276cf92f-e511-40b7-b1bd-b4f92f492b00 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-843/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05176-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 1.2.9.7.1; 1.2.30.4.2; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorėms Linai Beinarytei, Laimai Milevičienei, nuteistajam T.

G. ir jo gynėjams advokatui Linui ŽalnieriÅ«nui ir advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, iÅ¡teisintajai K. Z. ir jos gynėjui advokatui Algirdui Misevičiui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Lino ŽalnieriÅ«no ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo T.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; – pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; – pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; – pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, griežtesne bausme apėmus švelnesnes bausmes, T.

G. skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡iÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant – pridedant prie jos pusę laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, T. G. skirta galutinė subendrinta ketverių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. IÅ¡ T. G. nukentėjusiosios D. G. naudai priteista 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. K. Z. iÅ¡teisinta pagal BK 162 straipsnio 1 dalį jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. G. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytÄ dienÄ , apie 22 val., bute (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartavo mažametę D. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle dėl mažametystės, o bÅ«tent: nuogas gulėdamas lovoje, rankomis liesdamas miegančios nukentėjusiosios lytinius organus, savo lytinį organÄ pridėjęs jai tarp kojų, kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ .

2. T. G. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bei įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose vyko (duomenys neskelbtini), poilsiui skirtoje palapinėje, tvirkino savo jaunesnę nei 16 metų dukrÄ D. G., gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., t. y. ne mažiau nei deÅ¡imt kartų kiÅ¡o savo rankas po dukters D. G. apatiniais rÅ«bais ir lietė jos lytinius organus, taip atlikdamas veiksmus, galinčius sukelti jos lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si.

3. T. G. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai, jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. kovo 25 d. savo mobiliojo ryšio telefonuose „Huawey Lya-L29”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Samsung Galaxy Note 20“, kurio IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), laikė po 63 nuotraukas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi vaikų lytiniai organai.

4. T. G. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad iÅ¡naudojo vaikus – D. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., ir D. G., gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., pornografinei produkcijai gaminti, 2020 m. rugpjūčio 17 d., dienos metu, tiksliai nenustatytoje vietoje, nufotografavęs mergaites su aiÅ¡kiai matomais lytiniais organais mobiliojo ryÅ¡io telefonais „Huawey Lya-L29”, kurio IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Samsung Galaxy Note 20“, kurio IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), taip pagamino iÅ¡ viso 42 nuotraukas su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, jas iÅ¡saugojo ir laikė Å¡iuose telefonuose.

5. K. Z. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta nenustačius, kad ji iÅ¡naudojo vaikus – D. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., ir D. G., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), pornografinei produkcijai gaminti, 2020 m. rugpjūčio 17 d., dienos metu, tiksliai nenustatytoje vietoje, nufotografavusi mergaites su aiÅ¡kiai matomais lytiniais organais T. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonais „Huawey Lya-L29”, kurio IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Samsung Galaxy Note 20“, kurio IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), taip pagamino iÅ¡ viso 52 nuotraukas su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, kurios buvo iÅ¡saugotos ir laikomos Å¡iuose T.

G. telefonuose. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 6. Apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras R. Juozainis praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Z. iÅ¡teisinta pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, ir dėl to priimti naujÄ nuosprendį – K. Z. (V.) pripažinti kalta pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir skirti jai dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, ir paskirti 10 MGL dydžio (500 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Prokuroras teigia, kad teismas neteisingai įvertino K. Z. veiksmus nurodydamas, kad ji neatliko sÄ moningų tyčinių veiksmų fotografuojant vaikų lyties organus bÅ«tent seksualiniais tikslais. Byloje nustatyta, kad K. Z. fotografavo pornografines nuotraukas (21 vnt., o ne 52 vnt., kaip nurodome kaltinime) ir tokiu bÅ«du sukÅ«rė pornografinio turinio dalykus.

Tai atitinka BK 162 straipsnio sudėties požymius. Å ios teisės normos tikslas yra apsaugoti vaikus nuo iÅ¡naudojimo sekso industrijoje, prostitucijoje ir pornografijos gamyboje, kas atsispindi ir tarptautiniuose bei Europos SÄ jungos teisės aktuose, kuriuos Å¡i nuostata įgyvendina. 6.2. Teismas nepagrįstai neįvertino ir tos aplinkybės, kad Å¡is nusikaltimas buvo padarytas bendrininkaujant. Prokuroras apibÅ«dina bendrininkavimo požymius ir nurodo, kad K. Z. veiksmais buvo pasiektas bendrininkų susitarimas – fotografuotos mažametės D.

G. ir D. V., kurios buvo nuogos, jų lyties organai nuotraukose matomi atvirai ir detaliai. Teismas teisingai nustatė, kad K. Z. padarė 21 vnt. tokių nuotraukų, tačiau padarė neteisingÄ ir nelogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad mažametės mergaitės buvo iÅ¡naudojamos pornografinei produkcijai gaminti tai organizavus T. G., tačiau nenustatė kaltinamosios K. Z. sÄ moningų, tyčinių veiksmų siekiant vaikų lytinius organus atvaizduoti bÅ«tent seksualiniais tikslais. 6.3. K. Z. veiksmais buvo pasiektas bendrininkų susitarimas – vaikų iÅ¡naudojimas pornografijai, dėl ko buvo padarytas 21 vnt. pornografinio turinio nuotraukų, nes ji kartu su nuteistuoju T.

G. realizavo dalį bendros nusikalstamos veikos – vaiko iÅ¡naudojimo pornografijai – sudėties požymių. Savo veiksmais kartu su nuteistuoju T. G., bÅ«dama įvykio vietoje, atlikdama nuogų vaikų fotografavimo veiksmus, ji prisidėjo prie vaiko iÅ¡naudojimo pornografijai, t. y. veikė kartu kaip bendravykdytoja (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). 6.4. Filmavimas ar fotografavimas yra sÄ moningas veiksmas, fotografijos negali bÅ«ti padaromos netyčia, dėl neatsargumo.

Todėl nėra abejonių, kad K. Z., bÅ«dama nukentėjusiųjų vaikų motina, turėdama gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bei aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , bÅ«dama pakaltinama, suvokė, kad jos veiksmai – pornografinio turinio su mažametėmis nukentėjusiomis vaizdų filmavimas ir fotografavimas, akcentuojant lytinių organų demonstravimÄ , atitinka vaikų iÅ¡naudojimo pornografinės produkcijos gaminimui ir pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, pagaminimo ir laikymo požymius.

Ji tai be jokios abejonės suprato ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl kartu su T. G. turėjo bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 162 straipsnio l dalį. 6.5. K. Z. kaltinama vieno nusikaltimo padarymu, veika yra tyčinė, baigta, priskiriama prie sunkių nusikalstamų veikų. Teisiama pirmÄ kartÄ . Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstama veika padaryta mažamečiui, tai padarant bendrininkų grupėje.

Tačiau skiriant bausmę būtina įvertinti ir tai, kad ji šiuo metu yra nedirbanti dėl motinystės atostogų, todėl jai skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. G. gynėjas advokatas L. ŽalnieriÅ«nas praÅ¡o T. G. iÅ¡teisinti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 162 straipsnio 1 dalį arba dėl Å¡ių veikų, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę; T. G. iÅ¡teisinti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį arba nutraukti bylÄ , nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, arba T. G. skirti laisvės apribojimo bausmę; T. G. iÅ¡teisinti pagal BK 309 straipsnio 2 dalį; atlyginti T.

G. patirtas 6 908 Eur iÅ¡laidas advokato L. ŽalnieriÅ«no, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti. Dėl D. V. seksualinio prievartavimo 7.1. Teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo T. G. kaltė padarius nusikaltimÄ yra grindžiama iÅ¡imtinai iÅ¡teisintosios K. Z. parodymais, tačiau padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad K. Z. parodymai yra patikimi. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad nuteistojo T. G. parodymai, jog nagrinėjamas įvykis apskritai nebuvo kilęs, yra nuoseklÅ«s ir patikimi, tačiau tokiu „žodis prieÅ¡ žodį“ atveju kaltei pagrįsti įrodymų nepakanka.

Taip pat nurodo, jog teismo pastebėjimas, kad T. G. paaiÅ¡kinimas, jog iÅ¡teisintoji K. Z. ir nukentėjusioji D. G. jam kerÅ¡ija, kartojasi, nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai, tai nesusiję su T. G. parodymais apie patį įvykį, todėl jų nepaneigia. 7.2. Gynėjo vertinimu, bÅ«tent K. Z. parodymai yra nepatikimi ir teismas ignoravo tai pagrindžiančius argumentus arba pateikė neįtikinamus motyvus. Duodama parodymus K. Z. turėjo kaltinamosios procesinį statusÄ , parodymus davė bÅ«dama neįspėta už melagingų parodymų davimÄ , dėl to siÅ«loma pripažinti jos parodymus nepatikimais.

