2021-09-08 Nr. AB-18226-3-61-3-02431-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2033-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02431-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asepas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPR5-1319(14.4E), valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPR4-967(14.5E), valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. CSPR-129 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus skyrių iš naujo nagrinėti Bendrovės 2020 m. sausio 24 d. prašymą Nr. 23009267 ir dėl jo priimti teisėtus sprendimus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kadastro tvarkytojas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. SPR5-1319(14.4E) atmetė Bendrovės prašymą į Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR) įrašyti nekilnojamojo daikto – „ožinės“ sistemos krano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Kranas), kadastro duomenis. Teritorinis registratorius 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. SPR4-967(14.5E) atmetė Bendrovės prašymą NTR įregistruoti jos nuosavybės teises į kraną. Kadastro tvarkytojas ir Teritorinis registratorius minėtuose sprendimuose nustatė, kad Bendrovė nepateikė reikiamų dokumentų, įrodančių jos nuosavybės teises į Kraną. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus išdėstytais argumentais, jų sprendimus apskundė Komisijai. Komisija 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. CPSR-129 („Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ paliko galioti ginčijamus sprendimus.

3. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti minėtus sprendimus, nesutikdamas su jais šiais pagrindais:

3.1. Komisijos sprendime nurodytas pagrindas, kad pareiškėjo pateikta 2019 m. rugsėjo 23 d. Deklaracija apie statinio (statinių), jo (jų) dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), kuria deklaruota statyba, užbaigta 2019 m., nepatvirtina Bendrovės nuosavybės teisių atsiradimo į Kraną statybos būdu, yra naujas ir nepaminėtas nei Kadastro tvarkytojo nei Teritorinio registratoriaus sprendimuose. Dėl pagrindo naujumo UAB „Asepas“ negalėjo Komisijai pateikti įrodymų dėl šių aplinkybių, šitaip pažeidžiant pareiškėjo teises į teisių įgyvendinimą ir gynybą skundo nagrinėjimo metu.

3.2. Komisijos sprendime nurodytas argumentas, kad Krano statybai buvo reikalingas Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Sklypas), savininko funkcijas įgyvendinančio asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) – sutikimas, prieštarauja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 49JN-1192-(14.49.136E) teiginiui, kad NŽT nepriskiriamos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius suformuotose sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo NTR.

3.3. Kranas buvo pradėtas statyti, statomas ir pastatytas teisėtai. Statančių asmenų teisėtą pagrindą naudotis Sklypu įrodo tai, jog Gumos dirbinių cecho 1992 m. lapkričio 1 d. pagrindinių priemonių nusidėvėjimo ir likutinės vertės paskaičiavime nurodyta, kad Kraną 1975 m. pradėjo statyti Vilniaus valstybinė polimerinių dirbinių gamykla (taigi, valstybinė įmonė valstybei priklausančiame sklype). Tai patvirtina ir vėlesnės aplinkybės: 1992 m. gruodžio 31 d. Kraną iš Vilniaus valstybinės polimerinių dirbinių gamyklos perėmusi akcinė bendrovė „Hermeda“ (toliau – ir Hermeda) 1994 m. rugsėjo 23 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01194-0786, kurios 3 punktas leido Hermedai Sklype statyti pastatus, kitus statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas; dalį Sklypo nuo 2002 m. vasario 15 d. subnuomojo UAB „Geologai“, kuriai 2010 m. rugsėjo 19 d. Hermeda pardavė likusias Krano konstrukcijas; UAB „Geologai“ ir UAB „Asepas“, kuri nuo 2003 m. lapkričio 24 d. subnuomojo dalį Sklypo, 2012 m. gegužės 3 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1, kuria Bendrovei parduotos visos Krano konstrukcijos dalys.

3.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, be kita ko, yra rašytiniai sandoriai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog rašytiniai sandoriai bei kiti įstatymų nustatyti dokumentai įrodo daiktinių teisių į neįkilnojamąjį daiktą atsiradimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį nesudėtingų statinių statyba užbaigiama surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri ir yra įstatyme numatytas dokumentas. Bendrovė 2020 m. sausio 24 d. prašyme nurodė, jog baigė statyti kraną, tad dokumentas, esantis pagrindu įrašyti naujo nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teisę į jį NTR, buvo pateiktas. Taip pat buvo pateikti ir rašytinių sandorių dokumentai. Šie rašytinių sandorių dokumentai patvirtina atskirų Krano dalių įsigijimą, o ne nekilnojamojo daikto įsigijimą. Šiuos dokumentus UAB „Asepas“ pateikė kaip Krano statybos aplinkybes patvirtinančius dokumentus, bet ne kaip dokumentus, kurie yra pagrindas įrašyti naujo nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į tą nekilnojamąjį daiktą NTR. Tokiu dokumentu yra Deklaracija, kurią UAB „Asepas“ pateikė kartu su 2020 m. sausio 24 d. prašymu ir kurios trūkumų nenustatė nei Kadastro tvarkytojas, nei Teritorinis registratorius, nei Komisija.

3.5. UAB „Asepas“ su 2020 m. sausio 24 d. prašymu pateikti dokumentai, be kita ko, patvirtina, jog tarp Bendrovės ir kitų asmenų nėra ginčo, kas yra paskutinis Krano statytojas ir savininkas. Rašytinių sandorių dokumentai patvirtina, kad Bendrovė turi daugiau teisių į kraną nei kas nors kitas.

3.6. Teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija teigia, kad kito asmens nuosavybėn perleidžiamas tik toks daiktas, kuris iki sandorio pabaigos yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, Komisija sprendime nenurodo, todėl Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu numatyto reikalavimo individualų aktą pagrįsti teisės normomis.

4. Atsakovas su Bendrovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą šiais atsiliepime į skundą nurodytais pagrindais:

4.1. Bendrovės pateiktas aiškinimasis raštas neįrodė jos nuosavybės teisės į Kraną. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nurodo, kad į NTR daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai NTR įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

4.2. Nėra duomenų, kad pareiškėjas kokia nors teise valdytų Sklypą ar jo dalį. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad statytojo teisė yra įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais. Pareiškėjo pateikta deklaracija nepatvirtina jo nuosavybės teisės atsiradimo į Kraną statybos būdu, nes jis nėra pateikęs Sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo, be to, statant valstybinėje žemėje būtina gauti patikėtinio sutikimą, susitarimą.

4.3. Kiti Bendrovės dokumentai yra rašytinės, o ne notarinės formos. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ne Kraną kaip nekilnojamąjį daiktą, o telferį – vieną iš Krano dalių, kurią sumontavęs ir surašė statybos darbų užbaigimą patvirtinančią deklaraciją. Rašytinis sandoris yra laikomas tinkamu pagrindu atsirasti daiktinėms teisėms tik tuomet, kai yra sudarytas notarine forma ir kai juo perleidžiamas daiktas jau yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas prieš tokio sandorio sudarymą.

4.4. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis 2 dalis nurodo, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar asmuo, valdantis jį patikėjimo teise, tad Teritorinis registratorius turi atsisakyti įrašyti duomenis, jeigu prašymo davėjas neturėjo teisės jį teikti (to paties įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

4.5. Nors Komisija ir sutiko su pareiškėjo argumentu, kad teritorinis registratorius priėmė sprendimą įvertinęs ir kitus pateiktus dokumentus bei pašalino iš minėto sprendimo priėmimo pagrindų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktą, kita skundžiamų Teritorinio registratoriaus sprendimų dalis yra teisėta ir pagrįsta.

4.6. Pareiškėjo kartu su skundu pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 49JN-1192-(14.49.136E) Teritoriniam registruotojui nebuvo pateiktas, dėl to negalėjo būti vertinamas Komisijos. Be to, minėtame rašte pateikiama NŽT pozicija dėl visai kito statinio – rezervuaro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pastatytas 1992 m., taigi, iki Statybos įstatymo įsigaliojimo. Taip pat to paties rašto išdavimo metu į NTR buvo įrašytos kito subjekto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuosavybės teisės. Tai, kad NŽT Vilniaus skyrius savo rašte nurodė, kad jis sutikimo 1992 m. pastatytam statiniui nėra davęs, niekaip nepatvirtina Bendrovės teiginio, kad 1975 m. pradėtai ir 2019 m. užbaigtai statybai nėra reikalingas Sklypo patikėtinio sutikimas (sutarimas).

4.7. NTR nėra duomenų apie Bendrovės ir kito subjekto kada nors sudarytą Sklypo subnuomos sutartį. Pareiškėjas taip pat nepateikė dokumentų, liudijančių apie subnuomos sutartį. Be to, Vilniaus miesto valdybos ir Hermeda 1994 m. rugsėjo 23 d. sutartis NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-571-(14.49.2) buvo nutraukta prieš terminą. Teritorinis registratorius, neturėdamas dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę statyti Kraną valstybinės žemės sklype, teisėtai ir pagrįstai atsisakė įrašyti jo kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir NTR.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Asepas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog prašymą įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia tik to turto savininkas ar pasitikėjimo teise tą turtą valdantis asmuo.

7. Teismo vertinimu, Komisija teisėtai ir pagrįstai iš Teritorinio registratoriaus 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SPR4-967(14.5E) priėmimo pagrindų pašalino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktą, o kitas skundžiamų sprendimų dalis paliko nepakeistas.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad NTR duomenų apie pareiškėjo ir kito subjekto sudarytą Sklypo subnuomos sutartį nėra. 1994 m. rugsėjo 23 d. Hermedos ir Vilniaus miesto valdybos sudaryta valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis NŽT 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-571-(14.49.2) buvo nutraukta prieš terminą. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teises ar kitokias įstatyme numatytas valdymo ir naudojimo teises į Sklypą. Teismas padarė išvadą, kad Teritorinis registratorius, neturėdamas dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę statyti Kraną valstybinės žemės sklype, teisėtai ir pagrįstai atsisakė įrašyti Krano kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

9. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjo pateikta deklaracija nepatvirtina Bendrovės teisės į Kraną atsiradimo statybos būdu, nes pareiškėjas atsakovui nepateikė žemės savininko (patikėtinio) sutikimo dėl Krano statybos Sklype.

10. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad kartu su skundu teismui Bendrovės pateiktame NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 49JN-1192-(14.49.136E.) pasisakoma dėl visiškai kito objekto, kuris NTR duomenimis buvo pastatytas 1992 m., t. y. iki įsigaliojant Statybos įstatymui, be to į minėtą objektą įregistruotos kito subjekto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės. Bendrovės teiginys, kad 1975 m. pradėtai ir 2019 m. pabaigtai Krano statybai nereikėjo Sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo, atmestinas.

11. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pateikta Kadastro duomenų byla (toliau – ir Byla) ir Deklaracija, kuria deklaruojama 2019 m. užbaigta Krano statyba, nepatvirtina UAB ‚Asepas“ nuosavybės teisės atsiradimo į Kraną statybos būdu, nes pareiškėjas atsakovui nepateikė žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo dėl Krano statybos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

12. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybės įmonė Registrų centras veikia kaip viešojo administravimo subjektas. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nurodo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ginčijamu atveju valstybės įmonės Registrų centro sprendimai yra pakankamai detalūs ir aiškūs bei pagrįsti objektyviais duomenimis.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėtas aplinkybes, nusprendė, kad valstybės įmonė Registrų centras ginčijamuose sprendimuose iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, todėl jų panaikinti pagrindo nėra. Atmetus pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis Bendrovės reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos 2020 m. sausio 24 d. prašymą.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Asepas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo visiškai tenkinamas Bendrovės skundas.

15. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pabrėždamas, kad:

15.1. Teismas atmetė Bendrovės skundą ir dėl to, kad ši nepateikė žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo dėl Krano statybos Sklype. Teismo nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nenustato pareigos registruojant nekilnojamąjį daiktą pateikti registratoriui žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo.

15.2. UAB „Asepas“ nuo 2003 m. lapkričio 24 d. yra teisėtas Sklypo naudotojas, nes UAB „Retrorega“, kurios teisių perėmėja yra Bendrovė, subnuomojo dalį Sklypo. Universalaus teisių perėjimo būdu UAB „Retrorega“ turėtas nekilnojamasis turtas bei su juo susijusios teisės ir pareigos, taip pat ir kylančios iš 2003 m. lapkričio 24 d. subnuomos sutarties, perėjo UAB „Asepas“.

15.3. Nors ir NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 49JN-1192-(14.49.136E) pateikia poziciją dėl kito inžinerinio statinio, jame suformuluotas teiginys yra universalaus pobūdžio, todėl yra aktualus visiems inžineriniams statiniams, taip pat ir Kranui.

15.4. Pagrindo, kad nebuvo gautas Sklypo savininko (patikėtinio) sutikimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ir atmetė Bendrovės skundą, ginčijamuose nutarimuose nėra, todėl jie negali būti laikytini pakankamai detaliais ir aiškiais bei pagrįstais objektyviais duomenimis. Ginčijamuose sprendimuose nurodytų pagrindų teismas net netyrė. Ginčo nagrinėjimui Komisijoje ribas nustato skundžiamo sprendimo ar skundo pagrindai, todėl Komisija, nustačiusi papildomą aplinkybę, į kurią nebuvo atsižvelgta, turėjo grąžinti prašymą nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą tais pačiais pagrindais kaip ir pirmosios instancijos teisme, papildomai išskirdamas, kad:

16.1. Teismas teisingai interpretavo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 1 punkto normas, atsakovas normas, pagrindžiančias pareiškėjo pareigą pateikti Sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą, nurodė tiek Komisijos 2020 m. birželio 12 d. sprendime Nr. CSPR-125, tiek atsiliepime teismui į Bendrovės skundą. Taikoma teisės norma pažodžiui neprivalo atitikti teisinį santykį, kuriam yra taikoma, o turi atitikti šio teisinio santykio esmę. Apelianto teiginiui, kad teismui buvo pateikti Sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą dėl Krano statybos patvirtinantys dokumentai, nėra pagrindo, nes tokie dokumentai turi būti pateikiami ir įvertinami Teritorinio registratoriaus, o teikiant skundą nagrinėjimui neteismine tvarka ir Komisijai, be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis nurodo, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis.

16.2. Pareiškėjo argumentacija, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 49JN-1192-(14.49.136E) patvirtina, kad Sklypo savininko (patikėtinio) sutikimas dėl Krano statybos nebuvo reikalingas, yra nepagrįsta. Minėtu raštu pasisakyta dėl visiškai kito atvejo, buvusio prieš Statybos įstatymo įsigaliojimą, kurio nuostatos tokį reikalavimą įtvirtina.

16.3. Pareiškėjas, teigdamas, jog Komisija, nustačiusi naują aplinkybę, turėjo grąžinti prašymą pakartotiniam nagrinėjimui, neįvertino Teritorinio registratoriaus ir Komisijos statuso kaip viešojo administravimo subjektų. Dėl viešojoje teisėje galiojančių teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principų valstybės įmonė Registrų centras yra įpareigotas veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teisė yra įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais.

18. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT. 1994 m. rugsėjo 23 d. Hermedos ir Vilniaus miesto valdybos sudaryta valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis NŽT 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 49VĮ-571-(14.49.2) buvo nutraukta prieš terminą. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teises ar kitokias įstatyme numatytas valdymo ir naudojimo teises į Sklypą. NTR duomenų apie pareiškėjo ir kito subjekto sudarytą Sklypo subnuomos sutartį nėra. Pareiškėjo argumentai, kad UAB „Asepas“ nuo 2003 m. lapkričio 24 d. yra teisėtas Sklypo naudotojas, nes UAB „Retrorega“, kurios teisių perėmėja yra Bendrovė, subnuomojo dalį Sklypo, nepagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie pagal įstatymą patvirtina šį faktą. Vadovaujantis CK 6.547 straipsnio 1 dalimi, žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, o pagal CK 6.553 straipsnio 1 dalį, žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išnuomotą žemę subnuomoti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčiai nustatytų reikalavimų.

19. Nutarties 18 punkte nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kadastro tvarkytojui bei teritoriniam registratoriui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę statyti Kraną valstybinės žemės sklype, teisėtai ir pagrįstai atsisakyta įrašyti Krano kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Vien ši aplinkybė, nevertinant kitų prašymą nagrinėjant nustatytų aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, yra pakankamas pagrindas pareiškėjo skundui atmesti.

20. Dėl Nutarties 15.4 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

20.1. Atsakovas iš įstatymo kylančią pareiškėjo pareigą kadastro tvarkytojui bei teritoriniam registratoriui pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo teisę į žemės sklypą, ant kurio suformuotas nekilnojamasis daiktas pareiškėjo prašyme nurodytu būdu, nurodė tik Komisijos 2020 m. birželio 12 d. sprendime Nr. CSPR-125.

20.2. Šie faktiniai ir teisiniai argumentai pareiškėjui tapo žinomi tik ginčo dėl kadastro tvarkytojo bei teritorinio registratoriaus sprendimų stadijoje.

20.3. Tai teisėjų kolegijos vertinama, kaip teisinė situacija, kai žinybinio privalomojo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo procedūros metu pareiškėjui pateikiama faktinio ir teisinio pobūdžio staigmena. Kaip taisyklė, tai yra pagrindas ginčijamus sprendimus panaikinti ir perduoti prašymus nagrinėti iš naujo. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, pasinaudodamas teise į teisminę teisių gynybą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo, kaip valstybinės žemės subnuomininko, teises, tokia procesinė bylos baigtis, kai ginčijami sprendimai panaikinami ir prašymai perduodami nagrinėti iš naujo atsakovui, neturi teisinės perspektyvos pareiškėjo teisių įgyvendinimo požiūriu, o teismo sprendimas neatitiktų teisingumo vykdymo imperatyvų, kildinamų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

20.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

21. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų Nutarties 15.3 punkte, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

22. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises (ABTĮ 52 str. 2 d.), turėjo galimybę atsikirsti į atsakovo naujai teiktus faktinius ir teisinius argumentus žinybinio ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje ir teismui teikti įrodymus, paneigiančius tuos argumentus, tačiau aplinkybių, kad yra teisėtas valstybinės žemės subnuomininkas neįrodė, prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė