2796f489-78a2-4dd3-8456-e381c864aeaa · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-569/2013Proceso Nr. 1-50-1-00279-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos:    1.1.7.,1.1.5.1.,1.2.3.,1.2.5.4.                                                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2013 m. spalio 30 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio (pranešėjas),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, SvajÅ«no Knizlerio,  sekretoriaujant Laurai Gruodienei,      dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,     gynėjai Irinai KarÅ¡ul,nuteistajam G. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės ir nuteistojo G. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ G.

M. priteista: A. S. 9 309 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. Z. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei mokesčių inspekcijai 320 Lt už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajai              A. S. suteikimÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. apie 2 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu E. Č.

į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , padarydamas durtinę – pjautinę aklÄ deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ su blauzdos arterijos sužalojimu, vertinamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu.Be to, G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. apie 22.40 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, esančioje Panevėžyje, Tulpių g. 60, bÅ«damas kameroje Nr. 6, žodžiais grasino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus specialistui A.

Z., pats arba nurodydamas kitam asmeniui subadyti A. Z. adatomis ir tokiu bÅ«du užkrėsti žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV), tai yra sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ bei sudarė nukentėjusiajam realų ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorė skunde nurodo, kad nuosprendį skundžia tik dėl G. M. veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių, nustatė netinkamÄ kaltės formÄ bei neteisingai atskleidė jos turinį.Skunde prokurorė teigia, jog byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad bÅ«tent nuteistojo veiksmu – tyčiniu dÅ«riu peiliu į blauzdÄ E. Č. buvo padarytas sužalojimas, nuo kurio Å¡is mirė.

Vadinasi, dėl G. M. veiksmų kilo padariniai – E. Č. mirtis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. M. veikoje nebuvo nustatyta tyčia atimti kito žmogaus gyvybę, o jo tiesioginė neapibrėžta tyčia siekia tik sveikatos sutrikdymo ribas. Pats G. M. nenurodė, kad prieÅ¡ smogdamas peiliu sÄ moningai rinkosi bÅ«tent E. Č. blauzdÄ , tam, kad iÅ¡vengtų sunkių sveikatos sutrikdymo padarinių, bet to, nenurodė ir priežasčių, kodėl nedÅ«rė į kitÄ kÅ«no vietÄ .Pagal byloje nustatytas aplinkybes, G.

M. tyčia smogė peiliu nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę blauzdÄ . Å ios nusikalstamos veikos padarymo įrankis yra peilis, kuriuo pagal eksperto parodymus buvo smogta vidutine jėga, padarant net 7 cm gilumo žaizdÄ . Todėl                G. M., suduodamas peiliu į E. Č. blauzdÄ , akivaizdžiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ . SÄ moningas konflikto metu suduotas smÅ«gis peiliu patvirtina, kad turintis gyvenimiÅ¡kos patirties ir bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystymo G.

M. suprato, kad daro kito žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingÄ veikÄ , ir tai suvokdamas, atitinkamai turėjo numatyti, kad nuo tokio smÅ«gio peiliu nukentėjusiajam gali bÅ«ti padarytas jo gyvybei pavojingas sveikatos sutrikdymas. Nors jis ir nenorėjo E. Č. mirties, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. BÅ«tent tai, kad po dÅ«rio peiliu, esant gausiam kraujavimui, G. M. nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡gelbėti E. Č. gyvybę, o pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, rodo jo abejingumÄ kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Å ios aplinkybės atitinka netiesioginės tyčios požymius.Teismas nepagrįstai ypatingÄ reikÅ¡mę suteikė E. Č. sunkiam girtumui ir jo kepenų ligai. Teisme ekspertas paaiÅ¡kino, kad Å¡ios priežastys tik pagreitino nukentėjusiojo mirtį, tačiau jos nelėmė, nes ir be Å¡ių faktorių pasekmės bÅ«tų tos pačios. Todėl teismo iÅ¡vada, kad E. Č. mirtis įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, yra nepagrįsta.Nustačius, kad G. M. E. Č. nužudė tyčia, A.

S. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.Ä®vertinus tai, kad G. M. bÅ«damas recidyvistu padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , nesitaiso, yra pavojingas visuomenei, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.Prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį pakeisti: pripažinti G. M. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 13 metų;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ bausmę bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę ir G.

M. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ G. M. priteisti A. S. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad jo veiksmuose nebuvo bÅ«tinosios ginties požymių. Ä®vykio metu nebuvo abipusio puolimo kaip konstatavo teismas, apeliantas tiesiog ėjo į kambarį žiÅ«rėti kas vyksta. Tuo metu kambaryje buvo triukÅ¡mas, apeliantas ėjo į kambarį ir pamatė E. Č. einantį link jo su peiliu rankoje.

Pastarojo neketino žaloti ar juo labiau žudyti. Pamatęs, kad E. Č. artėja link jo su peiliu pajuto baimę ir iÅ¡gÄ stį. Kaip įdÅ«rė nepamena, tai įvykio spontaniÅ¡kai. Jis tik norėjo iÅ¡sisukti nuo nukentėjusiojo rankose turimo ir jį nukreipto peilio. Bandė iÅ¡vengti, kad jo nesužalotų. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas inkriminuotas nepagrįstai, jis ŽIV virusu neserga.Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o: pagal BK 135 straipsnio 1 dalį taikyti BK 28 straipsnį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – iÅ¡teisinti.Atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusioji A.

S. nurodo, kad su Å¡iuo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog E. Č. lakstė po butÄ , laikydamas peilį ir juo grasindamas yra melagingi, nuteistajam taip siekiant pateisinti savo poelgius ir sumažinti kaltę. Nukentėjusioji teigia, kad G. M. per laikÄ po nusikaltimo padarymo iki sulaikymo turėjo galimybę susitarti su liudytojais dėl jam palankių parodymų davimo, todėl liudytoja L. Ž. ir parodė, kad įvykio metu miegojo ir įvykio nematė.

Nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo aiÅ¡kinimu, kad po patirto smÅ«gio peiliu E. Č. iÅ¡ kambario peilį nusinešė į vonios kambarį. Nukentėjusiosios nuomone, po pajausto stipraus skausmo bet kas peilį instinktyviai iÅ¡mestų. Todėl ji mano, kad peilis į voniÄ atneÅ¡tas jau po nusikaltimo padarymo. TokiÄ iÅ¡vadÄ nukentėjusioji grindžia ir tuo, kad netirta, ar ant peilio rastas E. Č. kvapas. Nukentėjusioji nesutinka ir su iÅ¡vada, kad dÅ«ris peiliu į blauzdÄ retai sukelia mirtį.

Nurodžiusi, kad pati yra medikė, nukentėjusioji teigia, kad arterijos nupjovimas sukelia vienodas pasekmes, nepriklausomai nuo to, kurioje kÅ«no dalyje yra arterija.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros  prokurorės apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros  prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Å ioje byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta tai, kad E. Č. mirė 2012 m. rugpjūčio 13 d., savo bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo mirtį lėmė durtinė – pjautinė akla deÅ¡inės blauzdos žaizda su blauzdos arterijos sužalojimu, kuri komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu. Šį, mirtį lėmusį sužalojimÄ , E. Č. padarė nuteistasis G. M., peiliu dÅ«ręs į deÅ¡inės kojos blauzdÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ pirmiau minėti G. M. veiksmai E. Č. atžvilgiu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , G. M. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas tokį savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad: pirma, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog G. M., durdamas peiliu E. Č. į blauzdÄ , t.y. kÅ«no vietÄ , kuri negali bÅ«ti pripažįstama gyvybiÅ¡kai svarbia ar pavojinga, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia siekdamas nužudyti nukentėjusįjį (apygardos teismas sprendė, kad G.

M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tačiau Å¡i tyčia apėmė tik sveikatos sutrikdymÄ ); antra, anot pirmosios instancijos teismo, sužalojimas, kurį padarė G. M. durdamas peiliu E. Č., nesusijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io mirtimi, kuriai įtakos turėjo ir kitos aplinkybės (nukentėjusiojo girtumas bei jam diagnozuota kepenų liga). Su tokiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu nesutinka nuteistasis G. M. ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorė.

Pastarosios apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog G. M., durdamas peiliu E. Č. į deÅ¡inę blauzdÄ , siekė tik sutrikdyti jo sveikatÄ , prieÅ¡tarauja objektyviais bylos duomenimis nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tuo tarpu nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde tvirtina, jog smÅ«gį peiliu E. Č. jis sudavė veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, o nuteistojo G.

M. apeliaciniame skunde keliamÄ gynybos versijÄ dėl bÅ«tinosios ginties situacijos atmeta kaip nepagrįstÄ .Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas, vertindamas subjektyviuosius G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, pernelyg sureikÅ¡mino jo paties parodymus. IÅ¡ tiesų, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiÅ¡kino, kad suduodamas smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam į blauzdÄ jis siekė jį sužaloti, tačiau nedetalizavo, kokių konkrečių padarinių siekė ar numatė (b.l. 42-45, 47-50, t. 2).

Å ių parodymų teisingumÄ nuteistasis patvirtino tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Taigi iÅ¡ G. M. parodymų sektų, kad jis, durdamas peiliu E. Č., siekė jį sužaloti, tačiau nedetalizavo, kokias pasekmes jis numatė ir kokio sužalojimo masto siekė. Kita vertus, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad: nuteistasis G. M. ir E. Č. nuo 2012 m. rugpjūčio 11 d. vartojo alkoholinius gėrimus pastarojo namuose; kilus tarpusavio konfliktui, G. M. masyviu peiliu (geležės ilgis – 202 mm, visas peilio ilgis – 320 mm (specialisto iÅ¡vada Nr. MK 96/12 (01), b.l. 40-45, t. 1)) dÅ«rė nukentėjusiajam į deÅ¡inę blauzdÄ , padarydamas 7 cm gylio žaizdÄ ; pamatęs, jog iÅ¡ E. Č. padarytos žaizdos ėmė gausiai kraujuoti, G.

M. iÅ¡ jo buto netrukus pasiÅ¡alino. Teisėjų kolegija nesutinka su Panevėžio apygardos teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡ios, pirmiau nurodytos faktinės E. Č. sužalojimo aplinkybės, vertinant jas kartu su pirmiau minėtais nuteistojo paaiÅ¡kinimais, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog G. M. neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusiojo. Nustatant subjektyviuosius G. M. veikos požymius svarbios yra Å¡ios aplinkybės – panaudotas įrankis, kuriuo buvo sužalotas E. Č., taip pat G. M. elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos.

Nuosprendį priėmęs teismas pernelyg sureikÅ¡mino aplinkybę, jog smÅ«gis buvo suduotas į gyvybiÅ¡kai ne tokiÄ pavojingÄ kÅ«no vietÄ â€“ blauzdÄ , tačiau neatsižvelgė į tai, kad smÅ«giuota buvo iÅ¡ties masyviu peiliu, kuriuo buvo padarytas itin gilus, 7 cm sužalojimas. Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog G. M., veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, turėjo tikslÄ nužudyti E. Č.. Tačiau jis, suduodamas pakankamai stirpų smÅ«gį masyviu peiliu nukentėjusiajam į deÅ¡inę blauzdÄ , akivaizdžiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ .

SÄ moningas, konflikto metu suduotas smÅ«gis peiliu patvirtina, kad turintis gyvenimiÅ¡kos patirties ir bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystymo G. M. suprato, kad daro kito žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingÄ veikÄ , ir, tai suvokdamas, atitinkamai negalėjo nenumatyti, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti jo sveikatai ar net gyvybei pavojingi sveikatos sutrikdymai. Ir nors G. M. nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau sÄ moningai leido tokiam padariniui atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui.

PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, apibÅ«dinančios G. M. elgesį po suduoto smÅ«gio peiliu – matydamas sunkiai sužalotÄ ir itin gausiai kraujuojantį nukentėjusįjį jis, užuot iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ar ėmęsis kitų veiksmų siekiant padėti E. Č., iÅ¡ buto pasiÅ¡alino ir apie įvykį niekam nepranešė. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nustatyta įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis (b.l. 7-11, t. 1), nukentėjusiojo E. Č. bute buvęs telefonas, nupjovus laidus, buvo sugadintas.

G. M. paaiÅ¡kino, kad jis nupjovė E. Č. namuose buvusio telefono laidÄ nenorėdamas, kad buto Å¡eimininkas iÅ¡kviestų policijos pareigÅ«nus. Taigi net ir žinodamas apie sugadintÄ telefonÄ ir suvokdamas, jog tokiu bÅ«du nukentėjusiajam yra apribota galimybė pačiam paskambinti pagalbos numeriu, G. M. pats nepasirÅ«pino pagalbos iÅ¡kvietimu nukentėjusiajam nei bÅ«damas jo bute, nei jau iÅ¡ jo pasiÅ¡alinęs. Å ios aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad G. M. suvokė, kad taip gausiai kraujuodamas E. Č. gali mirti, tačiau, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos, pademonstravo savo abejingumÄ galimoms pasekmėms.

Å ios iÅ¡dėstytos aplinkybės atitinka netiesioginės tyčios požymius, numatytus BK 15 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės nužudant E. Č. konstatavimas nagrinėjamoje byloje atitinka formuojamos teismų praktikos nuostatas. Antai, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu asmuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį už tyčinį kito žmogaus nužudymÄ , kuris pasireiÅ¡kė vieno smÅ«gio sudavimu peiliu į kairę blauzdÄ .

Padarytas sužalojimas, lygiai ir kaip ir nagrinėjamu atveju, sukėlė Å«mų nukraujavimÄ , dėl kurio nukentėjusysis mirė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ kasacine tvarka, 2011 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados dėl kaltės formos ir turinio yra pagrįstos bei teisingos.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstomis pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas iÅ¡vadas apie tai, kad byloje nustatytas priežastinis ryÅ¡is yra atsitiktinis, tačiau pakankamas atsakomybei už sunkų sveikatos sutrikdymÄ atsirasti.

Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstamas tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmei kilti (be jos Å¡i nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas. Atsitiktinis priežastinis ryÅ¡is reiÅ¡kia, kad padarinius lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., asmuo mirÅ¡ta ne nuo kaltininko jam padaryto sužalojimo, bet nuo traumos, kilusios jį gabenant į ligoninę, ir pan.).

Toks priežastinis ryÅ¡is baudžiamojoje teisėje nepripažįstamas juridiÅ¡kai reikÅ¡mingu ir nesudaro pagrindo inkriminuoti asmeniui atsitiktinai kilusių padarinių. Kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009 ir kt.).

Tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009). Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis E. Č. mirė nuo durtinės – pjautinės aklos dešinės blauzdos žaizdos su blauzdos arterijos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu (teismo medicinos specialisto išvada, b.l. 54-56, t. 1).

Teisiamajame posėdyje apklaustas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas G. Serbenta patvirtino, kad E. Č. mirtį lėmė durtinis – pjautinis sužalojimas, tačiau Å«mų kraujavimÄ paspartino nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio ir liga, kuria jis sirgo – kepenų riebalinė distrofija. Kita vertus ekspertas patvirtino, kad net ir nesant pirmiau nurodytų kraujavimÄ pagreitinusių veiksnių, laiku nesuteikus medicininės pagalbos, E. Č. vis tiek bÅ«tų miręs (b.l. 142-143, t. 3).

Taigi nors teismo medicinos ekspertas įvardino aplinkybes, kurios turėjo įtakos greitesniam kraujavimui, Å¡i aplinkybė nepaneigia bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io tarp G. M. veiksmų – smÅ«gio sudavimo peiliu į deÅ¡inę blauzdÄ , ir kilusių padarinių – E. Č. mirties, nulemtos durtinio – pjautinio sužalojimo deÅ¡inėje blauzdoje, kuris komplikavosi Å«miu nukraujavimu. Tokia iÅ¡vada darytina todėl, kad tiesioginė ir vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis ėmė Å«miai kraujuoti, buvo nuteistojo smÅ«gis peiliu į deÅ¡inę blauzdÄ .

Taigi bet kuriuo atveju, nepaisant to, kad byloje nustatyti papildomi veiksniai, lėmę greitesnį kraujavimÄ , egzistuoja tiesioginis ir pagrindinis priežastinis ryÅ¡ys tarp G. M. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Jokių aplinkybių, paneigiančių bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , byloje nenustatyta. Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. M., suduodamas smÅ«gį masyviu peiliu E. Č. į deÅ¡inę blauzdÄ bei pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos palikęs smarkiai kraujuojantį nukentėjusįjį, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad tokiais veiksmais gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymÄ ar net nužudyti nukentėjusįjį ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.

Vadinasi, nuteistojo veiksmai E. Č. atžvilgiu turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip nužudymas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Todėl Å¡i Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis keistina perkvalifikuojant G. M. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nusikalstama veika, už kurios padarymÄ G.

M. pripažįstamas kaltu Å¡iuo nuosprendžiu, iÅ¡dėstoma taip: G. M. 2012 m. rugpjūčio 13 d., apie 2 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu E. Č. į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , padarydamas durtinę – pjautinę aklÄ deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ su blauzdos arterijos sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu ir tokiu bÅ«du, veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė E. Č..

Kaip jau minėta, nuteistasis G. M. savo apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kelia jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstÄ versijÄ , jog jis E. Č. nužudė veikdamas bÅ«tinosios ginties situacijoje. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus duomenis, motyvuotai Å¡iÄ G. M. keliamÄ gynybinę versijÄ atmetė (skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio 10-11 lapai). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje dalyje.

Pažymėtina, kad bÅ«tinoji gintis yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kai yra nustatoma, kad asmuo formaliai padarė veikÄ , kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau Å¡ie veiksmai buvo padaryti ginant save, kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Å io instituto taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos, kuri leidžia daryti iÅ¡vadas apie bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas, t. y. kėsinimÄ si ir gynybÄ , o ne nuo iÅ¡imtinai kaltinamojo gynybinės pozicijos baudžiamojo proceso metu.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pavyzdžiui, žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Taigi bÅ«tinosios ginties situacija ir asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsiranda tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Å ioje byloje, remiantis paties nuteistojo G. M., taip pat iÅ¡ dalies liudytojos L. Ž. parodymais, nustatyta, kad G. M. nuo 2012 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d., apie 2 val., lankėsi nužudytojo namuose, kur abu jie, taip pat bute buvę L.

Ž. bei N. B. vartojo alkoholinius gėrimus; bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, E. Č. konfliktavo tiek su nuteistuoju, tiek su N. B. ir grasino jiems peiliu; G. M. 2012 m. rugpjūčio 12 d., dienos metu, norėdamas nuraminti peiliu grasinusį E. Č., trenkė keptuve į virtuvės palangę, pataikydamas ir į nukentėjusįjį; tuo tarpu paskutinis konfliktas, kurio metu ir buvo mirtinai sužalotas E. Č., įvyko praėjus sÄ lyginai ilgam laikotarpiui po pastarojo minėto konflikto. Å ios objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ E. Č. sužalojimÄ peiliu, jokios pavojingos situacijos, kurios metu nuteistasis bÅ«tų buvęs priverstas gintis, kilę nebuvo.

G. M. iki įvykio ne kartÄ matė E. Č. rankoje peilį, kuriuo jis grasino kartu buvusiems asmenims, tačiau tai jam iÅ¡gÄ sčio nesukėlė. PrieÅ¡ingai, jis, suduodamas keptuve į virtuvės palangę, siekė nuraminti E. Č. ir tokiu bÅ«du pademonstruoti, jog jo (E. Č.) veiksmai jam neatrodo tokie pavojingi, kadangi net ir po jų, G. M. iÅ¡ buto nepasiÅ¡alino. Å iuo atveju buvo susiklosčiusi buitinė konfliktinė situacija tarp nuteistojo ir A. Č., tačiau, net jei ji kilo dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, tai nereiÅ¡kia, kad buvo pradėtas ar grėsė pavojingas kėsinimasis.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagal nustatytas aplinkybes nuteistojo G. M. veiksmus teisingai pripažino padarytais nesant bÅ«tinosios ginties situacijos.Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į nuteistojo G. M. parodymų nenuoseklumÄ toje dalyje, kurioje jis aiÅ¡kino aplinkybes, kurioms susiklosčius sudavė smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam E. Č. į deÅ¡inę blauzdÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad smÅ«gį peiliu E. Č. sudavė tuomet, kai kartu su nukentėjusiuoju nuėjo į kambarį ir jiems bÅ«nant ten, A.

