2022-06-15 Nr. AB-17497-4-69-3-00525-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2990-5522/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00525-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Simonai Mickutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K. K. K.,

vertėjams Jūratei Bernotienei ir Salar Mahmood,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal užsieniečių (duomenys neskelbtini) piliečių H. K. K. K. ir nepilnamečių H. H. J. J., L. H. J. J., atstovaujamų atstovo pagal įstatymą – H. K. K. K., jų įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečių (duomenys neskelbtini) piliečių H. K. K. K. ir nepilnamečių H. H. J. J., L. H. J. J., atstovaujamų atstovo pagal įstatymą – H. K. K. K., jų įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimų Nr. 22S627, Nr. 22S959, Nr. 22S957 dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 11 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus (toliau – ir skundžiami sprendimai) įleisti pareiškėjus H. K. K. K., H. H. J. J., L. H. J. J. (toliau – ir pareiškėjai, Užsieniečiai) į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo asmens dokumentų ar kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad užsienietis su vaikais gali pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

2. Užsieniečiai skundais prašė panaikinti Departamento skundžiamų sprendimų dalį dėl užsieniečių laikino apgyvendinimo ir užsieniečius apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Skunduose nurodė, kad Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nepadarę pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandę išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apgyvendinant užsienietį su vaikais nebuvo vertinama, ar apgyvendinimo sąlygos nepažeidžia vaikų gerovės ir interesų, atitinka vaikų specialiuosius poreikius, ar apgyvendinimo terminas atitinka atliktą, todėl turi būti iš naujo sprendžiami klausimai dėl užsieniečių apgyvendinimo. Be to, pareiškėjams turėjo būti sudaryta galimybė apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

4. Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundų netenkinti ir nurodė, kad Užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunduose, Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyti, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Departamento vertinimu, užsieniečių nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

5. Užsieniečiai teismo posėdžio metu prašė skundus tenkinti ir paaiškino, kad Lietuvoje yra užtikrinamos geros gyvenimo sąlygos, tačiau nori, kad nebūtų taikomi judėjimo ribojimai.

6. Departamentas teismo posėdžio metu prašė skundų netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Dėl prieglobsčio suteikimo Užsieniečiams nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl jų buvimas Lietuvoje turi būti kontroliuojamas iki išvykimo į kilmės šalį.

II. 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8. Iš skundžiamų sprendimų teismas nustatė, kad sprendimų dalys apgyvendinti Užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai).

9. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad Užsieniečiai gyvena atskirame kambaryje, jie turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jų interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jų teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų Centre organizavimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai jiems suteiktomis apgyvendinimo sąlygomis ir teikiama medicinine pagalba yra patenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjams skundžiamais sprendimais taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

10. Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjai iš Baltarusijos atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdami asmens tapatybės dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jų atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Šios aplinkybės rodo, kad Užsieniečiai tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę. Akivaizdu, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmenų tikslas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

11. Byloje teismas nenustatė, kad Užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl jie gali bandyti pasislėpti.

12. Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl laikino apgyvendinimo. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai Centre laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Teismas vertino, kad Užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečių tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti Užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimai Užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

III. 13. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

14. Teigia, kad nors teismas, nagrinėdamas pareiškėjo ir jo šeimos narių skundus, nepatvirtino, kad jie kelia grėsmę, nes būdami Lietuvos Respublikoje, nepažeidinėjo įstatymų, tačiau nesutiko jiems taikyti apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nors Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis leidžia šiuo atveju pasirinktinai taikyti būtent šią priemonę. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra su nepilnamečiais vaikais, todėl judėjimas bent Ruklos miestelio ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas.

15. Mano, kad pagrindų riboti vaikų judėjimo galimybę nėra. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad vaikai be judėjimo laisvės patiria nuolatinį stresą. Be to, pats Departamentas netikrino, kaip pareiškėjas ir jo šeima elgiasi Centre, neapklausė centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jų elgesiu, ar jie pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus.

16. Teigia, kad nors ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, todėl bent vaikų atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę - apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. 2022 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gavo Departamento raštą, kad Departamentas, vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principu, įvertinęs visas aplinkybes (nėra duomenų, kad pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir / arba, kad pareiškėjai būtų pažeidę apgyvendinimo sąlygas) bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. K. K. ir jo nepilnamečių vaikų H. H. J. J., L. H. J. J. atžvilgiu 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimus Nr. 22S83455, Nr. 22S83483 ir Nr. 22S83426, kuriais nusprendė pakeisti 2022 m. vasario 11 d. sprendimų Nr. 22S627, Nr. 22S957 ir Nr. 22S959 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Tame pačiame rašte teismas prašė bylą nutraukti arba atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsieniečių skundą, kuriuo jie prašė pakeisti jiems šiuo metu taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę priemonę - apgyvendinti Užsieniečius Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė Užsieniečių skundą, padaręs išvadą, kad Užsieniečiai pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomi pareigūnų, į tai, kad jie neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neteisėtai kirto šalies sieną, neturi ryšių Lietuvos Respublikoje

20. Užsieniečių apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti reikalinga prašoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

21. Departamentas 2022 m. birželio 14 d. informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principu, įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. K. K. ir jo nepilnamečių vaikų H. H. J. J., L. H. J. J. atžvilgiu 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimus Nr. 22S83455, Nr. 22S83483 ir Nr. 22S83426 2 punktą ir apgyvendino pareiškėjus laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jiems teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

22. Užsieniečiai teismo posėdyje pareiškė atsisakantys nuo apeliacinio skundo, nurodė, kad jiems žinomos apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečiai, kurių judėjimo laisvės apribojimų klausimas yra išspręstas kitu administraciniu aktu, atsisakė apeliacinio skundo, jiems išaiškintos ir suprantamos apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės, nemato priežasčių, dėl kurių Užsieniečių apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, todėl Užsieniečių apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti Užsieniečių H. K. K. K., H. H. J. J., L. H. J. J. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal Užsieniečių H. K. K. K., H. H. J. J., L. H. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius