2023-02-01 Nr. AB-2876-3-61-3-02750-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-180-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02750-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.34Mr) 7R-4462 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Ministerija, atsakovas) pareiškėjos 2021 m. liepos 16 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. Ž. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14728-1087/2020 pareiškėjos tėvo E. Ž. buvo neterminuotai apribota, pareiškėjai paskirta nuolatinė rūpyba, pareiškėjos rūpintoju paskirtas senelis V. Ž.

3. Pareiškėja teigė, kad pagal įstatymą paveldėjusi visą mirusios motinos turtą, turtines reikalavimo teises, prievoles, įsipareigojimus. Pareiškėjos motina buvo įgijusi reikalavimą 8 000 Eur sumai iš V. P., kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-391-667/2019 (toliau – Nuosprendis) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo patenkintas pareiškėjos motinos civilinis ieškinys ir iš V. P. priteista 1 500 Eur turtinė, 5 000 Eur neturtinė žala bei 1 200 Eur atstovavimo išlaidų. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-579/2019, atmesdamas V. P. apeliacinį skundą, priteisė pareiškėjos motinai 300 Eur atstovavimo išlaidų. 2019 m. rugsėjo 4 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui, pareiškėjos motina įgijo 8 000 Eur skolinį reikalavimą iš V. P.

4. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjos motinai išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-391-667/2019 dėl žalos išieškojimo iš V. P., tačiau žala išieškota nebuvo. Pareiškėja teigia iš motinos turėtų ir po jos mirties tvarkytų dokumentų nustačiusi, kad pareiškėjos motina 2019 m. spalio 28 d. buvo pateikusi prašymą Ministerijai dėl V. P. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (toliau –Įstatymas), prašydama kompensuoti jai 8 000 Eur V. P. padarytą žalą. V. P. jokio turto neturi, antstolių kontorose jo atžvilgiu vykdomas daug vykdomųjų dokumentų, todėl išieškoti žalos iš šio asmens neįmanoma. Ministerija 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (1.34)7R-7451 (toliau – ir Raštas) pranešė, kad prašymas neatitinka įstatymo numatytos formos, dėl to žala nebus kompensuota. Ištaisiusi prašymo trūkumus, pareiškėjos motina turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Ministeriją dėl žalos kompensavimo, tačiau dėl itin blogos sveikatos būklės, gydymosi ligoninėse mirė to nepadariusi.

5. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties pateikė Ministerijai 2021 m. liepos 16 d. prašymą kompensuoti motinai 8 000 Eur V. P. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-391-667/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-579/2019, tačiau Sprendimu Ministerija pareiškėjos prašymo netenkino.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Ministerija netinkamai aiškina ir taiko Įstatymo nuostatas ir nepagrįstai atsisako kompensuoti pareiškėjai jos motinai smurtiniu nusikaltimu ir įsiteisėjusiu Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteistą padarytą žalą.

7. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Ministerijos aiškinimu, jog nagrinėjamuoju atveju taikytina iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo redakcija. Nors nusikaltimas, dėl kurio padarymo V. P. buvo pripažintas kaltu, padarytas 2017 m. rugsėjo 27 d., Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau galiojant naujajai Įstatymo redakcijai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 29, 336 straipsnio 2 dalimi, 335 straipsniu, pareiškėja teigė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., įsiteisėjus Nuosprendžiui, pareiškėjos motina įgijo teisę į žalos atlyginimą ir teisę kreiptis dėl priteistos žalos atlyginimo Įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja paveldėjo mirusios motinos turtą, todėl pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį jai turi būti kompensuota smurtiniu nusikaltimu jos motinai padaryta žala.

8. Pareiškėja pabrėžė, kad jos atveju būtų teisinga taikyti nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančią Įstatymo redakciją ir teigė, kad, net pripažinus, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo redakcija, vis tik šiuo atveju turėtų būti taikoma nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Įstatymo redakcija.

9. Pareiškėja akcentavo, kad jos motina, 2019 m. spalio 28 d. pateikdama prašymą kompensuoti žalą, įgyvendino Įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Prašymas iš esmės atitiko Įstatymo 5 straipsnyje numatytą formą, išskyrus keletą formalių reikalavimų, t. y. buvo surašytas ne pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1R-292 patvirtintą prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą formą (toliau – Įsakymu patvirtintą formą), nebuvo pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, antstolio surašytas aktas, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašyta teisingumo ministro patvirtintos formos pažyma, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Ministerija nepriėmė prašymo formaliais pagrindais nustatydama trūkumus, apie kuriuos pareiškėjos motinai nebuvo pranešta, nes pareiškėja teigia tokių duomenų neradusi po motinos mirties. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį minėtos teisės paveldėjimui pakanka prašymo Ministerijai pateikimo fakto, nes Įstatyme nenurodoma, kad nukentėjusio asmens prašymas būtinai turi būti patenkintas. Pareiškėjos įsitikinimu, mirus motinai ji įgijo teisę ištaisyti prašymo trūkumus ir pateikti reikiamus dokumentus, nes faktas, kad pareiškėjos motina kreipėsi į Ministeriją, reiškia, kad pareiškėjos motinos teisė kreiptis dėl žalos kompensavimo buvo įgyvendinta ir, jai mirus, pareiškėjos teisė į kompensaciją negali būti paneigta.

10. Pareiškėja pažymėjo, kad Ministerija nepateikė duomenų apie pranešimo dėl nustatytų trūkumų įteikimą pareiškėjos motinai, tačiau motina nebūtų turėjusi objektyvių galimybių ištaisyti prašymo trūkumus, kadangi sunkiai sirgo ir ilgą laiką praleido ligoninėse dėl itin prastos sveikatos būklės, o (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai, pareiškėja, kaip vienintelė motinos įpėdinė, gali ištaisyti prašymą ir paveldėti motinai priklausančią kompensaciją.

11. Pareiškėjos vertinimu, tiek pagal galiojančią Įstatymo redakciją, tiek pagal galiojusią iki 2019 m. birželio 30 d., yra visos sąlygos kompensuoti pareiškėjos motinai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

12. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. spalio 28 d. gavo L. Ž. prašymą kompensuoti 8 000 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos ir bylinėjimosi išlaidų, tačiau Raštu prašymas nebuvo patenkintas, kadangi neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr.1R-349 patvirtintos formos reikalavimų – nebuvo nurodyti visi sprendimui dėl žalos kompensavimo priimti būtini duomenys ir pasiūlyta L. Ž. pateikti trūkstamus dokumentus – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą arba antstolio surašytą teisingumo ministro patvirtintos formos pažymą, kad žala neišieškota dėl objektyvių priežasčių.

14. Atsakovas teigė, kad 2021 m. kovo 15 d. gavo pareiškėjos atstovės advokatės S. Ž. prašymą pateikti informaciją apie L. Ž. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (ar toks prašymas buvo pateiktas; jei pateiktas ar buvo įvykdytas; jei prašymas nebuvo pateiktas/įvykdytas, pateikti informaciją kokius dokumentus turėtų pateikti I. Ž., norėdama gauti kompensaciją). 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. (1.34Mr)7R-1482 atsakovas pateikė pareiškėjai atsakymą, pranešė apie gautą L. Ž. prašymą bei nurodžiusi jo netenkinimo priežastis bei tai, kad smurtinis nusikaltimas L. Ž. atžvilgiu buvo padarytas 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl yra taikomos iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos nuostatos. Ministerija pažymėjo, kad L. Ž. nustatytų trūkumų neištaisė, nustatytos formos prašymo nepateikė, be to, Įstatymo nustatyta tvarka teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo yra nepaveldima.

15. Atsakovas pažymėjo, kad L. Ž. savo pirminio prašymo trūkumų neištaisė, nurodytų dokumentų prašymui išnagrinėti nepateikė, todėl teisės į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą neįgijo. Atitinkamai, neatsiradus L. Ž. subjektinės teisės į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensaciją, tokios neegzistuojančios teisės negali paveldėti pareiškėja.

16. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928, įsigaliojusio 2019 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 3 dalimi teigė, kad prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. padarytos nusikalstamos veikos, todėl jis nagrinėjamas vadovaujantis iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusia Įstatymo redakcija. Pagal šios redakcijos Įstatymo nuostatas prašymai kompensuoti smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal smurtinio nusikaltimo padarymo datą, bet ne pagal datą, kada įsiteisėjo teismo sprendimas dėl žalos atlyginimą priteisimo. Pagal nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo dienos, todėl L. Ž. dėl jai padarytos žalos kompensavimo galėjo kreiptis prasidėjus baudžiamajam procesui nelaukdama sprendimo dėl priteistos žalos įsiteisėjimo, t .y. dar iki nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojant Įstatymo redakcijai.

17. Atsakovas akcentavo, kad L. Ž. pateiktas prašymas neatitiko ne tik iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos formos, bet ir turinio reikalavimų, nes L. Ž. 2019 m. spalio 28 d. prašyme nebuvo patvirtinimo, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi, kaip buvo įtvirtinta iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Teisingumo ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr.1R-349 patvirtintos formos 7 punkte reikalaujama nurodyti ne tik ar žala atlyginta už žalą atsakingo asmens, bet ir iš kitų asmenų, nurodytų formos 7.2. – 7.5. ir 7.7. punktuose. Neturėdamas informacijos pagal nurodytus 5 kriterijus, atsakovas neturi galimybių savo iniciatyva jos gauti, todėl netenka galimybės pagal Įstatymo nustatytą tvarką apskaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį, pritaikant iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nurodytus kriterijus. Be to, atsakovas, neturėdamas L. Ž. sutikimo patikrinti prašyme pateiktus duomenis ir gauti reikalingus duomenis apie L. Ž. bei patvirtinimo apie susipažinimą, kad Ministerijai priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, jo nuorašas bus išsiųstas asmeniui, iš kurio teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, negalėjo net pradėti nagrinėti L. Ž. prašymo.

18. Atsakovas pabrėžė, kad L. Ž. prašymas neatitiko iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas reikalingas norint įsitikinti, kad prašymas pateiktas asmens, kuris turi teisę į kompensacijos išmokėjimą. Antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas arba antstolio surašytas teisingumo ministro patvirtintos formos pažyma, kad žala neišieškota dėl objektyvių priežasčių yra būtinas norint įsitikinti, kad priteistos žalos išieškojimas iš už žalą atsakingo asmens yra negalimas bei esant išieškotai tam tikrai žalos sumai, tą sumą atimti iš mokėtinos kompensacijos.

19. Atsakovo vertinimu, dėl išdėstytų esminių trūkumų L. Ž. prašymas negalėjo būti patenkintas, todėl Rašte išdėstytas siūlymas pateikti naują prašymą yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau naują prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turėjo teisę pateikti tik pati L. Ž.

20. Atsakovas nurodė, kad Ministerija Raštą išsiuntė L. Ž. prašyme nurodytu adresu, tačiau negali pateikti duomenų, ar L. Ž. susipažino su minėtu sprendimu, tačiau L. Ž. pakartotinai į Ministerija nesikreipė nei aptariamu, nei jokiu kitu klausimu, todėl, atsakovo nuomone, L. Ž. tenkino Ministerijos sprendimas atsisakyti mokėti kompensaciją.

21. Atsakovas akcentavo, kad Sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, nes pareiškėjai, kaip L. Ž. turto paveldėtojai, nesuteikta teisė teikti prašymo kompensuoti palikėjui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nes neegzistuojanti teisė, negali būti paveldima.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

23. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

23.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. Ž. dukra ir jos turto paveldėtoja pagal Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2020 m. liepos 23 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

23.2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14728-1087/2021 pareiškėjos tėvui E. Ž. neterminuotai apribota tėvų valdžia pareiškėjos atžvilgiu, pareiškėjai nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju paskirtas V. Ž.

23.3. Nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tuo pačiu Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios L. Ž. civilinis ieškinys ir iš V. P. nukentėjusiajai L. Ž. priteista 1 500 Eur turtinė, 5 000 Eur neturtinei žala ir 1 200 Eur atstovavimo išlaidų.

23.4. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-579/2019 Nuosprendį paliko nepakeistą ir priteisė iš V. P. L. Ž. 300 Eur atstovavimo išlaidų.

23.5. L. Ž. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 8 000 Eur išieškojimo iš V. P. pagal Nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-579/2019.

23.6. L. Ž. 2019 m. spalio 25 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydama kompensuoti 8 000 Eur priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei atstovavimo išlaidas.

23.7. Ministerija Raštu L. Ž. prašymo netenkino, nurodė prašymo trūkumus bei pasiūlė pateikti naują tinkamai surašytą prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat dokumentus, patvirtinančius išieškojimo negalimumą.

23.8. Byloje nėra duomenų, kad L. Ž. būtų pateikusi Ministerijai naują prašymą ar būtų apskundusi Ministerijos 2019 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (1.34.)7R-7451.

23.9. Pareiškėjos atstovė 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 3R-727 kreipėsi į Ministeriją, prašydama suteikti informaciją apie L. Ž. pastangas, susijusias su žalos kompensavimu. Ministerija 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. (1.34Mr) 7R-1482 suteikė turimą informaciją.

23.10. Byloje nei dėl Ministerijos 2019 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. (1.34.)7R-7451, nei dėl 2021 m. kovo 17 d. rašto Nr. (1.34Mr) 7R-1482 teisėtumo ir pagrįstumo ginčo nėra.

23.11. Pareiškėja 2021 m. liepos 16 d. raštu kreipėsi į Ministeriją, prašydama kompensuoti L. Ž., kurios teises ir pareigas paveldėjo pareiškėja I. Ž., 8 000 Eur V. P. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal Nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-579/2019.

23.12. Sprendimu Ministerija pareiškėjos prašymo netenkino. Sprendime nurodė, kad šiuo atveju smurtinis nusikaltimas padarytas 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl pagal iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalį teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo Įstatymo nustatyta tvarka nepaveldima.

24. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1928 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIII-1928) pakeitė Įstatymą ir išdėstė jį nauja redakcija. Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

25. Teismas pažymėjo, kad Nuosprendyje konstatuota, kad smurtinis nusikaltimas padarytas 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl, vadovaujantis Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, priešingai nei nurodo pareiškėja, ginčo santykiams taikytina iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija.

26. Teismas, apžvelgęs Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) nuostatas (3 str. 1 d., 2 d.), nurodė, kad teisę į kompensaciją už teismo priteistą smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turėjusi L. Ž. buvo pateikusi prašymą kompensuoti šią žalą Ministerijai, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas dėl jame buvusių trūkumų bei nepateiktų dokumentų, todėl pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 3 dalį L. Ž. palikimą priėmusi pareiškėja L. Ž. teisės į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą nepaveldėjo.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su L. Ž. prašymo atitikimu Įstatymo nuostatoms šioje byloje nėra vertinami, kadangi šioje byloje nėra ginčijamas Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Teismas konstatavo, kad Ministerija objektyviai įvertino visas su smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimu susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

30. Pareiškėja nurodo, kad teismas formaliai taikė Įstatymo nuostatas ir neapgynė pažeistų pareiškėjos teisių. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos abi Įstatymo redakcijos, pagal kurias pareiškėja įgytų teisę į kompensaciją po jos motinos mirties.

31. Pareiškėja teigia, kad, esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėjo motina buvo pateikusi Ministerijai prašymą atlyginti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, tačiau ji mirė, pareiškėjai galėtų būti taikoma tiek iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi Įstatymo redakcijos, tiek nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 3 straipsnio nuostatos, kurios numato, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis įpėdinis.

32. Pareiškėja nurodo, kad, nors Raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau svarbi yra aplinkybė, kad pareiškėjos motina pasikreipė į Ministeriją, nes ji patvirtina, jog pareiškėja turi teisę į pareiškėjos motinai priteistos žalos kompensavimą, nes Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad mirus asmeniui, pateikusiam prašymą, teisė į kompensaciją paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teismas, nevertindamas pareiškėjos motinos pateikto prašymo, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino Įstatymo nuostatas.

33. Pareiškėja teigia, kad jos motina, pateikdama prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyvendino Įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas, o tai, kad pareiškėjos motinos prašymas neatitiko formalių reikalavimų, nepaneigia prašymo pateikimo fakto, t. y. pareiškėjos motina įgyvendino teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

34. Pareiškėja nurodo, kad teismas visiškai nevertino, kad pareiškėjos motina neturėjo galimybės ištaisyti trūkumų – ji jau nuo 2019 m. pradžios sunkiai sirgo iki pat mirties.

35. Pareiškėja akcentuoja, kad paveldėjo ne tik pareiškėjos motinos teises, bet ir pareigas, todėl visiškai nesąžininga tai, jog paneigiama pareiškėjos teisė gauti kompensaciją. Paneigiant pareiškėjos teisę gauti kompensaciją, neužtikrinama jos teisė gauti tinkamą išsilavinimą, kokybišką gyvenimą.

36. Pareiškėjos vertinimu, teismas įvykdė formalųjį teisingumą.

37. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas nurodo, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2021 m. liepos 16 d. prašymą kompensuoti pareiškėjos motinai 8 000 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Teisės aktai nesuteikia teisės kitiems asmenims, net jei jie yra vieninteliai nukentėjusio asmens teisių perėmėjai ir paveldėtojai, kreiptis su prašymu kompensuoti dėl palikėjui smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, įskaitant kreipimąsi, kuriuo papildomas ar modifikuojamas palikėjo prašymas.

39. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos motinos prašymas turėjo esminių trūkumų, todėl reikšmingas ne pats faktas, kad pareiškėjos motina kreipėsi su prašymu į Ministeriją, o tai, jog dėl esminių prašymo trūkumų atsakovas negalėjo nustatyti, ar pareiškėjos motina įgijo teisę į žalos kompensavimą. Nesant Ministerijos sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad pareiškėjos motina įgijo teisę į žalos kompensavimą, pareiškėja negalėjo paveldėti objektyviai neegzistuojančios teisės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta kompensuoti jos mirusiai motinai padarytą smurtiniu nusikaltimu žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nurodęs, jog teisė paduoti prašymą dėl palikėjui smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nepaveldima.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja dalį pradinio skundo argumentų ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo teisės normų taikymo aspektu.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas – vienas iš deliktinės civilinės atsakomybės atvejų. Valstybė, užtikrindama nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, kai jiems neatlyginta teismo priteista smurtiniais nusikaltimais padaryta žala dėl to, kad už žalą atsakingas asmuo neturi tam lėšų; kai egzistuoja įstatyme įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas; kai nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo; kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitais įstatyme nustatytais atvejais), įtvirtino alternatyvų žalos kompensavimo būdą – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja 2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas Nr. X-296 . Remiantis minėtu Įstatymu, Teisingumo ministerija yra atsakinga už specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendinimą, už sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir šios žalos kompensavimo avansu priėmimą ir jų vykdymą.

45. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skirtingų Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijų taikymu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytina iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusi įstatymo redakcija, nes Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928, įsigaliojusio 2019 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nurodė, jog tais atvejais, kai pateikiami prašymai kompensuoti dėl iki įstatymo Nr. XIII-1928 įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą, jie nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki įstatymo Nr. XIII-1928 įsigaliojimo nustatytą tvarką. Kadangi nusikaltimas, kuriuo pareiškėjos motinai buvo padaryta žala, buvo padarytas 2017 m. rugsėjo 27 d., tai, nepriklausomai nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo datos, prašymo dėl žalos kompensavimo nagrinėjimas turi vykti vadovaujantis iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusia Įstatymo redakcija.

46. Įstatymo ( iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusi įstatymo redakcija) 3 straipsnis numatė, jog teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, pateikęs prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, miršta, teisė į kompensaciją paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo šio įstatymo nustatyta tvarka yra nepaveldima.

47. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina, t.y. asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą, prašydamas kompensuoti žalą. Į šį prašymą buvo atsakyta atsakovo 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (1.34)7R-7451, nurodant, kad prašymas neatitinka įstatymo numatytos formos, prie jo nėra pridėti visi reikalingi dokumentai, dėl to atsisakoma kompensuoti žalą ir tenkinti prašymą. Darytina išvada, kad pareiškėjos motinos 2019 m. spalio 28 d. prašymo nagrinėjimo procedūra buvo užbaigta, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjos motinai pateikus prašymą, vien šio fakto pagrindu pareiškėja paveldėjo teisę į kompensaciją pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, ši teisės norma skirta tiems atvejams, kai asmuo, pateikęs prašymą, miršta dar nesibaigus jo prašymo nagrinėjimo procedūrai ar kai priimamas sprendimas išmokėti kompensaciją, tačiau iki nukentėjusiojo asmens mirties toks sprendimas neįvykdomas.

48. Apeliantė teigia, jog jos motina nuo 2019 m. pradžios iki mirties sunkiai sirgo ir neturėjo galimybės ištaisyti pradinio prašymo trūkumų ir iš naujo kreiptis dėl kompensacijos, tačiau byloje nėra surinkta šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, pareiškėjos motina buvo gydoma stacionare 2019 m. gegužės ir spalio mėnesiais, jos sveikata 2019 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesiais nebuvo tiek pablogėjusi, kad ji nebūtų turėjusi galimybės kreiptis į atsakovą su nauju prašymu. Kadangi nustatytos ligos ir būklės nesutrukdė pareiškėjos motinai kreiptis į atsakovą su prašymu 2019 m. spalio mėnesį, darytina išvada, kad tolesnis kelių mėnesių delsimas kreiptis dėl kompensacijos buvo sąlygotas pačios pareiškėjos motinos valios ir pasirinkto elgesio modelio, o ne jos fizinių sugebėjimų ir sveikatos būklės.

49. Nors apeliantė teigia, jog teismas įvykdė tik formalųjį teisingumą, tačiau pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje yra saistomas viešosios teisės principo „leidžiama tik tai, kas numatyta teisės aktuose“, todėl spręsdamas pareiškėjos prašymą negalėjo veikti kitaip nei numato Įstatymas. Kiti pareiškėjos išsakyti argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, paremti sunkia pareiškėjos materialine padėtimi bei klaidingai suvokiamais lūkesčiais, todėl negali būti pagrindu kitaip aiškinti ir taikyti Įstatymo normas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertino jas netinkamai.

50. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius