27a33128-e140-4776-a8d3-3f7d2e5f44cd · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-1594-262/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26557-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 1 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Å vedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Excargo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Excargo“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Alitar Baltic“ ir A.

T. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo UAB „Alistar Baltic“ ir subsidariai iš atsakovo A. T. 49 455,14 Lt skolos, 537,35 Lt kompensuojamų palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-30 iki 2013-08-09, po 6 proc. metinių kompensuojamų palūkanų nuo įsiskolintos sumos už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas nuo 2011 m. birželio mėn. teikė krovinių ekspedijavimo paslaugas atsakovui UAB „Alistar Baltic“.

UAB „Alistar Baltic“ su ieÅ¡kovu laiku neatsiskaitė ir liko skolingas 49 455,14 Lt. Be to, ieÅ¡kovas prašė pripažinti atsakovo A. T., kaip UAB „Alistar Baltic“ įmonės vadovo, asmeninę subsidiariÄ jÄ atsakomybę dėl to, kad atsakovas netinkamai ir aplaidžiai vadovavo UAB „Alistar Baltic“, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Alistar Baltic“ bei pavertė įmonę nemokia, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeisdamas kreditorių interesus.

Atsakovas A. T. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad jis neapgrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas. A. T. kaip subsidariai atsakingas asmuo gali bÅ«ti traukimas atsakomybėn dėl UAB „Alistar Baltic“ veiksmų tik specialiuose įstatymuose numatytais atvejais ir tik teismui konstatavus faktÄ , kad kreditoriui reikalavimai nebuvo patenkinti iÅ¡ UAB „Alistar Baltic“ turto. UAB „Alistar Baltic“ ir A. T. negali bÅ«ti Å¡ioje byloje bendraatsakovais, nes nėra CPK 43 str. pagrindų.

Kadangi A. T. gali būti taikytina tik subsidiarinė atsakomybė, todėl jo atsakomybės klausimas negali būti nagrinėjamas kartu su UAB „Alistar Baltic“ sutartinės atsakomybės taikymo klausimais. Atsakovas UAB „Alistar Baltic“ atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ieškovo pateiktuose buhalterinės ir valdymo apskaitos dokumentuose dėl debitorinių įsiskolinimų yra esminių neatitikimų skirtinguose apskaitos laikotarpiuose. Be to, ieškovas nepateikia jokių pagrįstų rašytinių įrodymų dėl krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ atsakovo UAB „Alistar Baltic“ ieÅ¡kovui UAB „Excargo“ priteista 49 455,14 Lt (14 323,20 Eur) skolos, 537,35 Lt (155,63 Eur) kompensuojamųjų palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2013-04-30 iki 2013-08-09, 6 proc. metinės kompensuojamos palÅ«kanos nuo įsiskolintos sumos už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 6 % metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2013-08-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 875,28 Lt (1 411,98 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta; iÅ¡ atsakovo UAB „Alistar Baltic“ valstybei priteista 58,65 Lt (16,99 Eur) paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad iÅ¡tyręs Å¡ioje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iÅ¡ visos bylos medžiagos matyti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai ir ieÅ¡kovas įvykdė pervežimus pagal atsakovo UAB „Alistar Baltic“ užsakymus, todėl atsakovas UAB „Alistar Baltic“ įgijo pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui už suteiktas paslaugas.

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas UAB „Alistar Baltic“ sumokėjo ieÅ¡kovui susidariusį įsiskolinimÄ , nėra ir Å¡alys tokių raÅ¡ytinių įrodymų į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikė. atsakovas A. T. buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas, taigi jis neabejotinai turėjo didelę įtakÄ priimant bendrovės sprendimus, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl Å¡io atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų UAB „Alistar Baltic“ negali įvykdyti savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui, t. y. ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas A.

T., kaip UAB „Alistar Baltic“ vadovas, žinojo ar galėjo žinoti, kad savo prisiimtų įsipareigojimų bendrovė nebus pajėgi įvykdyti. Šalių sutartiniai santykiai vyko nuo 2011 m. birželio mėn., o bankroto byla atsakovui UAB „Alistar Baltic“ iškelta nebuvo. Byloje nėra įrodymų, kad prasidėjus šalių sutartiniams santykiams bendrovė buvo nemoki, ar finansinė padėtis buvo sunki ir buvo akivaizdu, kad bendrovė savo įsipareigojimų neįvykdys. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pablogėjus UAB „Alistar Baltic“ finansinei padėčiai, atsakovas A.

T. vis tiek siekė atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamos bylos duomenimis nebuvo nustatyta CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina sÄ lyga – juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningumas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl subsidiarios atsakomybės atsakovui A. T. taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui A. T. priteista 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus turi bÅ«ti panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A.

T. turto, piniginių lėšų areÅ¡tas už 45 569 Lt. Teismas nurodė, kad kadangi ieÅ¡kinys atsakovo A. T. atžvilgiu buvo atmestas, yra pagrindas jam priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų ir pripažinti atsakovÄ subsidiariai atsakingu asmeniu, kartu su pagrindiniu skolininku UAB „Alistar Baltic“ už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovas A.

T. du metus nesirÅ«pino įmonės UAB „Alistar Baltic“ valdymu ir tinkamai jos nekontroliavo, todėl įmonėje susidarė milžiniÅ¡kos skolos - tÄ patvirtino pats atsakovas. Atsakovas A. T. pripažindamas savo netinkamÄ vadovavimÄ ir bÅ«damas tuo pačiu ir UAB „Alistar Baltic“ vieninteliu akcininku, nepriėmė sprendimo paskirti kitÄ asmenį eiti UAB „Alistar Baltic“ vadovo pareigas. Atsakovas A. T., žinodamas kad 2012 metais UAB „Alistar Baltic“ patyrė 123 469 Lt nuostolių sudarė su ieÅ¡kovu itin didelės vertės sandorius, už kuriuos atsakovas UAB „Alistar Baltic“ liko skolingas ieÅ¡kovui 49 455,14 Lt ir Å¡ių įsipareigojimų ieÅ¡kovui yra nepajėgus įvykdyti dėl savo nemokumo.

Nors UAB „Alistar Baltic“ ir gaudavo pajamas, tačiau nedėjo pastangų atsiskaityti su ieÅ¡kovu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ „UAB „Alistar Baltic“ sÄ skaitos nuo 2013 m. pradžios buvo iÅ¡gryninta virÅ¡ 100 000 Lt, o atsakovas A. T. iÅ¡ įmonės lėšų sau iÅ¡simokėjo 17 450 Lt avanso.Atsakovas A. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes A. T. atsakomybė su UAB „Alistar Baltic“ yra subsidiari tik įstatyme numatytais atvejais.

Å iuo atveju, ginčas kilo tarp dviejų bendrovių dėl skolos sumos priteisimo. Teismas A. T. atžvilgiu pagrįstai atmetė Baltic“ ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui A. T. buvo priteista 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priimti naujÄ sprendimÄ - atmesti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Nurodė, kad kadangi teismas nepagrįstai atsakovo A.

T. atžvilgiu atmetė ieÅ¡kinį tai ir bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jo buvo priteistos nepagrįstai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkinami CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Vilniaus apygardos teisme 2015 m. balandžio 27 d. gauti papildomi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priimti Å¡iuos paaiÅ¡kinimus, nes jis jų negalėjo pateikti anksčiau. IÅ¡ paaiÅ¡kinimų turinio matyti, jog juose ieÅ¡kovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , paskelbtÄ 2015 m. kovo 18 d., t.y. jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir po apeliacinių skundų pateikimo.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad ieÅ¡kovas Å¡ios medžiagos negalėjo pateikti anksčiau, nes cituojama teismų praktika nebuvo pasirodžiusi. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas priimti ieÅ¡kovo teikiamus paaiÅ¡kinimus ir jais remtis. Dėl 2014 m. spalio 3 d. sprendimo Å ioje byloje yra kilęs ginčas dėl subsidiarios atsakovo A. T. atsakomybės. IeÅ¡kovas teigia, jog minėtas atsakovas, bÅ«damas vadovu ir vieninteliu akcininku, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes laiku nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Alistar Baltic“ iÅ¡kėlimo.CK 1.5 str. yra įtvirtintas sÄ Å¾iningumo principas.CK 2.50 str. 3 d. yra nurodyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.Subsidiarios atsakomybės taikymas buvo ne kartÄ nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartyje c.b. 3K-3-329/2009 yra nurodyta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kada pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino Å¡iÄ teisės normÄ taip, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesÄ Å¾iningų veiksmų (neveikimo). <...> Subsidiarinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikytina konstatavus konkretaus juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningus veiksmus, nulėmusius juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje yra nurodyta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams.

Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y.

įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika Nr. 41“ publikuotoje Ä®monių bankroto ir restruktÅ«rizavimo procedÅ«rų pradžiÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodyta, kad kreditorius į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiskolinusiai įmonei, kitaip negu įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ir likvidatorius, kreiptis neprivalo. <...> Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus civilinę atsakomybę, jiems pažeidus įstatyme nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti Å¡ių asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Taigi, tiek galiojantys teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja įmonės vadovÄ ar savininkÄ elgtis sÄ Å¾iningai įmonės kreditorių ar akcininkų atžvilgiu, o jeigu toks asmuo elgiasi nesÄ Å¾iningai (atlieka veiksmus, darančius žalÄ Ä¯monės ar jos kreditorių interesams, taip pat laiku nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo), jis privalo atlyginti įmonės kreditoriams žalÄ , t.y. susidiariai atsakyti kartu su įmone. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo A.

T. nesÄ Å¾iningumas nebuvo įrodytas, nes nėra įrodymų, kad prasidėjus Å¡alių sutartiniams teisiniams santykiams bendrovė buvo nemoki, be to, UAB „Alistar Baltic“ nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla.Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes tokia iÅ¡vada padaryta neįvertinus visų byloje esančių ar vieÅ¡ai prieinamų įrodymų, taip pat neiÅ¡analizavus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties c.b. Nr. B2-4123-577/2014 motyvų dėl ko buvo atsisakyta kelti UAB „Alistar Baltic“ bankroto bylÄ .IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi c .b.

Nr. B2-4123-577/2014 buvo konstatuota, kad UAB „Alistar Baltic“ turto gali nepakakti teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, todėl buvo nutarta pasiÅ«lyti UAB „Transekspedicija“ įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ Â 5 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Taigi, dar net neiÅ¡kėlus UAB „Alistar Baltic“ bankroto bylos buvo konstatuota, jog įmonėje nėra pakankamai turto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti.

Å i iÅ¡vada buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties c.b. Nr. B2-4123-577/2014 turinio matyti, kad bankroto byla UAB „Alistar Baltic“ buvo neiÅ¡kelta tik dėl to, kad pareiÅ¡kėjas neįmokėjo į teismo sÄ skaitÄ nustatyto užstato, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių (pvz. dėl to, kad įmonė iÅ¡ tiesų yra moki). Todėl negalima teigti, kad apskritai nebuvo jokio pagrindo įmonei kelti bylÄ .Å iÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į jÄ buvo patekti UAB „Alistar Baltic“ finansiniai dokumentai nuo 2011 metų.

Be to, kiti įmonės finansiniai dokumentai – balansai, pelno/nuostolių atskaitos yra prieinami vieÅ¡ai VÄ® Registrų centras duomenų bazėje. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas konstatuojamas tada, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai ir skolos virÅ¡ija daugiau nei pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å alys teigia, kad jos pradėjo bendradarbiauti nuo 2011 m. birželio mėn. Tačiau jau iÅ¡ 2011 m. UAB „Alistar Baltic“ balanso matyti, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę įmonės turimo turto, t.y. jau tuo metu buvo galima konstatuoti įmonės nemokumÄ .

Tiek 2012 m., tiek 2013 m. UAB „Alistar Baltic“ situacija tik blogėjo: 2012 m. įmonė patyrė didelių nuostolių, o trumpalaikiai įsipareigojimai netgi virÅ¡ijo į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡ytÄ turtÄ . Taigi, net tris metus iÅ¡ eilės UAB „Alistar Baltic“ finansinė padėtis buvo bloga: įmonė realiai buvo nemoki ir pagal tokius duomenis jai bÅ«tų keliama bankroto byla. Tačiau nepaisant to, įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. T. ne tik nevykdė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Alistar Baltic“ iÅ¡kėlimo, bet toliau vykdė veiklÄ , sudarinėjo sandorius su ieÅ¡kovu.

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių laikytina, kad toks A. T. elgesys yra nesÄ Å¾iningas tiek ieÅ¡kovo, tiek kitų kreditorių atžvilgiu. T.y. ieÅ¡kovas matydamas, kad įmonė yra faktiÅ¡kai nemoki, turėjo suprasti, kad ji negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl A. T., elgdamasis sÄ Å¾iningai, ne tik turėjo nutraukti tolimesnių sandorių su ieÅ¡kovu sudarymÄ , bet apskritai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Alistar Baltic“. Tokie atsakovo veiksmai ne tik lėmė UAB „Alistar Baltic“ visiÅ¡kÄ nemokumÄ , bet ir padarė ieÅ¡kovui žalÄ , nes ieÅ¡kovui nebuvo sumokėta už suteiktas paslaugas ir jis iÅ¡ esmės negali iÅ¡sireikalauti skolos iÅ¡ UAB „Alistar Baltic“.

Taigi, yra visos sÄ lygos A. T. subsidiariai atsakomybei atsirasti. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti A. T. subsidiariÄ atsakomybę yra pagrindas apeliacinį skundÄ tenkinti ir 2014 m. spalio 3 d. sprendimÄ pakeisti: panaikinti tÄ sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys ir vietoje Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Dėl 2014 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį A. T. atžvilgiu, tai papildomu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡iam atsakovui priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tačiau šia nutartimi konstatavus, jog A. T. kyla subsidiari atsakomybė, laikytina, kad teismo sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, o A. T. nenaudai. Todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovui, o ne iš ieškovo (CPK 93 str.). Dėl tos pačios priežasties (t.y., kad šia nutartimi buvo visiškai patenkintas ieškinys), nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Priešingai – laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti, nes tik taip bus užtikrintas sprendimo įvykdymas.

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ atmesti atsakovo A. T. praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tenkinus apeliacinius skundus iÅ¡ atsakovo A. T. priteistino ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 56,50 Eur (195 Lt) žyminis mokestis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2, 3 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimÄ pakeisti: panaikinti tÄ sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys ir vietoje Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Alistar Baltic“ (į.k. 302492902) ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. T. ieÅ¡kovui UAB „EXCARGO“ (į.k. 300544624) 14 323,20 Eur (49 455,14 Lt) skolos; 155,63 Eur (537,35 Lt) kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo įsiskolintos ieÅ¡kovui sumos už laikotarpį nuo 2013-04-30 iki 2013-08-09 imtinai; po 6 procentus metinių kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo įsiskolintos ieÅ¡kovui sumos už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 6 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistinos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1411,98 Eur (4875,28 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Alistar Baltic“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo A.

T. valstybei 16,99 Eur (58,65 Lt) paÅ¡to iÅ¡laidų.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : atmesti atsakovo A. T. praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. T. ieÅ¡kovui UAB „Excargo“ 56,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                     Ona Gasiulytė                                                                  Neringa Å vedienė                                                                  Vytautas Zelianka