279a7423-e0ec-4e2d-ae61-273004ff1184 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                                  Administracinė byla Nr. I-3052-505/2015                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2015-9                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2015 m. lapkričio 2 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovei Erikai Zakarauskaitei,nedalyvaujant pareiškėjui T.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T. B. kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad beveik 10 mėnesių jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN) kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1, 3, 12, 13, 14, 15, kuriose trÅ«ko gyvenamojo ploto.

Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė (b.l. 8-11) ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas į pataisos namus buvo atvežtas 2013 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡ Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų. Atsakovo nuomone, teismas turėtų įvertinti visas su ginču susijusias aplinkybes ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas dėl jo paties pasirinkto elgesio – už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , be to, vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

PareiÅ¡kėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytÄ asmens teisę į žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas T. B., apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 75 str. 1 d.). Jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str. 3 d.).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN apie 10 mėnesių nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus kameros nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2013 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 12).PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nenurodė tikslaus laikotarpio, kuriuo jis buvo kalinamas kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus patalpose (pažymėjo, jog jo teisės į gyvenamojo ploto nustatytÄ normÄ buvo pažeistos apie 10 mėnesių, b.l. 4), o iÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas atskirais laikotarpiais (nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 22 d.) kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus patalpose.

Kadangi pareiÅ¡kėjas teismui skundÄ pateikė 2015 m. gegužės 11 d. (spaudas ant voko, b.l. 6), todėl teismas vertins pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus patalpose atskirus laikotarpius nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 11 d.Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. kovo 10 d. ir nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 1, kurios plotas 14,26 kv.m., įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 13, 14).Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 12, kurios plotas 4,88 kv.m., įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,44 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 13, 14).Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 4 d., nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. birželio 19 d., nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. birželio 27 d., nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 11 d., nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d., nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 6 d., nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. kovo 14 d., nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 29 d., nuo 2015 m. kovo 29 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv.m., įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,69 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 13, 14).Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. birželio 3 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurios plotas 14,47 kv.m., įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,61 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 13, 14).Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 5, kurios plotas 14,38 kv.m., įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,4 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 13, 14).Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2014 m. balandžio 24 - 30 d., 2014 m. gegužės 9 - 26 d., 2014 m. birželio 3 - liepos 11 d., nuo 2014 m. liepos 12 - gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 22 - sausio 6 d., 2015 m. vasario 13 - balandžio 8 d., 2015 m. balandžio 15 - gegužės 11 d. nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į 3,6 kv.m. plotÄ , nes iki normatyvo ginčo laikotarpiu 5 paras trÅ«ko 1,16 kv.m., 308 paras trÅ«ko 0,91 kv.m., 7 paras trÅ«ko 1,2 kv.m. gyvenamojo ploto, t. y. 320 parų trÅ«ko gyvenamojo ploto.Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose 320 parų buvo laikomas pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto patalpoje.Ä® bylÄ pateikti asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl gerklės, kairio dilbio skausmų, dažnų riešų pjaustymosi (b.l. 22-43).

PravieniÅ¡kių PN Psichologinės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. 73(3)-457 „Dėl T. B. emocinės bÅ«klės“ nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡sako pretenzijas dėl bausmės atlikimo sÄ lygų (b.l. 16), tačiau nei minėtoje pažymoje, nei pareiÅ¡kėjo skunde nenurodyta dėl kokių konkrečių bausmės sÄ lygų buvo reikÅ¡tos pretenzijos, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie kalinimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, byloje nėra.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ ir kamerų aprÅ«pinimÄ baldais bei kietuoju inventoriumi buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mÄ stÄ , į tai, kad 320 parų pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 960 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (kodas (duomenys neskelbtini) ), 960 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                    Daina Kukalienė