2783dfbd-6b79-45d9-b9ef-995acda8ddbd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1049-577/2015                            (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07081-2014-2)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.;44.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. sausio 6 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ribotos atsakomybės bendrovės „Daedalic Entertainment“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ribotos atsakomybės bendrovės „Daedalic Entertainment“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas ribotos atsakomybės bendrovė Daedalic Entertainment kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 966 Lt turtinei žalai ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad jis yra kompiuterinio žaidimo Deponia, išleisto 2012 m. spalio 12 d., kompiuterių programos turėtojas. Laikotarpiu nuo 2014-01-18 iki 2014-02-03 interneto paslaugų tiekėjo, t. y. atsakovo, vartotojai net 12 kartų neteisėtai per „peer 2 peer“ internetinius tinklus įvykdė prisijungimus ir siuntė kompiuterinio žaidimo Chaos on Deponia kopijas be ieškovo sutikimo; laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2014-01-07 interneto paslaugų tiekėjo – atsakovo vartotojai du kartus neteisėtai per „peer 2 peer“ tinklus įvykdė prisijungimus ir siuntė kompiuterinio žaidimo Deponia kopijas be ieškovo sutikimo.

IeÅ¡kinio parengimo dienÄ vienas vienetas kompiuterinio žaidimo Chaoso on Deponia kainuoja 19,99 eurų arba 69 Lt, o vienas vienetas žaidimo Deponia kainuoja 19,99 eurų arba 69 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, kompiuterinio žaidimo Deponia ir Chaoso on Deponia prisijungimai, siuntimai, dalinimasis „peer 2 peer“ interneto tinkluose ir tuo pačiu atgaminimai pažeidžia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. įtvirtinto autorių teisių objekto – kompiuterių programų autoriaus ir autoriaus teisių turėtojo – interesus bei yra neteisėti, todėl ieÅ¡kovui padaryta turtinė ir neturtinė žala.

IeÅ¡kovo teigimu, kompiuterio programos atgaminimas, persiunčiant juos per „peer 2 peer“ internetinius tinklus, kurie įvyko dėl atsakovo teikiamų interneto paslaugų vartotojų kaltės buvo atliktas iÅ¡vengiant autorinio atlyginimo mokėjimo, todėl pažeidė autorių teises. Dėl neteisėto kompiuterio programos siuntimo, ieÅ¡kovo teigimu, jis prarado net 828 Lt pajamų, kÄ sudaro 69 Lt vieno kompiuterinio žaidimo Chaops on Deponia kaina, padauginus iÅ¡ 12 prisijungimų skaičiaus, taip pat 69 Lt žaidimo Deponia kainÄ padauginus iÅ¡ dviejų prisijungimų skaičiaus.

Tai, ieÅ¡kovo nuomone, pripažintina žalos padarymu jam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. prasme, todėl padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta. Neteisėtas kopijų darymas „peer 2 peer“ internetinių tinklų pagalba pakenkė ieÅ¡kovo reputacijai ir geram vardui, nes neatlygintinas intelektinės veiklos metu sukurtų kÅ«rinių pasisavinimas ir naudojimas paÅ¡alina galimybę ieÅ¡kovui parduodant produktÄ atgauti lėšas, įdėtas kompiuterinių programų sukÅ«rimui, paÅ¡alina galimybę gauti pelnÄ , menkina autorinio kÅ«rinio vertingumÄ , yra nesÄ Å¾iningas ir savanaudiÅ¡kas.

IeÅ¡kovas teigė, kad jam neprieinama informacija, kokie konkretÅ«s fiziniai ar juridiniais asmenys yra ieÅ¡kinio priede Nr. 7 ir priede Nr. 10 nurodytų interneto IP adresų naudotojai, nes Å¡iuo atveju jiems taikytini duomenų apsaugos įstatyminiai apribojimai. Atsakovei atskleidus jos teikiamų interneto paslaugų pagalba pažeidimus įvykdžiusių asmenų – paslaugų vartotojų tapatybes, ieÅ¡kovas žalos atlyginimo reikalavimÄ galimai koreguos, pakeisdamas atsakovus. Jeigu atsakovas, sudarydamas vieÅ¡Ä sias sutartis su jo teikiamų interneto paslaugų vartotojais neįtvirtino sÄ lygos dėl imperatyvios teisės normose įtvirtintų pažeidimų uždraudimo vartotojams naudojantis interneto paslaugomis, tuomet civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 4 d. taikytina ir žalos atlyginiams priteistinas iÅ¡ atsakovo.Atsakovas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ieÅ¡kinio nepripažino, nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, susijusių su kompiuterinio žaidimo persisiuntimu, platinimu, kopijavimu ir kt., kuriais bÅ«tų padaryta žala ieÅ¡kovui.

Pažymėjo, kad kompiuterinius žaidimus parsisiuntė, kopijavo ir platino ne atsakovas, o tretieji asmenys – interneto paslaugų vartotojai, todėl vartotojai turi atsakyti už veiksmus, kuriais galimai jie pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 2 d. 1 p., 15 str. 1 d. 1 p., 15 str. 2 d. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokios jo kaltės, kuri pasireikÅ¡tų tyčia ar neatsargumu, bei priežastinio ryÅ¡io, kuris sietų atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ su žala.

Atsakovas tvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatas jo teikiamos elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų. Atsakovas savo vartotojams siunčia tik signalus ir neatsako už vartotojo informacijos turinį bei nekontroliuoja šio turinio taip pat neatsako už tai, kokias programas vartotojas naudoja, kokios programos yra instaliuotos vartotojo kompiuteryje.

Taip pat atsakovas nurodė, kad pagal atsakovo ir vartotojų sudarytos „Elektroninių ryÅ¡ių paslaugų tiekimo sutarties“ bendrųjų sÄ lygų 3.2.8 punktÄ vartotojas įsipareigoja naudotis paslaugomis tik teisėtiems tikslams, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pagal sutarties 3.2.10 punktÄ vartotojas įsipareigoja nenaudoti paslaugų Lietuvos Respublikos įstatymų draudžiamai veiklai arba kitiems tikslams, kurie gali pažeisti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus; pagal sutarties 9.8 punktÄ vartotojas visiÅ¡kai atsako už bet kokios informacijos, kuriÄ jis teikia ir (arba) gauna naudodamasis paslaugomis, turinį, įskaitant teisės aktų reglamentuojančių intelektinę nuosavybę, asmens duomenų apsaugÄ , reklamos paslaugų teikimÄ ir t. t.

Pagal sutarties 9.9 punktÄ , vartotojas visiÅ¡kai atsako už savo ir kitų asmenų, kurie naudojasi teikiamomis paslaugomis, veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo nuomone, jis negali atsakyti už tuos veiksmus, kuriuos atliko pats vartotojas ar kiti asmenys, naudodamiesi atsakovo teikiama paslauga. Atsakovas neatsako už tai, kokiomis programomis vartotojai dalinasi ar keičiasi su kitais asmenimis ir kokiu turiniu jis pats disponuoja, keičiasi ar dalinasi su kitais asmenimis. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis neteikia P2P paslaugų.

Be to, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, jog kompiuteriniai žaidimai kainuoja 19,99 euro ar 69 Lt. II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, nes konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas tinkamai nenurodė jo teisės pažeidimo mechanizmo, t. y. kompiuterio programos, kurios autorių teisių turėtoju yra ieÅ¡kovas, atsisiuntimo bÅ«do, Å¡ios programos buvimo vietos, iÅ¡ kurios programa buvo neteisėtai siųsta ir kitų minėtos kompiuterio programos neteisėto platinimo bei naudojimo duomenų, o, nesant aiÅ¡kaus kompiuterio programos platinimo, kopijavimo ir naudojimo mechanizmo, nėra galimybės identifikuoti ir visų programos platinime dalyvavusių asmenų bei Å¡ios programinės įrangos naudojimo fakto.

Taip pat pirmos instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kinyje nurodytos kompiuterio programos įdiegtos atsakovo teikiamų paslaugų vartotojų kompiuteriuose. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog atsakovas, kaip interneto ryÅ¡io prieigos paslaugų tiekėjas, nėra atsakingas už vartotojų veiksmus ir interneto ryÅ¡iu teikiamos informacijos turinio atitikimÄ galiojantiems teisės aktams. Pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas su vartotojais interneto prieigos tiekimo sutartis, susitarė su vartotojais dėl vartotojų visiÅ¡kos atsakomybės už interneto tinklais tiekiamos informacijos turinio atitikimÄ galiojančių teisės aktų reikalavimams.

Taip pat pirmos instancijos teismas pabrėžė, kad teismas civiliniame procese nėra įgaliotas tirti ieÅ¡kovo teisės pažeidimų ir nustatyti kaltų asmenų tapatybės. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas jau ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo stadijoje turėjo ketinimÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ ne atsakovu nurodytam asmeniui – AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, o atsakovo teikiamų paslaugų vartotojams, tačiau nesiėmė įstatymų numatytų priemonių kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl kalto asmens nustatymo, pasinaudojant įstatymo reglamentuotomis procesinėmis priemonėmis.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo veiksmai, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį žinomai netinkamam atsakovui, siekiant civilinio proceso kodekso nenumatytomis priemonėmis ir pažeidžiant civilinio proceso principus iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo duomenis, identifikuojančius atsakovo teikiamų paslaugų vartotojų asmenis, vertintini kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl tokie ieÅ¡kovo interesai yra neteisėti ir negali bÅ«ti ginami įstatymo. Be to, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir to, jog jis yra kompiuterinio žaidimo Deponia, iÅ¡leisto 2012-01-27, kompiuterių programos autorinių teisių turėtojas bei kompiuterinio žaidimo Chaos on Deponia, iÅ¡leisto 2012-10-12, kompiuterių programos autorinių teisių turėtojas, ir nuostolių, t. y. jog ieÅ¡kinyje nurodytu kompiuterių programų kopijavimo laikotarpiu minėtų programų rinkos kaina buvo 69 Lt arba 19 EUR už vienetÄ , nepriklausomai nuo programos įsigijimo vietos ir pardavėjo.

III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas ribotos atsakomybės bendrovė Daedalic Entertainment apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, arba bylÄ perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovo nuomone, bylÄ pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, nes atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės iÅ¡imtinai jos turimÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ vieÅ¡osios paslaugos teikimo sutartis atsakovo klientams, kurie atitinkamu laikotarpiu naudojosi nurodytais IP adresais.

Nesant sutarčių su vartotojais, nežinoma, kokios iÅ¡ tikrųjų buvo sutarčių sÄ lygos kiekvienu konkrečiu atveju, todėl, apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas susitarė su vartotojais dėl vartotojų visiÅ¡kos civilinės atsakomybės už internete tinklais tiekiamos informacijos turinio atitikimÄ galiojančių teisės aktų reikalavimams yra visiÅ¡kai nepagrista bylos medžiaga. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas sprendime pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų, t.y. atsakovų klientų, vienokių ar kitokių teisių ir pareigų, tačiau į bylÄ atsakovo klientai nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis.

Teigia, kad Å¡ios bylos ypatumas tas, kad pažeidimas nustatytas internetinėje erdvėje ir pagristas technologine prasme Lietuvoje dar naujais, todėl visuotinai nežinomais bei specifiniais irodymais, tačiau pirmos instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių, kad įvertintų Å¡iuos įrodymus, juos nepagrįstai atmetė nesiaiÅ¡kindamas jų surinkimo ir užfiksavimo mechanizmo. Apelianto įsitikinimu, teismo specialių žinių neturėjimas ir negalėjimas įvertinti internetinių technologijų sandaros negalėjo bÅ«ti pagrindu tokiems įrodymams besÄ lygiÅ¡kai atmesti, o nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tina skirti ekspertizę.

IeÅ¡kovas nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovo netinkamumo Å¡ioje byloje, nes kompiuterinio žaidimo Deponia ir Chaos on Deponia kopijų darymÄ užfiksuojančių įrodymų duomenyse nurodytas interneto paslaugų teikėjas - atsakovė. IeÅ¡kovas pažymi, kad bÅ«tent atsakovas disponuoja visais IP adresais savo nuožiÅ«ra, todėl nepateikus paneigiančių duomenų ir irodymų, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintais IP adresais naudojasi konkretÅ«s fiziniai ar juridiniai asmenys, turėtų bÅ«ti preziumuojama, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu pažeidimus padarė atsakovas, kurio iÅ¡imtinėje dispozicijoje yra Å¡ie ir daugybė kitų IP adresų.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovas pažeidė elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėjo neutralumo internetu perduodamo turinio atžvilgiu principÄ , todėl už bÅ«tent tokius veiksmus iÅ¡ jo priteistina ir neturtinė žala. Tik tuo atveju, jeigu bus byloje iÅ¡reikalauti duomenys, jog atsakovo disponuojami, ieÅ¡kinyje nurodyti IP adresai ir atsakomybė už įstatymų pažeidimÄ sutarties ar kitu teisėtu pagrindu buvo perduoti tretiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims, bÅ«tų galima daryti pagristas iÅ¡vadas apie atsakovo netinkamumÄ .

Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas taip ir nenustatė, kas yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Be to, apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl interneto paslaugų gavėjų asmens duomenų slaptumo ir jų neatskleidimo. Apeliantas tvirtina, kad objektyviam ir vispusiškam šios bylos išnagrinėjimui būtina atlikti šiuos veiksmus:

1) išreikalauti iš atsakovo rašytinius irodymus - interneto paslaugų sutartis atitinkamu laikotarpiu su juridiniais arba fiziniais asmenimis, kurie naudojosi IP adresu (duomenys neskelbtini) IP adresu (duomenys neskelbtini), IP adresu (duomenys neskelbtini) ir IP adresu (duomenys neskelbtini);

2) nuspręsti dėl Å¡ių asmenų įtraukimo i bylÄ trečiaisiais asmenimis;

3) iÅ¡klausius dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, iÅ¡spręsti ekspertizės paskyrimo reikalingumo Å¡ioje byloje klausimÄ bei galimai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iÅ¡vados gavimo byloje klausimÄ ;

4) pakartotinai iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, įvertinant esamus ir naujus irodymus bei tinkamai taikant įstatymus. IeÅ¡kovo įsitikinimu, nei teismas, nei Å¡alių atstovai neturi ir negali turėti kompetencijos profesionaliai įvertinti techninių ir technologinių duomenų, o pirmos instancijos teismo samprotavimai apie juos yra tik nepagrįstos prielaidos.Atsakovas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei ieÅ¡kovui skirti baudÄ už nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimÄ , kadangi jis buvo pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovas tvirtina, kad jo teikiamos elektroninių ryÅ¡ių paslaugos neapima elektroninių ryÅ¡ių tinklais ar naudojant elektroninių ryÅ¡ių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, taip pat jis neatsako už tai, kokias programas vartotojas naudoja, kokios programos yra instaliuotos vartotojo kompiuteryje, kokiomis programomis vartotojas dalinasi ir keičiasi su kitais vartotojais ir kokiu turiniu jis pats disponuoja, keičiasi ar dalinasi su kitais vartotojais.

Atsakovas pabrėžia, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytos kompiuterio programos įdiegimo fakto atsakovo teikiamų paslaugų vartotojų kompiuteriuose, ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais yra tik užfiksuotas siuntimo faktas, tačiau pats siuntimo faktas negali patvirtinti, kad tokios programos buvo įraÅ¡ytos kompiuterių kietuosiuose diskuose, o neįraÅ¡ius programos į kietÄ jį diskÄ , ja paprasčiausiai negalima naudotis. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovo su apeliaciniu skundu teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti ir pirmos instancijos teismui, todėl jie nepriimtini.

Atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybÄ , kuriai ne kartÄ jis yra teikęs duomenis apie savo vartotojus. Atsakovui nesuprantamas ieÅ¡kovo kaltinimas tuo, kad jis pažeidė elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėjo neutralumo internetu perduodamo turinio atžvilgiu principÄ , kurio neįtvirtina jos teisės aktas. Kadangi ieÅ¡kovas dar ieÅ¡kinio padavimo stadijoje turėjo ketinimÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ ne atsakovui, o atsakovo teikiamų paslaugų vartotojams, ieÅ¡kinio pateikimas netinkamam atsakovui nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ . Kaip neteisėtus veiksmus, sÄ lygojusius žalÄ , ieÅ¡kovas nurodo atsakovo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ vartotojų prisijungimÄ per Peer 2 Peer (toliau – P2P) sistemÄ ir siuntimÄ ieÅ¡kovo sukurtų kompiuterinių programų, į kurias autorinės teisės priklauso ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-18 iki 2014-02-03 atsakovo vartotojai net 12 kartų neteisėtai per P2P internetinius tinklus įvykdė prisijungimus ir siuntė kompiuterinio žaidimo Chaos on Deponia kopijas be ieÅ¡kovo sutikimo; laikotarpiu nuo 2014-01-06 iki 2014-01-07 interneto paslaugų tiekėjo – atsakovo vartotojai, du kartus neteisėtai per P2P tinklus įvykdė prisijungimus ir siuntė kompiuterinio žaidimo Deponia kopijas be ieÅ¡kovo sutikimo. IeÅ¡kinio parengimo dienÄ vienas vienetas kompiuterinio žaidimo Chaoso on Deponia ir Deponia kainavo po 19,99 eurų arba 69 Lt.

Kompiuterio programos atgaminimas, persiunčiant juos per P2P internetinius tinklus, kurie įvyko dėl atsakovo teikiamų interneto paslaugų vartotojų kaltės buvo atliktas iÅ¡vengiant autorinio atlyginimo mokėjimo, todėl pažeidė autorių teises ir, pasak ieÅ¡kovo, sÄ lygojo jam 828 Lt pajamų praradimÄ . Tuo tarpu atsakovas kategoriÅ¡kai tvirtina, kad kompiuterinius žaidimus persisiuntė, kopijavo ir platino ne atsakovas, o tretieji asmenys – interneto paslaugų vartotojai, todėl vartotojai ir turi atsakyti už galimai neteisėtus savo veiksmus.

Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, arba bylÄ perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas vieninteliu argumentu, kad nebuvo atskleista ginčo esmė: a/ buvo atsisakyta iÅ¡reikalauti iÅ¡imtinai atsakovo disponuojamus raÅ¡ytinius įrodymus; b/ buvo nepagrįstai atmesti technologine prasme naujos rÅ«Å¡ies įrodymai, nesikreipiant į specialių žinių turinčius ekspertus; c/ nebuvo nustatytas tinkamas atsakovas; d/ nebuvo atribotos privataus asmens civilinės teisės nuo vieÅ¡osios teisės pažeidimo.

Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kylančios iš autorių teisių pažeidimo, atlyginimo. Šiuo atveju šalių teisinius santykius reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), bet ir specialieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau - ATGTĮ), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau - ADTAĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau - ERĮ) ir Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas (toliau - IVPĮ).Ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl autorių teisių pažeidimo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, kaip prieigos prie interneto tiekėjui, kurio vartotojai, pasak ieÅ¡kovo, neteisėtai per P2P internetinius tinklus vykdė prisijungimus ir neteisėtai siuntė kompiuterinių žaidimų Deponia ir Chaoso on Deponia kopijas be ieÅ¡kovo sutikimo ir nemokėdami jokio autorinio mokesčio. Minėtų kompiuterio programų neteisėto siuntimo faktÄ ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kovo ir ribotos atsakomybės bendrovės „Baseprotect“ sudaryta autorių teisių pažeidimų P2P internetiniuose tinkluose monitoringo sutartimi, tačiau Å¡ios sutarties į bylÄ nepateikė, taip pat į bylÄ nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tai, jog ieÅ¡kovo nurodyta ribotos atsakomybės bendrovės „Baseprotect“ sukurta programa prisijungimams internete nustatyti yra skirta ir atlieka ieÅ¡kovo nurodytÄ funkcijÄ , be to, iÅ¡ bylos medžiagos apskritai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovo pasamdyta bendrovė tvarkė Lietuvos Respublikos asmenų duomenis.

Taip pat ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimÄ , į bylÄ pateikė lenteles, iÅ¡ kurių matyti interneto protokolo adresai (toliau – IP), prisijungimo prie interneto laikas, data ir failo pavadinimas. Å ie duomenys, ieÅ¡kovo teigimu, buvo užfiksuoti ribotos atsakomybės bendrovės „Baseprotect“ sukurta programa prisijungimams internete nustatyti. Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad minėtose lentelėse nenurodytas jų sudarytojas, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys lentelėse nurodytų duomenų tikrumÄ , todėl vien dėl to minėti įrodymai vertintini kritiÅ¡kai.

CK 6.246-6.249 str. yra numatytos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti. BÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat kaltė. ŽalÄ padariusio asmens kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (CK 6.248 str.1 d.), tačiau kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo, t.y. ieÅ¡kovas. CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu.

Sutiktina su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir galimai jo patirtos žalos. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad atsakovas yra elektroninių ryÅ¡ių tinklų ir elektroninių ryÅ¡ių paslaugų tiekėjas, t.y. interneto ryÅ¡io prieigos paslaugų teikėjas, kuris pagal sutartis sudaromas su vartotojais teikia jiems prieigÄ prie interneto. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas teikia P2P paslaugas vartotojams ar paslaugų gavėjams.

Pagal IVPÄ® 12 str. paslaugų teikėjas neatsako už paslaugų gavėjų perduodamÄ informacijÄ , jeigu paslaugos teikėjas:

a) neinicijuoja informacijos perdavimo;

b) neparenka perduodamos informacijos gavėjo;

c) neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos. Pagal ERĮ 3 str. 15 d. elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų. Pažymėtina, kad atsakovas savo vartotojams siunčia tik signalus ir neturi pareigos atsakyti už vartotojo informacijos turinį bei nekontroliuoja šio turinio. Atsakovas taip pat neatsako už tai, kokias programas vartotojas naudoja, kokios programos yra instaliuotos jo kompiuteryje.

ERĮ 65 str. 1 d. yra nurodoma, jog elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonementams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena iš šių duomenų kategorijų neapima interneto turinio kontrolės. Ši ERĮ 65 str. 1 d. nuostata nėra taikoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms duomenų kategorijoms.

ERĮ 65 str. 2 d. yra nurodomos duomenų kategorijos, kurios yra privalomos išsaugoti siekiant tirti ar atskleisti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tačiau net ir šios duomenų kategorijos neapima interneto turinio kontrolės, kadangi ERĮ 1 priede nurodomos tokios saugomos duomenų kategorijos: duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti, duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti, duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti, duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti, duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti, duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog pagal tipines atsakovo ir jo vartotojų sudarytas paslaugų teikimo sutartis (sutarties 3.2.8, 3.2.10, 9.9 punktai) klientas įsipareigoja naudotis paslaugomis tik teisėtiems tikslams, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, nenaudoti paslaugų Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamai veiklai ar kitiems tikslams, kurie gali pažeisti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, be to, vartotojas, pasirašydamas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį, įsipareigoja visiškai atsakyti už savo ir kitų asmenų, kurie naudojasi teikiamomis paslaugomis, veiksmus.

Taigi atsakovas, sudarydamas su vartotojais interneto prieigos tiekimo sutartis, susitarė dėl vartotojų visiÅ¡kos atsakomybės už interneto tinklais tiekiamos informacijos turinio atitikimÄ galiojančių teisės aktų reikalavimams. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas, kaip internetinės prieigos tiekėjas, gali bÅ«ti laikomas atsakingu už savo vartotojų neteisėtus veiksmus.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad atsakovas teikia už užmokestį elektroninių ryÅ¡ių paslaugas vartotojams, t.y. siunčia signalus, ir neatsako už tai, kokias programas vartotojas naudoja, kokios programos yra instaliuotos vartotojo kompiuteryje, kokiomis programomis vartotojai dalijasi ar keičiasi su kitais vartotojais ir kokiu turiniu jis pats disponuoja ar dalinasi su kitais vartotojais, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė už vartotojų veiksmus ir interneto ryÅ¡iu teikiamos informacijos turinio atitikimÄ galiojantiems teisės aktams.Taip pat ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl to, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo jo turimus duomenis, t.y. interneto paslaugų sutartis atitinkamu laikotarpiu su juridiniais arba fiziniais asmenimis, kurie naudojosi IP adresu (duomenys neskelbtini), IP adresu (duomenys neskelbtini), IP adresu (duomenys neskelbtini) ir IP adresu (duomenys neskelbtini).Å io klausimo kontekste pažymėtina, kad ADTAÄ® 2 str. 1 d. apibrėžia, jog asmens duomenys tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui bÅ«dingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultÅ«rinio ar socialinio pobÅ«džio požymiai.

IP adresas ADTAÄ® 2 str. 1 d. prasme yra laikomas asmens duomenimis, tai yra informacija, susijusia su fiziniu asmeniu duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, o IP adreso ar su Å¡iuo adresu susijusių kitų asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenims yra laikomas asmens duomenų tvarkymo veiksmu. Elektroninių ryÅ¡ių tiekėjų tvarkomų elektroninių ryÅ¡ių duomenų saugojimÄ ir atskleidimÄ reglamentuoja ERÄ® bei ADTAÄ®. Taigi asmens duomenų tvarkytojas duomenis tretiesiems asmenims gali perduoti tik įstatymo nustatyta tvarka.

Asmens duomenų, įskaitant IP adresų, tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių reikalavimus, t.y. asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto tvarkymo kriterijų. ADTAĮ 30 str. l d. numato, kad duomenų valdytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

Atsakovas gali pateikti turimus duomenis tik teisėsaugos institucijų reikalavimu, kitoks duomenų atskleidimas prieÅ¡tarautų teisės aktų reikalavimams ir pažeistų atsakovo teikiamų paslaugų vartotojų teises į jų asmens duomenų slaptumÄ .Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad civiliniame procese teismas nagrinėja bylÄ ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų ribose, taip pat tų asmenų, kuriems pareikÅ¡ti ieÅ¡kovo reikalavimai, atžvilgiu. AtsakovÄ privalo nurodyti ieÅ¡kovas. CPK 45 str. 1 d. numatyta, kad teismas vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, gali pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, tačiau toks praÅ¡ymas bylos nagrinėjimo metu pareikÅ¡tas nebuvo.

Pastebėtina, kad pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad, atsakovui atskleidus jo teikiamos interneto paslaugos pagalba pažeidimus įvykdžiusius asmenis – paslaugų vartotojų tapatybę, ieÅ¡kinys bus tikslinamas pakeičiant atsakovus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad ne atsakovas, o bÅ«tent vartotojai pažeidė jo teises ir interesus bei kad bÅ«tent jie už tokius savo veiksmus ir turi atsakyti. Nagrinėjamu atveju pats ieÅ¡kovas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ kaip internetinės prieigos tiekėjui, kurio vartotojai galimai neteisėtai naudojosi jo autoriniu kÅ«riniu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ieškovo veiksmai, pareiškiant ieškinį žinomai netinkamam atsakovui, siekiant civilinio proceso kodekso nenumatytomis priemonėmis ir pažeidžiant civilinio proceso principus išreikalauti iš atsakovo duomenis, identifikuojančius atsakovo teikiamų paslaugų vartotojų asmenis, laikytini piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, todėl tokie ieškovo interesai yra neteisėti ir negali būti ginami įstatymo.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė teikti ieÅ¡kovui informacijÄ apie jo teikiamų paslaugų vartotojų asmens duomenis, toks atsakovo elgesys yra teisėtas ir negali sÄ lygoti jam civilinės atsakomybės.Nenustačius minėto atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kinys AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atžvilgiu atmestinas ir pažymėtina, kad teismas civiliniame procese nėra įgaliotas tirti ieÅ¡kovo teisės pažeidimų ir nustatyti kaltų asmenų tapatybės.Konstatavus, jog ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, spręstina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiÅ¡kai nebereikÅ¡mingi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).             Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę bei neturtinę žalÄ už autorių teisių pažeidimÄ , kadangi nenustatytos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos. Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų naujų raÅ¡ytinių įrodymųNaujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 str.). Akivaizdu, jog su apeliaciniu skundu pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmos instancijos teismui, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktų įrodymų nevertina ir neaptarinėja.

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Teisėja                                                                                    Jadvyga Mardosevič             Â