2021-10-14 Nr. AB-20989-4-45-3-00314-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4012-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00314-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui R. E., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Aryan Zardasht ir Ritai Zardasht,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. E. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. E. prisistačiusio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. E. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 18 d., neteisėtai kirtęs Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną. Su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. birželio 10 d. Užsienietis pasišalino iš Centro, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir 2021 m. birželio 11 d. perduotas Tarnybos pareigūnams. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. birželio 13 d. sprendimu sulaikė Užsienietį iki 2021 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 12PR-160 nesuteikė Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtas sprendimas buvo apskųstas. Centras prašė Teikimą tenkinti, nes Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo asmenybė nenustatyta, jis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nebendradarbiauja su pareigūnais.

3. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad nenori būti sulaikytas, prašė suteikti jam teisę laisvai judėti. Gavęs užsieniečio registracijos pažymėjimą, nesuprato, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi, grįžti į kilmės šalį nenori dėl gresiančio pavojaus jo gyvybei. Užsieniečio atstovas advokatas palaikė Užsieniečio prašymą skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nesuteikiant teisės išvykti už Centro teritorijos ribų.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre ir pratęsė Užsieniečiui sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 11 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2021 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 12PR-160 nėra įsiteisėjęs, Užsienietis bylos nagrinėjimo metu buvo prieglobsčio prašytojas. Užsieniečio asmenybė nenustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl teismas sprendė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Teismas atsižvelgė į tai, jog Užsienietis jau buvo pažeidęs laikino išvykimo iš Centro tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, todėl nurodė, kad sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema.

6. Teismas pažymėjo, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Teikimą tenkino.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo, todėl Užsieniečio tapatybės tikslus nenustatymas savaime negali būti laikomas kliūtimi taikyti jam alternatyvias sulaikymui priemones.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės, neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę. Užsienietis būdamas Lietuvos Respublikoje laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pasimokė iš savo klaidų, daugiau jokių apgyvendinimo tvarkos pažeidimų nebuvo padaręs, dalyvavo visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, teikė duomenis, todėl bendradarbiavo su institucijomis.

8.3. Užsienietis savo elgesiu daugiau nėra parodęs, kad jis ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas tolesnis jo buvimas sulaikyme. Užsieniečio išvykimas iš Centro buvo vienkartinis.

8.4. Teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, išeiti apsipirkti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Užsieniečio paaiškinimai teismuose dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos skiriasi, sprendžiant sulaikymo klausimą, jis paaiškino, kad nežinojo, jog išvyko iš Lietuvos Respublikos, pažadėjo nepažeisti įstatymų, o nagrinėjant sulaikymo pratęsimo klausimą, jis paaiškino, kad nesuprato, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio skirtingi paaiškinimai leidžia spręsti, jog iš Lietuvos Respublikos jis bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasišalinimo pasekmes. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Tokio Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad jis privalo būti Lietuvos Respublikoje.

9.2. Neigiamas Migracijos departamento sprendimas, leidžia daryti išvadą, kad ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad jis bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui.

9.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir iki šiol jo nepateikė. Suteikus Užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas eismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 11 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismo vertinimu, Užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad nebūdamas sulaikytas jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje, todėl taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

12. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą. Užsieniečio prašoma taikyti alternatyvi priemonė, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 12PR-160 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Šį sprendimą Užsienietis apskundė teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį dar nėra galutinis, todėl Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

15. Nustatyta, kad Užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas nustačius, jog vis dar egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti Užsieniečio, prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Iš 2021 m. liepos 8 d. Migracijos departamento sprendimo matyti, jog Užsieniečio tapatybė nenustatyta.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018).

20. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad išvykimas iš Centro buvo vienkartinis, savo elgesiu daugiau nėra parodęs, kad jis ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas tolesnis jo buvimas sulaikyme. Šis Užsieniečio argumentas vertintas kritiškai, nes Užsienietis nuo 2021 m. birželio 11 d. yra sulaikytas, jo judėjimo laisvė yra ribojama, todėl teiginys, kad savo elgesiu jis daugiau nėra parodęs, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikytinas deklaratyviu. Įstatymo 113 str. 4 d. 2 d. nurodytas sulaikymo pagrindas, išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, išlieka aktualus.

21. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsieniečio sulaikymo terminas teisėtai pratęstas.

22. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

23. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. E. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius