2024-08-07 Nr. AB-11559-4-52-3-00104-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2273-662/2024

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00104-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M., jo atstovei advokatei Simonai Jašmotaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2024 m. liepos 21 d. teikimu Nr. 21-7K-1005 (toliau – ir teikimas), prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 19 d. sulaikytas (duomenys neskelbtini) vietovėje, kadangi neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos ir su savimi neturėjo teisėtą buvimą patvirtinančio dokumento. Užsienietis 2024 m. liepos 20 d. buvo perduotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. Siekiant išsiaiškinti Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti jį ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis perduotas VSAT Užsieniečių registracijos centrui. Nustatyta, kad minėtas asmuo 2024 m. vasario 19 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, 2024 m. vasario 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės bei apgyvendino jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Tačiau 2024 m. liepos 19 d. Užsienietis išėjo iš URC ir negrįžo, nors buvo informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos kol jo prieglobsčio procedūra nėra išspręsta. Teikime teigiama, kad Užsieniečio veiksmai bei paaiškinimai leido daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra, visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių teritorijoje. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, suteikiančią teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, jis bandys pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu. Šiuo atveju alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo leidimo – būtų pakankama ir leidžianti pasiekti tikslus.

3. Užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikimas suprantamas, su teikimu nesutiko, nes nenori, kad būtų apribotas jo laisvas judėjimas. Jo atstovė advokatė, atsižvelgdama į M. M. poziciją, išsakė nuomonę, kad nereikėtų riboti M. M. judėjimo laisvės.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. liepos 21 d. sprendimu tenkino teikimą – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. M. M. 2024 m. vasario 19 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą,

5.2. Užsienietis 2024 m. vasario 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės bei apgyvendino jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas.

5.3. Užsienietis 2024 m. liepos 19 d. išėjo iš URC ir negrįžo.

6. Teismas nurodė, kad Užsienietis buvo informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos kol jo prieglobsčio procedūra nėra išspręsta, tačiau bandė pažeidžiant ES teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares. Jo veiksmai akivaizdžiai parodė, kad jis gali pasislėpti, ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, nustatyti motyvus, priimti bei įvykdyti sprendimą.

7. Užsieniečio veiksmai bei paaiškinimai teismui leido daryti išvadą kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, viena kurių yra laisvo judėjimo galimybė), visais įmanomais būdais bando likti ES valstybių narių teritorijoje. Byloje nebuvo aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant užsieniečiui judėjimo laisvės, taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigė rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, suteikiančią teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, jis bandys pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra taikoma pagrįstai, jeigu ji yra proporcinga siekiamiems tikslams – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti sprendimą prieglobsčio procedūroje ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo leidimo – būtų pakankama ir leidžianti pasiekti minėtus tikslus. Atsižvelgdamas į tai, bei užsieniečio elgesį, teismas pateiktą teikimą tenkino skirdamas Užsieniečiui apgyvendinimą URC trims mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl prieglobsčio byloje.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 21 d. sprendimą, URC teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Nagrinėjamoje situacijoje Užsienietis yra laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio ribose, kuris yra aptvertas tvora, ir atribotas nuo likusios URC teritorijos, be teisės laisvai judėti visoje URC teritorijoje, t. y., jam iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose: jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima.

10.2. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, itin gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodo daugiau tokios klaidos nebekartosiąs, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Užsieniečio nuomone, nėra pagrindo jam taikyti tokią griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Jo nuomone, įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, laikytina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl jo sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. URC atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

12.1. Bylos duomenimis, daktiloskopavus Užsieniečio pirštų atspaudus, buvo nustatyti 4 sutapimai su kitais EURODAC įrašais. Užsienietis 2023 m. balandžio 1 d. pateikė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini), tačiau netrukus, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. pateikė dar vieną prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini), iš kurios pagal Dublino III Reglamentą 2024 m. vasario 19 d. buvo grąžintas Lietuvos Respublikai, kuri prisiėmė atsakomybę už šio asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Be to, 2021 m. Užsienietis, būdamas nepilnamečiu, kartu su savo tėvais du kartus bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Užsienietis nėra linkęs laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, prašymo suteikti prieglobstį metu, žinodamas apie prievolę būti prašančiosios valstybės teritorijoje, neteisėtai išvyksta į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jo prašymus, priimti ir įgyvendinti jo atžvilgiu sprendimus. Užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, o prieglobsčio prašymo pateikimas nėra jo pagrindinis tikslas, pažymint tai, kad jis pateikęs prieglobsčio prašymą vienoje ES valstybėje narėje ir nesulaukęs sprendimo neteisėtai išvyko į kitas ES valstybes.

12.2. Užsienietis pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos migracinius įstatymus, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus. Todėl yra pagrindas teigti, jog prieglobsčio prašymo motyvai negali būti nustatyti ir negali būti priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės, kadangi tarptautinės apsaugos prašytojas nesilaiko ES valstybių narių įstatymų, neteisėtai kerta jų vidines sienas, nesistengia įteisinti savo buvimo ES valstybių narių teritorijoje, o imasi visų įmanomų priemonių, kad nebūtų išsiųstas į kilmės valstybę. Yra didelė tikimybė kad, gavęs judėjimo laisvę, Užsienietis pasislėps, todėl akivaizdu, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10 punkte.

12.3. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema ES valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Todėl darytina išvada, kad netaikant bent dalinio Užsieniečio laisvės suvaržymo, yra didelė tikimybė, kad jis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu ES erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu nebus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

12.4. Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą ES valstybę, bei įvertinus jo judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, taip pat tai, jog prieglobsčio byloje nėra priimto sprendimo, negalima teigti, kad pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Asmens byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu Užsieniečio atžvilgiu taikomas apgyvendinimo režimas URC pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 21 d. sprendimo, kuriuo tenkintas URC teikimas ir Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio veiksmai bei paaiškinimai leido daryti išvadą kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, viena kurių yra laisvo judėjimo galimybė), visais įmanomais būdais bando likti ES valstybių narių teritorijoje. Teismo vertinimu, šiuo atveju alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo leidimo – būtų pakankama ir leidžianti pasiekti tikslus. Atsižvelgdamas į tai, bei į užsieniečio elgesį, teismas pareiškėjo pateiktą teikimą tenkino.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, itin gailisi dėl padaryto pažeidimo, nurodo daugiau tokios klaidos nebekartosiąs, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl prašo skirti mažiau jo judėjimo laisvę varžančią priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 14019 str. 1 d. 2 p.).

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja bylos faktines aplinkybes: Užsienietis, būdamas nepilnamečiu, pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. gruodžio 31 d. kartu su savo šeima ir pateikė prieglobsčio prašymą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte (toliau – ir PKP). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. buvo priimta nutartis prieglobsčio byloje (administracinė byla Nr. eA-2932-968/2021) dėl Migracijos departamento 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo nesuteikti Užsieniečiui ir jo šeimai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, bei įsigaliojo ankstesni Migracijos departamento 2020 m. kovo 27 d. sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti vienerius metus. Užsienietis su šeima 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų PKP. Buvimo Lietuvos Respublikoje metu Užsienietis su šeima du kartus bandė neteisėtai išvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau būdavo sustabdomas ir grąžinamas atgal į URC. M. M. 2024 m. vasario 19 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, 2024 m. vasario 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės bei apgyvendino jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis 2024 m. liepos 19 d. išėjo iš VSAT, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) pilietis sulaikytas (duomenys neskelbtini) vietovėje, kadangi neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos ir su savimi neturėjo teisėtą buvimą patvirtinančio dokumento. 2024 m. liepos 20 d. jis buvo perduotas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti jį ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis perduotas VSAT Užsieniečių registracijos centrui. Sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

20. Užsienietis prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nevaržančią jo judėjimo laisvės, t. y. apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

22. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir atliktą jų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Užsieniečio veiksmai (turėdamas galimybę laisvai judėti viso tris kartus (du kartus su šeima ir vieną kartą po grąžinimo iš (duomenys neskelbtini) vienas) bandė išvykti iš Lietuvos) akivaizdžiai parodė, jog jis gali pasislėpti, ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

Užsieniečio veiksmai bei paaiškinimai leido daryti išvadą kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, viena kurių yra laisvo judėjimo galimybė), visais įmanomais būdais bando likti ES valstybių narių teritorijoje (po išsiuntimo ir grąžinimo iš Lietuvos valstybės į kilmės valstybę, Užsienietis pateikė prašymus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio yra pateikęs ir Užsieniečio vyresnis brolis, pas kurį Užsienietis buvo išvykęs, pastarasis prašymas yra (duomenys neskelbtini) nagrinėjamas).

Užsieniečio elgesys nepaneigė rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, suteikiančią teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, jis bandys pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu. Kaip minėta, Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad užsienietis netaikant judėjimo laisvės apribojimo gali neteisėtai išvykti į kitas ES šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

24. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip nurodė pats Užsienietis, nors ir apribotoje teritorijoje, kuri apsupta tvora ir saugoma pareigūnų, tačiau jam suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis teikė prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir jam nebuvo leista to padaryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio argumentai, kad jis neturi galimybės išeiti už bendrabučio teritorijos, yra nepagrįsti.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Įvertinus tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė