27858a91-efa3-4ee1-b5cb-e28a8aca66dd · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-3090-951/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02494-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. gruodžio 23 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., jo atstovei advokatei I. B.,institucijos atstovui S. T.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 413 straipsnio 1 dalį,n u s t a t ė :M. Ž., (duomenys neskelbtini) direktorius (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, (duomenys neskelbtini) naudai leido 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis J.

L., M. G. ir M. N. atlikti pagalbinių darbininkų darbÄ , nors su minėtais darbuotojais ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. Ž. leido 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis dirbti pagalbinių darbininkų pareigose J. L., M. G., M. N., darbuotojams sutikus dirbti pagalbinių darbininkų pareigose ardant – demontuojant pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atliekamiems ardymo – demontavimo darbams vadovavo (duomenys neskelbtini) darbų vadovas E. B., kuris vykdė (duomenys neskelbtini) direktoriaus M.

Ž. nurodymus. Darbuotojai pastato ardymo – demontavimo darbams atlikti (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. buvo aprÅ«pinti darbo įrankiais (laužtuvais), darbo apsaugos priemonėmis (statybiniais Å¡almais ir pirÅ¡tinėmis). Darbuotojai pakluso nustatytai tvarkai, dirbo kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 9 val. iki 16 val., gavo darbo užmokestį: J. L. buvo atvežta statybinio medienos laužo (tris kartus atvežtas medienos laužas (duomenys neskelbtini) priklausančiu mikroautobusu), M. N. iÅ¡mokėta 20 Eur, M.

G. iÅ¡mokėta 50 Eur. Tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Ž. ir darbuotojų J. L., M. N., M. G. esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojai J. L., M. N. ir M. G. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrÄ darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, t.y. darbuotojai dirbo nelegaliai, ir tuo darbdavys pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas.

Teisme M. Ž. nepripažino savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir paaiškino, kad iš protokole esančios informacijos matyti, jog institucija neįvertino pačios esmės ir visų aplinkybių, kurie reikšmingi šiai bylai. Mano, kad byloje pateikti įrodymai yra nepagrįsti ir kai kurie interpretuojami neteisingai. Nėra atsižvelgta į jo pateiktus dokumentus, jo parodymus, šis faktas nebuvo vertinamas sistemiškai, taikant visus nelegalaus darbo santykių kriterijus. Tyrimo metu nurodė, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas su J.

L., M. G. ir M. N.. Žodinis susitarimas yra tada, kai du ar keli Å«kio subjektai žodžiu, neįforminant raÅ¡tu savo sprendimų, suderina savo valiÄ , kad vienas iÅ¡ Å¡alių atliks tam tikrus veiksmus, o kita Å¡alis turi teisę reikalauti veiksmų atlikimo ir sumokėti už tai sutartÄ kainÄ . Pagal LR Civilinį kodeksÄ Å¾odiniai susitarimai yra galiojantys, jei įstatymas nereikalauja raÅ¡ytinės sandorio formos. Teismų praktikoje žodinės sutartys taip pat pripažįstamos, tik sutarties sudarymo fakto įrodinėjimas yra sudėtingesnis.

Jų įmonėje žodiniai susitarimai yra praktikuojami. Jiems niekas nedraudė susitarti žodžiu dėl teritorijos tvarkymo. Nepripažįsta, kad buvo reikalingi darbo santykiai, nes nebuvo sutartas darbo laikas, aplinkybės, įrankių naudojimosi aplinkybės. Su J. L. buvo susitarta, kad jis susirinks esančiÄ medienÄ , o jie jÄ parveÅ¡ į namus, nes J. L. neturi jokio transporto. J. L. nurodė, kad medienos atliekas naudos namo Å¡ildymui, buvo sutarta, kad Å¡is darbas atliekamas civilinės, o ne darbo sutarties pagrindu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad medienos laužas iÅ¡mokėtas kaip darbo užmokestis. Su tuo jis nesutinka, nes Å¡iukÅ¡lės, kurios tinka antriniam perdirbimui, negali bÅ«ti traktuojamos kaip darbo užmokestis, tai prieÅ¡tarauja sveikos logikos principui. J. L. susirinkus medienos atliekas, buvo sudaryta sutartis dėl kitų paslaugų suteikimo. Jam sumokėti ar paskolinti pinigai buvo atidirbti ir jis iÅ¡rašė dokumentus. Pradėjęs dirbti pagal individualios veiklos pažymÄ , J.

L. atsinešė visas savo darbo priemones. Kol rinkosi medienÄ , jie davė savo laužtuvÄ ir norėdami jį apsaugoti davė Å¡almÄ bei panaudotas pirÅ¡tines. Matėsi, kad jis gyvena skurdžiai ir jam reikia tų malkų. J. L. pagal individualios veiklos pažymÄ buvo iÅ¡mokėta 185 Eur. Kitas pilietis M. N. kreipėsi į juos pagal skelbimÄ dėl namo ardymo. Su M. N. buvo sutarta, kad jis tvarkys statybines atliekas kartu su J. L.. J. L. rinko medienÄ , o M. N. tvarkė statybinį lauÅ¾Ä ir metė į konteinerius.

Už šį darbÄ buvo sutarta 200 Eur, o darbas turėjo bÅ«ti atliktas per 10 dienų. M. paprašė paskolinti 20 Eur, kol jis galės iÅ¡raÅ¡yti kvitÄ . Praėjus kelioms dienoms, M. dingo, telefonu nebeatsiliepė, kelias dienas nesirodė. 2016-08-08 su juo sutartį nutraukė, o dėl sumokėtų pinigų avansu jis iÅ¡rašė dokumentus. Su M. N. buvo tartasi, kad darbas bus atliekamas civiline tvarka. Darbus atliko savo nuožiÅ«ra, nebuvo pažeisti darbo principai. Davė Å¡almÄ ir pirÅ¡tines, nes sakė, kad neturi pinigų nusipirkti priemonių, o jie nenorėjo rizikuoti, kad bÅ«tų nesaugiai atliekamas darbas jų objekte.

Nebuvo liepta dirbti su jų priemonėmis. M. G. buvo trečias asmuo, kuris kreipėsi į juos pagal skelbimÄ , buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bus samdomas pagal individualios veiklos pažymÄ ir susitars atskirai už darbÄ . Nepamena, ar jis buvo nuvykęs į mokesčių inspekcijÄ dėl individualios veiklos pažymos. Juo pasitikėjo ir pagal žodinį susitarimÄ jam leido dirbti. Jau pirmÄ dienÄ M. G. paprašė pinigų, jam paskolino 50 Eur, kadangi jis atėjo su rekomendacijomis. Po patikrinimo jis pareiÅ¡kė, kad individuali veikla jam nėra tinkama forma dirbti ir nenori verstis su individualios veiklos pažyma.

GrÄ Å¾ino pinigus ir nebekėlė pretenzijų. Pagal LR CK 172 str. 2 d. Å¡alių žodinis susitarimas dėl avanso laikytinas galiojančiu, jei Å¡alys tai pripažįsta ir vykdo. Administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino bylos nr. A-662-2750/2011, kad Å¡alių susitarimas dėl avansinių mokėjimų laikytinas neatsiejama sutarties dalimi. Visos aplinkybės buvo perduotos inspektoriams, todėl nebuvo pagrindo suraÅ¡yti protokolo, bet nori pabrėžti, kad žmonės pradėjo vykdyti savo susitarimÄ kėlios dienos iki atvažiuojant inspektoriams.

Tai yra neįvardintas žmogiÅ¡kas faktorius, kad nebuvo galimybės tÄ pačiÄ dienÄ sudaryti sutarčių. Nėra pagrindo sudaryti sutarčių menkaverčiams darbams atlikti. Akivaizdu, kad konstatuojant nelegalaus darbo atvejį, bÅ«tina konstatuoti, jog darbuotojas sutinka dirbti nelegaliai ir gauti nelegalų atlygį. Å iuo atveju visi pinigai buvo mokami oficialiai, apie tai buvo kalbėta nuo pradžių. Žmonės sutiko bÅ«ti laisvai samdomi su tikslu gauti sutartÄ atlygį. Nėra duomenų, kad Å¡ie žmonės sutiko dirbti gaunant neoficialų atlygį, visi jie vienaip ar kitaip įvykdė susitarimus, o kas neįvykdė, grÄ Å¾ino pinigus.

Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė įrodymų, kad nuslėpti kažkokie mokesčiai ar į biudžetÄ nesumokėti kokie nors mokesčiai. Darbo kodekso 93 str. apibrėžia, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės darbÄ , paklusdamas nustatytai darbo tvarkai. Å iems žmonėms nebuvo nustatyta darbo tvarka, dirbo laisva valia, nebuvo nustatytas darbo laikas. Visus sprendimus jie priėmė individualiai, galbÅ«t pasitardami tarpusavyje.

Jie tarėsi dėl paslaugų atlikimo, bet ne dėl darbo. Ir jis, ir E. B. tarėsi su Å¡iais žmonėmis, konkrečiai nepamena, su kuo kalbėjo jis. Talpina skelbimus, kad ieÅ¡ko tam tikrų paslaugų tiekėjų. Å iuo atveju kreipėsi Å¡ie piliečiai ir kelios įmonės. Pagal subrangos sutartį samdo žmones, pagal kuriÄ jiems po to iÅ¡raÅ¡o darbų atlikimo aktÄ , sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir pinigų priėmimo kvitÄ . Sutinka, kad Å¡ie asmenys pradėjo dirbti 2016-07-29. J. L. dar ir dabar jiems teikia paslaugas.

Iki 2016-08-02 visi asmenys dirbo, J. L. iki to laikotarpio sau ėmėsi medienÄ . Jis nurodė E. B., kad reikia iÅ¡valyti sklypÄ , buvo sutalpinti skelbimai, nurodytas E. B. telefono numeris, jis organizavosi, pats nuvykdavo pažiÅ«rėti, kas per žmonės dirba. Kai kuriais atvejais kai kuriems žmonėms net neleisdavo dirbti. Å ie asmenys darbus atliko su jo žinia. Jie visi dirbo subrangos sutarties pagrindu, liepos 29 d. nebuvo pasiraÅ¡yta sutartis, buvo tik žodinis susitarimas dėl griovimo darbų ir aplinkos tvarkymo.

J. L. buvo leista pasiimti medienÄ , kuri nebuvo pažadėta kaip atlygis. Jo tikslas buvo Å¡varus sklypas, o kur jie panaudoja atliekas, jis nesigilino. Buvo tartasi, kad J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dienÄ , kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų. Jei bÅ«tų atlikęs greičiau, bÅ«tų gavęs daugiau nei 20 Eur per dienÄ . Bet čia atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medienÄ . M. G. ir M. N. buvo sutarta, kad gaus po 200 Eur, terminas 10 dienų nugriauti pastatÄ . Ä®monėje yra 5 administracijos darbuotojai.

Su Å¡iais darbuotojais sudarytos darbo sutartys. Kitus asmenis gali darbinti pagal darbo sutartį, samdyti žmones su individualia veikla, samdyti kitas įmones. Fizinius asmenis gali samdyti, jei turi individualios veiklos pažymėjimÄ ar individualiÄ Ä¯monę, ar dirba su patentu, tik jų veiklos neturi bÅ«ti susijusios. J. L. Å¡iuo metu dirba pagal individualiÄ veiklÄ , tuo metu jis vežėsi sau medienÄ , individualios veiklos 07-29 neturėjo. M. G. tuo laikotarpiu individualios veiklos pažymos neturėjo, buvo sutarta, kad nueis ir iÅ¡siims.

Tuo pokalbis ir buvo baigtas, nepamena, ar buvo nuėjęs į VMI. Po kurio laiko sužinojo, kad nebuvo nuėjęs į VMI, nusprendė, kad jam to nereikia, nenori dirbti su individualios veiklos pažyma, grÄ Å¾ino pinigus. Solidari atsakomybė tiek jų, tiek paslaugų tiekėjų yra tai, kad visi dokumentai yra tvarkingi. Asmenų klausė, ar turi individualios veiklos pažymas. Pasitiki žodžiu, bet kada ateina laikas iÅ¡mokėti pinigus, pasitikrina, ar turi individualiÄ veiklÄ . Dažniausiai pirmos trys dienos bÅ«na individualios veiklos susitvarkymui.

Å iuo atveju įvyko nesusipratimas. M. G. sakė, kad nespėjo susitvarkyti ir nebenori. Sakė J. L., kad yra mediena, kuriÄ reikia iÅ¡siardyti ir vežtis. TÄ jis ir padarė, ko jam reikėjo, tÄ nusiardė, ko nereikėjo, to neėmė. Jam buvo duota visiÅ¡ka laisvė. M. N. pasakė, kad labiau nori dirbti pagal individualiÄ veiklÄ , nes reikia laisvo darbo grafiko, susitarė kainÄ ir viskas. Pasakė, kad 200 Eur atlygis, o terminas 10 dienų. Netikrino, labiau pasitikėjo juo, nes buvo atėjęs su rekomendacijomis.

Sakė, kad anksčiau turėjo individualios veiklos pažymÄ . Gailisi, kad nuo pradžių įgaliojo E. B. surinkti žmones, bet nenurodė konkrečių taisyklių. Tai buvo jo klaida, kad praleido pro akis pačius terminus, kada turi susitvarkyti individualios veiklos pažymas. Tomis dienomis (duomenys neskelbtini) dirbo tik Å¡ie trys asmenys. Atvažiuodavo, pažiÅ«rėdavo, kad darbai vyksta. Jis pasakė, kad reikia iÅ¡rÅ«Å¡iuoti atliekas, Å¡iukÅ¡les dėti į konteinerį, sklypas turi bÅ«ti Å¡varus.

Pinigus davė jis, nes buvo penktadienis, žmonėms reikėjo pinigų. Paskui visi iÅ¡rašė kvitus. Realiai pinigus davė „ant garbės žodžio“. Jie nėra jo draugai, bet sumos ne tokios, kad žmonės pabėgtų, juo labiau, kad sutarti didesni pinigai. J. L. pinigų neprašė, paskolinti paprašė tik penktadienį. M. G. taip pat. M. N. paprašė 50 Eur, nes turėjo problemų. Kadangi jis buvo su rekomendacijomis, tuos pinigus davė su sÄ lyga, kad po to iÅ¡raÅ¡ys dokumentus.

Kadangi buvo penktadienio vakaras, nesinorėjo tvarkytis dokumentų. Tuo metu neturėjo kvitų knygelės, kad iÅ¡raÅ¡yti kvitus. Jei toks atvejis pasitaiko, tai pasitaiko su žmonėmis, kurie dirba purvinus darbus, jie jaučia didelį finansų stygių. Nežino, ar norminiai teisės aktai taip leidžia mokėti pinigus, bet pagal žodinį susitarimÄ iÅ¡mokamas avansas, kuris vėliau yra įforminamas. TÄ dienÄ , kai įvyksta Å«kinė operacija, turi bÅ«ti sutvarkyti dokumentai. Å iuo atveju davė iÅ¡ savo kiÅ¡enės, o paskui susitvarkė gavę pinigus iÅ¡ įmonės. Buvo atvežtas laužtuvas, J.

L. davė pirštines. Dar davė šalmus, kad save pasisaugotų. Daugiau priemonių nedavė. Tos priemonės buvo paliktos objekte. Subrangos sutartys vėliau buvo sudarytos tuo pačiu tikslu. Objektas buvo nebaigtas griauti, vėliau sudarytos sutartys darbams baigti. Sutartis sudarė po patikrinimo, nes neturi teisės sudaryti jų anksčiau, atbuline data. Buvo žodinis susitarimas kelioms dienoms, tarėsi, kad bus reikalingos subrangos sutartys, dokumentai, nepaisant patikrinimo. Iš karto nesudarė sutarčių, nes žmonės pradėjo dirbti ketvirtadienio vakare, penktadienį neturėjo laiko, buvo savaitgalis.

Žodžiu buvo apsitarę sÄ lygas, buvo tik kelių dienų klausimas dėl sutarčių sudarymo. Jie buvo tik pradėję dirbti, kol orai tinkami, norėjo greičiau baigti dirbti. Aplaidžiai pasielgė, kad nesudarė sutarčių iÅ¡ karto. Galėjo samdyti subrangovus, tai labai svarbi detalė. IÅ¡mokėjęs pinigus, dokumentų iÅ¡ karto nesusirašė. 10 dienų terminas buvo sutartas, kad per tÄ laikÄ turi atlikti įsipareigojimus. J. L. leido pasiimti medienÄ , bet jÄ nusiardyti turėjo pats.

Manė, kad tai interpretacija, suteikė žmogui medienÄ , Å¡alutinis efektas buvo tai, kad prie to pačio turėjo nusiardyti, žmogus dėl to neprieÅ¡taravo. Jei atiduoda medienÄ , jis pats susikrautų į automobilį, jiems iÅ¡valytų aikÅ¡telę, dėl ko jie vėl gauna naudos. Žmogus taip pat gauna naudos, nes gauna medienÄ . Jis atiduoda atliekas, kurios naudojamos antriniam perdirbimui. BÅ«na, kad deda skelbimÄ , jog iÅ¡sivežtų statybinį lauÅ¾Ä . Anksčiau J. L. yra dirbęs pas juos pagal darbo santykius, žino, kad jam reikia medienos.

Jei sukrauna į automobilį, tai irgi atlieka darbÄ . Negali jam viskÄ sukrauti, nuvežti ir atiduoti. Padovanojo medienÄ su sÄ lyga, kad pasiimti reikia pačiam, laisva valia rinktis, ar ardyti ir pasiimti, ar susirinkti nuo žemės. MedienÄ vežė įmonės transportu, vežė E. B., tai buvo vienas iÅ¡ susitarimų, nes pats J. L. transporto neturėjo. Tai paprastas sandoris, naudingas abiem pusėms. MedienÄ atidavė už dykÄ , davė laužtuvÄ , kad bÅ«tų patogiau. Davė Å¡almÄ , pripažįsta, kad nenorėjo nelaimių savo objektuose.

Nepripažįsta, kad tai buvo darbo santykiai, nes tai buvo civiliniai santykiai. Jei jie neaptvers teritorijos, tai ten vaikščios vaikai, važinės žmonės, jei kas nutiks, tai gali tekti atsakyti. Jie rūpinosi statybos aikštelės sauga, o ne darbuotojų sauga. Jie perka, parduoda paslaugas, medžiagas, iš to ir gyvena. Kelių metų laikotarpyje sutarčių su subrangovais buvo daug. Dėl menkaverčių darbų atlikimo įstatymas leidžia susitarti žodžiu. Jo kaltė, kad nesužiūrėjo dėl individualios veiklos.

Nenorėjo paslėpti darbo santykių, nes nekontroliuojamas darbo laikas, darbus atlieka savo priemonėmis, jie nėra prižiÅ«rimi. Bet kurioje statybos vietoje turi bÅ«ti darbų vadovas. Tuo laikotarpiu žmonės ateidavo tada, kai iÅ¡simiegodavo. Penktadienį bendravo 18 val., dirbo ilgiau nei buvo nurodyta. J. L. medienos laužo buvo atvežta tris kartus. M. N. buvo iÅ¡mokėta 20 Eur kaip avansas. Pagal kaltinimÄ , tai iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, o pagal mus, tai duotas avansas. M. G. buvo duota 50 Eur, kuriuos grÄ Å¾ino.Liudytojas E. B. teisme parodė, kad J. , M. ir M. , visi, kurie tuo metu buvo objekte, turėjo individualios veiklos pažymas.

J. L. ėmėsi sau malkas, susirinko Å¡iukÅ¡les. Buvo jo paties įrankiai. Å almus davė, kad iÅ¡vengti nelaimės, nes patys negalėjo pasirÅ«pinti Å¡almais. M. Ž. pažįsta, santykiai geri, darbiniai. Ä®monėje yra darbų vadovas, juos sieja pavaldumo santykiai. J. L. buvo įmonėje iÅ¡ anksčiau. Anksčiau jis dirbo su individualios veiklos pažyma, turėjo rekomendacijas, M. Ž. priėmė jį atgal į darbÄ . Jis buvo laisvai samdomas pagal individualios veiklos pažymÄ ir žodinį susitarimÄ .

Ir jis, ir direktorius tikrino, ar J. L. turi individualios veiklos pažymÄ . Jis dirbo objekte, o pažymÄ tuo metu iÅ¡siiminėjo, dar neturėjo. PažymÄ buvo užsisakęs VMI. Jam buvo nurodyta iÅ¡siimti individualios veiklos pažymÄ . Nurodymus davė M. Ž.. TÄ dienÄ , kai pradėjo dirbti, jis neturėjo individualios veiklos pažymos, nes ji dar buvo ruoÅ¡iama. J. L. pradėjo dirbti gal liepos 25 d., tuo metu gal dar neturėjo individualios veiklos pažymos. Jam buvo leista dirbti, nes J. L. buvo kreipęsis į VMI.

Nepamena, kada jis pateikė pažymÄ . PažymÄ matė praėjus kelioms dienoms nuo pradėjimo dirbti. J. L. rinkosi sau malkas, vežė Å¡iukÅ¡les namo. Å iukÅ¡les turėjo pasiimti iÅ¡ objekto. Griovėsi pastatÄ , ėmė Å¡iukÅ¡les. Statybos rangos sutartis dėl griovimo darbų buvo sudaryta. J. L. jiems atliko paslaugÄ , įmonė turėjo naudÄ . J. L. priemonių nesuteikė, tik Å¡almÄ , kad iÅ¡vengti nelaimės. Å almÄ pats įteikė M. Ž. nurodymu. Visi trys asmenys gavo Å¡almus, daugiau priemonių neteikė.

Nepamena, kiek laiko J. L. dirbo, bet maždaug apie savaitę laiko. RaÅ¡ytinė sutartis sudaryta nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Darbinant asmenį, reikia raÅ¡ytinės sutarties, bet jei darbinamas trumpam laikotarpiui, užtenka žodinio susitarimo. Subrangos sutartį sudarė po patikrinimo. Norint atlikti viskÄ Ä¯statymiÅ¡kai, reikia jÄ sudaryti, tai ir sudarė. Žodinis susitarimas buvo dėl kelių dienų, tai leidžia įstatymas. Ä® objektÄ vykdavo per savaitę 2-3 kartus. Per dienÄ vienÄ kartÄ .

Važiuodavo pasižiÅ«rėti, ar dar kas nors dirba. Tai jų objektas, turi rÅ«pintis žmonėmis, kurie yra objekte. Å almus davė, kad iÅ¡vengti nelaimės. Jų pareiga rÅ«pintis žmonėmis. Nepamena, kada J. L. pradėdavo darbÄ , bet ateidavo rytais, o baigdavo po pietų, per dienÄ vidutiniÅ¡kai dirbdavo 5-6 valandas. J. L. atlygis buvo mediena, pinigai iÅ¡mokami nebuvo. Jis pinigų nedavė. J. L. gavo malkas, prašė jo nuvežti jas iki jo namų, tai 2-3 kartus vežė. Mikroautobusas priklauso įmonei, padėjo J.

L., nes jis neturėjo transporto. M. Ž. davė nurodymus, kÄ gali daryti su mikroautobusu. M. N. rado skelbimÄ , paskambino, norėjo teikti jiems paslaugas. Jo nepažinojo. M. Ž. priėmė jį į darbÄ . RaÅ¡ytinės sutarties nebuvo, pagal žodinį susitarimÄ dirbo su individualios veiklos pažyma. Ir jis, ir M. Ž. tikrino, ar asmuo turi individualios veiklos pažymÄ . Jis pasakė individualios veiklos pažymos numerį. Netikrino, ar numeris tikras, pasitikėjo. M. N. priemonių nesuteikė, tik Å¡almÄ .

RaÅ¡ytinis susitarimas buvo sudarytas – pasiraÅ¡yta subrangos sutartis. Dėl tos pačios priežasties kaip ir su J. L. – po patikrinimo. Trumpam darbo laikotarpiui sutarties nesudarė. Žodinį susitarimÄ Ä¯statymas leidžia, nepamena, koks tai įstatymas. Dėl atlygio jis tarėsi su M. Ž.. Nežino, kiek susitarė. Jis pinigų nemokėjo. Nepamena, kiek laiko dirbo M. N., panaÅ¡iai kaip J. L.. Jis vėliau pradėjo dirbti, nei J. L., M. N. galėjo dirbti nuo liepos 29 d. Jo darbas buvo suteikti griovimo darbų paslaugas.

Nežino, kur jis dėjo atliekas. Ä®monė naudos gavo. Ä® objektÄ vyko kelis kartus per savaitę, bet jų neprižiÅ«rėjo. M. N. pradėdavo ir baigdavo darbÄ gal kartu su J. L.. Parvežė į J. L. namus Å¡iukÅ¡les. Darbo grafiko niekas nesudarė, pats sprendė dėl darbo laiko. Jis rinkosi malkas iÅ¡ kur norėjo. Susirinkęs malkas žadėjo įregistruoti individualiÄ veiklÄ . Atlygis nebuvo sutartas, bent nežino. Anksčiau J. L. turėjo individualios veiklos pažymÄ . Jis dirbo ir kitoms įmonėms.

Priemonės buvo suteiktos jam praÅ¡ant. M. N. skambino jam girdint į VMI, kad galėtų padiktuoti individualios veiklos pažymos numerį. Jis minėjo, kad jam geriau dirbti savarankiÅ¡kai. Darbo grafiko nebuvo, Å¡iukÅ¡les rÅ«Å¡iavo savo nuožiÅ«ra. Konteineriai Å¡iukÅ¡lėms buvo. Nežino, ar M. N. gavo pinigų už darbÄ , jis vėliau iÅ¡rašė pinigų gavimo kvitus. Jis sakė, kad individualios veiklos pažymÄ turi apie metus laiko. Å almas buvo dėl bendro saugumo, buvo liepta jam jį užsidėti.

M. G., kaip ir M. N., pats kreipėsi į juos pagal skelbimÄ . Ä® darbÄ priėmė M. Ž.. Jis dirbo griovimo darbus pagal žodinį susitarimÄ . RaÅ¡ytinės sutarties su M. G. nebuvo. Kai pradėjo dirbti, jis kreipėsi į VMI dėl individualios veiklos pažymos. Tuo metu pažymos neturėjo, buvo vykdomas procesas. Jis gavo individualios veiklos pažymÄ gal po savaitės laiko. Dirbo mažiau nei 1 savaitę. Pradėjo dirbti vėliau nei J. L., pradėjo beveik kartu su M. N.. M. G. dirbo griovimo darbus, M.

Ž. nurodymu jam davė Å¡almÄ . Atlyginimo nežino. Jis dirbo įmonės naudai. Darbų nekontroliavo, tik atvykdavo į objektÄ pažiÅ«rėti, ar dar kas nors dirba. Jis dirbo tuo pačiu laiku kaip ir kiti, nuo ryto iki po pietų. Darbų pabaigos termino nežino. Nematė, kad jam bÅ«tų mokami pinigai. Nepamena, kiek laiko tie asmenys dirbo po rugpjūčio 2 d., gal kelias dienas. Individualios veiklos pažymas pateikė po kelių dienų. Po patikrinimo jie dirbo 4-5 dienas ar savaitę. M. G. individualios veiklos pažymÄ matė po patikrinimo praėjus kelioms dienoms, gal 5 dienoms, tiksliai nepamena.

M. G. jam rodė individualios veiklos pažymÄ . Žino, kad M. G. grÄ Å¾ino pinigus ir individualios veiklos neberegistravo. M. N. kelias dienas dar dirbo, gavo užmokestį ir išėjo. J. L. kartas nuo karto dirba ir dabar. Liudytojas J. L. teisme parodė, kad asmenis pažįsta, jie seni pažįstami, su M. Ž. jau keli metai. Dirba RadviliÅ¡kio rajone pagal individualiÄ veiklÄ . Pas M. Ž. dirbo vienas jo draugas, jis juos supažindino, pradėjo pas jį dirbti, po to nutraukė individualios veiklos pažymÄ .

Po kurio laiko susitiko, pasiÅ«lė susirinkti malkas. Dirbo nedaug. Nežino, kada pradėjo dirbti. Gal praeitÄ mėnesį, nežino. Dirbo 4-5 dienas. Individualios veiklos pažymos neturėjo, sakė, kad reikės iÅ¡siimti, bet nespėjo. Ten rimto darbo nebuvo. Dėl atlygio nesitarė, malkos buvo kaip atlygis. Pradžiai tarėsi, kad mokės 20 Eur per dienÄ , bet, kai gavo malkas, pasakė, kad pinigų jam nereikia. Ateidavo 8 val., iÅ¡eidavo apie 13-14 val. Vaikinukas (E. B.) parvežė jam malkas namo. Jis padėjo sukrauti malkas į mikroautobusÄ .

LaužtuvÄ su įmonės žinia pasiėmė iÅ¡ mikroautobuso. Å almÄ jam davė, kad bÅ«tų saugiau. PirÅ¡tines irgi davė. Jiems dirbant, buvo atvažiavusi kažkokia moteris. Kartais kažkas patikrindavo važiuodamas pro Å¡alį, nežino kiek kartų. Pradžiai dirbo vienas, po to pradėjo dirbti dar du vyrukai. Jie griovė objektÄ , vienas sakė, kad turi individualios veiklos pažymÄ , o kitas neturėjo. Vardų nežino. Vienas buvo aukÅ¡tesnis, kitas žemesnis. Nurodymų jokių nebuvo, tik pasakė, kÄ reikia padaryti, termino nebuvo.

Jokių dokumentų nepasirašė, tuo metu stovėjo darbo biržoje. Kreipėsi į VMI, dabar turi individualios veiklos pažymÄ , nepamena, kada veikla įregistruota. Nežino, kokia ten įmonė, pažinojo tik M. Ž.. Niekas patikrinimo metu nefilmavo. Dviejų savaičių ten nedirbo. Negalėjo dirbti nuo liepos 25 d. Atliko ardymo darbus, iÅ¡ priestato susinešė lentas. IÅ¡ardė priestatÄ . Apačioje iÅ¡neÅ¡iojo Å¡iukÅ¡les, medienÄ , parsivežė baldus. Pats nusiardė, susidėjo į krÅ«vas.

Ä®monės darbuotojas 3 kartus jam vežė medienÄ Ä¯ namus. MedienÄ naudojo kÅ«renimui. Geros malkos kainuoja apie 600-700 Lt. Dirbo, už tai gavo malkas. Kada norėdavo, tada ateidavo ir iÅ¡eidavo. Po patikrinimo kelias dienas nedirbo, po to iÅ¡siėmė individualios veiklos pažymÄ , taip buvo sutarę. Å iai dienai pas M. Ž. dirba. Po patikrinimo sudarė sutartį. Å iukÅ¡les rinko savo nuožiÅ«ra, tai, kas jam tiko. Kitas Å¡iukÅ¡les vežė atskirai, ten nedirbo. Malkų vertė nebuvo sutarta, kiek pasidarė, tiek turi.

M. N. sakė, kad nori dirbti ilgiau. Su M. G. nekalbėjo, jis vienÄ dienÄ padirbo ir dingo. Jis prašė E. B. parvežti malkas. M. N. tuo laužtuvu galėjo naudotis, jis buvo bendras. Jis pats pasiėmė laužtuvÄ , nežinojo, kas juo naudojasi. Vietoje laužtuvo buvo naudojami armatÅ«rų galai. Dabar įmonėje betonuoja, sklaido smėlį. Kai pakviečia dirba ir kitus darbus, prieÅ¡ tai dengė stogÄ . Darbo grafiko nebuvo. Dirbo savo naudai, dabar jam nereikės pirkti malkų. Negali vertinti darbo dienos 20 Eur.

Dabar sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡o už tai, kÄ padarė. Dabar Å¡almo neturi, ant stogo nelipa. Kitų asmenų atlygio nežino, nebendravo. Jie lipo ant stogo, nuėmė skardÄ , ardė. Nežino, kÄ jie ten darė. Jie į darbÄ ateidavo 8 val., nežino, iki kelių dirbdavo, nes jis jau bÅ«davo išėjęs. Kitiems asmenims irgi davė Å¡almus, nes matė juos su Å¡almais. Ä®rankių nematė, gal turėjo savo. Jie kažkokius įrankius atsineÅ¡davo. Å almÄ , pirÅ¡tines, laužtuvÄ Ä¯kiÅ¡davo į krÅ«mus.

Nežino, ar kiti vyrai irgi paslėpdavo daiktus. Nežino, ar jie pasirašė kokius nors dokumentus.Liudytojas M. L. teisme parodė, kad buvo reidas dėl nelegalaus darbo. Å alia Å¡io objekto buvo tikrinamos konkrečios įmonės. Pamatė, kad aptvertoje teritorijoje vyksta darbai, vietoje buvo 3 asmenys. Asmenys su Å¡almais kažkÄ griovė, nusprendė patikrinti. Priėjo prie jų, paklausė, kas jie tokie, sakė, kad dirba įmonei. Vienas vyresnis buvo J. ir dar du jaunesni vyrai: M. ir, berods, M. . Asmenys nurodė, kad juos samdė (duomenys neskelbtini) direktorius.

Vyriausiasis nurodė, kad dirba apie savaitę, kiti – dvi dienas. Vienas asmuo turėjo patentÄ . Sakė, kad jiems nurodė, kÄ dirbti, kartais atvažiuoja jų patikrinti, darbui davė priemones. Jaunesnis vyras nurodė, kad dirba už 20 Eur per dienÄ , o vyresnis nurodė, kad jam atlygį moka mediena. Jaunesniems už vienÄ darbo dienÄ jau buvo sumokėta. Nepasirodė, kad bÅ«tų dirbusi brigada, nieko nekalbėjo apie sutartis. IÅ¡ asmenų paėmė paaiÅ¡kinimus. Asmenys kažkÄ dirbo su laužtuvais, vykdė griovimo darbus.

Lyg klausė, nuo kelintos valandos dirba, berods sakė, kad nuo ryto. PaaiÅ¡kinime turėtų bÅ«ti nurodyta. Kai iÅ¡vyko, asmenys pasiliko, nežino, ar toliau dirbo. Nepamena, kÄ nurodė, kaip darbo laikÄ kitomis dienomis, paaiÅ¡kinime turi bÅ«ti paraÅ¡yta. Teigė, kad Å¡almus, įrankius davė įmonės direktorius ar atstovas, savo įrankių neturėjo. Nežino, ar kiekvienas turėjo po laužtuvÄ , bet sakė, kad įrankius turi. Aprangos nebuvo iÅ¡duotos, batai buvo paprasti. Turėjo Å¡almus ir pirÅ¡tines.

Turint individualios veiklos pažymÄ , jei yra darbo santykių požymiai, tai pagal LR CK nuostatas, veiklÄ reglamentuoja Darbo kodeksas, kur numatyta tik darbo sutartis. NepanaÅ¡u, kad asmenys bÅ«tų vykdę individualiÄ veiklÄ . Už dienÄ vyrai gavo sutartÄ sumÄ , jiems davė darbo įrankius, tai tipiniai darbo santykiai. Jaunesni asmenys jau buvo gavę atlygį už pirmÄ dirbtÄ dienÄ . Vyriausiasis vyras sakė, kad jam už darbÄ buvo duota medienos. Teritorijoje nepastebėjo priekabos, automobilio, nematė, kad mediena bÅ«tų rÅ«Å¡iuojama atskirai.

Atrodė, kad asmenys tiesiog dirbo atskirus darbus. Nežino, kas sumokėjo 20 Eur, vyrai nurodė, kad įmonė. IÅ¡ esmės įmonė gali sudaryti subrangos sutartis, jei juos sieja civiliniai santykiai. Jei sieja darbo santykiai, LR CK normų taikyti negalima, taikomos Darbo kodekso normos. Esant tokioms aplinkybėms, subrangos sutarties negalima sudaryti, nes buvo susiklostę tipiniai darbo santykiai, buvo mokamas atlygis už darbÄ , kontroliuojama veikla, asmenys prižiÅ«rimi, darbui suteiktos priemonės. Tai darbo santykių slėpimas.

PaaiÅ¡kinimus asmenys raÅ¡o savo ranka, užduoda klausimus, asmenys atsako, perskaito ir pasiraÅ¡o. Nesako nurodyti vienokių ar kitokių aplinkybių, tik klausia. Kai pirmÄ kartÄ apžiÅ«rėjo objektÄ , užtruko apie 10 minučių, į vidų nėjo, tik pamatė asmenis, kurie dirbo objekte. AntrÄ kartÄ jie ėjo į objektÄ , asmenys buvo vienoje vietoje, sėdėjo. AntrÄ kartÄ viskÄ fiksavo. PirmÄ kartÄ nefilmavo, nes vyko į buhalterines įmones. AntrÄ kartÄ pasižiÅ«rėjo, pasistatė automobilį ir įėjo.

Per tÄ laikÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, kas kÄ darė. TyrimÄ vykdė kolega. IÅ¡ pirminių paaiÅ¡kinimų buvo aiÅ¡ku, kad tai darbiniai santykiai. Jie klausė apskritai apie jų susitarimÄ , neiÅ¡skyrė klausimų dėl darbo santykių ir civilinių santykių. Klausė, kas viskÄ prižiÅ«ri, sakė, kad atvažiuoja direktorius ar atstovas. Konkrečiai jie nieko neklausinėja. Dėl įrankių klausė, ar buvo iÅ¡duoti įrankiai, kokius ir kas iÅ¡davė. Asmenys nenurodė, kad naudojo savo įrankius, smulkiau nesiaiÅ¡kino.

Su asmenimis buvo sunku bendrauti, nes jie sunkiai raÅ¡antys. RaÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ , jie nediktuoja. Kai paklausia, kÄ raÅ¡yti, paaiÅ¡kina, bet nenurodo. Vyresnysis vyras nurodė, kad jam atsiskaitė mediena, kad dirba už medienÄ . Jie jį rado dirbantį, neÅ¡iojo iÅ¡griautas detales. Jei įrankiai jiems nebÅ«tų buvę suteikti, griovimo darbų nebÅ«tų buvę kaip atlikti. Pirmo stebėjimo neužfiksavo, nes važiavo į kitus objektus. IÅ¡ esmės nėra draudžiama dirbti objekte su individualia veikla.

Klausė asmenų, ar turi kokias rangos sutartis, bet nenurodė. Nematė atskirų krÅ«vų statybinio laužo. Jei bÅ«tų ne griovę, o rinkę statybinį lauÅ¾Ä , bÅ«tų tÄ ir nurodę. Kai atvyko, pastatas nebuvo sugriuvęs, buvo į jį įėję. Buvo konkretus aptvertas pastatas, kuris buvo griaunamas, jame ir buvo atliekami griovimo darbai.Liudytojas M. N. teisme parodė, kad M. Ž. matytas, gal buvo susitikę projektavime, gal dėl griovimo darbų. Rado skelbimÄ laikraÅ¡tyje „Ekspres kontaktas“, pasiskambino dėl darbo, su jaunuoliu susitarė dėl datos.

Gal kitÄ dienÄ nuvyko į objektÄ . Pradėjo ardyti griuvėsius, atvyko darbo inspekcija. Viskas buvo Å¡iais metais, buvo Å¡ilta, galėjo bÅ«ti liepos mėn. pabaiga. Dirbo 2-3 dienas, tame tarpe atvyko darbo inspekcija. Griovė sienas, lubas. Ten buvo sugriuvęs gyvenamasis namas, kurį reikėjo nugriauti iki pamatų. VisÄ lauÅ¾Ä dėjo kieme. Ateidavo apie 8 val., baigdavo darbÄ apie 16.30 val. IÅ¡ įrankių gavo viniatraukį, plaktukÄ , kuvaldÄ . Daugiau nieko nereikėjo. Gavo pirÅ¡tines, Å¡almo negavo.

Objekte buvo kopėčios. Ten dirbo dar du vyrai, vienas buvo J. , kito vardo nepamena. Visi jie dirbo tÄ patį. Vienas griovė sienas, kitas – lubas ir panaÅ¡iai. Ä®rankiai buvo sudėti vienoje vietoje. Kai atvyko, jie jau buvo. Visi dirbo bendromis jėgomis. Tas dienas, kai jis dirbo, dirbo ir J. su kitu jaunuoliu. Nematė, kad kas namo vežtųsi atliekas. Mediena buvo supuvusi, rÅ«Å¡iuojama atskirai. Nežino, kodėl rÅ«Å¡iavo medienÄ . Kai nebedirbo, mediena vis dar buvo toje vietoje. Dėl darbo tarėsi gal su E..

Su M. Ž. bendravo mažai, nepamena, kÄ kalbėjo. AsmeniÅ¡kai nieko nekalbėjo, bendravo tik visi bendrai, kur dėti Å¡iukÅ¡les ir pan. M. Ž. daugiau viskÄ sakydavo E., o Å¡is persakydavo jiems. E. atvažiuodavo 3-4 kartus per dienÄ . Jis žiÅ«rėdavo, kaip vyksta darbai. Sutarė už dienÄ 20 Eur, sumÄ pasakė tas jaunuolis. Kai jis išėjo, kitÄ dienÄ atvyko į įmonę, jam sumokėjo bendrÄ sumÄ , gavo gal 30 Eur. Ėjo į Tilžės g. esantį projektavimo centrÄ , buvo sekretorė ar buhalterė.

DokumentÄ apie sumokėjimÄ gavo, buvo atspausdintas lapelis. PrieÅ¡ pradedant dirbti jokio dokumento nepasirašė. Nepamena, ar jo klausė apie individualios veiklos pažymÄ . Nuo 2015 metų turi individualios veiklos pažymÄ naujų namų statybai. Buvo sutarta, kad, kai nugriaus tÄ objektÄ , iÅ¡ karto pradės statyti naujÄ pastatÄ . Bet ten dirbti nebenorėjo, dėl to nebaigė griauti ir nepasiliko naujo namo statybai, sulaukė geresnių pasiÅ«lymų. Nepamena, kad bÅ«tų pasirašę kokiÄ nors sutartį.

Norėjo turėti pinigų maistui, pragyvenimui, dėl to ėmėsi griovimo darbų. Dirbo legaliai, nes turi individualios veiklos pažymÄ . Nepamena subrangos sutarties. Sutartyje yra jo paraÅ¡as. Gal ir galėjo sutartį pasiraÅ¡yti tuomet, kai atėjo pasiimti pinigų. Nepamena, kiek lapų davė pasiraÅ¡yti. Nepamena dokumento dėl sutarties nutraukimo, jame paraÅ¡as jo. PasiraÅ¡ydamas dokumentų neskaitė. Darbo laikÄ sutarė su E.Ateidavo ir iÅ¡eidavo panaÅ¡iai vienodu laiku. Susitarė, kad dirbs nuo 8 valandos.

Nebuvo pasakyta, per kiek laiko padaryti darbus, darbo buvo daug. Buvo sutarta, kad mokės 20 Eur už dienÄ . E. matydavo, kad yra dirbama. Turėjo dirbti tol, kol nugriaus objektÄ . Negali pasakyti, per kiek laiko bÅ«tų nugriovę visÄ objektÄ . Vienas bÅ«tų nugriovęs per tris savaites. Nepamena, kas davė Å¡almÄ , gal E.. Jiems davė kuvaldÄ , plaktukÄ , viniatraukį, kažkur teritorijoje buvo grėblys. Jei dirba pagal individualios veiklos pažymÄ , už saugÄ yra atsakingas pats. Nepamena, kÄ sakė, kai atėjo darbo inspekcija.

Nematė, kaip kitiems asmenims buvo mokamas atlyginimas, abu asmenys sakė, kad gaus po 20 Eur už dienÄ . Apie verslo liudijimus nekalbėjo. Yra tikras, kad gavo 30 Eur. IÅ¡laidų orderyje paraÅ¡as jo, nežiÅ«rėjo, už kokiÄ sumÄ pasirašė, buvo neblaivus. 120 Eur negavo. Mokesčių inspekcijai kas pusę metų moka mokesčius, bet dabar turi 90 parų areÅ¡to bausmę. Nežino, nuo kurios sumos moka mokesčius. Mokesčių inspekcija skaičiuos tikriausiai nuo 120 Eur. Ä®rankiais niekas neliepė naudotis, jie buvo sudėti, savo nuožiÅ«ra pasiimi pats tÄ , kurio reikia.

Nežino, kam įrankiai priklausė. Nepamena, ar jie prašė pirÅ¡tinių, Å¡almo. Dėjosi Å¡almÄ dėl savo saugumo. Å almÄ , pirÅ¡tines atvežė E., bet nebuvo liepta jais naudotis. Atvykus darbo inspekcijai, nepamena, ar perspėjo, kad bus filmuojama, po to pamatė, kad fotografuoja. Kai atėjo darbo inspekcija, buvo ant perdangos, viskÄ stÅ«mė žemyn. Gal tuo momentu sėdėjo, nebepamena. Alkoholio nevartojo, nebent kiti vartojo pasislėpę, bet nematė. Nurodymo, kada atvykti ir iÅ¡vykti nebuvo, bet tarėsi, kad pradės dirbti nuo 8 val.

Nežino, gal bÅ«tų už darbÄ gavęs mažiau pinigų, jei bÅ«tų atėjęs į darbÄ nuo 10 val. Kai darbinosi, nenurodė, kad turi individualios veiklos pažymÄ . Kai iÅ¡siėmė individualios veiklos pažymÄ , jam sakė, jog nebÅ«tina jos neÅ¡iotis, tik reikia atsiminti kodÄ . Nepamena, ar buvo tokia aplinkybė, jog sutartis nesudaryta dėl to, kad nežinojo kodo. Gal ir galėjo taip bÅ«ti, kad pinigai iÅ¡mokėti anksčiau, o po to pasirašė už visÄ sumÄ . Prašė M. Ž. pinigų, bet jis tuo metu neturėjo, tai, kai E. iÅ¡smulkino, padavė jam 20 Eur.

Vėliau gavo dar 30 Eur ir viskas. Iš viso gavo 50 Eur. Prašė 20 Eur kaip atlygio, buvo išdirbęs gal 1-2 dienas. Gali būti, kad neprisimina visų pinigų mokėjimo aplinkybių. Nurodymo naudotis tik įmonės priemonėmis nebuvo. Nežinojo, kad J. pasiima malkas į namus. Niekam nesakė savo individualios veiklos pažymos numerio. Griovimo darbai be įrankių būtų buvę neįmanomi. Prieš pradėdamas dirbti, klausė, ar bus įrankių, tai atsakė, kad bus.M. Ž. kaltė be jo paaiškinimų, liudytojų parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir prie jo esančia medžiaga: nelegalaus darbo tyrimo aktu, J.

L. paaiškinimu, M. G. paaiškinimu, M. N. paaiškinimu, M. Ž. paaiškinimu, E. B. paaiškinimu, Statybos darbų sutartimi Nr. 2016/07/20, statybos darbų išbaigtumo aprašymo (duomenys neskelbtini) priedu Nr. 1, direktoriaus pareiginiais nuostatais, darbų vadovo pareiginiais nuostatais, subrangos statybos darbų sutartimis Nr. 20160804/2, Nr. 20160804/1, 2016-08-08 raštu dėl sutarties nutraukimo, (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu, (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiais, vaido medžiagos, filmuotos 2016 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo dėl nelegalaus darbo metu, aprašymu, vaizdo medžiaga, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2016-08-02 J.

L. ir M. G. nebuvo įregistravę individualios veiklos pagal pažymÄ , nebuvo įgiję ir verslo liudijimų, M. N. buvo įregistravęs individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ nuo 2015-12-15; nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 679436.ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių: yra Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įvardinta, kad siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 str. pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).Aiškinantis J.

L., M. N. ir M. G. darbines aplinkybes, M. Ž. teisme teigė, kad patikrinimo dienÄ nebuvo įdarbinęs Å¡ių asmenų, jokių dokumentų su jais pasirašęs nebuvo, jie visi dirbo subrangos sutarties pagrindu, buvo žodžiu susitarta dėl paslaugų atlikimo, t.y. dėl griovimo darbų ir aplinkos tvarkymo, bet ne dėl darbo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teismui tvirtino, kad kaltinime nurodytomis dienomis (duomenys neskelbtini) dirbo tik Å¡ie trys asmenys, jis atvažiuodavo, pažiÅ«rėdavo, ar darbai vyksta, pasakė asmenims, kad reikia iÅ¡rÅ«Å¡iuoti atliekas, Å¡iukÅ¡les dėti į konteinerį, nes sklypas turi bÅ«ti Å¡varus.

Be to, teigė, jog asmenų buvo klausta dėl individualios veiklos pažymų, buvo atvežtas laužtuvas, pirÅ¡tinės, dar davė Å¡almus, kad save pasaugotų, daugiau priemonių nedavė. M. Ž. teigė ir tai, jog su asmenimis buvo tartasi, jog J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dienÄ , kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų, jei bÅ«tų atlikęs greičiau, bÅ«tų gavęs daugiau nei 20 Eur per dienÄ , bet toks atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medienÄ , M. G. ir M.

N. buvo pasakyta, kad gaus po 200 Eur, terminas nugriauti pastatÄ buvo 10 dienų. Tačiau teismas tokiais M. Ž. paaiÅ¡kinimais remiasi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pats J. L., teisme apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad atliko ardymo darbus, buvo pasakyta, kÄ reikia padaryti, terminas darbams atlikti nurodytas nebuvo, individualios veiklos pažymos neturėjo, jam buvo duotas Å¡almas, pirÅ¡tinės, laužtuvas. Asmuo taip pat nurodė, jog ateidavo 8 val., iÅ¡eidavo apie 13-14 val.

Be to, teigė, jog pradžioje dirbo vienas, po to pradėjo dirbti dar du vyrukai, jie griovė objektÄ , vienas sakė, kad turi individualios veiklos pažymÄ , o kitas neturėjo. Liudytojas M. N. taip pat teisme tvirtino, kad vykdė ardymo, griovimo darbus, griovė sienas, lubas, ten buvo sugriuvęs gyvenamasis namas, kurį reikėjo nugriauti iki pamatų, visÄ lauÅ¾Ä dėjo kieme, ateidavo apie 8 val., darbÄ baigdavo apie 16.30 val., darbo laikÄ sutarė su E. , nebuvo pasakyta, per kiek laiko padaryti darbus, buvo sutarta, kad mokės 20 Eur už dienÄ .

M. N. taip par teigė, kad iÅ¡ įrankių gavo viniatraukį, plaktukÄ , kuvaldÄ , gavo pirÅ¡tines, Å¡almÄ , dar objekte buvo kopėčios. Liudytojas taip pat teigė, kad ten dirbo dar du vyrai, vienas buvo J. , kito vardo nepamena, visi jie dirbo tÄ patį, vienas griovė sienas, kitas – lubas ir panaÅ¡iai, 20 eurų sumÄ už dienÄ turėjo gauti ir kiti du dirbę asmenys. Pažymėtina ir tai, kad nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tiriamu laikotarpiu M. N. buvo įregistravęs individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ , tačiau liudytojas nurodė, kad, kai jis darbinosi pas M.

Ž., jo neklausė dėl individualios veiklos, todėl jis nenurodė, jog turi individualios veiklos pažymÄ , niekam nesakė ir savo individualios veiklos pažymos numerio. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, duotais teisme, nes jie duoti davus priesaikÄ , nenustatytas Å¡ių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti M. Ž. administracinio teisės pažeidimo padarymu, be to, Å¡ie parodymai yra nuoseklÅ«s viso tyrimo metu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Å¡ių asmenų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, tiek J.

L., M. N., tiek M. G. buvo nurodę, kad vykdė ardymo darbus, kuriuos prašė atlikti (duomenys neskelbtini) direktorius M. Ž., jis darbams ir vadovavo, pagal susitarimÄ jiems už dienÄ turėjo bÅ«ti mokama po 20 eurų, darbams atlikti buvo duotas Å¡almas, pirÅ¡tinės, laužtuvas. J. L. buvo teigęs, kad dirbo kasdien nuo 8.30 val. iki 16 val. IÅ¡ M. G. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis dirbo nuo 8 val. iki 17 val., darbams atlikti dar buvo gavęs ir kÅ«jį. M. N. taip pat raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime buvo nurodęs, jog jo darbo diena buvo nuo 7.30 val. iki 16.30 val.

Kaip pastarasis nurodė teismui, tuo atveju jei į darbÄ bÅ«tų atėjęs vėliau, gal bÅ«tų už darbÄ gavęs mažiau pinigų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aukščiau aptartas liudytojų nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas Darbo inspekcijos pareigÅ«nas M. L., atlikęs patikrinimÄ Ä¯vykio vietoje, nurodydamas, kad asmenys dirbo su laužtuvais, vykdė griovimo darbus, jie nurodė, kad juos samdė (duomenys neskelbtini) direktorius, asmenims buvo nurodyta, kÄ dirbti, atvažiuodavo jų patikrinti, darbui buvo duotos priemonės, jaunesni vyrai teigė, kad dirba už 20 Eur per dienÄ , o vyresnis - kad jam atlygį moka mediena.Aptartos aplinkybės rodo, kad J.

L., M. N. ir M. G. įvykio metu buvo pradėję dirbti realiai, o tarp Å¡ių asmenų ir M. Ž. buvo susiklostę santykiai kaip tarp darbdavio ir nelegalių darbuotojų. Å iuo atveju matyti, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojams susitarus. Teisminio nagrinėjimo metu nei M. Ž., nei M. N. ar J. L. neneigė, kad buvo aptartas bÅ«simas darbas, asmenims buvo nurodyta, kÄ reikės atlikti, t.y. nugriauti pastatÄ . Vienas iÅ¡ esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas.

Tai reiÅ¡kia, kad dirbantis asmuo vykdo tam tikrÄ rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtÄ darbo funkcijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2744/2011). Kaip rodo bylos medžiaga, Å¡iuo konkrečiu atveju J. L., M. N. ir M. G. buvo paskirta atlikti konkrečias užduotis, t. y. jie atliko pagalbinius ardymo – demontavimo darbus – griovė pastatÄ . Bylos aplinkybės rodo ir tai, kad tarp M. Ž. ir J. L., M. N. bei M. G. buvo susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai, t.y. asmenims leido dirbti bÅ«tent M.

Ž., pastarasis darbuotojams nurodė, kÄ ir kaip reikia daryti, kaip teigė pats M. Ž., jis pasakė, kad reikia iÅ¡rÅ«Å¡iuoti atliekas, Å¡iukÅ¡les dėti į konteinerį, sklypas turi bÅ«ti Å¡varus. Nagrinėtinu atveju matyti, kad M. Ž. suteikė Å¡iam darbui priemones (Å¡almus, pirÅ¡tines) bei įrankius (laužtuvÄ , plaktukÄ , kopėčias, viniatraukį, kÅ«jį). Teismas taip pat pažymi, kad pats M. Ž., aiÅ¡kindamas įrankių suteikimo aplinkybes, nebuvo nuoseklus, vienok jis teigė, kad J.

L. atsinešė visas savo darbo priemones ir įrankius, vėliau jau jis pripažino, kad darbams dirbti atvežė savo laužtuvÄ . Tuo tarpu tiek iÅ¡ J. L., tiek M. N. ir M. G. paaiÅ¡kinimų matyti, kad priemones ir įrankius jiems suteikė darbdavys, savo nieko neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad kaip pažymėjo teisme liudytojais apklausti M. N., M. L., tokių darbų atlikti apskritai nebÅ«tų buvę galimybių neturint įrankių. Nagrinėtinu atveju matyti ir tai, kad J. L., M. N. ir M. G. visus darbus dirbo bÅ«tent darbdavio M.

Ž. naudai, nes byloje esanti 2016-07-20 subrangos darbų sutartis rodo, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi sutartį atlikti griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-196-530/2015).

Analizuojamu atveju J. L., M. N. ir M. G. pakluso darbo organizavimo nurodymams, dirbo nurodytas darbo valandas ir atliko rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas – atliko jiems nurodytus pagalbinius griovimo darbus. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti ir tai, kad J. L., M. N. ir M. G. darbas buvo kontroliuojamas. Kaip teisme teigė J. L. ir M. N. E. B. atvažiuodavo kelis kartus per dienÄ ir pažiÅ«rėdavo, kÄ jie daro. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) darbų vadovu dirbantis E. B., bet ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.Be to, J.

L., M. N. ir M. G. atliekamam darbui yra nustatytas ir atlygintinumo požymis. Kaip teigė teisme liudytojais apklausti J. L. ir M. N. jie apsitarė, kad bus taikomas 20 eurų atlygis už dienÄ . IÅ¡ M. G. paaiÅ¡kinimo taip pat matyti, kad su juo buvo tartasi dėl 20 eurų už dienÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad nors M. Ž. teismui kėlė versijÄ , kad buvo tartasi, jog J. L. gaus ne mažiau kaip 20 Eur per dienÄ , kadangi terminas darbams buvo duotas 10 dienų, jei bÅ«tų atlikęs greičiau, bÅ«tų gavęs daugiau nei 20 Eur per dienÄ , bet čia atlyginimas buvo žadėtas vėliau, kai jau pasiims medienÄ , M.

G. ir M. N. buvo pažadėta, kad gaus po 200 Eur, terminas 10 dienų nugriauti pastatÄ , tuo tarpu anksčiau iÅ¡mokėtus pinigus M. Ž. įvardino kaip Å¡iems asmenims suteiktÄ paskolÄ , tačiau tokiÄ M. Ž. pozicijÄ teismas vertina kaip gynybinę, nes jos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai, byloje esantys asmenų paaiÅ¡kinimai bei teisme duoti parodymai patvirtina, kad su asmenimis - M. N. ir M. G. - buvo tartasi dėl 20 eurų užmokesčio už dienÄ , su J. L. – dėl užmokesčio mediena. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu M.

Ž. teigė, kad tarp jo, J. L., M. N. ir M. G. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atribojo civilinius teisinius santykius (LR CK) nuo darbo teisinių santykių (LR DK) skiriamaisiais bruožais. LR CK XXXIII skyrius „Ranga“ (6.644 - 6.671 str.) numato civilinius rangos teisinius santykius tarp Å¡alių (užsakovo ir rangovo). Rangos sutartyje užsakovas ir rangovas gali sulygti, kad rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

Taip pat numatyta alternatyvi galimybė sutarti, kad sulygta užduotis gali būti atliekamas rangovo medžiagomis ir priemonėmis (6.647 str.) arba užsakovo medžiagomis (6.648 str.), tačiau užsakovas negali rangovui suteikti patalpų, priemonių, įrangos, kadangi tai priskirtina darbdavio pareigoms (LR DK 93 str.) sudarant darbo sutartis su darbuotojais. Taip pat darbo funkcija yra apibrėžiama rūšiniais požymiais, o rangos – individualiais požymiais. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tiriamu laikotarpiu, t.y. 2016 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis, tarp M.

Ž. ir J. L., M. N. bei M. G. nebuvo pasiraÅ¡yta jokių rangos sutarčių. Dar vienas skiriamasis bruožas, apibrėžiantis, jog nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai – darbo atlikėjai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡kais. Tokia iÅ¡vada daroma todėl, kad darbÄ organizavo M. Ž., jis nurodė darbus, kada juos reikia padaryti, pats ir per E. B. kontroliavo darbų atlikimo tvarkÄ , suteikė darbo priemones ir įrankius, rÅ«pinosi dirbančių asmenų saugumu, kas rodo visų Å¡ių asmenų, tame tarpe ir M.

N., kuris turėjo individualios veiklos pažymÄ , pavaldumÄ M. Ž.. Be to, prie pagrindinių skiriamųjų bruožų priskiriamas ir darbo atlyginimas, kuris buvo sutartas tarp Å¡alių. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau jie nebuvo oficialiai įforminti, todėl J. L., M. N. ir M. G. darbas (duomenys neskelbtini) pagrįstai vertintas kaip nelegalus, o M. Ž. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį.M.

Ž. teisminio nagrinėjimo metu nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , dėl savo veiksmų nesigailėjo, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 413 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :M.

Ž. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje, skirti po 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų dydžio baudÄ už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį darbuotojÄ , iÅ¡ viso – 2604 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturių eurų) dydžio baudÄ .Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                     Ilona Jakubėnienė