277b4a13-af14-4fdf-9e2c-bc19fa428a63 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-98-1043/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10527-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39; 2.5.39.2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Anita Sereikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovui L. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas nustatė: I. IeÅ¡kovės reikalavimai ir jos argumentai 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 1 320,43 Eur turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr., L. M. vairuojamas automobilis “ . (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, kurioje buvo betono luitas. Betono luitas užvažiavus ant jo automobiliui pakilo ir apgadino automobilio priekinį sparnÄ . Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties nenustatė, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) ir įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad reikalinga keisti deÅ¡inės pusės priekinę padangÄ ir ratlankį, reikalinga remontuoti priekinį slenkstį ir priekinį deÅ¡inės pusės sparnÄ . Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (toliau – Taisyklės).

IeÅ¡kovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 1 320,43 Eur žala ir jÄ kompensavo iÅ¡mokėdama tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Automobilio remonto kaina buvo apskaičiuota pagal remonto sÄ matÄ , įvertinus ratlankių įsigijimo kaÅ¡tus bei dalių nusidėvėjimÄ . Atsakovė yra kelio (K. D. g., K.) savininkė ir valdytoja, o transporto priemonei minėtame kelyje įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, ieÅ¡kovės draudėjui atsirado žala, kuri yra tiesioginis kelio trÅ«kumo sukeltas rezultatas.

Dublike nurodė, kad nutarime, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, yra nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad L. M. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais ženklais. Buvo nustatyta, kad vairuotojas negalėjo to iÅ¡ anksto numatyti ir vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Atsakovės argumentai apie tai, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, galėjo nesilaikyti Kelių eismo taisyklių yra paneigti minėtu nutarimu (e. b. l. 1–4, 75).

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad techninės apžiÅ«ros akte buvo fiksuoti visi automobilio sugadinimai bei padarytos nuotraukos. Nuotraukos darytos ne iÅ¡karto po eismo įvykio, o vairuotojui nuvykus į servisÄ , su kuriuo ieÅ¡kovė bendradarbiauja, nes kaip matyti iÅ¡ draudimo poliso, remontas organizuojamos draudiko pasirinkimu. Techninės apžiÅ«ros aktas ir nuotraukos buvo atsiųstos ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovė vertino, ar tokie padaryti sugadinimai bÅ«dingi tokio pobÅ«džio eismo įvykiui.

IeÅ¡kovė padarė iÅ¡vadÄ ir priėmė sprendimÄ , kad visa pateikta informacija yra teisinga ir pažeidimai galėjo atsirasti vairuotojui įvažiavus į duobę, todėl iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Tuo labiau, kad ir policijos pareigÅ«nai savo dokumentuose fiksavo priekinį automobilio sparno apgadinimÄ . Ne visi pažeidimai buvo akivaizdÅ«s policijos pareigÅ«nams, nes eismo įvykis įvyko vakare, todėl policijos pareigÅ«nai negalėjo visko užfiksuoti. Tik apžiÅ«rėjus automobilį servise buvo pamatyti visi automobilio pažeidimai.

Techninės apžiÅ«ros akte buvo fiksuota automobilio rato ir ratlankio pažeidimai, todėl buvo bÅ«tina juos keisti. IeÅ¡kovė atsižvelgdama į rinkoje galiojančias ratlankių kainas, iÅ¡mokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Hautica“, kuri buvo automobilio draudėja, 590,00 Eur žalÄ už sugadintÄ ratlankį. IÅ¡mokėta draudimo suma nesutampa su pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl to, kad joje nebuvo fiksuota ratų ir ratlankio keitimas, be to ieÅ¡kovė apskaičiavo naujų detalių nusidėvėjimÄ , t. y. iÅ¡ bendros sumos iÅ¡skaičiavo 187,56 Eur už detalių nusidėvėjimÄ (2020 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 3 min. 11 sek.

– 19 min. 57 sek.). II. Atsakovės argumentai 4. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodė, ieÅ¡kovė nėra pateikusi vienareikÅ¡miÅ¡kų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės kaltės, t. y. ieÅ¡kovė neįrodė visų apgadinimų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su įvykusiu eismo įvykiu. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaiÅ¡ku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent įvažiavus į tariamÄ duobę, esančiÄ K.

D. g. ties pastatu . (duomenys neskelbtini). Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio, byloje nėra. Å iuo atveju, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl vairuotojas kaip atsakingas ir atidus eismo dalyvis galėjo nepamatyti ir įvažiuoti į kelyje esÄ buvusiÄ duobę bei patirti tokio masto automobilio apgadinimus. Manytina, kad toks vairavimas negali bÅ«ti laikomas atidžiu ir rÅ«pestingu elgesiu kelyje, vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas ir turi prisiimti eismo įvykio pasekmes.

IÅ¡ Kauno apskrities VPK nutarimo matyti, kad eismo įvykio metu automobilio padangos nebuvo apgadintos. Atsižvelgiant į nurodomÄ tariamÄ automobilio apgadinimų mastÄ laikytina, kad vairuotojas nesilaikė bendrųjų atsargumo pareigų, todėl dėl eismo įvykio yra ir jo kaltės. Kelių eismo taisyklių nuostatos įpareigoja vairuotojÄ elgtis atsargiai kelyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vairuodamas automobilį ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad iÅ¡vengtų duobės, nėra duomenų, ar buvo tirta, kokiu iÅ¡ tikrųjų greičiu važiavo ir pan.

Taigi, vairuotojas kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse pasirinkęs saugų greitį, o ne maksimalų leistinÄ , kad prireikus, galėtų sustoti, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turėjo visas sÄ lygas iÅ¡vengti tariamų įvykių, o to nepadaręs konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai. IÅ¡ esmės nesant įrodymų ir objektyvių duomenų, kokiu greičiu buvo važiuota ir kokių atsargumo priemonių vairuotojas ėmėsi, kad iÅ¡vengtų kliÅ«ties, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bei į tai, kokio pobÅ«džio apgadinimus automobilis patyrė, konstatuotina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikÅ¡mės jam turėjo bÅ«tent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas.

Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, todėl civilinė atsakomybė turėtų bÅ«ti mažinama, atsižvelgiant į Å¡alių kaltės dydį arba atsakovė turėtų bÅ«ti visiÅ¡kai atleista nuo civilinės atsakomybės (e. b. l. 57–61, 77–80).

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta žalos suma, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 1 320,43 Eur, o pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra matyti, kad žalos suma yra 1 110,77 Eur. Kaip matyti iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo ir policijos nutarimo, eismo įvykio metu buvo apgadintas tiktai priekinis automobilio sparnas, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl buvo keičiamos 2 padangos ir ratlankis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nenurodė, kad buvo apgadinti ratai ir ratlankis, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala neatitinka padarytos žalos ir priežastinio ryÅ¡io.

Automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nes duobė buvo pakankamai didelė ir matoma. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 07 min. 32 sek. – 21 min. 55 sek.). Teismas konstatuoja: III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 31 d. Kaune, K. D. g. 67, apie 19.51 val. L. M. vairuodamas automobilį . (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, kurioje buvo betono luitas, ant kurio užvažiavus automobiliui, luitas pakilo ir apgadino automobilio priekinį sparnÄ . Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. L. M. tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių, parašė paaiÅ¡kinimÄ ir iÅ¡dėstė automobilio apgadinimo aplinkybės, t. y. kad kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nebuvo paženklintas, to iÅ¡ anksto vairuotojas numatyti negalėjo, dėl to neturėjo galimybės manevruoti, bei apvažiuoti kelio duobės. Kauno apskrities VPK 2018 m. sausio 31 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ , nenustačius administracinio nusižengimo požymių (e. b. l. 13–14, 104–110).

Eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (Kasko). 2018 m. gegužės 25 d. uždaroji akcinė bendrovė „JMA Centras“ sudarė automobilio remonto sÄ matas, apskaičiavo turtinę žalÄ padarytÄ automobiliui 1 110,77 Eur (e. b. l. 15, 23–27). IeÅ¡kovė už automobilio remontÄ kompensavo iÅ¡mokėdama 730,43 Eur uždarajai akcinei bendrovei „JMA Centras“ (e. b. l.

18) ir 590,00 Eur už automobilio remontÄ uždarajai akcinei bendrovei „Hautica“ (e. b. l. 19), t. y. iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 1 320,43 Eur. Civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos 7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y.

žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina ieÅ¡kovės teisę reikalauti, kad eismo įvykio metu ieÅ¡kovės apdraustai transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ atlygintų už įvykį atsakingas asmuo.

8. Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali bÅ«ti atlyginama nustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ . Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ , savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio 2018 m. sausio 31 d. tarnybinis praneÅ¡imas (toliau – tarnybinis praneÅ¡imas) bei eismo įvykio schemoje užfiksuota . (duomenys neskelbtini)važiuojamoje kelio dalyje esanti duobė, kurios ilgis 1,20 m., plotis 70 cm, gylis 10 cm ir betono luitas, kurio ilgis 60 cm., plotis 50 cm., storis 15 cm.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta. Todėl Å¡i aplinkybė leidžia konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygÄ (CK 6.246 straipsnis).

9. Atsakovė ginčydama priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (tinkamos kelio dangos neužtikrinimo) ir automobilio apgadinimo egzistavimÄ (CK 6.247 straipsnis), akcentuoja, kad eismo įvykio metu nebuvo apgadinta automobilio ratas ir ratlankis, nes to nebuvo fiksuota policijos pareigÅ«nų tarnybiniame praneÅ¡ime ir nutarime, o nuotraukos buvo padarytos ne iÅ¡karto po eismo įvykio. IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo bei Kauno apskrities VPK nutarimo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio deÅ¡inės pusės priekinis sparnas.

Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, t. y. apie 19.51 val. 2018 m. sausio 31 d., todėl tikėtina, kad policijos pareigÅ«nams suraÅ¡ant tarnybinį praneÅ¡imÄ nebuvo matomi rato ir ratlankio apgadinimai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimÄ , o Å¡ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone nustatant žalos dydį draudimo iÅ¡mokai.

Pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , žalos dydžio nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių bÅ«tinoji dalis, o tai reiÅ¡kia, kad žalos dydžio nustatymas reglamentuojamas bÅ«tent draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-955-555/2017). IeÅ¡kovė pasitelkdama servisÄ , uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „JMA Centras“, eismo įvykio metu padarytai automobilio žalai nustatyti, užfiksavo transporto priemonės apžiÅ«ros akte bei pateiktose nuotraukose priekinio sparno, padangos ir ratlankio sugadinimus (e. b. l. 31–37).

Tai, kad nuotraukos darytis ne iškarto po eismo įvykio, nesudaro pagrindo teigti, kad ratas ir ratlankis nebuvo apgadinti ar jie buvo apgadinti kito eismo įvykio metu. Nei remonto darbus atlikusiai bendrovei, nei ieškovei nekilo abejonių, kad apgadinimų pobūdis atitinka įvažiavimo į kelio duobę pasekmes. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie eismo įvykio metu padarytus automobilio priekinio sparno pažeidimus, tikėtina, kad jo metu buvo apgadintas automobilio ratas ir ratlankis. Remiantis bylose dėl turtinės žalos atlyginimo taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 straipsnis).

Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, teismas sprendžia, kad galioja didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertinama bÅ«tent ieÅ¡kovės nurodyta įvykių seka. PrieÅ¡inga iÅ¡vada lemtų tik teoriÅ¡kai įmanomÄ , bet praktiÅ¡kai sunkiai įsivaizduojamÄ situacijÄ , kad vairuotojas, neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis sugadinęs transporto priemonės padangÄ ir ratlankį (sugadinimų pobÅ«dis, užfiksuotas nuotraukose, aiÅ¡kiai atskleidžia, kad buvo įvažiuota į kelio duobę), neturėdamas jokio suinteresuotumo (transporto priemonė buvo apdrausta, t. y. vairuotojui nebuvo kilusi jokia finansinė grėsmė, susijusi su apgadinimų Å¡alinimu), turėjo teikti tikrovės neatitinkančius paaiÅ¡kinimus vien tam, kad draudikas, kuris bet kuriuo atveju bÅ«tų turėjęs pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įgytų teisę reikalauti iÅ¡mokėtos juridiniam asmeniui nereikÅ¡minga pripažintinos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ už kelių priežiÅ«rÄ atsakingo subjekto.

10. Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio už automobilio padangÄ ir ratlankį, vadovautinasi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (toliau - Techniniai reikalavimai) 5.2 punktu, kad tos pačios aÅ¡ies ratai turi bÅ«ti vienodi. Remiantis Å¡io teisės akto nuostatomis, uždarosios akcinės bendrovės „JMA Centras“ atliktos techninės automobilio apžiÅ«ros aktu, fotonuotraukomis, ir nesant tai paneigiančių prieÅ¡ingų įrodymų bei atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, laiko, kad automobiliui turėjo bÅ«ti uždėtos vienodo raÅ¡to, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos.

IeÅ¡kovė iÅ¡mokėdama žalÄ už ratlankio sugadinimÄ rėmėsi rinkoje galiojančiomis ratlankių kainomis (e. b. l.

5) ir automobilio draudėjai uždarajai akcinei bendrovei „Hautica“ iÅ¡mokėjo 590,00 Eur (e. b. l. 17, 19). Transporto priemonės apgadinimai, keistinos detalės ir bÅ«tini darbai nurodyti transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte, remonto sÄ matose, už automobilio priekinio sparno sugadinimÄ patvirtina eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , todėl 730,43 Eur žalos suma laikytina pagrįsta ir įrodyta, atsakovė Å¡ios sumos neginčijo (e. b. l. 15, 17–18, 20–37).

11. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. M. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatytÄ vairuotojo pareigÄ važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio, pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Atsakovės atsiliepime nurodyti deklaratyvÅ«s teiginiai, spėjimai, kad galbÅ«t L. M. virÅ¡ijo greitį ar nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas nėra pagrįsti jokias leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad buvo tamsus paros metas ir gatvė nebuvo apÅ¡viesta, patvirtina, kad vairuotojas niekaip negalėjo matyti duobės bei jos iÅ¡vengti. Be to, byloje pateiktas Kauno apskrities VPK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ tik patvirtina, kad vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių (e. b. l. 13–14).

Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl L. M. kaltės dėl žalos atsiradimo atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina visas bÅ«tinas sÄ lygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo. Å ios procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l.

51) ir 70,08 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , kÄ patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir 2019 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas (e. b. l. 8, 44). PraÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo iÅ¡laidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iÅ¡ esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir apimtį. Teismui ieÅ¡kinį patenkinus pilnai, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,  nusprendžia: ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinė Vilnius, J. B. g.

12) iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) 1 320,43 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų dvideÅ¡imt eurų 43 ct) turtinės žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 320,43 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 30,00 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) žyminį mokestį ir 70,08 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų 08 ct) teisinių iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Anita Sereikienė