278e3f25-a07b-422f-ada4-2e6b8a41bec2 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-348/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20105-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ M.

J., jo gynėjui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. J., pripažintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamojo byla nutraukta.

M. J. perduotas laiduotojos O. N. J. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , laidavimo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 16 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje, nuspręsta grÄ Å¾inti M.

J., jo vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VÄ® „Regitra“. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 00.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimÄ neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatytas 2,58 promilių girtumas).

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo M. J. atžvilgiu taikymo, įvertino byloje nustatytas aplinkybes, ir sprendė, kad turto konfiskavimas šiuo atveju būtų netikslingas ir neproporcingas.

3. Prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ , konfiskuoti jam priklausantį turtÄ - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). 3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo, nesivadovavo formuojama teismų praktika, dėl ko padarė netinkamas iÅ¡vadas.

Skunde nurodoma, kad kasacinės instancijos teismas jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2019-01-11 įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, įsigaliojusi nuo 2019-04-01; LR BK 281 straipsnio 7 dalį pagal 2015-06-25 įstatymo redakcijÄ Nr. XII-1871, galiojusiÄ iki 2019-04-01), transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K- 80-511/2018) bei, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

Skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme vadovaujantis BK 72 straipsniu. Tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-256-303/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-271-628/2018, 2K-372-693/2018, 2K-186-648/2019, 2K-104- 1073/2019, 2K-77-648/2019). 3.2.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonė, turto konfiskavimas, gali bÅ«ti skiriama. Nurodoma, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija. Ä®gyvendindamas jÄ , teismas pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgti į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018). 3.3.

Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, jog paskirtas automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų M. J. ar jo Å¡eimos narių gyvenimÄ . Nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad M. J. praeityje buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad M. J. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,58 promilės etilo alkoholio kraujyje). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog argumentai, kad skirta baudžiamojo poveikio priemonė, turto konfiskavimas, yra per griežta ir dėl to nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistas asmuo ar jo artimieji patirs nepatogumų, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės ir pagrįsti klaidingu jų interpretavimu.

Å iuo atveju asmenybė, Å¡eimos narių interesai ar automobilio vertė negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymÄ . Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir ji paskirta netinkamai pritaikius, baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-287-1073/2018). Argumentai, kad toks asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , yra neteistas, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, gailisi padaręs nusikaltimÄ , taip pat sunki materialinė padėtis, nėra pakankami teigti, jog automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

Tokį asmenį apibÅ«dinančios aplinkybės (neteistas, gailisi) nėra kažkuo iÅ¡skirtinės, nes kiekvienas įstatymus, moralės normas ir visuotinai priimtas elgesio taisykles gerbiantis žmogus nesėda prie vairo bÅ«damas neblaivus ir suvokia, kad nedaryti nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų yra įprastas, natÅ«ralus dalykas (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-628/2018). 3.4. Skundo autorė teigia, kad asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-372-693/2018, 2K-42-1073/2019).

Turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, LR BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-42-1073/2019). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo paskyrimas, neprieÅ¡tarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieÅ¡taringumo ir užtikrintų tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

4. Atsiliepimų į Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundÄ negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokuroras Osvaldas Stadalius prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ M. J. ir jo gynėjas advokatas Vladislovas MikÅ¡a prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, keliamas tik netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas. Prokurorė nesutinka su nuosprendžiu dalyje, kuria M. J. netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, M. J., neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskacijos, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priimtas nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas.

8. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu pilnamečiam asmeniui, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). IÅ¡ BK 62 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas savo sprendimÄ netaikyti M. J. turto konfiskavimo motyvavo tuo, kad nėra duomenų apie tai, kad anksčiau M. J. bÅ«tų baustas už vairavimÄ bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, jo veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, jis dirba, savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir įvertinus tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl turto konfiskavimas pirmosios instancijos teismo nuomone, bÅ«tų netikslingas ir neproporcingas.

9. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika tyčinė ar neatsargi. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi akivaizdu, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo M.

J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Sprendžiant Å¡ios priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ kolegija pažymi, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. M. J. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, kadangi jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme manevruodamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, kliudė bei apgadino du kieme stovėjusius kitus automobilius:

„(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Ir nors iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. J. nėra anksčiau baustas ar teistas už automobilio vairavimÄ neblaiviam, nors turi ilgalaikę vairavimo patirtį, jis dirba, savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, automobilis jam reikalingas vykti į darbÄ , tačiau atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį Å¡ios nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas netaikyti M.

J. atžvilgiu turto konfiskacijos. Visos teigiamai M. J. charakterizuojančios aplinkybės buvo vertinamos taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto nuostatas. BÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad M. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis, bÅ«damas padaręs pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepatirs griežtesnių suvaržymų (jam neskirta bausmė, nebus teistumo). Be to, nagrinėjamu atveju bÅ«tina yra įvertinti ir tai, kad praeityje M. J. buvo baustas pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kai, važiuodamas atbuline eiga, dėl neatidumo atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo.

Ir nors Å¡i nuobauda jau nebegaliojanti, tačiau ji turėtų bÅ«ti vertinama kaip M. J. neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, atitinkamai įtakojanti klausimų, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu, sprendimÄ . Aukščiausiasis teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018).

Kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų teisingas ir proporcingas M. J. padarytam nusikaltimui.

10. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas M. J. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ dėl ko prokurorės skundas tenkinamas, o skundžiamas nuosprendis keičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u s p r e n d ž i a : prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti M. J. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Gytis Večerskas Valdas Vitunksas