276efdc5-5cc1-421a-bb00-ef31c93f7294 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-474-162/2014                                                Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01850-2013-5      Procesinio sprendimo kategorijos 1.3; 14.3.2; 14.3.3; 14.4; 74(S)                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 7 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos S. B. atstovui Visvaldui Petrylai, atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui D.

N., 2014 m. sausio 20 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. B. skundÄ atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui PajÅ«rio regioninio parko direkcijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (5.1.73)A5-5674 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė:                   Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi (b.l. 3-4) priimtas pareiÅ¡kėjos S. B. skundas (b.l. 5-9), kuriuo pareiÅ¡kėja praÅ¡o:       1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr.(5.1.73)A5-5674, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo;      2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), arba iÅ¡ naujo apsvarstyti 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiÅ¡kėjai.       Minėta teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ dalyje dėl praÅ¡ymo iÅ¡tirti, ar 2005 m. birželio 2 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo plano grafinė dalis neprieÅ¡tarauja 2005 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 patvirtinto PajÅ«rio regioninio parko ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos plano grafinei daliai bei pripažinti ginčijamÄ grafinę dalį negaliojančia.        PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,6625 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai.

Žemės sklypui yra numatytos Å¡ios specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: botaniniai zoologiniai draustiniai, plotas – 0,3817 ha; kurortų apsaugos zonos, plotas – 0,6625 ha; nacionaliniai ir regioniniai parkai, plotas – 0,6625 ha.        2013 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo su tikslu: pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio – į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus.

Atsakovė skundžiamu 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (5.1.73)A5-5674 nusprendė neperduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų vadovaudamasi PajÅ«rio regioninio parko direkcijos 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. 1.7-359, kuriame buvo nurodyta, jog buvo kreiptasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybÄ prie Aplinkos ministerijos su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, į kokiÄ funkcinio prioriteto zonÄ patenka minimas sklypas ir ar galima keisti jo paskirtį į kitÄ . Sprendime nurodoma, jog buvo gauta informacija, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklypo esamos paskirties keitimas į kitÄ , nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, negalimas.

Prie skundžiamo sprendimo buvo pridėtas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 22 d. raÅ¡tas Nr. (5)-V3-2422(2.8) „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame nurodyta, jog iÅ¡nagrinėjus situacijÄ nustatyta, kad pagal PajÅ«rio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 259 (toliau – ir Ribų planas), didžioji žemės sklypo dalis (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Kalotės botaniniame – zoologiniame draustinyje, o dalis prie įvažiavimo į sklypÄ patenka į gyvenamosios paskirties prioritetinę funkcinę zonÄ .

Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 patvirtintame PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo plane (toliau – ir Tvarkymo planas) <...> visas sklypas yra specializuoto apsauginio Å«kininkavimo tvarkybos zonoje, kurioje naujos statybos nėra numatytos. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio įtvirtinta, kad naujos statinių statybos galimos tik esamose ir buvusiose sodybose arba kai statinių statybos numatytos draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendro planavimo dokumentuose. <...> informuojama, kad žemės paskirties keitimas į kitÄ , numatant gyvenamųjų namų statybas galimas tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje vietoje yra buvusi sodyba.       PareiÅ¡kėja nesutinka su minėtu sprendimu ir nurodo, jog žemės sklypas patenka į PajÅ«rio regioninį parkÄ , kurio teritorijoje galioja du specialieji teritorijų planavimo dokumentai:

Ribų planas bei Tvarkymo planas. Teigia, jog Å¡ie du specialieji planai skirtingai apibrėžia teritorijÄ , į kuriÄ patenka pareiÅ¡kėjos žemės sklypas: pagal Ribų planÄ didžioji žemės sklypo dalis (0,3817 ha iÅ¡ 0,6625 ha) yra Kalotės botaniniame – zoologiniame draustinyje, kita dalis patenka į gyvenamosios paskirties prioritetinę funkcinę zonÄ , o Tvarkymo plane visas žemės sklypas patenka į specializuoto apsauginio Å«kininkavimo tvarkybos zonÄ (ŽAs), taip pat ir Kalotės botaninio draustinio zonÄ .

Pagal Tvarkymo planÄ Kalotės botaninio draustinio zona žymiai sumažinta, o ekologinės apsaugos prioriteto zona padidinta ir perkelta į kitÄ teritorijÄ . Nurodo, jog apie ginčo sklypÄ statomi gyvenamieji pastatai, sklypas yra Kalotės gyvenvietės pakraÅ¡tyje, t.y. Kalotės gyvenvietės ribos, o kartu ir gyvenamųjų pastatų ribos, iki Å¡iol buvo vystomos pagal Ribų planÄ , o ne pagal Tvarkymo planÄ , prieÅ¡ingu atveju tektų nugriauti dalį Kalotės gyvenvietės pastatų, kurie negalėtų egzistuoti specializuoto apsauginio Å«kininkavimo tvarkybos zonoje.

Å ie planai prieÅ¡tarauja vienas kitam, todėl nėra aiÅ¡ku, kuriuo planu reikia vadovautis. Ribų planas be jokių pakeitimų yra galiojantis ir Å¡iandien, o Tvarkymo planas buvo patvirtintas iÅ¡kart po jo. Pažymi, jog Å¡ių planų atsiradimas sietinas su tuo, kad Vyriausybė turėjo nustatyti PajÅ«rio regioninio parko ribas, paskui jame iÅ¡skirti atskiras funkcines zonas, kuriose bÅ«tų nustatytas skirtingas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas bei buferinę, atliekančiÄ apsauginę funkcijÄ , o Tvarkymo planas, nekeisdamas zonų pavadinimų ir ribų, iÅ¡ nustatytų zonų, turėjo jose nustatyti atskirus tvarkymo ir naudojimo režimus.

Pažymi, jog Tvarkymo plano rengėjai nesivadovavo Ribų plane nustatytomis zonomis ir jas pakeitė, dėl ko specialiųjų planų sprendiniai prieštarauja vieni kitiems. Pabrėžia, kad bet kuriuo atveju Vyriausybės nutarimai ir jų pagrindu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai yra aukštesnės teisinės galios dokumentai nei atskirtų ministrų priimti sprendimai ir jais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, todėl atsakovė privalėjo vadovautis Vyriausybės patvirtintu teisės aktu.

Pagal Ribų planÄ pareiÅ¡kėjos žemės sklypas patenka į gyvenamÄ jÄ zonÄ , kurioje leidžiama keisti paskirtį į kitÄ , nustatant žemės naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamoji teritorija. Taip pat atkreipia dėmesį, jog Tvarkymo plano tekstinė dalis numato, kad gyvenamieji namai statomi, perstatomi, rekonstruojami esamose gyvenvietėse ir Tvarkymo plane nurodytose vietose (19 punktas), t.y. gyvenvietėse visada leidžiama statyti, perstatyti ar rekonstruoti gyvenamus namus, o ne gyvenvietėse – tik Tvarkymo plane nurodytose vietose.

Tai reiÅ¡kia, kad jei sklypas pagal Ribų planÄ patenka į gyvenamÄ jÄ zonÄ arba pagal Tvarkymo planÄ â€“ į gyvenvietę, visada galima keisti jo paskirtį į kitÄ , numatant gyvenamÄ jÄ teritorijÄ ir gyvenamojo namo statybÄ .       PareiÅ¡kėjos S. B. atstovas Visvaldas Petryla praÅ¡o skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.              PareiÅ¡kėja, tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b.l. 48), į teismo posėdį neatvyko.       Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

       Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 31-32) nurodo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numatė, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Pažymi, jog Saugomų teritorijų 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.

Vadovaujantis Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose <....>. Vadovaujantis Tvarkymo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 19 punktu, gyvenamieji namai statomi (perstatomi, rekonstruojami) esamose gyvenvietėse ir Tvarkymo plane pažymėtose vietose.

Naujų sodybų kÅ«rimas galimas formuojant vienkiemius buvusių sodybų vietose bei Tvarkymo plane pažymėtose vietose. Teigia, jog pareiÅ¡kėjos žemės sklypas patenka į pajÅ«rio regioninio parko teritorijÄ , Tvarkymo plane Å¡ioje teritorijoje numatyta ekosistemos iÅ¡saugančio Å«kininkavimo zona (ŽEk) ir specializuoto apsauginio Å«kininkavimo tvarkymo zona (ŽAs), kuriose gyvenamųjų namų statybos nenumatytos. Vadovaujantis Ribų planu, didžioji dalis pareiÅ¡kėjos žemės sklypo patenka į Kalotės botaninį – zoologinį draustinį, o likusi sklypo dalis patenka į gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinę zonÄ .

       Nurodo, jog sprendžiant klausimÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bÅ«tina vadovautis Tvarkymo planu (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas), kuris iÅ¡ esmės detalizuoja Ribų planÄ , ir aiÅ¡kiai nustato vietas, kuriose galima gyvenamųjų namų statyba. Atsižvelgiant į tai, kad Tvarkymo plane gyvenamoji namų statyba nenumatyta, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.        Trečiojo suinteresuoto asmens PajÅ«rio regioninio parko direkcijos atstovas D.

N. su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .         PajÅ«rio regioninio parko direkcija atsiliepime (b.l.

44) nurodo, kad PajÅ«rio regioninio parko direkcija, teikdama Klaipėdos rajono savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui raÅ¡tÄ â€žDėl tarnybinės pagalbos“ dėl S. B. žemės sklypo paskirties keitimo, vadovavosi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. spalio 22 d. raÅ¡tu Nr. (5)-V32422(23.8). Pažymi, kad Å¡iuo metu rengiamas naujas PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo planas, kurio rengime pareiÅ¡kėja gali aktyviai dalyvauti.        Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjai S. B. nedalyvaujant.        Teisėjų kolegija konstatuoja       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr.(5.1.73)A5-5674 (toliau – ir skundžiamas Sprendimas, Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus SprendimÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), arba iÅ¡ naujo apsvarstyti 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiÅ¡kėjai.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso 0,6625 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio (b.l. 20).       RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovas 2013 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymu Nr. 501 (praÅ¡ymas institucijoje gautas 2013 m. rugpjūčio 27 d.) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrių, praÅ¡ydamas perduoti pareiÅ¡kėjai S. B. detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant teritorijų planavimo dokumentÄ â€“ detalųjį planÄ . PraÅ¡yme nurodytas Å¡is detaliojo planavimo tikslas: pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į kitos paskirties žemę, naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus (b.l. 19).       Klaipėdos rajono savivaldybės administracija skundžiamu Sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo (b.l.

14) šiais argumentais. Nurodė, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto 19 punktu, gyvenamieji namai statomi (perstatomi, rekonstruojami) esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane pažymėtose vietose.

Naujų sodybų kÅ«rimas galimas formuojant vienkiemius buvusių sodybų vietose bei tvarkymo plane pažymėtose vietose. Teritorijoje, kurioje yra pareiÅ¡kėjos žemės sklypas, numatyta (ŽEk) ekosistemos iÅ¡saugančio Å«kininkavimo zona, gyvenamoji teritorija nenumatyta, minėtame žemės sklype buvusios sodybos faktas nenustatytas, PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo plane statyba nenumatyta. Sprendime pažymėta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu Nr. (12.28)Ar.5-1271 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į PajÅ«rio regioninio parko direkcijÄ , kuri 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. 1.7-359 informavo, kad S. B.

žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), esamos paskirties keitimas į kitÄ , nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, negalimas.        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-239, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (2010 m. lapkričio 17 d. akto redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 259 (minėta, toliau – ir Ribų planas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. D1-282 patvirtintas PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo planas (minėta, toliau – ir Tvarkymo planas).        Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120, byloje aktuali 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 20 dalį, planavimo organizatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, saugomos teritorijos direkcijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ , derinimÄ , konsultavimÄ si ar vieÅ¡Ä svarstymÄ ir teikimÄ tvirtinti.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (2010 m. lapkričio 17 d. akto redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) reglamentavo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarkÄ , atvejus ir sÄ lygas (ApraÅ¡o 1 punktas).

Aprašo 3 punktas numatė, kad savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, ir valstybinės žemės valdytojai, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir šiuo Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

ApraÅ¡o 7 punktas nustatė, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali bÅ«ti perduodamos ir sutartis sudaroma tais atvejais, kai pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ rengiami detalieji planai. Nagrinėjamam ginčui aktualÅ«s Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ApraÅ¡o 7 punkte numatyti detaliųjų planų rengimo atvejai, nustatantys, kad detalieji planai rengiami, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti.

       Pareiškėjos prašymo dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo turinys bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.

20) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo, kurio detalųjį planÄ siekia parengti, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, o pareiÅ¡kėja siekia jį pakeisti į kitos paskirties žemę, naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus.        Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 4 dalis numatė, jog detalieji planai negali bÅ«ti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimÄ dėl sprendinių keitimo yra priėmusi Å¡iuos planus tvirtinusi institucija. Å iuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.        IÅ¡ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 22 d. raÅ¡to Nr. (5)-V3-2422(2.8) „Dėl tarnybinės pagalbos“ (b.l. 16-18) ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog pagal Ribų planÄ (b.l. 22), pareiÅ¡kėjos didžioji žemės sklypo dalis patenka į Kalotės botaninio – zoologinio draustinio zonÄ , o kita dalis prie įvažiavimo patenka į gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinę zonÄ (b.l. 16-17).

Minėtame raÅ¡te taip pat nurodyta, jog pagal Tvarkymo planÄ (b.l.

26) pareiškėjos žemės sklypas yra specializuoto apsauginio ūkininkavimo tvarkymo zonoje (ŽAs), kurioje statybos nėra numatytos.        Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymas Nr. I-301, byloje aktuali 2013 m. kovo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XII-214, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numatė, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams.

Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas numatė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tÅ«rius Å¡laituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo Å¡ių Å¡laitų virÅ¡utinės bei apatinės briaunos.

Tvarkymo plano 19 punktas numato, kad gyvenamieji namai statomi (perstatomi, rekonstruojami) esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane nurodytose vietose. Naujų sodybų kÅ«rimas galimas formuojant vienkiemius buvusių sodybų vietose bei tvarkymo plane pažymėtose vietose.      Kaip ir minėta, pagal Tvarkymo planÄ pareiÅ¡kėjos žemės sklypas patenka į ŽAs teritorijÄ (apsauginio Å«kininkavimo zonÄ ), kurioje žemės keitimas ir naujų pastatų statyba negalima. Tačiau pagal Ribų planÄ pareiÅ¡kėjos didžioji žemės sklypo dalis (0,3817 ha iÅ¡ 0,6625 ha) patenka į Kalotės botaninio – zoologinio draustinio zonÄ , o kita dalis patenka į gyvenamosios paskirties prioriteto zonÄ , t.y. zonÄ , kurioje galima pastatų statyba.

Akivaizdu, jog Ribų planas ir Tvarkymo planas skirtingai reglamentuoja to pačio objekto (pareiÅ¡kėjos žemės sklypo) naudojimÄ , jo paskirtį. Pažymėtina, jog tokia situacija, kai tÄ patį teisinį santykį vienu metu skirtingai reglamentuoja dviejų ar daugiau teisės aktų normos, teisės teorijoje apibÅ«dinama kaip teisės aktų kolizija. Teisės normų kolizija įveikiama vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:

1) kai viena kitai prieÅ¡tarauja tos pačios institucijos iÅ¡leisto ir tÄ pačiÄ juridinę galiÄ turinčios teisės aktų normos, tai galioja vėliau iÅ¡leista teisės norma (lex posterior derogat legi priori);

2) jei viena kitai prieÅ¡tarauja skirtingos kompetencijos institucijų iÅ¡leistos teisės normos, tai galioja aukÅ¡tesnę kompetencijÄ turinčios institucijos iÅ¡leista teisės norma (subordinacijos taisyklė) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-182/2011).        Kadangi abi nagrinėjamos teisės normos teisės aktų hierarchijos aspektu yra nevienodo statuso, todėl Å¡iuo atveju taikytina subordinacijos, o ne lex posterior derogat legi priori (vėliau iÅ¡leistos teisės normos) taisyklė, kurios pritaikymas nulemia, kad ginčo iÅ¡sprendimui turi bÅ«ti taikomas PajÅ«rio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 259, kuris yra virÅ¡esnis teisės aktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo plano atžvilgiu.        Kaip minėta, pagal Ribų planÄ pareiÅ¡kėjos žemės sklypas patenka tiek į Kalotės botaninio-zoologinio draustinio zonÄ , tiek į gyvenamosios paskirties prioriteto zonÄ . Atsakovė skundžiamÄ SprendimÄ iÅ¡ esmės grindė tik Tvarkymo plano nuostatomis, nurodydama, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklypas patenka į iÅ¡saugančio Å«kininkavimo zonÄ , o gyvenamoji teritorija nenumatyta. Sprendime atsakovė nepateikė jokių motyvų dėl Ribų plano nuostatų, pagal kurias pareiÅ¡kėjos žemės sklypo dalis patenka į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , privalėjo taikyti reglamentavimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame specialiajame plane, t.y. Ribų plane. SprendimÄ grindžiant Tvarkymo plano nuostatomis, nepasisakyta dėl Tvarkymo plano tekstinės dalies 19 punkto nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad gyvenamieji namai statomi (perstatomi, rekonstruojamai) esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane nurodytose vietose, taikymo/netaikymo nagrinėjamoje situacijoje, nes pareiÅ¡kėjai priklausantis žemės sklypas pagal Ribų planÄ patenka į Kalotės gyvenvietę.

Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėja siekia pakeisti viso žemės sklypo (bet ne dalies paskirtį) ir toks viso žemės sklypo paskirties keitimas prieštarautų įstatymams, tačiau to Sprendime nenurodė, t.y. nenurodė, kad viso žemės sklypo paskirties keitimas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 4 daliai, numatančiai, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

       VieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi bÅ«ti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi bÅ«ti laikomasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje iÅ¡dėstytų principų.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-7450/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013).       Taigi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui.

Individualių administracinių aktų priėmimas – taisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo bÅ«ti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ , taikytinos teisės normos paieÅ¡kÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų tinkamo atilikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedÅ«ras pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens iÅ¡klausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų viseto iÅ¡tyrimu ir vertinimu.        Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog skundžiamas Sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, o tai sudaro teisinį pagrindÄ aktÄ panaikinti (ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Panaikinus SprendimÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), arba iÅ¡ naujo apsvarstyti 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiÅ¡kėjai.       Pažymėtina, jog 2014 m. sausio 1 d.

įsigaliojo nauja Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 76-3824) redakcija, kuri nebenumato galimybės fiziniams asmenims tapti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriais. Tačiau taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-407 (Žin., 2013, Nr. 76-3824), nustatyta kad: iki įstatymo Nr. XII-407 įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sÄ lygų, gali bÅ«ti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki įstatymo Nr. XII-407 įsigaliojimo galiojusį Teritorijų planavimo teisinį reguliavimÄ .       PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog turėtų bÅ«ti vadovaujamasi sena Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, kadangi buvo pradėta teritorijų planavimo procedÅ«ra, t.y. buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo, todėl jei praÅ¡ymas bÅ«tų buvęs patenkintas, tuomet pareiÅ¡kėjai bÅ«tų perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos ir bÅ«tų pradėtas rengti teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas.

       Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 27 punkte nustatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas, kurių metu atliekami kiekvienam etapui privalomi veiksmai ir procedÅ«ros, nurodytos minėtose teisės normose. Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 6 dalis ir Taisyklių 28 punktas nustatė, kad prieÅ¡ pradedant rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentÄ turi bÅ«ti nustatytos planavimo sÄ lygos ir iÅ¡duotas planavimo sÄ vadas.

Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 21 dalis nustatė, jog planavimo sÄ lygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat Å«kio Å¡akų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sÄ lygas iÅ¡duodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

Planavimo sÄ lygų sÄ vadas – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas teritorijų planavimo dokumentui rengti iÅ¡duodamų planavimo sÄ lygų sÄ raÅ¡as ir planavimo sÄ lygos arba Aplinkos ministerijos iÅ¡duodamas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiajam planui rengti skirtų planavimo sÄ lygų sÄ raÅ¡as ir planavimo sÄ lygos (2 straipsnio 22 dalis). Taigi planavimo sÄ lygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali bÅ«ti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).

Vadinasi, neiÅ¡davus planavimo sÄ lygų, nėra pradėtas rengti teritorijų planavimo dokumentas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-510/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimÄ reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 7(17), 2009, p. 403).       Minėta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiÅ¡kėjai perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog net ir jei bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjos 2013 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymas Nr. 501 bei pareiÅ¡kėjai perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, tačiau tai dar nereikÅ¡tų, kad prasidėjo teritorijų planavimo dokumento rengimo stadija, kadangi pagal tuo metu galiojusiÄ Teritorijų planavimo įstatymo redakcijÄ , jos pradžia buvo siejama su planavimo sÄ lygų iÅ¡davimu. Taigi, neprasidėjus teritorijų planavimo dokumento rengimui, negali bÅ«ti taikomos prieÅ¡ tai galiojusios (galiojusios nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos ir Å¡iuo atveju privalu vadovautis nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija Nr. XII-407, įsigaliojusia 2014 m. sausio 1 d..

Akcentuotina, jog naujoje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje nenumatyta galimybė perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas fiziniams asmenims, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir įpareigoti atsakovę perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti arba iÅ¡ naujo apsvarstyti 2013 m. rugpjūčio 27 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiÅ¡kėjai.       Trečiojo suinteresuoto asmens PajÅ«rio regioninio parko direkcijos atsiliepimu bei atstovo paaiÅ¡kinimu teismo posėdyje nustatyta, kad Å¡iuo metu rengiamas naujas PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo planas, kurio rengime pareiÅ¡kėja, kaip suinteresuotas asmuo, gali dalyvauti, teikdama pasiÅ«lymus ir pretenzijas.       Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

      pareiÅ¡kėjos S. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.        Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr.(5.1.73)A5-5674 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“.       Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

      Teisėjai                                                                  Dalia Gumuliauskienė                                                                                            Laimutė Jokubauskaitė Remigijus Arminas