2020-05-06 Nr. AB-9051-3-63-3-02632-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-322-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02632-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės bioenergija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės bioenergija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilutės bioenergija“ (toliau – ir atsakovas) 199 774,09 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo minėtos sumos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 3 d. iki tos dienos, kurią lėšos bus visiškai grąžintos, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turtui (įskaitant pinigines lėšas) taikyti turto areštą 199 774,09 Eur sumai, apie areštą paskelbti Turto arešto aktų registre.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą priteisti skolą ir palūkanas iš atsakovo bei tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto ir piniginių lėšų 199 774,09 Eur sumai pritaikė areštą, nurodė nutartį nusiųsti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui ir įregistruoti ją Turto arešto aktų registre. Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį ir dydį (t. y. susigrąžinti paramos sumą, išmokėtą atsakovui galbūt sukūrus dirbtines sąlygas, siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą), konstatavo, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė atsakovo atskirąjį skundą ir nutarė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo finansinę būklę ir pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, bei pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę laikė proporcinga siekiamam tikslui.

Atsakovas UAB „Šilutės bioenergija“ 2020 m. kovo 12 d. pateikė teismui prašymą leisti Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir atsakovui grąžinti siuntėjui O. K. 2020 m. sausio 2 d. tarptautiniais pavedimais gautas 86 880 SEK bei 98 560 SEK sumas, nutartį, kuria leista grąžinti nepagrįstai gautas pinigines lėšas, perduoti Turto arešto aktų registrui ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriui.

Atsakovas paaiškino, kad UAB „Luknita“ pagal susitarimą su O. K. atliko ūkio darbus, kurių apmokėjimui išrašė sąskaitas faktūras: 2019 m. spalio 1 d. – 86 880 SEK sumai, 2019 m. lapkričio 4 d. – 98 560 SEK sumai. O. K., atlikdamas mokėjimus 2020 m. sausio 2 d., per klaidą nurodė ne tą sąskaitos numerį ir pinigus pervedė ne UAB „Luknita“, o UAB „Šilutės bioenergija“. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovas atsakovui nurodė negalintis grąžinti 2020 m. sausio 2 d. mokėjimais pervestas lėšas, nes atsakovo sąskaitos yra areštuotos. Atsakovo teigimu, susidarė situacija, kad O. K. liko skolingas UAB „Luknita“ už atliktus ūkio darbus, o UAB „Šilutės bioenergija“ be teisinio pagrindo įgijo svetimą turtą. O. K. pervestos lėšos (iš viso 185 440 SEK) nėra atsakovo turtas, todėl joms negali būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė ir jos turėtų būti grąžintos teisėtam jų savininkui – O. K..

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Šilutės bioenergija“ prašymo dėl leidimo grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas.

Teismas apžvelgė anksčiau byloje priimtas teismų nutartis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė taikyta, atsižvelgus į pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, įvertinus atsakovo finansinę būklę, teismui konstatavus, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės nekeičia faktinės situacijos taip, jog taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė galėtų būti pakeista arba panaikinta.

III. Atsakovas UAB „Šilutės bioenergija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas teigia, kad teismas išvis neanalizavo jo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, neatliko jų teisinio vertinimo ir nutartimi formaliai atsisakė tenkinti prašymą. Pažymi, kad byloje nagrinėjama situacija sukelia neigiamas pasekmes asmenims, kurie visiškai nesusiję su nagrinėjama administracine byla ir pareiškėjo pareikštais reikalavimais, ir pakartotinai pabrėžia, jog areštuota lėšų dalis – 185 440 SEK – atsakovui nepriklauso ir turi būti grąžintos pradiniam mokėtojui.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas nurodė, jog O. K. pavedimus į jo banko sąskaitą atliko 2020 m. sausio 2 d., t. y. kai dar nebuvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taigi atsakovas turėjo visas galimybes grąžinti lėšas, kurių, kaip teigiama atskirajame skunde, neturėjo gauti. Pareiškėjas neturi duomenų apie atsakovo verslo santykius su UAB „Luknita“ ir O. K., todėl nežino, ar atsakovo gautos lėšos iš tiesų neturėjo būti gautos, tačiau akcentuoja, kad atsakovas buvo sukūręs dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (buvo nesąžiningas), todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas taip, kad nebūtų pažeisti pareiškėjo interesai, būtų apsaugotos Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, tarp jų – sprendimas yra be motyvų (5 p.).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria bylos proceso šalies reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2516/2011, 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-1062/2018). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Taigi nemotyvuotas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl leidimo grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas, paminėjo tik tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kurios pagrįstumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ir nurodė, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės nekeičia faktinės situacijos taip, jog taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė galėtų būti pakeista arba panaikinta. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino tokios savo išvados ir jos motyvų, nepateikė jokio detalesnio atsakovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų vertinimo, pavyzdžiui, kodėl nesutinka su atsakovo argumentais, jog minima 185 440 SEK (2020 m. sausio 2 d. – 17 802,24 Eur) suma į jo banko sąskaitą buvo pervesta per klaidą, t. y. jis šias lėšas įgijo be teisėto pagrindo, todėl lėšos turėtų būti grąžinamos jas pervedusiam asmeniui. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, negali patikrinti, ar priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo, yra pakankamos, kadangi šios priežastys iš esmės yra nežinomos. Toks teismo procesinis dokumentas (skundžiama nutartis) negali būti laikomas atitinkančiu teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d.), jis yra iš esmės be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 5 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, grąžinant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės bioenergija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo prašymą dėl leidimo grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė