27a3e296-cece-4f9f-9807-1fdccc26bf3f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-372-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35444-2013-5)             Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2.; 122.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB DNB banko atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė E. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2007-12-10 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-760 (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimÄ neteisėtu. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ar atsakovo praÅ¡ymu (nurodymu) bet kuriems kitiems asmenims (taip pat ir antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo (iÅ¡ieÅ¡kojimo) veiksmus (taip pat ir varžytynes), susijusius su įkeistu E. Å . priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad atsakovas AB DNB bankas su 2013-07-05 iÅ¡duotais vykdomaisiais įraÅ¡ais Nr. 2240 ir Nr. 2241 kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo vykdymo veiksmus. Taigi atsakovas jau yra pradėjęs aktyvius priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto veiksmus. Tai patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog, nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, galimas palankus ieÅ¡kovei teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, kadangi parduoto turto negalima susigrÄ Å¾inti iÅ¡ jį įsigijusių sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų.

IeÅ¡kovė negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į įkeistÄ turtÄ , o Kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimas nebeturės nei teisinės, nei praktinės reikÅ¡mės, nes iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros jau bus įvykdytos. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad, pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, banko interesams grėsmė nekyla, nes ieÅ¡kovės turtas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Be to, ieÅ¡kinio atmetimo atveju banko reikalavimai bÅ«tų patenkinti pirmiausiai, kadangi bankas yra hipotekos kreditorius, o tokio kreditoriaus reikalavimai iÅ¡ įkeisto turto tenkinami pirmiausiai (CPK 754 str. 1 d.).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi ieÅ¡kovės E. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ reikalavimÄ pripažinti 2007-12-10 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-760 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimÄ neteisėtu –, padarė iÅ¡vadÄ , kad laikinosios apsaugos priemonės, kuri apimtų įpareigojimÄ antstoliui sustabdyti vykdymo veiksmus iki Å¡ioje byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas, taikymas pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, nurodyto turinio reikalavimo patenkinimo atveju teismo procesinio sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas.

Be to, vykdymo veiksmų nesustabdžius, įvyktų varžytynės, ir dėl to, ieÅ¡kinį patenkinus, tikėtinai atsirastų nuostolių, kurių, laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pritaikius, galima iÅ¡vengti.Atsakovas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat prašė priteisti už atskirÄ jį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad pagal reiÅ¡kiamus reikalavimus ieÅ¡kovė siekia tęsti kreditavimo santykius, todėl, nepriklausomai nuo bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės rezultato, ji turi pareigÄ pagal Kreditavimo sutarties sÄ lygas vykdyti įsipareigojimus, t. y. mokėti palÅ«kanas ir grÄ Å¾inti kreditÄ visÄ ar dalimis. Kaip ieÅ¡kinyje nurodė pati ieÅ¡kovė, ji nėra pajėgi tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju skolos suma neginčijama, neginčijamos ir nepraÅ¡omos keisti Kreditavimo sutarties sÄ lygos dėl įsipareigojimo bankui vykdymo tvarkos ir terminų.

Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-22390-110/2013) ieÅ¡kovės reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo atmestas. Todėl, nesant galimybės priimti teismo sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų panaikinti ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai bankui, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių bankui iÅ¡siieÅ¡koti ieÅ¡kinio reikalavimais neginčijamos skolos sumÄ iÅ¡ įkeisto turto. Apeliantas akcentavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė klaidingus duomenis dėl Kreditavimo sutartimi suteikto kredito panaudojimo vartojimo reikmėms.

IeÅ¡kovė, manydama, kad Kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai, turėjo nedelsdama kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo. Å alių sudaryta Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2013-03-11. Pirmiausiai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl nutrauktos Kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, o tik po Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pareiÅ¡kė kitÄ ieÅ¡kinį - dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovės inicijuoti atskiri teisminiai ginčai dėl tos pačios Kreditavimo sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių bei siekis per teismo taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, liudija ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis, o nesÄ Å¾iningos Å¡alies interesai neturi bÅ«ti ginami (CK 1.2 str. 2 d., 1.137 str. 3 d., 5 d.) (LAT 2004 m. spalio mėn. 11 d. nutartis c. b.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. Ž. A. dėl iÅ¡keldinimo Nr. 3K-3-529/2004). Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo apribotos atsakovo AB DNB banko sutartinės galimybės imtis veiksmų, kai ieÅ¡kovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise - nevykdyti įsipareigojimų -, ir neproporcingai pažeidžiami banko – sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kotojo – teisėti interesai bei teisės. CK 4.193 str. 1 d. numato teisę vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Todėl sustabdyti hipotekos procedÅ«rų vykdymÄ nėra jokio pagrindo. Banko teisė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistÄ turtÄ yra galiojanti, ginčo dėl Å¡ios teisės nėra. VisÄ bylinėjimosi laikÄ ieÅ¡kovei bus skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos. Taigi dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių didėjanti palÅ«kanų suma pirmiausiai taps ieÅ¡kovės nuostoliais, o vėliau, nepakakus įkeisto turto vertės skolai padengti ir ieÅ¡kovei neturint kitų įsipareigojimų vykdymo Å¡altinių, taps ir banko nuostoliais.

EkonomiÅ¡kumo, protingumo ir teisingumo principai reikalauja, kad ieÅ¡kovės skola/jos dalis bankui bÅ«tų grÄ Å¾inta/iÅ¡ieÅ¡kota kuo greičiau, ir bÅ«tų sumažintas ieÅ¡kovės skolos didėjimas.IeÅ¡kovė E. Å . atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertina pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o tik nustato, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Jei teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 15 d.

Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, būtina įvertinti, ar egzistuoja reali grėsmė, jog galimas ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ateityje atsiras neabejotinai. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad tokia grėsmė konkrečioje situacijoje yra galima, t. y. kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kinio galimo patenkinimo atveju, Å¡alis siejančių sutartinių santykių modifikavimas ir galimybės tęsti sutartinius santykius bÅ«tų neįmanomi, nes santykiai bÅ«tų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesustabdžius vykdymo veiksmų, įvyktų varžytynės, dėl ko, patenkinus ieÅ¡kinį, tikėtina atsiras nuostolių, kurių, pritaikius laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

IeÅ¡kovės vertinimu, banko pozicija, jog ieÅ¡kovė laikytina ne vartotoja, o verslininke, nagrinėjamu atveju yra ginčo klausimas, į kurį bus galima atsakyti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. EkonomiÅ¡kumo kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Be to, laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobÅ«džio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu, ir jos galioja tik iki galutinio ginčo iÅ¡sprendimo. IeÅ¡kovė akcentavo, jog, pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, grėsmė banko interesams nekyla, nes ieÅ¡kovės turtas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Be to, ieÅ¡kinio atmetimo atveju banko reikalavimai bÅ«tų patenkinti pirmiausiai, kadangi bankas yra hipotekos kreditorius, o tokio kreditoriaus reikalavimai iÅ¡ įkeisto turto tenkinami pirmiausiai (CPK 754 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra jos konstitucinė teisė, kuri negali bÅ«ti nepagrįstai ribojama (Konstitucijos 30 str.; CPK 5 str.). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas su ja nebendradarbiavo, todėl, siekdama iÅ¡saugoti sutartinius santykius, ji kreipėsi į teismÄ dėl Kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus – dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. IÅ¡ nurodytų aplinkybių negalima padaryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du siekia sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Pagal iÅ¡gales ji iki Å¡iol moka bankui įmokas, taigi visais bÅ«dais stengiasi iÅ¡saugoti sutartinius santykius. EkonomiÅ¡kai silpnesnei vartojimo sutarties Å¡aliai įstatymas suteikia galimybę ieÅ¡kinį pateikti teisme pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareiÅ¡kė pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (CPK 29 str., 30 str. 11 p., 12 p.) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-946-513/2013).

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį (CPK 263 str. 1 d.).Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ .

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Apeliantas AB DNB bankas atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo argumentu, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ atsakovui mokėti palÅ«kanas ir grÄ Å¾inti kreditÄ , tačiau nėra pajėgi tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl, nesant galimybės priimti teismo sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų panaikinti ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai bankui, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių bankui iÅ¡siieÅ¡koti ieÅ¡kinio reikalavimais neginčijamos skolos sumÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t. y. pats ieÅ¡kinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013).

Å iuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas, o ne ieÅ¡kinys nagrinėjamas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ . Taigi Å¡ioje stadijoje konstatuoti, kad ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

Nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.Be to, atsakovas skunde nurodė, kad ieÅ¡kovės inicijuoti atskiri teisminiai ginčai dėl tos pačios Kreditavimo sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių bei siekis per teismo taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, liudija ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis, o nesÄ Å¾iningos Å¡alies interesai neturi bÅ«ti ginami.

Apeliacinės instancijos teismas tokiÄ apelianto pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimtoje c. b. Nr. 2S-1772-431/2013, buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės E. Å . atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22390-110/2013 pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui dėl tos pačios kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo atmestas tuo pagrindu, jog ji nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ėmėsi aktyvių iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iÅ¡ įkeisto turto. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžia 2013 m. liepos 5 d. vykdomuoju įraÅ¡u, ir pažymėjo, kad vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimas yra pagrindas pradėti vykdymo veiksmus, bet nereiÅ¡kia tokių veiksmų pradžios, t. y. vykdymo veiksmai pradedami antstoliui priėmus patvarkymÄ priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ .

Nagrinėjamu atveju į bylÄ yra pateiktas 2013-08-20 antstolio patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti (b. l. 130). Taigi Å¡is įrodymas patvirtina, kad atsakovas ėmęsis aktyvių iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iÅ¡ įkeisto turto, ir teismo nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrindas yra iÅ¡nykęs. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės elgesys nevertintinas kaip nesÄ Å¾iningas ir kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ne pirmÄ kartÄ kreipiasi į teismÄ dėl tos pačios Kreditavimo sutarties, taip pat nesudaro pagrindo ieÅ¡kovę pripažinti nesÄ Å¾ininga Å¡alimi, nes kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra ieÅ¡kovės konstitucinė teisė, kuri negali bÅ«ti nepagrįstai ribojama (Konstitucijos 30 str.;

CPK 5 str.). Todėl aptartas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantas atskirajame skunde akcentavo, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovei sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise - nevykdyti įsipareigojimų -, neproporcingai pažeidžiami banko – sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kotojo – teisėti interesai bei teisės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų.

Å io principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, ieÅ¡kinio galimo patenkinimo atveju Å¡alis siejančių sutartinių santykių modifikavimas ir galimybės tęsti sutartinius santykius bÅ«tų neįmanomi, nes santykiai bÅ«tų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Be to, ieÅ¡kovės turtÄ pardavus iÅ¡ varžytynių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes turto nebus galima iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo.

O, laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikius ir ieÅ¡kinį atmetus, grėsmė banko interesams nekyla, nes ieÅ¡kovės turtas yra įkeistas ir areÅ¡tuotas, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Be to, banko reikalavimai bÅ«tų patenkinti pirmiausiai, kadangi bankas yra hipotekos kreditorius, o tokio kreditoriaus reikalavimai iÅ¡ įkeisto turto tenkinami pirmiausiai (CPK 754 str. 1 d.). Ä®vertinus nurodytus galimus padarinius, darytina iÅ¡vada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrina abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo bei teisingumo principų, todėl aptartas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas nutarė:                       Atsakovo AB DNB banko atskirÄ jį skundÄ atmesti.                       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                        Teisėjas                                                                                       Virginijus Kairevičius