2019-10-09 Nr. AB-19110-3-62-3-00104-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2553-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-00104-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 68-1768 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2S-7182.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam skundžiamu nutarimu buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms už tai, kad jis 2017 m. spalio 25 d. apie 10.45 val. nebuvo Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje (toliau – ir mokymo įstaiga). Pareiškėjas teigė, kad nusižengimo nepadarė, atskiro nustatyto pamokų grafiko, kaip teigiama skundžiamame nutarime, neturėjo. Nuobauda paskirta formaliai ir nepagrįstai, pažeidžiant pareiškėjo teises, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas turi vidurinį išsilavinimą, todėl neprivalėjo lankyti bendrojo lavinimo pamokų ir būti mokymo įstaigoje tuo metu, kai pataisos įstaigos pareigūnai atliko besimokančių nuteistųjų tikrinimą. Tai patvirtina mokymo įstaigos 2017 m. spalio 26 d. raštas Nr. SR-419. Maisto ruošimo įrengimų mokytojo iniciatyva 2017 m. spalio 25 d. mokymo įstaigoje buvo iš ryto. Šios aplinkybės atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, neįvertino. Aplinkybė, kad Kalėjimų departamentas negavo mokymo įstaigos rašto Nr. SR-423 dėl pareiškėjo pamokų tvarkaraščio, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui drausminę atsakomybę, nes šio klausimo išsprendimas yra priskirtinas Pravieniškių PN-AK kompetencijai. Pravieniškių PN-AK apie pareiškėjo pamokų tvarkaraštį buvo informuota tinkamai, 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. SR-422. Tai, kad šis raštas atsakovui buvo išsiųstas tik po nuobaudos paskyrimo, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui drausminę atsakomybę, kuri apsunkintų jo teisinę padėtį, suvaržytų teises.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. apie 10.45 val. nebuvo mokymo įstaigoje, kur privalėjo būti pagal nustatytą pamokų tvarkaraštį, ką patvirtina mokymo įstaigos 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. SR-342. Nurodytą dieną ir valandą buvo patikrinti nuteistieji, kurie mokosi mokymo įstaigoje, tačiau pareiškėjas nebuvo rastas. Buvo nustatyta, kad iš pataisos namų į mokyklą pareiškėjas išvyko 2017 m. spalio 25 d. 7.00 val., grįžo – 12.45 val., nors tą dieną pamokos pagal tvarkaraštį turėjo vykti iki 15.30 val. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog jis atvykęs į mokymo įstaigą 8.00 val. nuėjo pas dėstytoją pasiimti darbų, kuriuos atlieka namuose, o trečiadienį jam nėra pamokų, taigi gavęs užduotis 10.30 val. išvyko į pataisos namus. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nebuvo anglų, rusų, istorijos, geografijos pamokose, kadangi jam jų lankyti nereikia, nes mokymo įstaigai yra pateikęs vidurinės mokyklos baigimo atestatą ir minėtos pamokos užskaitomos. Pareiškėjas pataisos įstaigos administracijos telefonu neinformavo, kodėl iš mokymo įstaigos išvyko anksčiau nustatyto laiko ir dėl kokių priežasčių negali būti direktoriaus įsakyme nurodytu adresu. Todėl buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ 1.1. papunktį, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-137 „Dėl nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio taisyklių patvirtinimo“ 4.2, 5.1 ir 5.2 papunkčius ir 2016 m. liepos 8 d. rašytinį pasižadėjimą Nr. 42-8559. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui skundžiamu nutarimu buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 parom. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad mokymo įstaigos 2017 m. spalio 27 d. raštas Nr. SR-423 Pravieniškių PN-AK buvo siųstas jau po nuobaudos paskyrimo, todėl neturėjo jokių teisinių svertų skiriant nuobaudą 2017 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 68-1768.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 68-1768 ir 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2S-7182 nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti skundžiamo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Skundžiamas nutarimas yra išsamus ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Atsakymas į pareiškėjo skundą buvo pateiktas laiku, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjas dėl Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2S-7182 panaikinimo į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 5 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą. Todėl pareiškėjo skundas turėtų būti nenagrinėjamas ir atmestinas praleidus jo pateikimo teismui terminą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundu ginčijamus administracinius aktus.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui pagal Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugsėjo 25 d. direktoriaus įsakymą Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ buvo suteikta teisė nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. vasario 1 d. darbo dienomis nuo 6.50 val. iki 16.50 val. išvykti į Kaišiadorių technologijos ir verslo mokyklą pagal mokyklos pateiktą pamokų tvarkaraštį. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad pagal nustatytą pamokų grafiką jis 2017 m. spalio 25 d. apie 10.45 val., kai buvo atliekamas besimokančių nuteistųjų tikrinimas, nebuvo mokymo įstaigoje ir apie 12.45 val. sugrįžo iš šios mokymosi įstaigos į pataisos įstaigą, neinformavęs pataisos įstaigos administracijos telefonu, kodėl iš mokyklos išvyko anksčiau laiko ir dėl kokių priežasčių negali būti direktoriaus įsakyme nurodytu adresu. Atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ 1.1 punkto reikalavimus bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-137 „Dėl nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio patvirtinimo“ 4.2, 5.1 ir 5.2 papunkčių reikalavimus bei 2016 m. liepos 8 d. rašytinį pasižadėjimą Nr. 42-8559, kuriuo jis pasižadėjo nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis pataisos administracijos nustatytų elgesio taisyklių reikalavimų. Šį atsakovo nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 7182 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo nesant pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą.

9. Teismas Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos 2017 m. spalio 26 d. pažymos Nr. SR-420 duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. į mokyklą atvyko 8.00 val. ir išvyko 10.30 val. Aplinkybę, kad pareiškėjas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą patvirtina į bylą pateiktas brandos atestatas ir Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos 2017 m. spalio 26 d. pažyma Nr. SR-419, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjui bendrojo ugdymo pamokų lankyti nereikia. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. B. iš esmės patvirtino pareiškėjo teiginius, paaiškindamas, jog 2017 m. spalio 25 d. pareiškėjui buvo duotas maisto ruošimo testas, kurį jis savarankiškai turėjo išspręsti, taip pat paaiškino, kad pareiškėjas neprivalėjo lankyti bendrojo lavinimo pamokų. Teismas darė išvadą, kad, priešingai nei nurodyta nutarime dėl nuteistojo nubaudimo, pareiškėjui nekilo pareiga tikrinimo metu (apie 10.45 val.) būti Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje. Nėra pagrindo ir išvadai, kad pareiškėjas mokymosi vietą paliko savavališkai. Teismas pabrėžė, kad išvykęs iš mokymosi įstaigos 10.30 val. pareiškėjas iš karto vyko į pataisos įstaigą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 8 d. yra pasirašęs pasižadėjimą Nr. 42-8559, kuriuo įsipareigojęs nustatytu laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą. Teismas vertino, kad šios pareigos, sugrįždamas į pataisos įstaigą dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių 12.45 val., t. y. anksčiau, nei nustatyta įstaigos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 2-1295, pareiškėjas nepažeidė.

10. Teismas darė išvadą, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 25 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, su mokymosi įstaiga nesusisiekė, pareiškėjo paaiškinime nurodomų reikšmingų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės jo kaltės konstatavimui, nenustatinėjo ir visiškai nevertino, šiuo aspektu turėjusių kilti pagrįstų abejonių nepašalino. Nepaneigtas pareiškėjo teiginys, kad jam buvo įteiktas pamokų tvarkaraštis, kuriame nebuvo nurodytos bendrojo lavinimo pamokos. Tai, kad naujasis pamokų tvarkaraštis atsakovui buvo išsiųstas tik po nuobaudos paskyrimo, t. y. 2017 m. spalio 27 d., negali būti laikoma nuteistojo atsakomybe, kuri sunkintų jo teisinę padėtį, suvaržytų jo teises. Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

11. Teismas vertino, kad objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl skundžiamu nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.

12. Teismas nurodė, kad pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas savavališkai pasišalino iš mokymo įstaigos ir tokiu būdu padarė nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu.

III. 13. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į pareiškėjui skirtos nuobaudos tikslą. Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamame nutarime nurodytas kaltinimas neturėtų būti vertinamas kaip formalus. Pažeidimas nustatytas užfiksavus, jog pareiškėjas nevykdo įpareigojimo nustatytu laiku būti mokymo įstaigoje bei nepranešė apie aplinkybes, dėl kurių šio įpareigojimo objektyviai negalėjo vykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 68-1768 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2S-7182 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 68-1768 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms, ir Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2S-7182 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 68-1768 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

17. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, nurodydamas, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į pareiškėjui skirtos nuobaudos tikslą. Pažeidimas nėra formalus. Nuobauda pareiškėjui skirta už jam nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo, susijusių su pareiškėjui inkriminuotu Pravieniškių PN-AK tvarkos pažeidimu. Skundžiamu nutarimu nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad pagal nustatytą pamokų grafiką jis 2017 m. spalio 25 d. apie 10.45 val., kai buvo atliekamas besimokančių nuteistųjų tikrinimas, nebuvo Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje ir apie 12.45 val. sugrįžo iš šios mokymosi įstaigos į Pravieniškių PN-AK, neinformavęs pataisos įstaigos administracijos telefonu, kodėl iš mokyklos išvyko anksčiau laiko ir dėl kokių priežasčių negali būti direktoriaus įsakyme nurodytu adresu. Atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ 1.1 papunktį (leidžiama išvykti mokytis į Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (išskyrus žiemos atostogas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 3 d.) pagal nuteistiesiems šiuo metu galiojantį pamokų tvarkaraštį pirmadieniais–penktadieniais nuo 6.50 val. iki 16.50 val.) bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-137 „Dėl nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio patvirtinimo“ 4.2 (nuteistieji, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, privalo nedelsiant pranešti telefonu įstaigos administracijai, jeigu dėl ligos, meteorologinių arba kitų svarbių priežasčių negali nustatytu laiku sugrįžti į pataisos įstaigą ar negali būti direktoriaus įsakyme nustatytu adresu), 5.1 (nuteistiesiems draudžiama keisti išvykimo adresą ir sugrįžimo į pataisos įstaigą laiką) ir 5.2 (nuteistiesiems draudžiama savavališkai pasišalinti iš darbo, užsiėmimo individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla ar mokymosi vietos be leidimo) papunkčius bei 2016 m. liepos 8 d. rašytinį pasižadėjimą Nr. 42-8559, kuriuo jis pasižadėjo nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis pataisos administracijos nustatytų elgesio taisyklių.

23. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

24. Atsižvelgiant į nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvada, kad pareiškėjui skirta nuobauda yra formali, neatitinka faktinių aplinkybių, skirta neatlikus visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, nenustačius pareiškėjo veiksmuose pažeidimo subjektyviosios pusės – kaltės.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistiesiems apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

26. Pareiškėjas šioje byloje neginčija, kad 2017 m. spalio 25 d. į Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą atvyko 8.00 val. ir išvyko anksčiau mokymo įstaigos 2017 m. rugsėjo 15 d. tvarkaraštyje Nr. SR-342 nustatyto laiko, t. y. 10.30 val. ir į pataisos namus grįžo 12.45 val., tačiau tiek skunde teismui, tiek savo 2017 m. spalio 25 d. paaiškinime atsakovui nurodė, kad bendrojo lavinimo pamokų lankyti neprivalėjo, nes turi vidurinį išsilavinimą ir į mokyklą buvo atvykęs pagal susitarimą su maisto ruošimo įrengimų mokytoju A. B. dėl papildomų užduočių gavimo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai, t. y. pareiškėjo brandos atestatas, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos 2017 m. spalio 26 d. raštas Nr. SR-419 bei teismo posėdyje apklausto liudytojo A. B. paaiškinimai.

27. BVK 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos 2017 m. rugsėjo 15 d. pamokų tvarkaraštis, adresuotas atsakovui, nėra individualizuotas išimtinai pareiškėjui ir yra sudarytas visai grupei, kurioje mokomasi tiek bendrojo lavinimo, tiek specialybės dalykų. Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. SR-419 patvirtino, kad pareiškėjui bendrojo ugdymo pamokų lankyti nereikia bei 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. SR-423 informavo atsakovą apie išimtinai pareiškėjui sudarytą pamokų tvarkaraštį. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad naujasis pamokų tvarkaraštis atsakovui buvo išsiųstas tik po nuobaudos paskyrimo, t. y. 2017 m. spalio 27 d., negali būti laikoma nuteistojo atsakomybe, kuri sunkintų jo teisinę padėtį, suvaržytų jo teises. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta skubotai, neišsiaiškinus visų pažeidimo padarymo aplinkybių, neatsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimą, t. y. laiku nesikreipiant į Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą dėl pažeidimui nustatyti reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimo bei priimant skundžiamą nutarimą, nesulaukus mokymo įstaigos atsakymo.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltės ir pareiškėjo išvykimą iš mokymo įstaigos traktuoti kaip savavališką pareiškėjo pasišalinimą iš mokymo įstaigos, pakeitus sugrįžimo į pataisos įstaigą laiką (Taisyklių 5.1, 5.2 papunkčiai). Taip pat nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-137 „Dėl nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio patvirtinimo“ 4.2 papunkčio pažeidimą, nes nurodytame papunktyje yra įtvirtinta informavimo pareiga apie negalimumą sugrįžti į pataisos įstaigą nustatytu laiku. Minėto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ 1.1 papunktis nustatė, kad į mokyklą leidžiama išvykti nuo 6.50 val. iki 16.50 val. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į pataisos įstaigą sugrįžo 12.45 val., nepažeidęs įsakyme nustatyto laiko. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas skundžiamu nutarimu pripažino pareiškėją pažeidus 2016 m. liepos 8 d. rašytinį pasižadėjimą Nr. 42-8559, tačiau šiuo pasižadėjimu pareiškėjas įsipareigojo sugrįžti į pataisos įstaiga 2016 m. liepos 8 d. 14 val. Nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl pareiškėjo įpareigojimų nevykdymo 2017 m. spalio 25 d.

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visuma ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis, teismų praktika, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė