Legislator Case Law & Legislation
278b2ab2-d719-4967-ba24-e108f6421db6 AI generated

278b2ab2-d719-4967-ba24-e108f6421db6 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Case Number 278b2ab2-d719-4967-ba24-e108f6421db6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

Legislator headnote

AI generated

278b2ab2-d719-4967-ba24-e108f6421db6 · Anykščių rajono apylinkės teismas: Taip pat pažymėjo, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos D. U. pareiÅ¡kimui. Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į suinteresuoto asmens D. U. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, yra įregistruota jo vardu ir yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgyta iki santuokos sudarymo, todėl pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas. Liudytoja J. U. parodė, jog yra pareiÅ¡kėjos brolio buvusi žmona ir suinteresuoto asmens D. U. motina. PaaiÅ¡kino, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos buvęs sutuoktinis G.

Keywords

AI generated
living separate and apart living expenses joint household family and professional life marriage determining standard of living personal circumstances
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                       Civilinė byla Nr. 2YT-513-1006/2016                          Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00377-2016-6                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8. (S) ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 8 d.

Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. U., suinteresuotam asmeniui D. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. U. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. U. ir D. U., ir pagal suinteresuoto asmens D. U. pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D.

U. ir V. U., ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja D. U. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. U., kuriuo praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. U. priėmė savo motinos P. U., mirusios 2013 m. lapkričio 2 d., palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ .Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi įtraukė į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotu asmeniu D.

U..Suinteresuotas asmuo D. U. 2016 m. gegužės 16 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė teismo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. U. priėmė savo motinos P. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ .PareiÅ¡kėja D. U. nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvai P. U. ir V. U. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – G. U. ir pareiÅ¡kėjos D.

U.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina P. U., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos brolis G. U.. PareiÅ¡kėja po motinos mirties į notarus nesikreipė, nes nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. PareiÅ¡kėjos motinos vardu yra registruotas 0,51 ha ploto miÅ¡ko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, kuri registruota tėvo vardu, tačiau įgyta santuokoje, todėl mano, kad namas laikytinas bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe.

Kita namo dalis yra registruota R. G. vardu. Taip pat po mamos mirties visas sodyboje buvęs turtas, t.y. baldai, buitinė technika ir kiti sodyboje buvę namų apyvokos daiktai liko pareiÅ¡kėjai, jos broliui G. U. ir tėvui V. U.. Mirus pareiÅ¡kėjos motinai, likusį tėvų turtÄ tvarkė pareiÅ¡kėja, t.y. prižiÅ«rėjo miÅ¡kÄ , sodybÄ , joje pastoviai lankėsi, tvarkė aplinkÄ , mokėjo mokesčius, nes tėvas yra silpnos sveikatos ir jam reikalinga pagalba. Kadangi po motinos mirties visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, asmeninai daiktai, baldai liko pareiÅ¡kėjai, kuriuos ji prižiÅ«rėjo, tvarkė, Å¡ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėja priėmė savo mirusios motinos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.

Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad su suinteresuoto asmens D. U. pareiÅ¡kimu sutinka ir neprieÅ¡tarauja jam. Patvirtino, kad po motinos mirties jos brolis, suinteresuoto asmens D. U. tėvas, G. U., rÅ«pinosi likusiu tėvų turtu, jį tvarkė, prižiÅ«rėjo, naudojosi juo. Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad su dukros D. U. pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti bei prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens V.

U. praÅ¡ymÄ bei į tai, jog jiems apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, byla iÅ¡nagrinėtajam nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo D. U. nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos tėvas, pareiÅ¡kėjos brolis, G. U.. Po jo mirties ji laiku kreipėsi į notarų biurÄ ir priėmė palikimÄ . G. U. buvo taip pat ir P. U., mirusios (duomenys neskelbtini) sÅ«nus. Po P. U. mirties liko jos turtas, kuris yra nurodytas D. U. pareiÅ¡kime. D. U. tėvas G. U. tiek iki P. U. mirties, tiek ir po, nuolatos padėdavo tėvams Å«kyje, rÅ«pinosi jais, naudojosi namų apyvokos daiktais, prižiÅ«rėjo aplinkÄ , tvarkė namus, mokėjo mokesčius.

Taip pat pažymėjo, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos D. U. pareiÅ¡kimui. Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepime į suinteresuoto asmens D. U. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, yra įregistruota jo vardu ir yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgyta iki santuokos sudarymo, todėl pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas. Liudytoja J. U. parodė, jog yra pareiÅ¡kėjos brolio buvusi žmona ir suinteresuoto asmens D. U. motina. PaaiÅ¡kino, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos buvęs sutuoktinis G.

U., kuris yra pareiškėjos brolis, visuomet rūpinosi ir prižiūrėjo savo tėvus. Tiek ir esant motinai gyvai, tiek ir po jos mirties rūpinosi turtu, prižiūrėjo, tvarkė jį, naudojosi juo. Pareiškimai tenkintiniTeismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojos, parodymais, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos tėvai, suinteresuoto asmens D. U. seneliai, P. U. ir V. U. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – G. U. ir D. U. (b.l. 7, 35). (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina P. U. (b.l. 8), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos brolis, suinteresuoto asmens D.

U. tėvas G. U. (b.l. 18, 34, 36, 38). PareiÅ¡kėja po motinos mirties į notarus nesikreipė, nes nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (b.l. 13). Suinteresuotas asmuo D. U. po tėvo, pareiÅ¡kėjos brolio, G. U. mirties, laiku kreipėsi į notarų biurÄ ir priėmė palikimÄ (b.l. 37). PareiÅ¡kėjos motinos vardu yra registruotas 0,51 ha ploto miÅ¡ko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). Tiek pareiÅ¡kėja, tiek pareiÅ¡kėjos brolis G. U., mirus mamai, rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo sodybÄ , žemę, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinkÄ , atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu bÅ«du palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties, priėmė, pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti.

Taigi, pareiÅ¡kėja ir jos brolis, mirusiosios dukra ir sÅ«nus, priėmė ir pradėjo valdyti P. U. priklausantį turtÄ , jų elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkų, nes jie, kaip įpėdiniai, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti, prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiÅ¡kėjos, suinteresuoto asmens, liudytojos parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje.

Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiÅ¡kimai laikytinas pagrįstais (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti bÅ«tinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimÄ , įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).              Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos D. U. pareiÅ¡kimÄ ir suinteresuoto asmens D. U. pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. U., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos P. U., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti.Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti. Priteisti valstybei iÅ¡ D. U. Ir D. U. po 3,80 Eur (tris eurus ir 80 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Justė Kliučinskienė                                                                                                                                                                                                              Â