Č. pasviro į apeliantÄ (b.l. 42-45, t. 2). Atliekant parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmÄ , G. M. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad jis pats nuėjo į kambarį, kuriame jau buvo E. Č.; Å¡iam griuvus į nuteistojo pusę, jis ir dÅ«rė peiliu (b.l. 47-50, t. 2). Apklaustas pirmosios instancijos teisme apeliantas dar kartÄ pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti, kad į kambarį, kuriame buvo E. Č., jis nuėjo iÅ¡girdęs jo ir N. B. konfliktÄ . Tuomet E. Č., rankoje laikydamas peilį, puolė nuteistÄ jį, o Å¡is, siekdamas iÅ¡vengti sužalojimo, pasilenkė ir kaire ranka pats dÅ«rė nukentėjusiajam į kojÄ (b. l. 143-144, t. 3).

Tokie nuteistojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai prieÅ¡tarauja jo ikiteisminiame tyrime duotiems parodymams, pagal kuriuos, kaip jau minėta, tuo metu jokio konflikto tarp E. Č. ir N. B. nebuvo. IÅ¡ teisiamajame posėdyje iÅ¡tirto vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas parodymų patikrinimo vietoje procesinis veiksmas, matyti, kad G. M. kategoriÅ¡kai patvirtino, jog tuo metu, kai jis E. Č. sudavė smÅ«gį peiliu į deÅ¡inę blauzdÄ , N. B. kambaryje nebuvo (16 vaizdo įraÅ¡o minutė). Taigi akivaizdu, jog G.

M. parodymai Å¡ioje dalyje nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi, todėl nėra jokio pagrindo jų pripažinti patikimu įrodymu. Perkvalifikavus G. M. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, keistina ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dydžio nustatymo.Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmė skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. G. M. padarė tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog G. M. atsakomybę už E. Č. sužalojimÄ lengvina tai, kad jo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. Č. elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tuo tarpu nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ (E. Č. sužalojimÄ ) jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindama G. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo 19 galiojančių nuobaudų už administracinių teisės pažeidimų padarymÄ ), yra įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ .

Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę G. M., nurodė atsižvelgiantis į tai, kad jis anksčiau jau buvo vienuolika kartų teistas, o naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas G. M. laikė recidyvistu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo pripažįstamas recidyvistu. Asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu teisinių pagrindų sÄ raÅ¡as yra numatytas to paties straipsnio 2 dalyje, kur reglamentuoti skirtingi atvejai, kai asmenį galima pripažinti pavojingu recidyvistu:

1) jeigu asmuo, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ;

2) bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ;

3) bÅ«damas recidyvistas, jeigu bent vienas iÅ¡ sudarančių recidyvÄ nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ ;

4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ . Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus G. M. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ LietuvÄ Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad jis labai sunkų nusikaltimÄ (tyčinį E. Č. nužudymÄ ) padarė bÅ«damas recidyvistu (prieÅ¡ tai jau buvo vienuolika kartų teistas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui), todėl ir Å¡ioje dalyje Panevėžio apygardos teismo nuosprendis keistinas, o G.

M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintinas pavojingu recidyvistu. Ä®vertinusi aptartas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. M. bausmę, griežtesnę nei Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje pripažinta nužudytojo E. Č. motina A.

S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs tai, kad nors G. M. nėra kaltas dėl E. Č. nužudymo, tačiau savo neteisėtais veiksmais iÅ¡ dalies prisidėjo prie jo mirties, nusprendė, jog A. S. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20 000 Lt. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai konstatavus, jog bÅ«tent G. M. neteisėti, smurtiniai veiksmai tiesiogiai lėmė E. Č. mirtį, o suduodamas Å¡iam smÅ«gį peiliu į deÅ¡inę blauzdÄ nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, keistina ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams.

Dėl to žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lygiaverčiu ar lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pavyzdžiui, žalÄ padaręs niekur nedirbantis jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto).Teisėjų kolegija, svarstydama klausimÄ dėl nukentėjusiajai A.

S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, tarp A. S. ir nužudytojo E. Č. buvo susiklostę glaudūs santykiai, juos siejo emocinis ryšys, todėl artimo žmogaus netektis neabejotinai sukėlė didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus nukentėjusiajai. Po sūnaus netekties, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, A. S. pablogėjo sveikata, kankina miego ir valgymo sutrikimai, dėl patirto streso sumažėjo bendravimo galimybės (b.l. 72-81, t. 3).

Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į blogÄ nuteistojo G. M. turtinę padėtį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas. Pavyzdžiui, iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 30 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2013), ir 70 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2013).

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. priteisto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti suma didintina iki 50 000 Lt. Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu G. M. nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«damas įkalinimo įstaigoje – Panevėžio miesto policijos komisariate, grasino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui A. Z. sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ â€“ subadyti jį adatomis ir tokiu bÅ«du užkrėsti ŽIV bei sudarė nukentėjusiajam realų ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Nuteistasis savo apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jį iÅ¡teisinti motyvuoja tuo, kad jis ŽIV nėra užsikrėtęs. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl G. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti kitÄ Å¾mogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – nukentėjusiojo A. Z., liudytojų S. P., K. V. parodymus, nustatė, kad: 2012 m. rugsėjo 25 d., Panevėžio miesto policijos komisariato areÅ¡tinėje kalėję asmenys, tarp jų ir G. M., tyčia susižalojo susipjaustydami rankas; siekiant suteikti pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ , policijos pareigÅ«nai po vienÄ iÅ¡ kameros iÅ¡vedė susižalojusius asmenis; iÅ¡vedant iÅ¡ kameros G. M., Å¡is jį lydėjusiam pareigÅ«nui A.

Z. pagrasino, kad jis bus subadytas adatomis ir tokiu bÅ«du užkrėstas ŽIV. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. Z. paaiÅ¡kino, kad tokio G. M. grasinimo iÅ¡sigando, kadangi pastarasis ne kartÄ kalėjo Panevėžio miesto policijos komisariato areÅ¡tinėje, kur nuolat keldavo sÄ lygas, o policijos pareigÅ«nams jų nepatenkinus, pjaustydavosi rankų venas. A. Z. nurodė ir tai, kad žino, jog pats G. M. ŽIV nėra užsikrėtęs, tačiau Å¡iuo virusu yra užsikrėtę kiti kartu su juo kameroje kalėję asmenys (b.l. 130-131, t. 3).

Taigi Å¡ioje byloje nustatyta, kad G. M. iÅ¡sakė grasinimÄ sunkiai sutrikdyti policijos pareigÅ«no A. Z. sveikatÄ , o pastarasis, atsižvelgiant į grasinimo kontekstÄ , įvykio vietÄ , G. M. statusÄ bei tai, kad nukentėjusiajam buvo žinomas nuteistojo Å«mus bÅ«das, turėjo pakankamÄ pagrindÄ bijoti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tokie G. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir nuteistojo baudžiamosios atsakomybės nepaÅ¡alina apeliacinio skundo argumentas, jog pats G.

M. nėra užsikrėtęs ŽIV. Tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų nukentėjusiojo A. Z. parodymų, pastaroji aplinkybė jam buvo žinoma, o G. M. grasino užkrėsti ŽIV nuo kartu su juo kalėjusių asmenų, kurie yra užsikrėtę šiuo virusu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:

G. M. veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ G. M. nubausti trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Å iÄ bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, G. M. paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir nustatyti subendrintÄ trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, G. M. pripažinti pavojingu recidyvistu. Nukentėjusiajai A. S. iÅ¡ G. M. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ padidinti iki penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai:             Aloyzas Kruopys              Regina Gaudutienė              SvajÅ«nas Knizleris