2019-10-23 Nr. AB-20350-3-61-3-02239-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1002-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02239-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 15.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros teisių perėmėjas) (tretieji suinteresuoti asmenys – R. G. ir R. G.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) Švenčionių rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. gegužės 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.2-10 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-l.7-4313 (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčai dėl tvoros prie Vokės upės tęsiasi nuo 2011 metų. Skundžiami sprendimai grindžiami Agentūros 2017 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktu, kuriame nepagrįstai konstatuota, jog tvora Vokės upės pakrantės apsaugos juostoje buvo pastatyta 2011 m. gegužės 4 d. – 2012 m. spalio 23 d. laikotarpiu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, tokia išvada grindžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. gegužės 4 d. patikrinimo vietoje aktu, melagingai nurodant, kad minėtame Tarnybos patikrinimo akte užfiksuota tvora tik tarp dviejų riboženklių, o iki trečio riboženklio jokios tvoros nėra. Teiginį, kad tvoros dalis, esanti Vokės upelio pakrantės apsaugos juostoje, buvo pastatyta po 2011 metų, paneigia Tarnybos 2011 m. gegužės 4 d. patikrinimo akto teksto analizė, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties turinys, pareiškėjo žemės sklypo situacijos brėžinys, visi Nekilnojamojo turto registre esantys dokumentai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-207. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad galiojanti Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 1 punkto redakcija nustato, jog vandens telkinio pakrantėje negali būti užtvarų, kliudančių (trukdančių) pakrante norintiems praeiti asmenims. Apie Pareiškėjo sklype nekliudomą asmenų praėjimo užtikrinimą konstatuota patikrinimo akto turinyje, tačiau neteisingai nurodoma, kad pirmas stulpelis yra įbetonuotas Vokės upės vagoje. Pareiškėjo teigimu, minėtas stulpelis yra ant kranto, tačiau dėl upės pakrantės erozinio judėjimo stulpelis atsidūrė ant paties krašto. Pareiškėjas žemės sklypą įsigijo su esančia tvora upės pakrantėje. Skundžiamų sprendimų neteisėtumą pagrindžia liudytojo V. V. parodymai, kad tvora upės pakrantėje buvo nuo 1963 metų.

3. Atsakovas Agentūra ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD (Agentūros ir Vilniaus RAAD teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus RAAD ir Agentūra nurodė, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti tvorą (tvoros tinklą, betonuotus tvoros stulpus kartu su stulpų pamatu, kuris sutvirtintas akmenimis), patenkančią į Vokės upės pakrantės apsaugos juostą 5 metrų atstumu nuo upės kranto. Tarnyba 2011 m. gegužės 4 d. atliko vietovės prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) patikrinimą, Inspekcija 2012 m. spalio 23 d. atliko tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Jo metu buvo darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad 2011 m. gegužės 4 d. atlikto patikrinimo metu tvoros šalia Vokės upės nėra, o 2012 m. spalio 23 d. atlikto patikrinimo metu užfiksuota tvora, einanti iki Vokės upės kranto linijos. Tarnybos 2011 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte nurodyta, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bendra riba paženklinta trimis betoniniais riboženkliais, kurie yra vienoje tiesėje; žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šiaurinėje ir rytinėje dalyje (nuo kalno viršūnėje esančio riboženklio iki kalno papėdėje esančio riboženklio aptvertas tvora. Inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. organizuotame patikrinime nustatyta, kad nuo kalno papėdėje esančio riboženklio iki trečiojo riboženklio (iki pat Vokės upės) stovi metalinė tvora. Nė viename pareiškėjo nurodytame teismo sprendime nebuvo neginčijamai pripažinta, kad tvora, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta teisėtai. Draudimas tverti tvoras vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje 2011 m. gegužės 4 d. – 2012 m. spalio 23 d. laikotarpiu buvo įtvirtintas tiek Saugomų teritorijų įstatyme, tiek Specialiosiose sąlygose. Vokės upė turi apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, nors nuosavybės dokumentuose jos ir nėra įrašytos, kaip specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Teisės normų, reglamentuojančių vandens telkinio pakrančių apsaugos zonose ir juose nustatytus draudimus, paskirtis yra ne tik užtikrinti laisvą asmenų judėjimą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostomis, jomis taip pat siekiama apsaugoti vandens telkinių krantus nuo erozijos ir abrazijos, šlaitus – nuo griovų susidarymo bei nuošliaužų, užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemos stabilumą ir palankias jos formavimosi sąlygas, saugoti vandens telkinių pakrančių natūralų kraštovaizdį bei jo estetines vertybes.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. R. G. nurodė, kad 2011 metais ginčas kilo ne dėl Vokės pakrantės užtvėrimo, nes tuo metu tvora upės pakrantėje dar neegzistavo, o dėl neteisėto žemės sklypo ribas žyminčio riboženklio perkėlimo ir jai priklausančio žemės sklypo užėmimo. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-10581-295/2013 nebuvo keliamas tvoros, esančios Vokės upės apsaugos juostoje, teisėtumo klausimas. Tvoros teisėtumo nepatvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-450-556/2016, nes juo nebuvo pripažinta, kad ginčo tvora yra pastatyta teisėtai, byloje tik nustatyta, kad surašant privalomąjį nurodymą, buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, todėl šis nurodymas panaikintas, o klausimas dėl tvoros elementų pašalinimo perduotas Vilniaus RAAD nagrinėti iš naujo.

R. G. nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad ginčo tvora buvo įrengta dar prieš 1990 metus, tokius teiginius paneigia į bylą pateikti įrodymai, ypač Tarnybos 2011 m. gegužės 4 d. patikrinimo vietoje aktas ir prie jo pridėtos nuotraukos. Todėl Privalomajame nurodyme padaryta teisinga išvada, kad tvora Vokės upės apsaugos juostoje buvo pastatyta 2011 m. gegužės 4 d. – 2012 m. spalio 23 d. laikotarpiu. R. G. taip pat pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta tvora, kaip statinys, tačiau tokie registro duomenys, nesant tvoros plano, nepatvirtina, kurioje konkrečiai vietoje ta tvora yra pastatyta.

Tvora, esanti šiaurės rytinėje pareiškėjo žemės sklypo dalyje, jau buvo pastatyta ankščiau, todėl laikytina, kad būtent ši tvora ir buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, Inspekcijos 2011 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra aiškiai nurodyta, kad ginčo tvoros ilgis – 55 m, tvoros stulpeliai įbetonuoti, taigi tiek šiuo aktu, tiek Tarnybos 2011 m. gegužės 4 d. aktu buvo fiksuota ta pati tvora, einanti tik tarp pirmojo ir antrojo riboženklių pareiškėjo žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, nes būtent toks atstumas ir yra tarp pirmojo ir antrojo riboženklio.

Visa rytinė žemės sklypo riba yra apie 200 m ilgio. Tvoros segmentai yra įrengti skirtingu metu ir skiriasi net vizualiai. Pareiškėjas jau ir anksčiau Vilniaus RAAD buvo įpareigotas pašalinti tvorą, kuri patenka į Vokės upės pakrantės apsaugos juostą, tačiau tik laikinai nuėmė tvoros segmentus, esančius šalia Vokės upės, o įbetonuotus stulpus paliko. Po patikrinimo pareiškėjas vėl uždėjo tvoros segmentus ir Vokės pakrantės apsaugos juosta toliau liko užtverta. Ginčo tvora užtveria kelią ir riboja laisvą priėjimą ne tik prie Vokės upės, bet ir prie R.

G. priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) akveduko statinio sudėtinės dalies – užtvankos ir privedamo kanalo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikę teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą dėl Vokės upės pakrantėje esančios tvoros teisėtumo, 2017 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. VR-11.10-54, vadovaudamiesi Tarnybos ir Inspekcijos patikrinimų metu užfiksuotais duomenimis, konstatavo, kad ginčo tvoros dalis, esanti Vokės upelio pakrantės apsaugos juostoje, buvo pastatyta po 2011 metų (2011 m. gegužės 4 d. – 2012 m. spalio 23 d. laikotarpiu), draudimas tverti tvoras jos statymo laikotarpiu buvo įtvirtintas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei Specialiųjų sąlygų 126.1 punkte; Agentūra 2017 m. gegužės 3 d. Privalomuoju nurodymu Nr. VR-11.2-10 pareiškėjui ir R. G. nurodė pašalinti tvorą (tvoros tinklą, įbetonuotus tvoros stulpus kartu su stulpų pamatu, kuris sutvirtintas akmenimis), patenkančią į Vokės upės pakrantės apsaugos juostą, 5 metrų atstumu nuo upės kranto; pareiškėjas Privalomąjį nurodymą apskundė Vilniaus RAAD, kuris 2017 m. birželio 2 d. Sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-4313 pareiškėjo skundo netenkino.

9. Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėjui ir R. G. priklausiančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės naudojimo apribojimo ir specialiųjų sąlygų vandens telkinių pakrančių apsaugai nėra nustatyta, ši aplinkybė negali paneigti fakto, kad Vokės upės pakrantė turi apsaugos zoną ir juostą. Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, 3 punktą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiui, bei griovių. Taigi visi kiti vandens telkiniai, įskaitant Vokės upę, turi apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas. Teismas sutiko su Vilniaus RAAD pozicija, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos gali būti nustatytos atitinkamos galios teisės aktais – įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalį specialiosios sąlygos gali būti įrašomos vėliau. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui taikytinas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei Specialiųjų sąlygų 126.1 punkte nustatytas draudimas tverti tvoras Vokės upės pakrantėje.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir jį atkartojančio Specialiųjų sąlygų 126.1 punkto loginės ir lingvistinės konstrukcijos matyti, kad jomis yra ribojama tik asmenų teisė (galimybė) atlikti konkrečius veiksmus – tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje. Šių nuostatų taikymas yra akivaizdžiai nukreiptas į ateitį ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog remiantis šiomis nuostatomis, neteisėtais (draudžiamais) gali būti pripažinti ir iki šių normų įsigaliojimo atlikti veiksmai. Tai reiškia, kad minėtomis įstatymo ir jį įgyvendinančio teisės akto nuostatomis nėra reguliuojami teisiniai santykiai dėl iki jų įsigaliojimo atliktų veikų (pastatytų tvorų pakrantės apsaugos juostoje). Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad tvora stovi pakrantės apsaugos juostoje, dar nereiškia, kad minėtos normos, draudžiančios atitinkamus veiksmus (tvoros tvėrimą), buvo pažeistos. Siekiant įrodyti, kad draudžianti atitinkamus veiksmus norma yra pažeista, be kita ko, būtina nustatyti, kad inkriminuojamas veiksmas buvo atliktas tuo metu, kai norma galiojo.

11. Įvertinęs bylos medžiagą teismas darė išvadą, jog atsakovas tinkamai nustatė ginčo tvoros pastatymo laiką, t. y. kad tvoros dalis Vokės upės pakrantėje buvo pastatyta 2011 m. gegužės 4 d. – 2012 m. spalio 23 d. laikotarpiu. Šią aplinkybę patvirtina Tarnybos 2011 m. gegužės 4 d. atlikto vietovės prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu darytos nuotraukos bei Inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. atlikto tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo nuotraukos. Iš prie Tarnybos 2011 m. gegužės 4 d. patikrinimo vietoje akto pridėtos nuotraukos Nr. 22 akivaizdžiai matyti, kad tvoros Vokės upės pakrantėje nėra, o Inspekcijos 2012 m. spalio 23 d. statybos patikrinimo akto nuotrauka Nr. 4 patvirtina, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo metu tvora Vokės upės pakrantėje jau buvo pastatyta. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog Tarnybos atlikto patikrinimo metu tvora buvo tik laikinai nuimta, nes buvo remontuojama. Pareiškėjas šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, iš Tarnybos darytų nuotraukų nėra matyti jokių ankstesnio tvoros buvimo ženklų. Iš pareiškėjo sklype esančios tvoros kadastro duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjo sklype 1996 metais buvo 24,04 m ilgio metalinės vielos tvora prie ūkinio pastato. Inspekcijos 2011 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota pareiškėjo sklype esanti tik 55 m ilgio tvora, o visa rytinė pareiškėjo žemės sklypo riba yra apie 200 metrų ilgio, taigi ir šiame akte nėra užfiksuota tvora ties Vokės upės riba.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tvoros dalį ant Vokės upės kranto pastatė jau galiojant Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų sąlygų nuostatoms, draudžiančioms tverti tvoras pakrantės apsaugos juostose, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą nugriauti ginčo tvoros dalį.

III. 13. Pareiškėjas M. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Inspekcijos 2011 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu darytose nuotraukose aiškiai matyti pareiškėjo sodybos tvora iki Vokės upės kranto. Ši, nors ir netiksliai užfiksuota, tvora ir yra dar sovietinės okupacijos laikais pastatyta prie Vokės upės pakrantės buvusios sodybos tvora, patekusi į pareiškėjo sklypą, kaip rytinės ribos dalis nuo kranto einanti į šiaurę. Tolesnę (į šiaurę) šios rytinės ribos tvoros dalį iki kalno papėdės įrengė buvusi savininkė G. G., o pareiškėjas ją du kartus remontavo (nuėmė ir keitė tinklą rėmuose ar stulpus).

14.2. Pateikti 20,04 m ilgio tvoros duomenys yra prie ūkinių pastatų komplekso rytinės sienos įrengtas paukščių aptvaras – voljeras. Jis taip pat pažymėtas statinių išdėstymo plane, tai uždaros erdvės statinys, turintis tikslinę ūkinės veiklos paskirtį ir nesusijęs su sklypo perimetrą juosiančia tvora. Visi naujai 1991–1996 metais pastatyti sodybos statiniai buvo inventorizuojami ir registruojami tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Rytinėje pusėje nuo Vokės upės kranto į kalno šlaito apačią dar sovietinės okupacijos periodu įrengta tvora, perėjusi žemės sklypo savininkės G. G. nuosavybėn, į 1996 metų naujų statinių inventorizaciją nebuvo įtraukiama. Vakarinėje pusėje ant supilto pylimo per griovį (kanalą) eina 1992 metais pastatyti vartai su tvora. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyje iki kalno šlaito apačios rytinėje pusėje tvora įrengta tik 2000 metų sausį. Šių tvorų kadastrinė apskaita vykdoma tik atliekant naujus (esant reikalui) žemės sklypo kadastrinius matavimus.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad 2017 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto išvados suformuotos tik remiantis prielaidomis, nesant neginčijamų įrodymų. Taigi Privalomasis nurodymas surašytas ir duotas remiantis prielaidomis. Teismas nepaisė, kad dėl anksčiau teiktų daugybės skundų dėl to paties objekto pareiškėjui yra daroma ilgalaikė ir sisteminga turtinė bei neturtinė žala. Teismas nepridėjo prie bylos nuotraukų, patvirtinančių vykstančią Vokės upės kranto eroziją ties sklypo riba, dėl kurios kinta kranto linija ir dėl kurios pirmasis tvoros stulpas atsidūrė ant upės kranto.

14.4. Tvoros ant pareiškėjo žemės sklypo rytinės ribos nuo Vokės upės pakrantės buvimas iki šio sklypo įsigijimo fiksuotas sklypo situacijos brėžinyje. Šią faktinę padėtį ankstesnėje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėtoje byloje Nr. I-5747-208/2015 ir Nr. A-450-556/2016 patvirtino liudytojas. Nacionalinės teisės aktai, nustatantys apribojimus, įsigaliojo vėliau. Pareiškėjas sodybą su žemės sklypu, aptvertu tvora iki Vokės upės kranto, įsigijo prieš 15 metų. Tvoros buvimas patvirtintas Vilniaus apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. A-2.2-1581-295/2013.

15. Vilniaus RAAD ir Agentūra (Agentūros ir Vilniaus RAAD teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktuose atsiliepimuose išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad tvora Vokės upės pakrantės apsaugos juostoje buvo pastatyta galiojant teisės aktais nustatytam draudimui tverti tvoras vandens telkinio apsaugos juostoje, todėl nekartoja teismo padarytų išvadų ir tik jas papildo atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

19. Šiam ginčui taikytina teismų praktika, suformuota panašiose bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad siekiant įrodyti, kad draudžianti atitinkamus veiksmus norma yra pažeista, be kita ko, būtina nustatyti, kad inkriminuojamas veiksmas buvo atliktas tuo metu, kai norma galiojo.

20. Tai reiškia, kad nagrinėjamo teisės pažeidimo kvalifikavimui konkreti statinio, šio ginčo atveju tvoros, pastatymo data nėra reikšminga, tik būtina pagrįsti įrodymais, kad statinys buvo pastatytas teisės normos, draudžiančios tokį veiksmą, galiojimo metu.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo tvora buvo pastatyta sovietmečiu, t. y. iki šioje byloje taikomų teisės aktų įsigaliojimo, ir nebuvo įtraukta į 1996 metų naujų statinių inventorizaciją.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip nepatikimus, kadangi šioje byloje pateikti kadastro duomenys buvo nustatyti 2001 m. birželio 27 d., o pagal tuo metu galiojusią tvarką kadastro duomenys bei šių duomenų teisėti pakeitimai buvo fiksuojami bei registruojami pagal esamą padėtį vienoje byloje, o ne atskirai pagal statinių statybos metus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 7 skyrius).

23. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 23 d. išrašas patvirtina, kad tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga yra 1996 metai (I t., b. l. 192–193). Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų nustatymo 2001 m. birželio 27 d. įrašai taip pat patvirtina, kad tvora pastatyta 1996 metais (II t., b. l. 11). Šie Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti ar kitokiu būdu paneigti, todėl teisėjų kolegija juos laiko patikimais bei patvirtinančiais, kad tvoros statybos pradžia – 1996 metai.

24. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad žemės naudotojas privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, teritorinio planavimo dokumentuose apibrėžtų statybas ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, žemės servitutų, valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose nustatytų arba žemės nuomos sutartyje numatytų kitų žemės naudojimo sąlygų. Taip pat šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypai perleidžiami ir išnuomojami nekeičiant jiems nustatytų žemės naudojimo sąlygų.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 108 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintuosius jų nuostatus ir pažymimos žemėnaudų planuose, o 109.1 punkte nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras.

26. Teisėjų kolegija vadovaudamasi šiuo teisniu reguliavimu (žr. nutarties 25 dalį) konstatuoja, kad tvoros statybos metu 1996 metais jau galiojo draudimas tverti tvoras vandens telkinio apsaugos juostoje ir pareiškėjas 2002 m. birželio 24 d. įgijęs nuosavybėn statinius ir žemės sklypą, taip pat įgijo pareigą žemės sklypą naudoti nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (žr. nutarties 24 dalį). Todėl bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo to, kas pastatė tvorą, pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, privalo pašalinti padarytą pažeidimą nugriaudamas tvoros dalį, pastatytą vandens telkinio apsaugos juostoje. Nepašalinus teisės pažeidimo, atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė įpareigojimą, kuriuo įpareigojo pašalinti dalį tvoros iš Vokės upės pakrantės apsaugos juostos.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius