2017-01-18 Nr. AB-1382-3-61-3-04105-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-41-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04105-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. (I. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Alytaus pataisos namuose buvo taikomas netinkamas gydymas, skiriami netinkami vaistiniai preparatai ir dėl to pareiškėjo sveikata blogėjo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, darė išvadą, kad žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Alytaus pataisos namų gydytojų veiksmais (neveikimu), kurie tiesiogiai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Teismas pažymėjo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Todėl, teismo vertinimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014).

Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 str. 2 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis skundą dėl žalos atlyginimo dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Komisija), veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su jos sprendimu – bendros kompetencijos teismui.

II. Pareiškėjas I. M. atskirajame skunde prašo skundą išnagrinėti arba pavesti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs skundą, neteisingai ir neteisėtai paliko jį nenagrinėtą. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija yra išnagrinėjusi pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo ir diskriminavo pareiškėją, nes neišreikalavo iš Komisijos su skundu susijusių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo I. M. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne paliko skundą nenagrinėtą, kaip nurodoma atskirajame skunde, ar atmetė pareiškėjo skundą, o išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo siekiamas inicijuoti ginčas, kuris susijęs su galbūt netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, t. y. pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, jog jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Alytaus pataisos namuose buvo taikomas netinkamas gydymas, skiriami netinkami vaistiniai preparatai. Faktų, susijusių su Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Alytaus pataisos namų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėjas skunde nenurodė. Šių aplinkybių pareiškėjas atskirajame skunde neginčija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirajame skunde minimas įrodymų neišreikalavimas šiuo atveju nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, nes skundo priėmimo klausimas galėjo būti ir buvo teisingai išspręstas ir be papildomų dokumentų išsireikalavimo.

Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas Komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs Įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta ikiteismine tvarka ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, tačiau nereiškia, kad toks ginčas nagrinėtinas būtent administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Priešingai, šiame Komisijos sprendime nurodyta ir iš teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjo siektas inicijuoti ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti skundą neužkerta kalio pareiškėjui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir diskriminavo pareiškėją, nes pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles ir nenukrypdamas nuo tokio pobūdžio situacijose suformuotos teismų praktikos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. (I. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė