėti pareiškėjo teiginius dėl kalinimo sąlygų poveikio jo sveikatai, taip pat dėl nesuteiktos medicininės pagalbos.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Taigi aplinkybės dėl pareiškėjo sveikatos pablogėjimo reikšmingos nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pablogėjusios jo sveikatos, taip pat dėl medicininės pagalbos nesuteikimo jam turint suimtojo statusą nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis, nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis), t. y. netinkamai laikėsi proceso teisės normų ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

38. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1119-520/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Virginija Volskienė