2790e9fc-e0bc-48c3-8b53-c6678ffce5bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-663-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-04468-2013-1  Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovei advokatei I. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. D., A. D., L. E., L. F., A. G., K. G., J. G., A. G., S. G., E. G., N. G., V. G., T. H., G. J., V. J., M. R. J.V. J., K. J., G. J., A. J. ir R. J. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nustatė: PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su skundu (I t., b. l. 1–54), kurį patikslino (II t., b. l. 79–95), praÅ¡ydami:

1) solidariai iÅ¡ atsakovių priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30, t. y. R. D. – 4 541,69 Lt, A. D. – 5 956,68 Lt, L. E. – 4 946,84 Lt, L. F. – 8 047,72 Lt, A. G. – 7 885,20 Lt, K. G. – 8 335,40 Lt, J. G. – 2 437,40 Lt, A. G. – 12 969,22 Lt, S. G. – 9 785 Lt, E. G. – 5 554,88 Lt, N. G. – 4 538,73 Lt, V. G. – 13 106 Lt, T. H. – 10 336,83 Lt, G. J. – 4 577,79 Lt, V. J. – 2 972,08 Lt, M. R. J. – 6 495,98 Lt, V. J. – 5 429,22 Lt, K. J. – 8 410,14 Lt, G. J. – 7 845,56 Lt, A. J. – 6 828,36 Lt, R. J. – 4 624,29 Lt;

2) solidariai iÅ¡ atsakovių priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, t. y. R. D. – 3 243,44 Lt, A. D. – 2 226,20 Lt, L. E. – 3 399,55 Lt, L. F. – 2 098,27 Lt, A. G. – 5 168 Lt, K. G. – 3 675,36 Lt, J. G. – 2 840,97 Lt, A. G. – 4 016,76 Lt, S. G. – 469,81 Lt, E. G. – 3 473,63 Lt, N. G. – 3 221,27 Lt, V. G. – 4 198,47 Lt, T. H. – 339,09 Lt, G. J. – 3 357,80 Lt, V. J. – 3 204,81 Lt, M. R. J. – 3 421,24 Lt, V.

J. – 3 180,63 Lt, K. J. – 3 615,99 Lt, G. J. – 3 517,53 Lt, A. J. – 3 610,63 Lt, R. J. – neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Pagrįsdami savo reikalavimus pareiÅ¡kėjai nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jiems mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę – gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Generalinė prokuratÅ«ra atsisakė iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl savo teises yra priversti ginti teismine tvarka.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar 2015-06-30 priimtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (II t., b. l. 48–52) bei atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ (II t., b. l. 113-117) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad apskaičiuodama ir mokėdama pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį, atsakovė vadovavosi galiojančiomis Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis.

Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. ir Konstitucinio Teismo praktikÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuotas tam tikrų normų prieÅ¡taravimas Konstitucijai, taikomas tik į ateitį, todėl pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti grÄ Å¾inta iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjai siekia apginti savo pažeistas teises ir praÅ¡o teismÄ jiems priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30 ir nuo                                   2013-01-01 iki 2013-12-31 (kai jie ėjo prokurorų pareigas) taikytų Konstitucijai prieÅ¡taravusių įstatymų nuostatų.

Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime pripažino, kad: Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01)                 III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratÅ«ros prokurorų pareiginės algos koeficientai, Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-04-23 3 straipsnio 2 dalis                      (2009-04-23, 2010-06-30, 2011-11-22, 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-06-17 redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-07-17, 2 straipsnis (2009-07-17, 2010-07-02, 2011-11-22 redakcijos), 2 straipsnio (2011-12-21 redakcija) 2 dalis tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-07-17 redakcija) III skirsnis (2011-12-21 redakcija, įsigaliojusi 2012-05-01) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratÅ«ros pertvarkÄ , Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011-12-21, 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai,                                48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Nurodytame nutarime, Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti prokurorų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

AnalogiÅ¡ki iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymo buvo pateikti ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, kuriame prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos tam tikros teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimÄ , nuostatos.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose                                  Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojams neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Po skundo teismui padavimo, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, iÅ¡ kurio preambulės ir 1 straipsnio 9 punkto nuostatų matyti, kad jis taikomas ir prokurorams (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

Taigi prokurorų patirtų praradimų dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų taikymo teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.) yra sureguliuoti įstatymu.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , Generalinei prokuratÅ«rai nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti prokurorų patirtus praradimus. PareiÅ¡kėjų atstovė mano, kad nustatytas darbo užmokesčio dalies kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nes įtvirtintas koeficientas neproporcingai sumažina prokurorams kompensuotino darbo užmokesčio dalį, todėl tam tikra suma nebus kompensuojama. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjų atstovė prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostatų atitikties Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucijos 110 str. 2 d.). AnalogiÅ¡kas kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.

Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , tačiau jame iÅ¡dėstyti argumentai teismo nesaisto ir praÅ¡ymo pagrįstumÄ teismas vertina savarankiÅ¡kai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl į Konstitucinį TeismÄ kreipiamasi tik, kai bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo                                2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu bylos proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d., nustatantis, kad teismo sprendime bÅ«tina atsakyti į visus pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009,             Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).Teismui nekyla abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostatų atitikties Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

GrÄ Å¾inimo įstatymas priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarimÄ , kuriame buvo nurodyta nustatyti teisingÄ praradimų kompensavimÄ . Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad kompensuotina visa dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių nuostatų taikymo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis. Be to, visiems asmenims, kuriems ekonominio sunkmečio metu buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, nustatytas vienodas praradimų kompensavimo mechanizmas.Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus ir priteisti dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusiÄ darbo užmokesčio dalį nėra, todėl Å¡ie reikalavimai atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir                129 str. teisėja nusprendžia: PareiÅ¡kėjų R. D., A. D., L. E., L. F., A. G., K. G., J. G., A. G., S. G., E. G., N. G., V. G., T. H., G. J., V. J., M. R. J., V. J., K. J., G. J., A. J. ir R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė