2026-03-10 Nr. AB-5174-3-61-3-03351-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1842-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.3; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2025 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 25S133798 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o Sprendimas priimtas dėl to, jog pareiškėjo teikti duomenys (pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) bei tariamai patirti grasinimai), nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, nebuvo nuoseklūs bei tarpusavyje suderinami, todėl prieglobsčio prašytojui negalėjo būti pritaikyta abejonės privilegija. Pareiškėjas nesutiko su šiomis atsakovo išvadomis ir pažymėjo, kad prieglobsčio prašymas gali būti atmetamas, jei pasakojimo prieštaravimai ir neatitikimai yra esminiai, tačiau Departamento nurodyti neatitikimai yra mažareikšmiai, neesminiai, nekeičiantys pasakojimo esmės ir pareiškėjui kylančios grėsmės kilmės valstybėje, netikslumai nustatyti formaliai, abejonės privilegija netaikyta ir pareiškėjo pasakojimas atmestas nepagrįstai.

3. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą ir priimdamas Sprendimą, nesurinko jokios aktualios kilmės valstybės informacijos, nors prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės (ne skubos tvarka), vietoje išnagrinėjimo per 6 mėnesius buvo nagrinėtas 15 mėnesių, tačiau reikiama kilmės valstybės informacija vis tiek nebuvo surinkta.

4. Pareiškėjas nurodė, jog kilmės valstybėje jis buvo (duomenys neskelbtini) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, Departamentas nepaneigė šio fakto, turėjo tirti bei vertinti ar (duomenys neskelbtini) patenka į rizikos grupę bei surinkti reikiamą kilmės valstybės informaciją, tačiau toks tyrimas nebuvo atliktas, pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) padėtis kilmės valstybės kontekste nebuvo vertinama, taigi Sprendimas nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini), neturi būti reikalaujama kitų ypatingų skiriamųjų požymių, kad būtų taikoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Žmogaus teisių konvencija) 3 straipsnio apsauga.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad per apklausas pateikė informaciją, jog yra (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas teigė, kad Departamentui elektroniniu paštu pateikė jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) (ta pačią dieną specialistė patvirtino, jog dokumentai buvo gauti ir pridėti prie pareiškėjo prieglobsčio bylos), tačiau Sprendime apie tai, kad pareiškėjas yra pateikęs (duomenys neskelbtini) nenurodyta, jis nevertintas.

7. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjui neturi būti suteikta papildoma apsauga, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nekyla persekiojimo grėsmė, atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria jis yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus ir toks perspėjimas yra įvedamas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS), nes toks Sprendimas yra nepagrįstas ir neadekvatus.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad atliko tyrimą, kurio metu buvo įvertinta visų aplinkybių visuma, padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados. Atsakovas teigė, kad paskesniame pareiškėjo prieglobsčio prašyme teikiami motyvai kardinaliai skiriasi nuo tų, kurie buvo teikiami pirmame prieglobsčio prašyme. Pirmas prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla grėsmė, nes (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, prieglobsčio prašytojo istorijos pasikeitimas kelia abejonių dėl užsieniečio patikimumo bei vertinamas kaip tyčinis bandymas suklaidinti Departamentą, be to, jo teikti duomenys nebuvo išsamūs ir detalūs, nebuvo nuoseklūs, tarpusavyje suderinami, abejonės privilegijos principo nebuvo pagrindo taikyti, nustatyti prieštaravimai tarp pareiškėjo nurodytų faktų yra esminiai.

10. Atsakovas pažymėjo, kad nors Sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų, nes Departamentas nekvestionuoja fakto, kad pareiškėjas būtų (duomenys neskelbtini), tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini) bei savaime nepatvirtina persekiojimo grėsmės tikimybės. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde teikia argumentus ir dėl savo pirmojo prieglobsčio prašymo dėl (duomenys neskelbtini), bet šios aplinkybės buvo išanalizuotos ir pateiktos motyvuotos išvados Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 12PR-43, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir šio sprendimo pagrįstumą patvirtino visų instancijų teismai.

11. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Sprendimu pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje bei papildoma apsauga, o priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, jis netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą D tipo daugkartinę vizą, 2021 m. kovo 24 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 12PR-43 nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pareiškėjas išreiškė pageidavimą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tačiau minėtas sprendimas nebuvo įgyvendintas, nes pareiškėjas buvo sulaikytas, o vėliau neteisėtai išvyko iš Lietuvos į Švediją, Nyderlandus ir Belgiją (teikė prieglobsčio prašymus šiose valstybėse 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. spalio 24 d.), o 2023 m. gruodžio 11 d. buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą Lietuvos Respublikai iš Belgijos, todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas nenustatė tamprių pareiškėjo ekonominių ir socialinių ryšių bei priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis, įvertinus tai, jog užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti ir tai, jog jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, pagrįstai buvo priimtas sprendimas įvesti į SIS perspėjimą dėl jo draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo pateikęs duomenis Departamento darbuotojai 2024 m. rugsėjo 20 d., kurie nėra aptarti Sprendime, tačiau net įvertinus šiuos duomenis, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nepagrįsta, prieglobsčio prašytojo bendras patikimumas yra žemas bei tikėtina, kad jis teikia neautentiškus dokumentus. Atsakovas dėl pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad pats pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d., teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentui pateikė kilmės valstybės institucijų išduotą neteistumo pažymą, todėl teiginiai apie jo paiešką (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti, nes kilmės valstybės institucijos jam išdavė minėtą dokumentą, kuriame nėra informacijos apie jo paiešką ar pateiktus kaltinimus, o iš pareiškėjo pateikto paieškos dokumento matyti, kad paieška yra (duomenys neskelbtini), t. y. dar prieš išduodant neteistumo pažymą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) galbūt yra suklastotas ir nurodė to požymius, o pareiškėjo elgesys rodo polinkį teikti netikslią, prieštaringą informaciją ir galbūt klastoti dokumentus. Atsakovas pažymėjo, kad ir kiti duomenys leidžia abejoti pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumu, nes (duomenys neskelbtini), taigi prieglobsčio prašymas nebuvo jo pirminis ir svarbiausias tikslas Lietuvoje.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo B. D. A. skundą atmetė, Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje laikinai sustabdyti Sprendimo 3 punkto, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Respubliką, galiojimą) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

14. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), nuostatas ir pažymėjo, kad byloje esantys dokumentai, taip pat administracinės bylos Nr. eI3-3007-541/2021 duomenys (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) patvirtina, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą atvyko 2019 m. spalio 12 d., turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą D tipo daugkartinę vizą, galiojusią iki 2020 m. rugsėjo 22 d., viza išduota tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), kuri priėmė pareiškėją studijuoti į (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

15.1. 2020 m. spalio 19 d. pareiškėjas Departamento Vilniaus skyriuje pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, jog negali grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini).

15.2. 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 12PR-43 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3007-541/2021, pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3573-502/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15.3. 2021 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) informavo Departamentą, jog pareiškėjas kreipėsi į juos su prašymu padėti savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini) ir organizacija, esant galimybei, teiks pagalbą grįžti į kilmės valstybę. 2021 m. rugsėjo 30 d. Departamentas priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), suteikiant galimybę savanoriškai išvykti per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

15.4. 2021 m. spalio 2 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį ir nuo 2021 m. spalio 3 d. pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-497/2022 pareiškėjas buvo išteisintas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kardomoji priemonė suėmimas panaikinta, paleidžiant iš suėmimo tuojau pat po nuosprendžio paskelbimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Po to pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos ir pateikė prieglobsčio prašymus: 2023 m. balandžio 25 d. Švedijoje, 2023 m. gegužės 25 d. Nyderlanduose ir 2023 m. spalio 24 d. Belgijoje. 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą Lietuvos Respublikai iš Belgijos.

15.5. 2024 m. kovo 6 d. pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

15.6. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, konstatavo, jog pareiškėjo paskesniame prieglobsčio prašyme teikiami motyvai kardinaliai skiriasi nuo motyvų, kurie buvo teikiami pirmame prieglobsčio prašyme, be to pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikti duomenys nepasižymi išsamumu ir detalumu, nėra nei savaime nuoseklūs, nei tarpusavyje suderinami bei padarė išvadą, jog prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

16. Teismas nurodė, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu ir pažymėjo, kad aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjo kilmės valstybės informacija buvo įvertintos pareiškėjo pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3007-541/2021 yra konstatuota, jog atsakovas grėsmę vertino pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste, t. y. vertino, ar pareiškėjui kyla rizika dėl jo asmeninių savybių ir nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, o teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo deklaruotas baimes (dėl kurių jis negali grįžti į kilmės valstybę), vertino ne tik bendrą padėtį šalyje, bet ir specifines pareiškėjo savybes, dėl kurių jam galėjo kilti grėsmė. Todėl teismas sprendė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, pagrįstai nenagrinėjo šių aplinkybių pakartotinai.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo paskesniame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytus motyvus, pažymėjo, jog jie iš esmės skiriasi nuo pirmajame prieglobsčio prašyme nurodytų motyvų: paskesnis pareiškėjo prieglobsčio prašymas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini), nors tai buvo vienas iš esminių prieglobsčio prašytojo motyvų pirmo prieglobsčio prašymo metu. Pirmojo prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas abu prašymus dėl prieglobsčio suteikimo grindė visiškai skirtingais motyvais, teismas sprendė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą, padarė pagrįstą išvadą, jog toks prieglobsčio prašytojo istorijos pasikeitimas kelia abejonių dėl paties užsieniečio patikimumo bei vertinamas kaip tyčinis bandymas suklaidinti Departamentą.

18. Teismas nurodė, kad Departamentas ginčijamame Sprendime taip pat konstatavo, jog pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikti duomenys nepasižymėjo išsamumu ir detalumu, taip pat nebuvo nuoseklūs ir tarpusavyje suderinami: Sprendime įvertinta, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini), vengė tikslių konkrečių atsakymų, klausimus teko uždavinėti pakartotinai, teikė tarpusavyje nesuderinamus ir akivaizdžiai prieštaringus duomenis, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), pateikė abstrakčią ir nenuoseklią informaciją, pareiškėjas painiojasi pasakojimo chronologijoje dėl (duomenys neskelbtini), pateikia nenuoseklias aplinkybes apie savo paskutinę gyvenamąją vietą, o šias Departamento išvadas patvirtina į bylą pateiktų pareiškėjo 2024 m. kovo 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. apklausų transkripcijų turinys.

19. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimo neatitikimai negali būti laikomi mažareikšmiais ir neesminiais bei sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia pareiškėjui tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo, o pareiškėjo pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) savaime nepatvirtina fakto, kad jis (duomenys neskelbtini) bei persekiojimo grėsmės tikimybės.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog Sprendime nurodoma neteisinga informacija apie jo apklausą 2023 m. kovo 6 d., taip pat apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra nurodęs 2024 m. rugpjūčio 19 d. apklausos metu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3007-541/2021 konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini), vadinasi, pats pareiškėjas tiek pirminio, tiek paskesnio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu yra nurodęs šias išvykimo iš kilmės valstybės ir (duomenys neskelbtini) datas.

21. Teismas sprendė, kad Sprendime nurodyta pareiškėjo apklausos data – 2023 m. kovo 6 d. – techninė rašymo apsirikimo klaida, kadangi byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo apklausos vyko 2024 m. kovo 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 19 d., o šis netikslumas nesudaro pagrindo Sprendimo vertinti kaip neteisėto ir nepagrįsto.

22. Teismas nurodė, kad į bylą pareiškėjas pateikė papildomą įrodymą – (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. DOK-39677, DOK-39997), o Departamentas pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl šio įrodymo, jog apie pareiškėjo pateiktus duomenis, susijusius su (duomenys neskelbtini), sužinojo tik po teismo posėdžio atlikus papildomus paieškos veiksmus per Informatikos ir ryšių departamentą, pareiškėjas jį buvo pateikęs darbuotojai 2024 m. rugsėjo 20 d., tačiau Departamentas, net ir įvertinęs paminėtas aplinkybes laikosi pozicijos, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nepagrįsta, jo bendras patikimumas yra žemas bei tikėtina, kad jis teikia neautentiškus dokumentus.

23. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra įvertintas pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) nebuvo aptartas ginčijamame Sprendime, tačiau įvertinus šį įrodymą visų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) nekeičia padarytos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) data yra 2017 m. liepos 28 d., tačiau pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d., teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentui pateikė kilmės valstybės institucijų išduotą neteistumo pažymą, kuri yra išduota vėliau nei, pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu išduotas (duomenys neskelbtini) ir kurioje nėra informacijos apie jo paiešką ar pateiktus kaltinimus.

25. Teismas vertino, kad sulyginus pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) ir atsakovo pateiktus kitus tokios pačios kategorijos (duomenys neskelbtini) išduotus dokumentus, matyti akivaizdūs skirtumai. Atsakovo Departamento papildomuose paaiškinimuose nurodyti pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) trūkumai (pernelyg didelis paryškinto šrifto ir didžiųjų raidžių vartojimas, kuris nebūdingas tokios kategorijos pranešimams, tekste naudojami politiniai žargonai, tačiau nenaudojami neutralūs teisiniai terminai, parašo sritis yra netvarkinga ir neoficiali, teksto bendra išvaizda atrodo kaip rankiniu būdu redaguotas dokumentas, o ne centralizuotai išduotas, ar centralizuotos elektroninės sistemos sugeneruotas, nėra asmens tapatybės kortelės ar kitokios oficialios informacijos apie paieškomą asmenį; viršutiniame kampe įrašyta ranka data, o ne uždėtas spaudas su data, apačioje esantis spaudas yra sunkiai įžiūrimas, vietose yra pikseliai, kurie galimai indikuoja pdf dokumento vaizdinę manipuliaciją, matomos akivaizdžios gramatinės klaidos) patvirtina abejonę pareiškėjo pateikto dokumento autentiškumu.

26. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo daromos prielaidos apie galimą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, jo teikti duomenys nebuvo nuoseklūs bei tarpusavyje suderinami, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktinas.

27. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl papildomos apsaugos atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau ne visoje valstybėje, yra lokalizuotas ((duomenys neskelbtini)), taip pat įvertino gydytojo (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 25 d. individualios konsultacijos išvadas, jog pareiškėjo sveikatos būklė nelaikytina itin išskirtiniu atveju, kuris leistų konstatuoti Žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus jį į kilmės valstybę. Teismas sprendė, kad atsakovas vertino ne tik bendrą padėtį šalyje, bet ir specifines pareiškėjo savybes, dėl kurių jam galėjo kilti grėsmė, ir neturėjo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

28. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką, pažymėjo, kad Departamentui išnagrinėjus pareiškėjo pirminį prieglobsčio prašymą ir 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 12PR-43 nusprendus nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei pareiškėjui išreiškus pageidavimą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), suteikiant galimybę savanoriškai išvykti per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tačiau pareiškėjui nuo 2021 m. spalio 3 d. iki 2022 m. birželio 17 d. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Panaikinus kardomąją priemonę pareiškėjas neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Švediją, vėliau į Nyderlandus ir Belgiją. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas teigia, jog viena iš priežasčių, dėl ko jis išvyko iš Lietuvos, tai, jog buvimas beveik devynis mėnesius kalėjime pakenkė jo psichikai, tačiau šis argumentas nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko neteisėtai.

29. Teismas nurodė, kad minėtose šalyse pareiškėjas teikė prieglobsčio prašymus, o 2023 m. gruodžio 11 d. jis buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą Lietuvos Respublikai iš Belgijos. Teismas vertino, kad šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir jo gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas ir atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali bandyti pasislėpti, tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui taikytina 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti.

30. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja glaudūs socialiniai ar kitokie ryšiai, (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Lietuvoje pareiškėjas neturėjo, Lietuvoje yra dirbęs trumpais laikotarpiais, duomenų apie pareiškėjo ekonominę veiklą Lietuvoje nėra. Pareiškėjo teismo posėdyje nurodytus socialinius ryšius, kad turi draugų, teismas nelaikė esminiais, dėl kurių jis negalėtų būti išsiunčiamas į kilmės valstybę, Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nenustatyta, todėl jis Sprendimu pagrįstai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

31. Teismas aptarė ginčui aktualias Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir NAS taisyklės) nuostatas.

32. Teismas sutiko su Sprendimo argumentais ir pareiškėjo uždraudimo laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką bei SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą laikė proporcingu ir nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti sutrumpintas.

33. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų normomis ir naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo.

III. 34. Pareiškėjas B. D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir panaikinti atsakovo Sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo įpareigojant paskirti naują ir nepriklausomą komandą nagrinėti pareiškėjo bylą.

35. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies pakeitimų, padarytų 2024 m. gegužės 30 d. įstatymu Nr. XIV-2673, kuriais draudžiama skirti teisinės pagalbos atstovą prieglobsčio prašytojams, norintiems apskųsti savo bylas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes šis įstatymas antikonstitucinis ir pažeidžia konstitucines teises, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 19, 21, 29, 30 ir 31 straipsniuose.

36. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą spręsdamas, jog atsakovas neturėjo pareigos vertinti faktų, įrodančių, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo ir yra išduotas (duomenys neskelbtini), taip pat, jog sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) išvaizdos ir teksto jis yra suklastotas. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) šalis, kurioje taikomi žemesni administraciniai ir teisminiai standartai bei praktika ir jie neatitinka Europos Sąjungos standartų ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teikti dokumentai yra suklastoti, o praktika, kai (duomenys neskelbtini) išduodamuose oficialiuose dokumentuose įrašai daromi ranka yra tikėtina, ypač atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė yra diktatoriška.

37. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pakankamai faktų, leidžiančių spręsti, jog socialinė ir politinė padėtis (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pažeidė ir kelia grėsmę pareiškėjo žmogaus teisėms (Žmogaus teisių konvencijos 3 str.).

38. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra tikėtina, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jo kaip (duomenys neskelbtini) veikla galiausiai įstūmė pareiškėją į konfliktą su įvairiais valstybiniais ir nevalstybiniais subjektais ir persekiotojais, kurie kėlė grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo teigimu, jo nurodyti faktai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pažeis jo žmogaus teises.

39. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad Sprendimas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės normomis ir nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

40. Pareiškėjas pateikia naujus faktus – kad (duomenys neskelbtini) vėl bando jį susekti ir suimti.

41. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. Atsakovas nurodo, kad nors jo Sprendime nebuvo įvertintas (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas teisme bylos nagrinėjimo metu. Departamentas pažymi, kad papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog jo vertinimu, pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) gali būti suklastotas, prieglobsčio prašytojo elgesys rodo polinkį teikti netikslią, prieštaringą informaciją ir galbūt klastoti dokumentus, o šis dokumentas kelia abejonių sulyginus jį su kitais tokios pačios kategorijos (duomenys neskelbtini) išduotais dokumentais.

Atsakovas teigia, kad nustatyti tokie dokumento trūkumai: pernelyg didelis paryškinto šrifto ir didžiųjų raidžių vartojimas, kuris nebūdingas tokios kategorijos pranešimams, tekste naudojami politiniai žargonai (pvz. (duomenys neskelbtini)), tačiau nenaudojami neutralūs teisiniai terminai, parašo sritis yra netvarkinga ir neoficiali, bendra išvaizda atrodo kaip rankiniu būdu redaguotas dokumentas, o ne centralizuotai išduotas, ar centralizuotos elektroninės sistemos sugeneruotas, nėra asmens tapatybės kortelės ar kitokios oficialios informacijos apie paieškomą asmenį, viršutiniame kampe data įrašyta ranka, o ne uždėtas spaudas su data, apačioje esantis spaudas yra sunkiai įžiūrimas, vietose yra pikseliai, kurie gali indikuoti pdf dokumento vaizdinę manipuliaciją, matomos akivaizdžios gramatinės klaidos.

Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) data yra 2017 m. liepos 28 d., tačiau pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d., teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė kilmės valstybės institucijų išduotą neteistumo pažymą, kuri yra išduota vėliau nei, pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu išduotas (duomenys neskelbtini) ir kurioje nėra informacijos apie jo paiešką ar pateiktus kaltinimus. Atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas tyčia siekė klaidinti tyrimą (2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2024 m. kovo 6 d. prieglobsčio prašymų metu nurodė kardinaliai skirtingus motyvus, 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. apklausų metu teikė prieštaringą informaciją apie išvykimo iš kilmės valstybės ir gyvenamosios vietos faktines aplinkybes), nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, o įvertinus prieglobsčio prašytojo bendrą nepatikimumą, jo ankstesnį elgesio modelį teikti tikrovės neatitinkančią ir prieštaringą informaciją, jo pateikti teismui dokumentai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja aptartiems faktams (prieglobsčio prašymas pateiktas tik po to, kai nepratęstas leidimas gyventi, pateikta 2020 m. rugpjūčio 28 d. neteistumo pažyma iš (duomenys neskelbtini), teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) turi akivaizdžių klastojimų elementų ir neatitinka tokios kategorijos dokumentams keliamų oficialių reikalavimų).

43. Atsakovas sutiko su teismo išvadomis dėl pareiškėjo nurodytos jam kylančios grėsmės, kaip (duomenys neskelbtini) vertinimo, o vien aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to turi būti suteikiama papildoma apsauga. Atsakovas sutinka ir su teismo išvadomis, kad duomenys apie (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina fakto, jog jis (duomenys neskelbtini) bei persekiojimo grėsmės tikimybės, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomus naujus faktus apie siekį jį susekti ir suimti (duomenys neskelbtini), be to, nauji įrodymai neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme tikrinant pirmosios instancijos sprendimą, todėl šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nemotyvuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, dėl pareiškėjo išsiuntimo bei uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įvedimo į SIS sistemą pagrįstumo ir teisėtumo.

45. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija nesuteikto prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje aspektu, pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Departamento Sprendimas yra priimtas po įsigaliojusio Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 12PR-43 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3573-502/2021 buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo paminėtas Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 12PR-43 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ buvo pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

49. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

50. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018).

52. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat aktualūs Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prieglobsčio nenagrinėjimo pagrindai. Vienas iš įtvirtintų pagrindų – kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, kad galutinis sprendimas – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.

53. Byloje nustatytos šios ginčui aktualios aplinkybės:

53.1. Departamentui, išnagrinėjus pareiškėjo pirminį prieglobsčio prašymą ir 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 12PR-43 nusprendus nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei pareiškėjui išreiškus pageidavimą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), suteikiant galimybę savanoriškai išvykti per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Tačiau pareiškėjui nuo 2021 m. spalio 3 d. iki 2022 m. birželio 17 d. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Panaikinus kardomąją priemonę pareiškėjas neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Švediją, vėliau į Nyderlandus ir Belgiją. Šiose šalyse pareiškėjas teikė prieglobsčio prašymus. 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą Lietuvos Respublikai iš Belgijos.

53.2. Departamentas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį pareiškėjui nustatė remdamasis tuo, jog 2025 m. kovo 7 d. Nyderlandai antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje paskelbė perspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) B. D. A., kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo), taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę.

53.3. 2024 m. kovo 6 d. B. D. A. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).

53.4. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, konstatavo, jog pareiškėjo paskesniame prieglobsčio prašyme teikiami motyvai kardinaliai skiriasi nuo motyvų, kurie buvo teikiami pirmame prieglobsčio prašyme, be to prieglobsčio prašytojo paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikti duomenys nepasižymi išsamumu ir detalumu, nėra nei savaime nuoseklūs, nei tarpusavyje suderinami bei padarė išvadą, jog prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

53.5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas į bylą pateikė papildomą įrodymą – (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. DOK-39677, DOK-39997). Departamentas pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjo papildomai pateikto įrodymo ir nurodė, jog apie pareiškėjo pateiktus duomenis, susijusius su jo paskelbta paieška, sužinojo tik po teismo posėdžio atlikus papildomus paieškos veiksmus per Informatikos ir ryšių departamentą, pareiškėjas jį buvo pateikęs darbuotojai 2024 m. rugsėjo 20 d., tačiau net ir įvertinęs paminėtas aplinkybes laikosi pozicijos, kad užsieniečio baimė patirti persekiojimą nepagrįsta, prieglobsčio prašytojo bendras patikimumas yra žemas bei tikėtina, kad teikia neautentiškus dokumentus.

54. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

55. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas rėmėsi bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiais ir nenurodė papildomų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai atsižvelgė į bylai aktualias aplinkybes, kad pareiškėjas savo pirminį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje siejo su grėsme jo gyvybei ir sveikatai, kylančia iš (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip matyti, pareiškėjas abu prašymus dėl prieglobsčio suteikimo grindė visiškai skirtingais motyvais, todėl vertintina, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad toks prieglobsčio prašytojo istorijos pasikeitimas kelia tam tikrų abejonių dėl paties užsieniečio patikimumo bei vertinamas kaip tyčinis bandymas suklaidinti Departamentą.

57. Dėl teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad nors jis ir nebuvo aptartas ginčijamame Sprendime, tačiau išsamiai įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime ((duomenys neskelbtini) data 2017 m. liepos 28 d. yra ankstesnė, nei prie pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. teikto prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pridėta kilmės valstybės institucijų išduota neteistumo pažyma, o skirtumai sulyginus pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) ir atsakovo pateiktus kitus tokios pačios kategorijos (duomenys neskelbtini) išduotus dokumentus matyti akivaizdūs skirtumai, keliantys abejonių jo autentiškumu – pernelyg didelis paryškinto šrifto ir didžiųjų raidžių vartojimas, kuris nebūdingas tokios kategorijos pranešimams, tekste naudojami politiniai žargonai, tačiau nenaudojami neutralūs teisiniai terminai, parašo sritis yra netvarkinga ir neoficiali, teksto bendra išvaizda atrodo kaip rankiniu būdu redaguotas dokumentas, o ne centralizuotai išduotas, ar centralizuotos elektroninės sistemos sugeneruotas, nėra asmens tapatybės kortelės ar kitokios oficialios informacijos apie paieškomą asmenį; viršutiniame kampe įrašyta ranka data, o ne uždėtas spaudas su data, apačioje esantis spaudas yra sunkiai įžiūrimas, vietose yra pikseliai, kurie galimai indikuoja pdf dokumento vaizdinę manipuliaciją, matomos akivaizdžios gramatinės klaidos). Taigi įvertinus minėtą pareiškėjo pateiktą įrodymą visų byloje esančių įrodymų kontekste, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad (duomenys neskelbtini) nekeičia padarytos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

58. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Departamentas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo 2024 m. kovo 6 d. paskesniame prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjo apklausose Departamente 2024 m. kovo 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. nurodytos aplinkybės ir argumentai Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste negali būti vertinami kaip nauji esminiai motyvai. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta Įstatymo 86 ir 87 nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.

59. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų. Taip pat nenagrinėjamos apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) vėl bando jį susekti ir suimti, nes jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 134 str. 6 d.)

60. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nenustatė pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo nurodomos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes ši įstatymo nuostata reglamentuoja prieglobsčio prašytojo pareigas. Dėl pareiškėjo nurodomų pakeitimų, padarytų 2024 m. gegužės 30 d. įstatymu Nr. XIV-2673, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas gali Lietuvos Respublikoje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su užsieniečio sulaikymu arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą tenkinti nėra pagrindo.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reglamentavimo ar netinkamai vertino, ar nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ir savo sprendimo nemotyvavo.

62. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė