277f1ae7-6b67-4a41-8833-e501ecde2588 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-888-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00057-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 3.1.7.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Å vedienės ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir atsakovo V.

B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydžio nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija) 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V.

B. ir V. J.. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovės reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ atsakovui V. J., iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ , o Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui V. B., kuriame buvo praÅ¡oma: 1.1. leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. 1P-397-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytÄ 0,1892 ha ploto žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomÄ atsakovo V.

B., valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypÄ NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. 1P-397-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Kauno laisvajai ekonominei zonai (toliau – LEZ) plėsti Kauno rajono savivaldybėje; 1.2. nustatyti, kad atsakovui V. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ 0,1892 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 11 035 Eur, iÅ¡ jų: už paimamÄ 0,1892 ha ploto žemės sklypÄ â€“ 10 700 Eur, už kitus nuostolius, susijusius su 0,1892 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams – 335 Eur.

2. Nurodė, kad NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 1P-81-(1.17 E.) pagrindu buvo pradėtos atsakovui V. B. priklausančio 0,6028 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros. Å ių procedÅ«rų metu atsakovui priklausęs žemės sklypas buvo padalintas į du savarankiÅ¡kus žemės sklypus – 0,4136 ha ploto, kuris nepatenka į LEZ teritorijÄ , ir 0,1892 ha ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris patenka į Å¡iÄ zonÄ .

UAB ,,Naujas bÅ«stas“ 2020 m. balandžio 9 d. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodyta 0,1892 ha ploto žemės sklypo vertė 2020 m. sausio 6 d. – 10 700 Eur, jame esančios augmenijos – 335 Eur, iÅ¡ viso – 11 035 Eur. Atsakovui 2020 m. balandžio 14 d. buvo iÅ¡siųstas ir 2020 m. balandžio 21 d. įteiktas praneÅ¡imas dėl pasiÅ«lymo sudaryti sutartį ir jos projektas, tačiau per nustatytÄ 30 kalendorinių dienų terminÄ atsakovas nepateikė atsakymo.

NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1P-397-(1.17 E.) ginčo žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, nustatytas dėl to atsakovo patirtų nuostolių dydis – 11 035 Eur. Kadangi atsakovas nesutiko sudaryti sutarties pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, ieÅ¡kovė prašė teismo iÅ¡duoti leidimÄ paimti ginčo žemės sklypÄ visuomenės poreikiams ir nustatyti 11 035 Eur atlyginimo už tai atsakovui dydį.

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. kovo 26 d., ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams patenkino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: (1) nustatė, kad atsakovui V. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1P-397-(1.17 E.) paimtÄ 0,1892 ha ploto žemės sklypÄ dydis yra 14 600,68 Eur, iÅ¡ jų už paimamÄ 0,1892 ha ploto žemės sklypÄ â€“ 14 265,68 Eur, už kitus nuostolius, susijusius su žemės sklypo paėmimu – 335 Eur; (2) priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 178,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; (3) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės užsakymu UAB ,,Naujas bÅ«stas“ 2020 m. balandžio 9 d. parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ , ginčo turto rinkos vertė 2020 m. sausio 6 d. buvo 10 700 Eur, o želdinių – 335 Eur. Pagal atsakovo užsakymu UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ , 2020 m. gruodžio 10 d. Å¡io turto vertė buvo 24 500 Eur. Ä®vertinęs tai, kad Å¡alių pateiktose ataskaitose yra žymÅ«s skirtumai tarp nustatytų turto verčių (10 700 Eur ir 24 500 Eur), o kiekvienos jų ataskaitos duomenys yra naudingi tik jÄ pateikusiai Å¡aliai, teismas nusprendė Å¡alių pateiktomis turto vertinimo iÅ¡vadomis nesivadovauti ir Å¡alių praÅ¡ymu paskyrė dvi teismo ekspertizes ginčo objektu tapusio turto rinkos vertei nustatyti.

6. Atlikus abi nekilnojamojo turto vertės nustatymo teismo ekspertizes, teismas aktualiomis pripažino ne paskirtos pirmosios ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertas J. U., nustatęs, kad 2020 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo vertė buvo 16 621,31 Eur, o želdinių – 431,06 Eur, iÅ¡vadas, bet pakartotinės teismo ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertas V. S., nustatęs, jog žemės sklypo vertė 2020 m. gruodžio 7 d. buvo 12 000 Eur, o želdinių – 432 Eur, iÅ¡vadas. Teismas pažymėjo, kad pradinės ekspertizės trÅ«kumai, kurie kelia abejones dėl iÅ¡vadų teisingumo, buvo nurodyti 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje.

7. Teismo vertinimu, pakartotinės teismo ekspertizės iÅ¡vados yra iÅ¡samesnės, objektyvesnės, pakartotinė teismo ekspertizė atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų ir įvertinus vertinamųjų objektų ypatumus bei individualumÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡ esmė sutiko su pakartotinės teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, tuo tarpu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ir Å¡i eksperto pateikta iÅ¡vada nėra iÅ¡sami ir teisinga, nesutiko su eksperto parinktais dviem iÅ¡ keturių lyginamųjų objektų. Visgi teismas atkreipė dėmesį į tai, kad abi bylos Å¡alys nurodė neketinančios pasinaudoti teise teikti naujus įrodymus, susijusius su turto vertės nustatymu.

8. Kaip nepagrįstus teismas atmetė tokius atsakovo argumentus, kad iÅ¡ pakartotinės ekspertizės metu lygintų objektų sÄ raÅ¡o turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas ir nevertinamas objektas Nr. 1, t. y. 1,3402 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jo pardavimo sandoris buvo sudarytas 3 metais anksčiau nei priimtas sprendimas dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 58.1 punktÄ , taikant lyginamÄ jį metodÄ surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusius analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorius, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.

Teismas nustatė, kad lyginamojo objekto Nr. 1 pardavimo sandoris buvo sudarytas 2017 m. gruodžio 29 d., ginčo sklypas vertintas 2020 m. gruodžio 7 d., todėl sprendė, kad aptartas Metodikos 58.1 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas.

9. Å iame kontekste aktualia teismas pripažino dar ir tokiÄ aplinkybę, kad teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. gegužės 11 d., ekspertizę atlikęs ekspertas V. S. paaiÅ¡kino šį žemės sklypÄ pasirinkęs dėl to, jog jis yra besiribojantis su vertinamuoju žemės sklypu, t. y. vietos atžvilgiu artimiausias vertinamajam sklypui. Tokiu atveju, teismo nuomone, nėra pagrindo paÅ¡alinti lyginamÄ jį objektÄ Nr. 1 iÅ¡ lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡o, nes jo vertingumas žemės sklypo vietos prasme nusveria sandorio sudarymo laiko aspekto vertę.

10. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad lyginamasis objektas Nr. 4, t. y. 0,3338 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai buvo įtrauktas į lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡Ä . Lyginamojo žemės sklypo sandoris sudarytas 2020 m. lapkričio mėn., žemės sklypas parduotas už 8 000 Eur, o vėliau, t. y. 2021 m. gegužės mėn., Å¡is žemės sklypas parduotas jau už 50 000 Eur kainÄ . Duomenų apie lyginamojo objekto vertės pokyčius per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn., iÅ¡skyrus duomenis, kad žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balas iÅ¡liko toks pats (37,0), byloje nėra.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad Å¡io sandorio kaina kelia pagrįstas abejones dėl lyginamojo objekto Nr. 4 vertės 2020 m. lapkričio mėn. Kadangi nėra patikimų objektyvių duomenų, paaiÅ¡kinančių Å¡ių sandorių kainų skirtumus ir dėl to galima tik daryti prielaidas (pavyzdžiui, 2020 m. nurodyta fiktyvi sandorio kaina siekiant iÅ¡vengi mokesčių, ar, pavyzdžiui, 2020 m. gegužės mėn. kainÄ lėmė žemės sklypo ypatinga svarba pirkėjui), teismas, atsižvelgęs į sandorių kainų skirtumus, pripažino, kad objektas Nr. 4 yra netinkamas lyginamasis objektas ginčo sklypo vertei nustatyti.

11. Pagal Metodikos 58.1 punktÄ taikant lyginamÄ jį metodÄ pakanka surinkti informacijÄ apie ne mažiau kaip 3 analogiÅ¡kus arba panaÅ¡ius sandorius, vadinasi, net ir paÅ¡alinus iÅ¡ lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡o lyginamÄ jį objektÄ Nr. 4, lieka dar trys lyginamieji objektai. Vadovaudamasis teismo eksperto skaičiavimo principais teismas nustatė, kad, paÅ¡alinus lyginamÄ jį objektÄ Nr. 4, vieno aro ginčo žemės sklypo vertė yra ne eksperto nurodyta 633 Eur/a, o 754 Eur/a ([(388 Eur + 813 Eur + 1 061 Eur] / 3).

12. Be kita ko, atsižvelgęs ir į teisingumo bei protingumo principus, teismas nusprendė, kad teisinga ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. būtų 14 265,68 Eur (754 Eur x 18,92 a). Kadangi ginčo dėl kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nekilo, teismas sprendė, kad atsakovui priteistini ir ieškinyje nurodyti 335 Eur kiti nuostoliai, susiję su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, o iš viso – 14 600,68 Eur (14 265,68 Eur + 335 Eur).

13. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas visų pirma atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo 2 700 Eur iÅ¡laidas, patirtas už ekspertizių atlikimÄ , kadangi ieÅ¡kovė savo pareigos nustatyti teisingÄ atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ tinkamai neįvykdė.

14. Spręsdamas atsakovo patirtų 4 826,01 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021, pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl nagrinėjamos kategorijos bylose patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo, nustatė, kad yra patenkinta 75,58 proc. ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo, o atmesta – 24,42 proc. (11 035 Eur / 14 600,68 Eur x 100 proc.). Atsižvelgiant į Å¡iÄ proporcijÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 178,51 Eur (4 826,01 Eur x 24,42 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kadangi procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, kurios sudaro 5,58 Eur, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , nevirÅ¡ytų nustatytos minimalios nekompensuotinos valstybei 5 Eur sumos, jų teismas iÅ¡ Å¡alių nepriteisė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 15. IeÅ¡kovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį panaikinti ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ yra 12 000 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad papildomÄ ekspertizę atlikęs teismo ekspertas į lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡Ä nepagrįstai įtraukė objektÄ Nr.

4. Duomenų apie tai, kas lėmė kelis kartus didesnę vėlesnę to sklypo pardavimo kainÄ , byloje nėra. Neatmestina ir tokia aplinkybė, kad žemės sklypas buvo pagerintas, jame buvo numatyta arba suprojektuota vykdyti kokio nors pobÅ«džio statybos darbus, jis buvo iÅ¡skirtinai patrauklus dėl jo buvimo vietos ir pan. 15.2. Teismo ekspertas parinko keturis lyginamuosius objektus dėl sandorių, sudarytų įvairiais laikotarpiais, t. y. 2020 m. lapkričio mėn., 2019 m. gegužės mėn., 2018 m. liepos mėn., 2017 m. gruodžio mėn., tam, kad bÅ«tų atspindėta bendra situacija rinkoje.

Pagal Metodikos 58.1 punktÄ artimiausi vertinimo datai sandoriai turėtų bÅ«ti vertinami prioriteto tvarka. Teismui paÅ¡alinus artimesnį pagal datÄ vertinimo datai – 2020 m. gruodžio mėn. sandorį, palyginimui liko žymiai vėlesniu laikotarpiu sudaryti lyginamieji sandoriai. 15.3. Teismo ekspertizę turi atlikti specialus subjektas – teismo ekspertas, bet ne teismas. Teismas, paÅ¡alindamas lyginamÄ jį objektÄ Nr. 4, virÅ¡ijo teismo kompetencijos ribas. Teismas turėjo teisę nesivadovauti atliktos teismo ekspertizės akto iÅ¡vadomis, vadovautis jomis iÅ¡ dalies ar vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau negalėjo pats atlikti skaičiavimų ir padaryti kitokių iÅ¡vadų.

Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje, nei doktrinoje nėra numatyta teismo teisė, vertinant teismo ekspertizės aktÄ , pačiam atlikti skaičiavimus ir padaryti kitokio pobÅ«džio iÅ¡vadas. 15.4. Vien lyginamojo objekto Nr. 4 paÅ¡alinimas nėra pakankama perskaičiavimo priemonė ir bÅ«das, kadangi duomenys, susiję su Å¡iuo lyginamuoju objektu, naudojami ir kitose teismo ekspertizės dalyse. Atliekant lyginamųjų objektų korekcijÄ , pataisos koeficientai buvo apskaičiuojami vertinamam ir lyginamiesiems žemės sklypams ir, pavyzdžiui, apskaičiuojant paskirties (naudojimo bÅ«do) ir (ar) naÅ¡umo balo pataisos koeficientÄ buvo imami visų lyginamųjų objektų, taip pat ir lyginamojo objekto Nr. 4 duomenys (tokiu pat bÅ«du buvo apskaičiuoti ir kiti pataisos koeficientai).

Todėl pačiam teismui atlikus perskaičiavimÄ , nebuvo eliminuoti kiti duomenys, susiję su objektu Nr. 4.

16. Atsakovas V. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimÄ pakeisti – priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės visas patirtas 4 826,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Nagrinėjamo pobÅ«džio bylose valstybė visuomet ieÅ¡kinį reiÅ¡kia atsakovo naudai. Atsakovas, kuris nesutinka su pasiÅ«lyta žemės sklypo kaina, negali niekaip kitaip ginti savo pažeistų teisių, kaip tik laukti, kol valstybė kreipsis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta didesnė nei siÅ«lė iÅ¡kovė kompensacija, patvirtina, jog ieÅ¡kovės neteisėtas veikimas lėmė tai, kad byla buvo nagrinėjama teisme. Atsakovas visas bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė dalį bylos laimėjo. 16.2. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė laimėjo dalį bylos. Tokia teismo iÅ¡vada yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintu lygiateisiÅ¡kumo principu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 ir 30 straipsniais, kuriuose yra nustatyta, kad už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę turi bÅ«ti teisingai atlyginama bei kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . 16.3.

Tiek ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos, tiek advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, tiek kitos įrodymų rinkimo iÅ¡laidos, yra priskirtos tai pačiai bylinėjimosi iÅ¡laidų rÅ«Å¡iai (CPK 88 straipsnis) ir yra skirstytinos CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-111-686/2017, Nr. 3K-3-112-690/2017 pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl CPK 93 straipsnio, reguliuojančio visų CPK 88 straipsnyje nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, taikymo ir aiÅ¡kinimo bylose, kuriose yra sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ dydžio nustatymo klausimas.

Todėl turi būti vadovaujamasi tose kasacinio teismo bylose pateiktais kasacinio, o ne Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais. 16.4. Teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Vien ieškovės reikalavimo tenkinimas sudaro 100 proc., o bet kokios didesnės sumos priteisimas sudaro daugiau nei 100 proc., todėl buvo patenkinta ne 75,58 proc. ieškovės reikalavimo, o 132 proc. (14 600,68 Eur x 100 proc. / 11 035 Eur).

17. IeÅ¡kovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į atsakovo V. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo tokius argumentus: 17.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021 buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota nagrinėjamos kategorijos bylose. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. 17.2.

Žemės savininkai žinodami, kad visos bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų dengiamos ne jų sÄ skaita, nebÅ«tų suinteresuoti objektyviai įvertinti siÅ«lomÄ nuostolių dydį, kadangi bylinėjimasis jiems negrėstų jokiomis iÅ¡laidomis, iÅ¡skyrus prarastÄ laikÄ . Suinteresuota žemės paėmimu institucija turėtų inicijuoti teisminį ginÄÄ , dėl kurio greitesnės baigties atsakovai iÅ¡ esmės nebÅ«tų suinteresuoti. Perkėlus visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, bÅ«tų visiÅ¡kai pažeista proceso Å¡alių pusiausvyra, kooperavimosi ir operatyvumo principai bei sudarytos prielaidos teismo procesų vilkinimui. 17.3.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad visos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, pagal CPK 88 straipsnį yra tapačios, todėl jeigu teismų praktikoje suformuota taisyklė dėl vienos iÅ¡ rÅ«Å¡ių, analogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti sprendžiama ir dėl kitų nustatytų iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių. PrieÅ¡ingai, kiekvienu atveju atsižvelgiama į bylos ypatumus. 17.4. Nagrinėjamos kategorijos bylose ginčas vyksta dėl sumos, kuri virÅ¡ija suinteresuotos institucijos siÅ«lomÄ nuostolių už paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydį.

Taigi, dėl suinteresuotos institucijos siÅ«lomos sumos ginčo net nėra, ji nėra ginčo dalykas byloje ir todėl neturėtų bÅ«ti įtraukta į skaičiavimÄ . SavarankiÅ¡ko reikalavimo byloje atsakovė nereiÅ¡kė. Teismas pagrįstai ir visiÅ¡kai teisingai apskaičiavo procentinę dalį – 24,42 proc., kurios apimtyje patenkintas atsakovo atžvilgiu reikalavimas padidėjo, ir teisingai apskaičiavo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Atsakovas V. B. atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus: 18.1. IeÅ¡kovei teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad 2020 m. lapkričio mėn. lyginamojo objekto Nr. 4 pardavimo kaina atitiko rinkos kainas, o 2021 m. gegužės mėn. sandorio kaina padidėjo dėl ieÅ¡kovės nurodomų objektyvių aplinkybių. Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios savo procesinės pareigos neįvykdė, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad Å¡io objekto perleidimo sandorio vertė kelia pagrįstų abejonių ir todėl ja nesivadovavo. 18.2.

Teismas galėjo ir turėjo atlikti skaičiavimus, nes tam nėra reikalingos specialios žinios. Teismas vadovavosi eksperto V. S. nustatytais lyginamaisiais objektais Nr. 1, 2 ir 3, pataisos koeficientais bei po Å¡ių pataisos koeficientų gauta eksperto nustatyta Å¡ių lyginamųjų objektų verte. Teismas pats neatliko ekspertinio tyrimo. Vienintelį veiksmÄ , kurį teismas atliko pats, atmetęs lyginamÄ jį objektÄ Nr. 4 kaip nepatikimÄ , tai iÅ¡vedė iÅ¡ lyginamųjų objektų Nr. 1, 2 ir 3 vidurkį.

Vidurkio apskaičiavimas yra paprastas aritmetinis veiksmas, kuriam nėra bÅ«tinos specialios žinios. 18.3. IÅ¡ pakartotinės teismo ekspertizės akto turinio matyti, kad pataisos koeficientai buvo nustatyti kiekvienam iÅ¡ lyginamųjų objektų individualiai, ir, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, teismui iÅ¡ dalies atlikus perskaičiavimÄ Ä¯ lyginamojo objekto Nr. 4 vertę nebuvo atsižvelgta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ 19.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 4.100 straipsnyje nurodyta, kad paimti daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

20. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bÅ«tų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimÄ dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi bÅ«ti nustatomas ir atlyginimo už paimamÄ nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamÄ nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl Konstitucijoje bei jos nuostatas detalizuojančiuose įstatymuose įtvirtinto žemės nuosavybės paėmimo visuomenės reikmėms bÅ«tinumo, t. y. kad atsakovui V. B. priklausęs 0,1892 ha ploto žemės sklypas, patenkantis į LEZ, buvo paimtas pagrįstai ir teisėtai. Å alių ginčas yra kilęs dėl teisingos kompensacijos už paimtÄ Å¾emę nustatymo.

22. IeÅ¡kovė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, prašė nustatyti 11 035 Eur (10 700 Eur už sklypÄ ir 335 Eur už jame esančiÄ augmenijÄ ) atlyginimÄ , o atsakovas įrodinėjo, kad teisingas atlyginimas yra gerokai didesnis – 24 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pakartotinės teismo ekspertizės iÅ¡vadomis su atitinkamomis teismo atliktomis skaičiavimų korekcijomis, nusprendė, kad teisingas atlyginimo dydis yra 14 600,68 Eur (14 265,68 Eur už žemės sklypÄ , 335 Eur už jame esančius želdinius).

IeÅ¡kovė, kvestionuodama bÅ«tent tokiÄ pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , praÅ¡o vadovautis tuo pačiu raÅ¡ytiniu įrodymu – pakartotinės teismo ekspertizės aktu bei jame nustatytu 12 000 Eur atlyginimo (be želdinių) dydžiu. Kitaip tariant, ieÅ¡kovė sutinka sumokėti didesnę, nei ieÅ¡kinyje ji buvo nurodžiusi, kompensacijÄ , tačiau ne didesnę nei buvo nustatyta pakartotinės teismo ekspertizės akte. Apeliaciniuose skunduose nekeliamas nustatyto už želdinius 335 Eur atlyginimo nepagrįstumo klausimas, todėl Å¡i apskųsto teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai kitokios iÅ¡vados nesuponuoja.

23. NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams.

Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualų turto vertinimÄ , o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tÄ pačiÄ Å¾emės verčių zonÄ Å¾emės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

24. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ jau yra pasisakęs dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, kad savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ ; savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o bÅ«tent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 52 punktas).

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 17 punkte nurodyta, kad paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu. Ginčui aktualiame Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamÄ jį metodÄ , be kita ko, yra surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is mėnesius įvykusių analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 punktas).

26. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju į bylÄ buvo pateiktos pačių Å¡alių užsakymu atliktos dvi turto vertinimo ataskaitos, kuriomis jos įrodinėjo visuomenės poreikiams paimto atsakovui priklausiusio žemės sklypo rinkos vertę, taip pat buvo paskirtos ir dvi teismo ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirtas teismo ekspertas J. U. 2021 m. liepos 19 d. pateikė nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktÄ Nr. 269 (3 t., b. l. 2–488), kuriame nustatyta, kad ginčo turto su želdiniais rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. buvo 17 052,37 Eur (žemės sklypo vertė – 16 621,31 Eur, želdinių – 431,06 Eur).

Teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ekspertui V. S. buvo pavesta atlikti pakartotinę teismo ekspertizę, jÄ atlikęs ekspertas 2022 m. sausio 31 d. pateikė teismo ekspertizės aktÄ Nr. VS-2022/01-1 (5 t., b. l. 1–283), kuriame teigiama, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. gruodžio 7 d. buvo 12 432 Eur (žemės sklypo vertė – 12 000 Eur, želdinių – 432 Eur).

27. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodė, kad eksperto J. U. iÅ¡vada turi trÅ«kumų, ekspertui parinkus dalį lyginamųjų objektų (objektai Nr. II, III ir IV), kurie yra pernelyg nutolę nuo ginčo žemės sklypo, žymiai skiriasi jų kainos, t. y. lyginamieji objektai, teismo vertinimu, buvo parinkti pažeidžiant Taisyklių 17.1 punktÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ir buvo sprendžiamas pakartotinės teismo ekspertizė skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas savo apeliaciniuose skunduose neįvardija nesutikimo su pirmosios instancijos teismo pozicija vadovautis bÅ«tent pakartotinės teismo ekspertizės metu gautomis iÅ¡vadomis.

Priešingai, ieškovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ir pakartotinės teismo ekspertizės aktas turi trūkumų. Todėl toliau pasisakytina dėl pakartotinės teismo ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir jos įrodomosios reikšmės, nustatant ginčo objektu tapusio turto rinkos vertę.

28. Visus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu įvertinti diskrecijos teisę turi teismas, tÄ jis daro vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu yra pasisakęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam, kad Å¡i funkcija bÅ«tų tinkamai įvykdyta, turi bÅ«ti iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡alių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti motyvuotos.

Tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 39 punktas).

29. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

30. Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, vykdydamas įstatymų leidėjo jam deleguotÄ Ä¯rodymų vertinimo pareigÄ , suabejojo į palyginimÄ Ä¯traukto objekto Nr. 4, t. y. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sandorio, sudaryto 2020 m. lapkričio mėn., kainos pagrįstumu, nes 2020 m. lapkričio mėn. Å¡is turtas buvo perleistas už 8 000 Eur kainÄ , o 2021 m. gegužės mėn. – jau už 50 000 Eur kainÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pripažino Å¡io sandorio įtraukimÄ Ä¯ lyginamųjų objektų (sandorių) sÄ raÅ¡Ä nepagrįstu, o tokia teismo pozicija apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.

31. IeÅ¡kovės teiginiai, kad tokį staigų (per trumpÄ 6 mėn. laikotarpį) ir žymų (daugiau nei 6 kartus) minėto objekto Nr. 4 kainos pasikeitimÄ (padidėjimÄ ) galėjo lemti, pavyzdžiui, žemės sklypo pagerinimas, jame suprojektuoti kokio nors pobÅ«džio statybos darbai ar jo lokacijos ypatinga paklausa, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis (faktais bei įrodymais). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė nepasinaudojo savo teise grįsti teiginius, susijusius su objekto Nr. 4 pagerinimu, atitinkamais įrodymais.

32. Teismas, siekdamas kaip įmanoma labiau apsaugoti ir užtikrinti asmens, iÅ¡ kurio valstybės institucijų sprendimu paimamas jam priklausantis turtas, teises, privalo imtis visų bÅ«tinų ir protingų priemonių tam, kad bÅ«tų nustatytas teisingas atlyginimo už paimamÄ turtÄ dydis. Nepaneigus pirmosios instancijos teismui kilusių abejonių, ar objekto Nr. 4 kaina (8 000 Eur), teismo eksperto įtraukta į palyginimÄ , yra objektyvi ir nusako realiÄ Å¡io turto rinkos vertę, atsižvelgiant į keleriopai didesnę jo kainÄ paskesnio sandorio metu, aptariamÄ sandorį teismas pagrįstai eliminavo iÅ¡ lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡o.

Ir nors teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kove, kad pagal Metodikos 58.1 punktÄ prioriteto tvarka turėtų bÅ«ti vertinami artimiausi vertinimo datai sandoriai, tačiau tai anaiptol nereiÅ¡kia, kad bet kuris panaÅ¡iausiu metu sudarytas sandoris ir privalo bÅ«ti vertinamas. Tai prieÅ¡tarautų pačiai lyginamojo metodo taikymo esmei, kadangi jį naudojant turi bÅ«ti lyginamas analogiÅ¡kas arba panaÅ¡us turtas, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

33. Aplinkybė, kad vieno iÅ¡ lyginamųjų objektų, įvardytų pakartotinės teismo ekspertizės akte, kaina pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti, nekliudo vadovautis kitų eksperto surastų bei vertintų objektų kainomis. Pagal Metodikos 58.1 punktÄ lyginamasis metodas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai yra nustatyti bent trys laiko, atstumo, kainos ir kitus reikalavimus atitinkantys lyginamieji objektai. Å iuo gi atveju ekspertas atrinko keturis lyginamuosius objektus, taigi, net vienÄ jų ir paÅ¡alinus savaime neatsiranda pagrindas laikyti teismo eksperto iÅ¡vados nepagrįsta ir (ar) negaliojančia.

34. Nepagrįsti ir tokie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad paÅ¡alinus iÅ¡ lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡o objektÄ Nr. 4 ginčo turto rinkos vertė negali bÅ«ti nustatyta pagal eksperto atliktus skaičiavimus, kadangi objekto Nr. 4 duomenis ekspertas vertino nustatydamas paskirties (naudojimo bÅ«do) ir (ar) naÅ¡umo balus, kurie buvo naudojami bendrai kainai apskaičiuoti. Pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad vertės skaičiavimai lyginamosios vertės metodu vykdomi dviem etapais – pirmiausia atliekama lyginamųjų objektų paieÅ¡ka, vėliau – atliekama lyginamųjų objektų korekcija, taikant pataisos koeficientus, iÅ¡ kurių dauginama analogo vertė. Pataisos koeficientai yra skaičiuojami atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«rÄ , kainų lygius bei dinamikÄ vertinimo metu ir lyginamųjų objektų pirkimo–pardavimo metu.

35. Kaip matyti, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę teismo ekspertas naudojo Å¡iuos kriterijus, turinčius įtakos turto vertei: pardavimo laiko pataisos, buvimo vietos ir (ar) aplinkos pataisos, finansavimo sÄ lygų pataisos, žemės sklypų ploto skirtumų pataisos, infrastruktÅ«ros ir (ar) inžinerinių komunikacijų pataisos, konfigÅ«racijos ir reljefo, privažiavimo kelių pataisos, kitų dydžių pataisos, paskirties (naudojimo bÅ«do) ir (ar) naÅ¡umo balo pataisos (5 t., b. l. 72–80).

36. IÅ¡ tiriamosios ekspertizės akto dalies matyti, kad kiekvienas iÅ¡ aptartų pataisos koeficientų buvo nustatomi kiekvienam objektui individualiai, neatsižvelgiant į kitų objektų duomenis. Kiekvienam lyginamajam objektui, atsižvelgdamas į sandorio sudarymo laikÄ , jo vietÄ , finansavimo sÄ lygas, jo plotÄ , infrastruktÅ«rÄ ir kt., teismo ekspertas nustatė atitinkamÄ pataisos koeficientÄ ir jį pritaikė nustatydamas kiekvieno objekto kainÄ atskirai. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, bendri, įvertinus tik visų keturių lyginamųjų objektų savybes, koeficientai nebuvo nei nustatyti, nei pritaikyti apskaičiuojant ginčo žemės sklypo rinkos vertę 2020 m. gruodžio 7 d. Tai patvirtina ir teismo eksperto sudarytos pataisų skaičiavimo lentelės duomenys (5 t., b. l. 82), iÅ¡ kurių matyti, kad kiekvieno objekto vertė buvo apskaičiuojama atskirai, pritaikius kiekvienam objektui individualius koeficientus.

37. Be to, nustatinėdamas paskirties (naudojimo bÅ«do) ir (ar) naÅ¡umo balÄ teismo ekspertas pažymėjo, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklypų vertingumas priklauso nuo jų buvimo vietos, sklypo dydžio, reljefo ir kt.; žemės derlingumÄ apibÅ«dina žemės naÅ¡umo balas; lyginamųjų objektų naÅ¡umo balai kinta nuo 30.1 iki 65. Ekspertas nurodė, kad siekiant nustatyti žemės sklypų naÅ¡umo balų skirtumų įtakÄ 1 aro pardavimo kainai, analizuojami pagal sudarytus atrankos kriterijus valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro pateikti žemės sklypų sandoriai, esantys 7 lentelėje, eliminuojant žemės sklypų sandorius, kurių naÅ¡umo balas nenurodytas. Eksperto nurodytoje 7 lentelėje (5 t., b. l.

53) suraÅ¡yti 39 sandoriai, iÅ¡ kurių 37 buvo nurodyti naÅ¡umo balai ir į kurių sÄ raÅ¡Ä pateko ir objektas Nr.

4. Ä®vertinęs juos ekspertas nustatė, kad žemės sklypų sandorių 1 aro kainos kyla didėjant naÅ¡umo balui. Å iuos duomenis suvedęs į porinės regresijos lygtį teismo ekspertas ir nustatė kiekvieno iÅ¡ keturių lyginamųjų objektų aro kainų trendÄ bei nustatė paskirties naÅ¡umo balÄ (5 t., b. l. 80).

38. Aptariamų apeliacinio skundo argumentų kontekste svarbu ir tai, kad iÅ¡ teismo ekspertizės akto 7 lentelėje nurodytų 39 sandorių net 35 buvo eliminuoti – jie nors ir buvo toje pačioje verčių zonoje, tačiau kitoje nei ginčo žemės sklypas seniÅ«nijoje, sandoriai sudaryti tik dėl dalies žemės sklypo, o ne jo viso, dalis parduota iÅ¡ varžytynių, žemės sklypų vieta neatitiko ginčo žemės sklypo vietos ir kt. Tačiau nustatant paskirties (naudojimo bÅ«do) ir (ar) naÅ¡umo balÄ Å¡ie sandoriai buvo vertinami visi, nepriklausomai nuo to, kad jie nepateko į galutinį lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡Ä . Taigi, teismo ekspertas, nustatydamas šį koeficientÄ , vertino ir kitų, vėliau dėl tam tikrų reikalavimų lyginamiesiems objektams neatitikimų eliminuotų objektų naÅ¡umo balus. Todėl tokia aplinkybė, kad Å¡is koeficientas buvo nustatytas, be kita ko, įvertinus ir objektÄ Nr. 4, neturi reikÅ¡mės.

39. Kaip matyti iÅ¡ pakartotinės teismo ekspertizės akto turinio, ekspertas vieno aro kainÄ apskaičiavo iÅ¡vedęs visų keturių lyginamųjų objektų aritmetinį vidurkį, t. y. sudėjęs visų keturių lyginamųjų objektų nustatytÄ jų vieno aro kainÄ ir jÄ padalinęs iÅ¡ Å¡ių objektų skaičiaus ([388 Eur + 813 Eur + 1 061 Eur + 270 Eur] / 4). Kadangi, kaip buvo minėta, kiekvieno objekto vieno aro kaina buvo nustatyta jiems taikant individualius pataisos koeficientus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vienÄ formulės dedamÄ jÄ paÅ¡alinus (t. y. lyginamojo objekto Nr. 4 1 aro kainÄ ), likusių trijų lyginamųjų objektų kainų duomenų pakako teisingam atlyginimo dydžiui nustatyti.

40. Stokoja pagrįstumo ir tokie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pats atlikdamas skaičiavimus bei aritmetinį vidurkį iÅ¡vesdamas iÅ¡ eksperto nustatytų likusių lyginamųjų objektų 1 aro kainos, virÅ¡ijo kompetencijÄ , t. y. atliko veiksmus, kuriems reikalingos specialios žinios. Teismas į eksperto nurodytÄ matematinę formulę įrašė likusių trijų objektų duomenis, kuriuos nustatė ekspertas, ir atliko elementarų matematinį veiksmÄ , kuriam atlikti specialių matematinių žinių nereikia. Juo labiau kad ir kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, vadovaudamasis ekspertizės metu atliktais skaičiavimais ir juos atlikus gautais duomenimis, gali pats atlikti aritmetinius skaičiavimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2012).

41. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklių nepažeidė, valstybės poreikiams paimto atsakovo turto rinkos vertę nustatė tinkamai, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo 42. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kelia teismų precedentų konkurencijos ir nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-111-686/2017 ir Nr. 3K-3-112-690/2017 dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ , klausimÄ .

Atsakovo įsitikinimu, jam turėjo būti atlygintos visos jo patirtos 4 826,01 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, o ne jų 1 178,51 Eur dalis, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021.

43. Viena vertus, atsakovas pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-111-686/2017 ir Nr. 3K-3-112-690/2017, kuriose buvo sprendžiami analogiÅ¡ki ginčai, t. y. reikalavimai dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus privatiems asmenims priklausiusius žemės sklypus nustatymo, yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurie yra privalomi analogiÅ¡kas bylas nagrinėjantiems teismams. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei tvirtina atsakovas, tose kasacinio teismo nutartyse iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti ne dėl asmenų, iÅ¡ kurių visuomenės reikmėms paimamas turtas, atleidimo nuo visų CPK 88 straipsnyje numatytų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bet tik dėl atleidimo nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų iÅ¡laidų, susijusių su sumomis, iÅ¡mokėtomis ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, atlyginimo.

44. Pagal tose bylose pateiktus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmeniui, iÅ¡ kurio siekiama perimti valstybės poreikiams tenkinti turto dalį, negali tekti pareiga atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su turto kainos nustatymu, kiek tai susiję su teismo ekspertizės byloje paskyrimu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ia taisykle ir vadovavosi, iÅ¡spręsdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 2 700 Eur iÅ¡laidų, susijusių su dviejų ekspertizių atlikimu, atlyginimo. Teismas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei neatlygintinos nepriklausomai nuo bylos baigties, t. y. vadovaudamasis minėtu kasacinio teismo suformuotu precedentu.

45. Atsakovo cituojamose kasacinio teismo nutartyse taip pat nepasisakyta ir dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), visiÅ¡ko kompensavimo asmenims, iÅ¡ kurių visuomenės reikmėms paimamas turtas. Atsakovas nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina Å¡ias kasacinio teismo nutartis ir jose pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Todėl kaip neapgrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismui nustačius didesnį nei prašė ieÅ¡kovė atlyginimo už paimamÄ Å¾emę dydį, vien dėl to atsakovas tapo ginÄÄ laimėjusia Å¡alimi, kuriai atlygintinos visos Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant turėtos iÅ¡laidos.

Skirtingai negu nurodo atsakovas, sprendžiant kitų, nei susijusių su teismo ekspertizės atlikimu, iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimÄ taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė – jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

46. IeÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovui dėl 11 035 Eur kompensacijos sumokėjimo, tačiau jis nebuvo priimtas, o tai lėmė, kad Å¡alių ginčas persikėlė į teismÄ . Ir nors sutiktina, kad atsakovas tik tokiu bÅ«du galėjo ginti savo pažeistas teises, tačiau tokia atsakovo pozicija, jog visais atvejais, kuomet teismas nustato didesnę, nei ikiteisminėje stadijoje buvo pasiÅ«lyta, atlyginimo sumÄ atsakovui turėtų bÅ«ti pilnai atlyginamos ir visos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nėra suderinama su bendraisiais civilinio proceso principais (CPK 7, 17 straipsniai). Tokiu atveju asmuo, iÅ¡ kurio ketinama paimti turtÄ , prarastų suinteresuotumÄ klausimÄ iÅ¡spręsti taikiai ir kuo greičiau, jis visais atvejais siektų teisminio ginčo sprendimo, kuris jam nieko nekainuotų.

47. Taigi, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su teisinės pagalbos jam teikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti priteisiamos proporcingai pagal ieÅ¡kovės siÅ«lyto atlyginimo atsakovui sumÄ ir teismo nustatytÄ paimamos žemės rinkos vertę. Proporcijų tokio pobÅ«džio ginčuose nustatymo klausimas buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021, kurios 2021 m. gegužės 6 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Be to, dėl tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų nustatymo bei Å¡alių galėjimo pretenduoti tik į proporcingÄ Å¡ių iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimu, dalies kompensacijÄ buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-437-464/2016, kurios teisėtumas ir pagrįstumas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje buvo įvertintas pirmiau aptarta (žr. Å¡ios nutarties 42, 45 punktus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, ir kuria savo apeliaciniame skunde remiasi pats atsakovas.

48. Kadangi pati ieÅ¡kovė byloje siÅ«lė iÅ¡mokėti 11 035 Eur dydžio kompensacijÄ , jos naudai yra iÅ¡spręsta 75,58 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ 14 265,68 Eur turto rinkos vertę (11 035 Eur / 14 600,68 Eur x 100 proc.). Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 24,42 proc. jo patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų kompensacijÄ , ir Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 49. Å alių apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, jų rengiant apeliacinius skundus patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tačiau atlyginamos atsakovo patirtos 578,38 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias jis patyrė už atsiliepimo į atmestÄ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ .

50. Atsakovo praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodyta maksimali galimų priteisti iÅ¡laidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ už atsiliepimÄ galėtų bÅ«ti atlyginamos iki 2 314,65 Eur iÅ¡laidos).

Atitinkamai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 578,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacija. IeÅ¡kovė įrodymų apie jos patirtas analogiÅ¡kas iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V.

B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919) 578,38 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 38 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Dalia Kačinskienė Neringa Švedienė Agnė Tikniūtė