279b2f07-2bbc-4a0a-9f98-d8ed1327e2e9 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4914-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00611-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Deimantei LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.Å ., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A.Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ (b. l. 2-5) palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2011-12-22 iki 2019-10-10 buvo etapuojamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos automobiliais netinkamomis, kankinančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2011-12-22 iki 2014-04-17 pareiškėjas buvo konvojuotas ankštuose uždaruose automobiliuose, kuriuose buvo įrengta po dvi pertvaras. Minėtu laikotarpiu automobiliuose trūko vietos asmeniniams daiktams laikyti, nebuvo langų, vėdinimo sistemos, vasaros metu buvo karšta, trūko oro. Pareigūnai nebuvo tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo. Nuo 2014-05-22 iki 2019-10-10 pareiškėjas buvo etapuojamas Viešojo saugumo tarnybos automobiliuose, kuriuose įrengti langai ir vėdinimo sistema, tačiau nebuvo saugos diržų.

Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13-18) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas planinių konvojų marÅ¡rutais naudojant specialias transporto priemones - Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams iÅ¡duoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumÄ Å¾monių pervežimui ir jų atitikimÄ teisės aktų reikalavimams.

Specialiųjų automobilių registracijos liudijimai bei techninės apžiūros rezultatų ataskaitos kortelės patvirtina, jog specialieji automobiliai atitiko jiems keliamus techninius reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius, saugumo ir kitus teisės aktų reikalavimus.

VieÅ¡ojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiÅ¡kėjÄ specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, todėl skundas netenkintinas. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais atsakovės atstovo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos veiksmais konvojuojant jį VieÅ¡ojo saugumo tarnybos automobiliais netinkamomis sÄ lygomis.

Atsakovės atstovas prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr.

LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl, jo nuomone, netinkamų konvojavimo sÄ lygų, nuo pat jo konvojavimo pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl Å¡ių aplinkybių į VieÅ¡ojo saugumo tarnybos administracijÄ , tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2021-03-15 (b. l. 10), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas senaties terminas, nes pareiÅ¡kėjo skundas paduotas dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kuris nenumato senaties termino. Tačiau teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ ).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad EŽTT nutarimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ . Teismas pažymi, kad lietuvių kalba yra paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kalinimo sÄ lygų, neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus (pvz., Civilinis kodeksas). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos (žr., pvz., LVAT 2015-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2118-520/2015; 2014-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1096/2014; 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1961/2014 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Tačiau, teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl senaties taikymo tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2011-12-22 iki 2018-03-14 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas už minėtÄ laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas laikotarpis nuo 2018-03-15 iki 2019-10-10. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau ir –Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali bÅ«ti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Å iuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018-03-15 iki 2019-10-10, pareiškėjas buvo konvojuotas šiais maršrutais: 2018-03-22 ir 2019-04-12 maršrutu Kaunas – Pravieniškės – Marijampolė – Kybartai – Pravieniškės – Kaunas; 2019-05-09, ir 2019-06-04 maršrutu Kaunas – Pravieniškės – Marijampolė – Kybartai; 2019-07-09 maršrutu Kaunas – Pravieniškės – Laisvės atėmimo vietų ligoninė - Marijampolė – Kybartai; 2019-07-16 maršrutu Kaunas – Pravieniškės – Marijampolė – Kybartai; 2019-09-02, 2019-09-05, 2019-10-07 ir 2019-10-10 maršrutu Vilnius – Marijampolė – Vilnius (b. l. 19-60).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas Å¡iais VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialiais automobiliais: Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų. Tačiau, teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, jog specialiame konvojaus automobilyje turi bÅ«ti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 196 punkte nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti. Ä® bylÄ yra pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas, tinkamumÄ eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiÅ«ros kontrolierių iÅ¡duotos Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (b. l. 27, 29, 31, 33).

Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, tinkamumÄ naudoti asmenų konvojavimui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Ä® bylÄ pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės bei transporto priemonių registracijos liudijimai (b. l. 26-33), patvirtina, kad konvojavimui naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiÅ¡kėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos administracijÄ . Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įraÅ¡ai (b. l. 20-21, 35-60) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami. Å iuo atveju jokių įrašų nei apie pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, nei pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, į bylÄ nepateikta.

PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kė pretenzijas dėl konvojaus pareigÅ«nų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo konvojaus pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Tačiau Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų jis patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylÄ nepateikė. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl konvojavimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) ar jos pareigÅ«nų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A.Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis