2017-11-08 Nr. AB-20676-3-61-3-05337-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1838-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05337-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerų plotas neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimų, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, depresiją, sutriko miegas, jautėsi pažemintas.

3. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti kalinamiems asmenims neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, žiūrėti kamerose įrengtą kabelinę televiziją, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Laisvės atėmimo įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už jo kalinimą Lukiškių TI-K nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti 3 metų senaties terminą. Kadangi pareiškėjas skundą teismui padavė 2015 m. lapkričio 5 d., teismas taikė ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. lapkričio 4 d. Tačiau teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas per mažo kameros ploto sąlygomis, t. y. jam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Visgi teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose.

7. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs itin nedidelę pažeidimo (kalinimo per mažo kameros ploto sąlygomis) trukmę (3 dienos), sukeltas pasekmes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima vertinti kaip patirtą neturtinę žalą.

III. 8. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tik 3 dienas buvo laikomas mažesnio nei 3,6 kv. m kameros ploto sąlygomis. Pažymi, kad karantino kamerose Nr. 114 ir Nr. 118 buvo nepakeliamas šaltis, nebuvo duotos net antklodės, todėl teko miegoti su drabužiais. Dėl to, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

10. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Lukiškių TI-K teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įvertino bylos aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas naujų įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas R. Ž. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atlyginti neturtinę žalą (10 000 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų.

13. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.).

14. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą už kalinimą, jo teigimu, netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d., o į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. lapkričio 5 d.

15. Akivaizdu, kad pareiškėjas visą jo nurodytą kalinimo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, jog jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotą, tačiau skundą teismui pateikė tik 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. reikalavimo daliai praleidęs kreipimosi į teismą senaties terminą. Atsakovo atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Lukiškių TI-K galbūt netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. lapkričio 4 d. pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje skundą atmetė. Įvertinus teismo sprendimo argumentus dėl termino atnaujinimo, darytina išvada, jog teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju taip pat nėra pagrindo senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.).

16. Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (2011 m. vasario 1 d. redakcija) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

17. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d.) pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K bei jam šiuo laikotarpiu apie 3,5 paros teko 2,05 kv. m kameros ploto.

18. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 3 dienas (3,5 paros), buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad Įsakymas nenumato, jog į šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nurodytas gyvenamasis plotas buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi pareiškėjui tekęs plotas iš tiesų buvo mažesnis, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Lutokhin prieš Rusiją, 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą Grzywaczewski prieš Lenkiją).

19. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (atsižvelgiant į pažeidimo trukmę vertintinas kaip trumpalaikis pažeidimas). Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių TI-K sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.

21. Pareiškėjas nurodytų antisanitarinių kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nedetalizuoja (konkrečių pažeidimų neįvardija), apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra keistinas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo R. Ž. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. buvo pažeista R. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą).

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė