2015-11-18 Nr. AB-22378-3-61-3-05017-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2015-11-18 Nr. AB-22378-3-61-3-05017-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsisakė priimti; įsiteisėjus nutarčiai, žyminį mokestį grąžino pareiškėjui.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-1368-756/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05017-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. spalio 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko priimtą 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 01-94 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 01-66 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl BDO auditas ir apskaita, UAB specialistų pasitelkimo (šio įsakymo dalies „pasitelkti specialistai patikrinimui atlikti“ 1–1.6 punktai), atliekant UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą; 2) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Įsakymo dalies (šio įsakymo dalies „pasitelkti specialistai patikrinimui atlikti“ 1–1.6 punktai), kuria Komisija pasitelkia BDO auditas ir apskaita, UAB (jos darbuotojus) specialistus, atliekant UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą, galiojimą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsisakė priimti; įsiteisėjus nutarčiai, žyminį mokestį grąžino pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundą atsisakoma priimti, kai skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. ABTĮ nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuota, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.
Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį adm. byloje Nr. A261-69/2011). Tokių sprendimų teisėtumas taip pat yra vertinimas, kai sprendžiama dėl aktų, sukeliančių pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo, pagrįstumo. Šioje teismo nutartyje pateiktos išvados iš esmės atitinka ir LVAT pateiktą vertinimą (žr. 2015 m. gegužės 15 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-826-261/2015).
Pareiškėjas prie skundo pridėjo ginčijamą Komisijos Įsakymą, kurio 1 punkte, vadovaujantis Komisijos 2015 m. birželio 19 d. sutartimis „Dėl UAB „Vilniaus energija“ reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų dengiamų sureguliuotomis veiklos pajamomis, audito paslaugų pirkimo – pardavimo“ Nr. F5-18/5 su BDO auditas ir apskaita, UAB 1.1–1.6 punktuose išvardyti pasitelkti specialistai. Įvertinus ginčijamo Įsakymo dalį, matyti, kad tai, jog pasitelkti jame nurodyti specialistai pareiškėjo 2012–2014 m. reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumui įvertinti, nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamo Įsakymo dalis negali būti administracinės bylos dalyku, nes kol kas nesukelia jam teisinių pasekmių ir yra tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas Komisijai priimti atitinkamą galutinį sprendimą dėl pareiškėjo 2012–2014 m. reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumo įvertinimo. Tai atitinka ir LVAT formuojamą praktiką (pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Pareiškėjo skundo argumentai galės būti vertinami baigus pareiškėjo patikrinimą ir jam ginčijant galutinį Komisijos sprendimą baigus atlikti planinį pareiškėjo patikrinimą. Pažymėtina, kad jei būtų ginčijamas kiekvienas tarpinis procedūrinis Komisijos sprendimas, tai Komisija apskritai negalėtų atlikti ir užbaigti pareiškėjo planinio patikrinimo. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis.
Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, negali būti sprendžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
III. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti pareiškėjo skundą ir perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjo teigimu, šioje byloje keliamas klausimas susijęs su Komisijos neteisėtai pasitelktu privačiu asmeniu (BDO) pareiškėjo reguliuojamos veiklos patikrinimui atlikti, ir Komisijos siekiu perleisti šiam asmeniui dalį savo funkcijų, tuo pačiu šiam asmeniui nesant atsakingu už bet kokius jo veiksmus patikrinimo metu. Ginčijamas Įsakymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes – pareiškėjas turės pateikti konfidencialią informaciją trečiajam asmeniui, kuris nėra viešojo administravimo subjektas (valstybės institucija) ir negali atlikti pareiškėjo veiklos patikrinimo, be to, neturi tokių pat pareigų kaip valstybės institucijos. Ginčijamas atsakovo įsakymas yra galutinis tuo aspektu, kad BDO yra pasitelkiamas patikrinimo procese ir ateityje šiuo klausimu jokie sprendimai nebus priimami. Be to, teismas iš esmės nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje vertino, ar yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Tą daryti teismas turėjo skundą nagrinėdamas iš esmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą, nurodęs, kad pateiktas skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 01-94 dalį, kuria nuspręsta į UAB „Vilniaus energija“ planinį patikrinimą įtraukti UAB „BDO auditas ir apskaita“ specialistus.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 136 str., 148 str.) bei pakartotinai įvertinusi ginčijamą aktą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėta Įsakymo dalis negali būti administracinės bylos dalyku, nes šiuo metu nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. ginčijamas Įsakymas yra tarpinis dokumentas. Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą (šiuo atveju – atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties, nutarimo) motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), nekartoja Vilniaus apygardos administracinio teismo šiuo aspektu išdėstytų argumentų.
Atsakant į atskirojo skundo teiginius, pažymėtina, kad LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį adm. byloje Nr. AS62-180/2011). Vienu iš tokių tarpinių dokumentų pripažįstamas ir viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą atitinkamu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Nagrinėjamu atveju Įsakymu Komisija nusprendė į UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu atliekamą patikrinimą įtraukti UAB „BDO auditas ir apskaita“ specialistus, t. y. iš esmės sudarė sąlygas minėtam patikrinimui atlikti. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 patvirtinto Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 58 punktą, energetikos įmonės patikrinimo pabaiga laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimas. Todėl šiuo atveju būtent pagal Aprašo 58 punkto nuostatas priimtas Komisijos sprendimas bus laikomas dokumentu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes.
Atsakydama į atskirojo skundo argumentą, jog ginčijamas atsakovo Įsakymas yra galutinis tuo aspektu, kad BDO yra pasitelkiamas patikrinimo procese ir ateityje šiuo klausimu jokie sprendimai nebus priimami, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jau minėto Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 62 punktą, kuriame įtvirtina nuostata, jog tikrinimo komisijos vadovas ir nariai bei kiti asmenys, pažeidę šio aprašo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo argumentai, susiję su tarpinių atsakovo priimtų sprendimų teisėtumu gali būti vertinami sprendžiant dėl aktų, sukeliančių pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo, pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė