279b92d1-4f45-4e2a-bfd6-893d8a838757 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla NrPranešėjas Algerdas Urbšys                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-175-2014;Teisėjas Audronė Šiupšinskaitė                                   Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00287-2013-5;                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                       2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai RaudeliÅ«nienei, nuteistojo A. V. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

V. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.IÅ¡ nuteistojo A. V. civilinei ieÅ¡kovei R. B. priteista 700 Lt, civiliniam ieÅ¡kovui G. L. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. V. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-16, apie 00.10 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiajai patrulei R.

B. ir(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyresniajam patruliui G. L. tarnybos metu apžiÅ«rint patalpas, tikslu surasti galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusį A. R., A. V. trukdė policijos pareigÅ«nams vykdyti savo funkcijas, užstodamas keliÄ ir nepraleisdamas, nevykdė pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų netrukdyti, o jį sulaikant, ranka smÅ«giavo pareigÅ«nui G. L., kuris, nustumdamas rankÄ , smÅ«gio iÅ¡vengė. Be to, stÅ«mė G.

L. nuo savęs, sugriebė G. L. už kaklo, taip padarydamas kraujosruvÄ kakle, odos nubrozdinimÄ plaÅ¡takoje ir II pirÅ¡te, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat, ne mažiau kaip tris kartus spyrė patrulei R. B. į kairę kojÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas kraujosruvÄ kairio kelio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir paskirti mažesnę bausmę. Nurodo, kad teisėja rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais ir nekreipė dėmesio į tai, kad pats nuteistasis buvo nukentėjęs nuo tų pačių pareigÅ«nų.

Dėl sužalojimų kreipėsi į teismo medicinos ekspertÄ , nustatė sužalojimus, buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis. Tačiau teisėja į tai visiÅ¡kai nekreipė dėmesio.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog paminėtų reikalavimų teismas, pripažindamas A. V. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nuosprendyje pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas dėl A. V. kaltės, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jai nesivadovauja. Esminių baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.)Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais ir visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad jis pats nuo nukentėjusiųjų panaudoto smurto nukentėjo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino ne tik nukentėjusiųjų parodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus: liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas, kitus baudžiamojoje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat ir paties nuteistojo parodymus ir pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama iÅ¡vadoms dėl A. V. kaltės padarius BK 286 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsti.

Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad netikėti nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių teisingumu ir objektyvumu nėra pagrindo, kadangi jų parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat aptarė. Nors nuteistasis tvirtino, kad jis pats buvo sumuÅ¡tas policijos pareigÅ«nų, dėl pareigÅ«nų smurto jam buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis, bėgo kraujas, tokiÄ versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip A.

V. pasirinktÄ gynybinę taktikÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. konstatuota virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės pažeisto ėduonies 2 danties vainiko dalinis lūžimas, odos nubrozdinimai kaklo ir kairės alkÅ«nės srityse. IÅ¡vadoje apie tai, kad bÅ«tų nustatyti sužalojimai V. V. veide, lÅ«pose, dantenų srityje, nenurodoma. Å i aplinkybė paneigia nuteistojo versijÄ , kad pareigÅ«nas jam keliu trenkė į veidÄ ir dėl to nuskilo dantis.

Nors liudytoja apklausta nuteistojo motina N. V. tvirtino, kad matė, kaip pareigūnas G. L. spyrė jos sūnui, šis susirietė, išsiėmė dantį iš burnos ir jį parodė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymų nelaikė objektyviu ir patikimu įrodymų šaltiniu, paneigiančiu faktinę aplinkybę, kad A. V. pasipriešino savo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams. Aplinkybė, kad A. V. atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai, šiuo atveju yra nustatyta neginčijamai, šios aplinkybės neneigia ir byloje nukentėjusiaisiais pripažinti policijos pareigūnai G.

L. ir R. B.. Jų parodymais nustatyta, kad A. V. aktyviais veiksmais trukdė pareigÅ«nams atlikti savo pareigas, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, neleido apžiÅ«rėti patalpų, griebė vienam iÅ¡ pareigÅ«nų už kaklo, apdraskė kaklÄ ir rankÄ , bandant uždėti antrankius, spyrė į pagalbÄ atėjusiai pareigÅ«nei, kas sÄ lygojo atitinkamų kovinių veiksmų panaudojimÄ . Duomenų, kad pareigÅ«nai, panaudodami prieÅ¡ A. V. kovinius veiksmus, peržengė savo įgaliojimų ribas, byloje nėra.

Pagal Policijos veiklos įstatymo 16 str. policijos pareigÅ«nai, įgyvendindami jiems pavestus uždavinius, turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ . To paties įstatymo 18 str. nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , Ä®statymo 4 skirsnyje numatytais atvejais gali panaudoti Å¡aunamuosius ginklus, fizinę bei kitokiÄ prievartÄ (18 str. 1 d. 4 p.).

Å iuo atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. V. trukdė pareigÅ«nams atlikti savo darbÄ , net po įspėjimo, kad bus panaudoti atitinkami veiksmai, savo teisei prieÅ¡ingų veiksmų nenutraukė, dėl to pareigÅ«nai teisėtai pasinaudojo Ä®statymo jiems suteikta teise naudoti fizinę prievartÄ esant tam tikroms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėtos aplinkybės taip pat iÅ¡samiai aptartos ir įvertintos, aukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuosprendžio motyvų dar kartÄ nekartoja.

Nuteistasis skunde praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau tenkinti šį praÅ¡ymÄ nėra pagrindo. Už BK 286 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. V. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrė laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmės nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.Byloje nustatyta, kad nuteistasis A.

V. anksčiau teistas net septynis kartus, paskutinį kartÄ 2011-04-18, už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui teisiamas ne pirmÄ kartÄ , nusikalstama veika, dėl kurios padarymo A. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, todėl A. V. laikytinas recidyvistu. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį A. V. pavojingumÄ visuomenei, apibÅ«dina jį kaip asmenį, sÄ moningai ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo ir elgesio taisykles, taip pat kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir sistemingai daryti nusikaltimus.

Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iuo atveju parinko bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į tai aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko A. V. su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmės rūšį. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tai, kad A. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas neigiamai.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes teismas pagrįstai skyrė bausmę, artimÄ straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę, kaip to praÅ¡o nuteistasis savo apeliaciniame skunde, Å¡iuo atveju nėra pagrindo, kadangi aukščiau paminėtų, nuteistÄ jį charakterizuojančių, aplinkybių visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnę bausmę. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 str. nustatytų nuostatų, pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai taip pat iÅ¡spręsti teisingai.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. V., iÅ¡laidas iki 2014-11-18 sudaro 80 Lt dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«tinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 80 Lt, iÅ¡ nuteistojo A.

V. nepriteisti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                  Algerdas Urbšys Teisėjai                                                                                                               Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                                                                                                                                        Olegas Šibkovas