K. Z. parodymai yra nelogiÅ¡ki, nenuoseklÅ«s, duoti labai keistomis aplinkybėmis. Ä® teisėsaugos institucijas ji kreipėsi tik praėjus dvejiems metams po nagrinėjamo įvykio. Jos pasiteisinimÄ , jog T. G. ja manipuliuodavo ir ji neturėjo, kur iÅ¡eiti, teismas neteisingai vertino kaip įtikinamÄ . Å ie parodymai yra deklaratyvÅ«s. K. Z. į teisėsaugos institucijas kreipėsi net ne tada, kai iÅ¡siskyrė su T. G. ir jau gyveno atskirai, todėl turėjo galimybę tai padaryti, bet dar vėliau – tik po to, kai jis pirmas kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl neteisėto K.

Z. draudimo jam matytis su dukra D. G.. Niekas negali paneigti, kad K. Z. kreipimasis į teisėsaugos institucijas, kaip ir jos parodymai, yra nulemti iÅ¡imtinai kilusio konflikto su T. G., kaip atsakas į jo kreipimÄ si, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nenustatytų dukros D. G. gyvenamosios vietos su juo, apie kÄ T. G. buvo įspėjęs K. Z.. Pastebėtina, kad K. Z. praeityje analogiÅ¡kai veikė prieÅ¡ buvusį sugyventinį M. V., kai su vaikais D. V. ir N. V. pabėgo į LietuvÄ , o M. V. kreipusis dėl jų pagrobimo, teisėsaugos institucijoms pranešė apie patirtÄ smurtÄ , dėl ko M.

V. buvo uždrausta matytis su vaikais, tačiau ikiteisminis tyrimas galiausiai buvo nutrauktas. NelogiÅ¡ka, jog T. G., suprasdamas, kad K. Z. žino apie dukros D. V. seksualinį prievartavimÄ , kreiptųsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ siekdamas bendravimo su dukra, nes akivaizdu, jog K. Z. apie tai praneÅ¡tų, kas faktiÅ¡kai ir įvyko, tik be pagrindo ir praėjus itin ilgam laiko tarpui. Todėl T. G. nebÅ«tų rizikavęs akivaizdžiai gresiant baudžiamajai atsakomybei. PrieÅ¡ingas teismo vertinimas, neva K.

Z. staiga ėmė saugoti dukrÄ D. G. nuo T. G., prieÅ¡tarauja jos elgesiui, prieÅ¡ tai be priežasties ilgÄ laikÄ nepraneÅ¡ant apie tariamÄ nusikaltimÄ . 7.3. K. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurių teismas neperskaitė, taip pat duotų teisiamojo posėdžio metu, palyginimas sudaro pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai dėl K. Z. parodymų logiÅ¡kumo ir nuoseklumo. K. Z. kaskart nurodydavo vis kitÄ T. G. lyties organo buvimo vietÄ , kartais skirtingai tos pačios apklausos metu.

Jeigu, pasak K. Z., T. G. ir D. V. buvo atsisukę nugara į jÄ ir T. G. buvo prisispaudęs prie D. V., tai K. Z. apskritai negalėtų matyti, lietė T. G. rankomis D. V. lyties organus ar ne, jo lyties organas buvo prie jos kojų, tarp Å¡launų ar kitur. Tuo labiau, kad K. Z. negalėjo pasakyti, T. G. lyties organas buvo erekcijos bÅ«senos ar ne ir, minėta, kaskart nurodydavo vis kitÄ Å¡io buvimo vietÄ . Kaip paaiÅ¡kino K. Z., jos dėmesį atkreipė kažkoks judesys, rankos lietimas, todėl sunku suprasti, dėl ko apskritai jai galėjo kilti įtarimų.

Tuo labiau, jeigu T. G. ir D. V. buvo apsikloję iki kaklo, iÅ¡ vis nebÅ«tų kaip kÅ«no judesius atskirti nuo netinkamų. Kad galėjo tai matyti, nes vonioje paliko degančiÄ Å¡viesÄ , K. Z. nurodė tik paskutinės apklausos metu ir, jeigu ji ėjo miegoti, nėra aiÅ¡ku, kam paliko Å¡viesÄ degti. Pasak K. Z., ji priėjo iÅ¡ nugaros, todėl T. G. jos nematė, tačiau jis neturi klausos sutrikimo, dėl ko negalėtų negirdėti, kad K. Z. baigė praustis ir ateina į lovÄ . NelogiÅ¡kas yra ir K.

Z. paaiÅ¡kinimas, kad T. G. savo veiksmus nutraukė tik jai nuklojus antklodę, nes akivaizdu, jog jis, girdėdamas ateinančiÄ K. Z., net neleistų to padaryti. Tuo labiau, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog T. G. buvo apimtas gilios aistros ir, kaip iÅ¡sireiÅ¡kė teismas, jam viskas buvo nė motais. Kaip nurodė K. Z., ji atklojo antklodę, T. G. atsikėlė iÅ¡ lovos, jie ėmė aiÅ¡kintis, tačiau tuomet nesuprantama, kodėl toje pačioje lovoje miegoję vaikai D. ir N. V. nepabudo. 7.4. K. Z., kalbėdama apie ankstesnį T.

G. elgesį, nurodė, kad iki tol nieko blogo nebuvo pastebėjusi, todėl nelogiÅ¡ka, jog jis staiga demonstratyviai ėmė tenkinti lytinę aistrÄ su D. V. arba iki tol tai itin kruopščiai slėpęs, tiesiog nustojo saugotis, aiÅ¡kiai suvokdamas, kaip į tai reaguotų K. Z.. Pagaliau, K. Z. netgi negalėjo prisiminti, kada, pasak jos, dukra D. V. buvo seksualiai prievartaujama, iÅ¡ pradžių iÅ¡ vis nurodydama, kad tai buvo kažkada rudenį. Pastebėtina ir tai, kad K. Z. parodymai sulig kiekviena apklausa tapdavo vis iÅ¡samesni, pildant prieÅ¡ tai paliktas spragas, nors praėjęs laikas turėtų daryti prieÅ¡ingÄ poveikį.

PrieÅ¡ingai, negu nurodė teismas, K. Z. teisiamojo posėdžio metu neiÅ¡sklaidė abejonių bÅ«tent dėl nurodytų trÅ«kumų, apie kuriuos jai buvo užduoti klausimai, kitaip tai bÅ«tų paaiÅ¡kinta, o ne tiesiog deklaruota nuosprendyje. Todėl teismo iÅ¡vada, kad K. Z. parodymais nėra pagrindo netikėti, yra neteisinga. 7.5. Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vaikų D. ir V. V. parodymais, kurie nėra net netiesioginiai įrodymai, nes nepagrindžia jokių tarpinių nagrinėjamo nusikaltimo faktų, todėl neatitinka įrodymams keliamo sÄ sajumo reikalavimo, jau nekalbant apie nekaltumo prezumpcijÄ ir atsakomybę už Å¡meižimÄ .

Rėmimasis duomenimis, kurie dėl neatitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalies reikalavimams negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į liudytojo D. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad K. Z. praeityje darė poveikį liudytojams vaikams, ypatingai N. V., kad Å¡ie duotų melagingus parodymus prieÅ¡ M. V.. 7.6. Lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du pasireiÅ¡kia ne bet kokiu, o tik intensyviu nukentėjusiojo lyties organų lietimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-511/2022).

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytose įrodytu pripažinto nusikaltimo aplinkybėse nėra nurodyta ne tik D. V. lyties organų lietimo intensyvumÄ atskleidžiančių aplinkybių, bet netgi nuorodos į tokį intensyvumÄ . Tai nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Todėl nuteistajam T. G. inkriminuotas D. V. lyties organų lietimas apskritai neatitinka lytinės aistros tenkinimo kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du formos. IÅ¡teisintosios K. Z. parodymai neleidžia spręsti apie intensyvų D.

V. lyties organų lietimÄ . Pakėlusi antklodę K. Z. galėtų pamatyti nebent itin trumpÄ prisilietimÄ ranka prie D. V. lyties organų, kuris, pasak jos, iÅ¡ karto buvo nutrauktas. Dėl to, kas vyko iki antklodės pakėlimo, galima daryti tik prielaidas, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Pabrėžtina, kad neintensyvus moteriÅ¡kų lyties organų lietimas ar glostymas kvalifikuojamas ne kaip seksualinis prievartavimas, o, esant kitiems bÅ«tiniesiems požymiams, pagal BK 153 straipsnį kaip jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2012, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-153/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-483/2014, Nr. 2K-600-507/2015, Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-86-788/2021). 7.7.

Seksualinį prievartavimÄ gali sudaryti ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju, todėl ir kito žmogaus kÅ«no lietimas lytiniu organu turi gebėti tenkinti lytinę aistrÄ ir pagal savo poveikį bei neigiamus padarinius bÅ«ti palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natÅ«raliu, analiniu arba oraliniu bÅ«du (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018, 27.6 pastraipa). K. Z. pirminės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu nurodė, kad T. G. lyties organÄ buvo tik pridėjęs prie D.

V. kojų ir kategoriÅ¡kai paneigė bet kokias lytinės aistros tenkinimo aplinkybes. Tuomet ji geriausiai prisiminė įvykio aplinkybes. Todėl teismas negalėjo remtis kitokiais K. Z. parodymais ir privalėjo abejones dėl lyties organo buvimo vietos aiÅ¡kinti T. G. naudai, nes nėra galimybės paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų. K. Z. apie tai buvo ne kartÄ apklausta, o kitų nagrinėjamo įvykio liudininkų nėra. Taigi, T. G. pareikÅ¡tas kaltinimas savo lyties organo pridėjimu D. V. tarp kojų liko neįrodytas.

Tuo tarpu lyties organo pridėjimas prie žmogaus kÅ«no savaime negali tenkinti lytinės aistros ir neturi nieko bendro su prievartine sueitimi, atlikta natÅ«raliu, analiniu arba oraliniu bÅ«du. 7.8. Kasacinės instancijos teismas seksualiniu prievartavimu nepripažįsta ir kur kas intensyvesnio fizinio kontakto atvejus, pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153/2013, Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-191-697/2018. Vienoje iÅ¡ bylų teismas atsižvelgė ir į kitus kriterijus, leidžiančius atriboti lytinės aistros tenkinimo ir tvirkinimo veikas – nedidelę fizinio sÄ lyčio trukmę, fragmentiÅ¡kÄ fizinio kontakto pobÅ«dį, įvykio vietos nepalankumÄ lytinės aistros tenkinimui.

Nagrinėjamu atveju pakėlusi antklodę K. Z. galėjo pamatyti nebent itin trumpÄ prisilietimÄ lyties organu prie D. V. kojų, kuris, pasak jos, iÅ¡ karto buvo nutrauktas. Be to, pats teismas pripažino, kad vieta – lova prieÅ¡ais vonios kambarį be durų, kuriame buvo K. Z., lovoje miegant vaikams D. ir N. V., lytinės aistros tenkinimui yra nepalanki, nes T. G. lengvai galėtų bÅ«ti aptiktas. Vienodos faktinės situacijos teisiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinamos vienodai. Teismų praktikoje seksualiniu prievartavimu pripažįstami atvejai, kai lyties organu liečiami nukentėjusiojo lyties organai ar sėdmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2011, Nr. 2K-56/2013).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad T. G. savo lytinių organu lietė D. V. lyties organus ar sėdmenis. 7.9. T. G. yra nuteistas dėl to, kad pasinaudojo bejėgiška D. V. būkle tik dėl mažametystės. Jeigu nagrinėjamas įvykis ir įvyko, tai teismas pagrįstai nustatė, jog D. V. miegojo, todėl jos mažametystė neturėtų jokios reikšmės jos negalėjimui suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės. Atitinkamai, T. G. negalėtų pasinaudoti D.

V. mažametyste. Todėl prieÅ¡inga teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Nukentėjusiosios miegojimas nurodytas ne kaip veikos padarymo bÅ«das, bet kaip veikos padarymo aplinkybė, analogiÅ¡kai, kaip ir nuogo T. G. gulėjimas lovoje, todėl nėra siejamas su pasinaudojimu bejėgiÅ¡ka D. V. bÅ«kle. AnalogiÅ¡kai nusikaltimo požymiai buvo nurodyti ir kaltinamajame akte. Tai lėmė T. G. pasirinktÄ gynybÄ . Todėl teismo bandymas T. G. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisės į gynybÄ sÄ skaita iÅ¡taisyti ydingÄ kaltinimÄ nurodant, kad T.

G. pasinaudojo bejėgiška D. V. būkle dėl mažametystės tuomet, kai ji miegojo, taip suplakant nusikaltimo požymius, yra aiškiai neteisėtas. Atsakomybę dėl netinkamo kaltinimo turi prisiimti prokuroras ir teismas, nes baudžiamojo proceso įstatymas jiems suteikė plačias galimybes jį keisti, tačiau nagrinėjamu atveju jomis nepasinaudota. Dėl D. G. tvirkinimo 7.10. Spręsdamas dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teismas pagrįstai nustatė, jog be nukentėjusiosios D.

G. parodymų byloje nėra kitų pirminių įrodymų, kuriais bÅ«tų grindžiama nuteistojo T. G. kaltė padarius nusikaltimÄ , taip pat, kad jų parodymai kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja tarpusavyje. Tačiau teismo iÅ¡vada, kad D. G. parodymai ir iÅ¡vestiniai įrodymai patikimi, yra neteisinga. Pažymi, kad teismas nepripažino T. G. parodymų nepatikimais, todėl vėl susiklostė „žodis prieÅ¡ žodį“ situacija ir iÅ¡vestinių įrodymų kaltei pagrįsti nepakanka. Tuo labiau, kad jų persvara yra T.

G. pusėje, nes jis niekam nepasakojo, kad tvirkino D. G., nes to nepadarė. 7.11. D. G. parodymai yra nepatikimi ir teismas ignoravo tai pagrindžiančius argumentus. Visų pirma pažymi, kad T. G. nuteisimas dėl D. V. seksualinio prievartavimo neteisėtas ir nepagrįstas yra dėl nepatikimų iÅ¡teisintosios K. Z. parodymų. Tai svarbu, nes nukentėjusioji D. G. apie patirtÄ T. G. tvirkinimÄ prabilo tik po pokalbio su K. Z. apie jo tariamÄ D. V. seksualinį iÅ¡naudojimÄ . Iki tol ji apie tai nekalbėjo. PrieÅ¡ingai, negu nustatė teismas, pasak D.

G., pokalbio iniciatorė buvo K. Z., kuri, kaip minėta, turėjo motyvÄ apkalbėti T. G.. Be to, D. G. ir pati turėjo tokį motyvÄ , nes apklausiama pripažino, kad tuo metu jautėsi įskaudinta dėl to, jog T. G. su K. Z. susilaukė vaiko; neteikė jai iÅ¡laikymo; neleido jai gyventi jo bute ir bÅ«ti su savo mergina. Teismas D. G. nuoÅ¡irdumÄ tikrino selektyviai remdamasis Å¡ios ir kitų kaltinimo liudytojų parodymais, ignoruodamas D. G. polinkį meluoti ir gynybiÅ¡kumÄ rodantį jos pripažintÄ melagingÄ kreipimÄ si į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl patirto motinos L.

S. fizinio smurto, nors tikrÄ ja priežastimi ir tÄ kart tapo kontroliuojantis jos auklėjimas. 7.12. Negalima nepastebėti ir D. G. neva patirto T. G. seksualinio iÅ¡naudojimo sutapimo su nepasitvirtinusiu atitinkamu K. Z. dukros D. V. iÅ¡naudojimu, kuris be nurodyto konteksto ir turėtų neatrodyti keistu ir savaime pagrįsti jų parodymus. Teismo argumentas, kad K. Z. nedarė poveikio D. G. duoti melagingus parodymus prieÅ¡ T. G., nes byloje tokių duomenų nėra, yra nepagrįstas, nes į tai nurodo labai keistos D.

G. ir K. Z. parodymų davimo aplinkybės. Todėl niekas negali paneigti, kad D. G. parodymai yra nulemti K. Z. poveikio ir pačios D. G. pykčio ant T. G.. Teismas nepasisakė dėl Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mės D. G. parodymų patikimumui, vietoj to, bandė sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, tarsi T. G. jas iÅ¡sigalvojo. Tačiau gynybos argumentai yra ne prielaidos, o grindžiami objektyviais duomenimis, kurie menkina D. G. parodymų patikimumÄ . 7.13. Nukentėjusiosios D. G. nurodytų jos tvirkinimo atvejų dėl abstraktaus parodymų pobÅ«džio negalima susieti su konkrečiu laiku, todėl nėra aiÅ¡ku, kada Å¡ie galėjo įvykti ir iki kada Å¡ie galėjo tęstis.

Nusikalstamos veikos padarymo data yra itin reikÅ¡minga, kadangi priklausomai nuo to skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris jau galėtų bÅ«ti suėjęs. Nuteistajam T. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikotarpio pabaiga 2017 m. liepos 28 d. yra susieta su D. G. (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, kad apklausiama ji dėl to nebuvo tikra, tik padarė prielaidÄ , kad patirtas T. G. tvirkinimas tęsėsi apytikriai iki jai sukako keturiolika metų. Keista, nes deÅ¡imt tokių atvejų kartų, apie kuriuos kalba D.

G., yra labai nedaug, lyginant su T. G. inkriminuojamu virÅ¡ deÅ¡imties su puse metų nusikaltimo darymo laikotarpiu, todėl, atrodytų, paskutinius atvejus ji turėtų gerai prisiminti. Tai dar labiau leidžia manyti, kad tvirkinimas, jeigu ir buvo, tai tik ankstyvoje D. G. vaikystėje, kuriÄ , pabrėžtina, ji pati akcentuoja savo parodymuose. Tai logiÅ¡ka, nes su laiku D. G. brendo, todėl akivaizdu, kad bÅ«tų įtarusi ir suvokusi galimai netinkamÄ elgesį, prakalbusi apie tai ir nustojusi lankytis pas T. G..

Psichologų vertinimas dėl to yra daugiau akademinės plotmės dalykas ir nepaneigia, kad pas T. G. ji ir toliau lankėsi, nes savo atžvilgiu nepatyrė jokio tvirkinimo. 7.14. Be to, svarbu, kad, pasak D. G., T. G. nelįsdavo prie jos, kai turėdavo santykių su moterimis. Iš liudytojos J. K. parodymų matyti, kad ji su T. G. susipažino kažkur 2010 m. ir kartu gyveno iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., kol, pabrėžtina, į jų santykius įsiterpė K. Z.. Nei J. K., nei K. Z. nepastebėjo netinkamo T.

G. elgesio su D. G.. O ir be to, jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad T. G. likusiu laikotarpiu iki 2017 m. liepos 28 d. atliko D. G. tvirkinimo veiksmus, byloje nėra. Priešingu atveju, prašoma teismo nurodyti tikslų atvejį, o ne pakartoti abstrakčius D. G. pareiškimus. Šis skundo argumentas laikomas esminiu, nes nuo jo priklauso bylos baigtis. Kitaip apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas dėl senaties. 7.15. Taip pat atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios D. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad kai kada ji būdavo mieganti ar pusiau mieganti ir nesuvokdavo, kaip galima suprasti, jog nuteistasis T.

G. jÄ liečia. Tačiau T. G. netvirkino D. G.. Be to, nukentėjusysis negali bÅ«ti tvirkinamas miegantis. Remiantis D. G. parodymais neįmanoma nustatyti, kiek ir kada tokie atvejai galėjo bÅ«ti. Atitinkamai dėl to nėra galimybės paÅ¡alinti abejones. D. G. apie tai buvo ne kartÄ apklausta, o kitų nagrinėjamo įvykio liudininkų nėra. Todėl abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos T. G. naudai. Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais ir vaikų iÅ¡naudojimo pornografijai 7.16. Apeliantas neginčija pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį kvalifikuotų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuotraukos sudaro nurodytų nusikaltimų dalykÄ â€“ yra pornografinė produkcija, pornografinio turinio.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) iÅ¡vada dėl pornografinio nuotraukų pobÅ«džio yra deklaratyvi. Joje nėra jokių argumentų, pagrindžiančių nuotraukų atitikimÄ Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje (2017 m. birželio 1 d. įstatymas Nr. XIII-396) nustatytam pornografinio pobÅ«džio informacijos apibrėžimui – nepaaiÅ¡kinta, kodėl lyties organai jose rodomi detaliai, ir kodėl atviras ir detalus lyties organų rodymas yra pagrindinis nuotraukų tikslas.

Todėl specialisto iÅ¡vada yra nepatikima. 7.17. Pasak gynėjo, nuotraukos akivaizdžiai neatitinka pornografinio pobÅ«džio informacijos apibrėžimo. Vaikų D. V. ir D. G. lyties organai jose sudaro tik nedidelę viso vaizdo dalį, dėl per didelio atstumo nesimato jų anatominių ir fiziologinių smulkmenų. Be to, nuotraukose įamžintos Å¡eiminio poilsio akimirkos, vaikų D. V. ir D. G. kÅ«no padėtis nėra vulgari, jų pozavimas nuotraukai atitinka laisvalaikio leidimo kontekstÄ , emocijos teigiamos, nuotraukose kartu užfiksuoti abu jų tėvai T.

G. ir K. Z. bei vyresnysis brolis N. V. su rÅ«bais, todėl nuotraukos neturi nieko bendro su seksualiniais tikslais. 7.18. BK 162 straipsnio objektas neapima vienkartinių, spontaniÅ¡ko pobÅ«džio veiksmų, jei iÅ¡naudojimas nėra skirtas platesniam asmenų ratui. Tai atitinka ir BK 162 straipsnio 1 dalies priskyrimÄ prie sunkių nusikaltimų, numatant laisvės atėmimo bausmę iki aÅ¡tuonerių metų. Svarbu pastebėti, kad analogiÅ¡kus veiksmus - vaiko pornografijos pagaminimÄ (greta įgijimo, laikymo ir kitų požymių) – jau numato BK 309 straipsnio 2 dalis, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, tad tokio pobÅ«džio veiksmai, kuriuose neatsispindi kaltininko tyčia veikti versliÅ¡kai, didesnio masto ar sistemingai pornografijos produkcijai, kvalifikuotini tik pagal šį straipsnį.

Nagrinėjamu atveju nuotraukos padarytos vienos šeiminės išvykos metu, yra pasikartojančios dėl telefone nustatyto serijos režimo, todėl skirtingų nuotraukų padaryta nedaug, jos skirtos tik šeimai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. G. veiksmuose nėra masiškumo, versliškumo, sistemingumo ir atitinkamos tyčios, todėl šie neatitinka BK 162 straipsniu saugomo teisinio gėrio. 7.19. Be to, BK 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia.

Atskiro įrodinėjimo nereikalauja tai, kad maži vaikai paplÅ«dimiuose dažnai bÅ«na nuogi ir jog tai atitinka visuomenės vertybes. Todėl nuteistasis T. G. negalėjo ir neturėjo suvokti, kad jo vienerių metų dukra D. G. ir sugyventinės ketverių metų dukra D. V. paplÅ«dimyje negali maudytis ir bÅ«ti nuogos. Tiek T. G., tiek nuotraukas taip pat padariusi iÅ¡teisintoji K. Z. vienodai paaiÅ¡kino, kad jos yra skirtos įamžinti Å¡eiminio poilsio akimirkas. Atsižvelgiant į tai, T. G. nesuvokė, kad nespecialiai į kadrÄ patekę vaikų D.

V. ir D. G. lyties organai gali sudaryti pagrindinį nuotraukų tikslÄ . Tai, ar jis galėjo ir turėjo tai suvokti, kuo argumentuoja teismas, nepatenka į tiesioginės tyčios intelektinį kriterijų. Todėl T. G. negali bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs Å¡iuos nusikaltimus. IÅ¡ teismo argumentacijos matyti, o ir nuosprendžio paskelbimo metu girdėti, kaip teismas pripažino, jog BK 309 ir 162 straipsnių inkriminavimÄ pagrindė ne Å¡ių straipsnių sudėties požymių konstatavimu, o iÅ¡vedė iÅ¡ BK 150 ir 153 straipsnių inkriminavimo, kas iÅ¡ esmės neatitinka nei doktrininio, nei praktinio veikų kvalifikavimo ir inkriminavimo taisyklių ir jų taikymo.

Dėl bausmės 7.20. Už nusikalstamas veikas T. G. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Gynybos manymu, teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nusikaltimų pavojingumÄ , todėl paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota ir aiÅ¡kiai per griežta. 7.21. Pagal teismo nustatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, T. G. nusikalstami veiksmai turėjo trukti akimirkÄ , kai K. Z. pakelė antklodę, ir turėjo bÅ«ti iÅ¡ karto nutraukti.

Tokio nusikaltimo pavojingumo laipsnis bÅ«tų ženkliai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis. Jo tyčia bÅ«tų spontaniÅ¡ka, o motyvai ir tikslai sutaptų su nusikaltimo pobÅ«džiu ir neiÅ¡siskirtų. T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebÅ«tų. Žala D. V. nebÅ«tų padaryta, nes ji miegojo ir nieko nesuprato. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, T. G. per labai ilgÄ , deÅ¡imties su puse metų laikotarpį turėjo atlikti tik deÅ¡imt tęstinių nusikalstamų veiksmų, kurie turėjo bÅ«ti iÅ¡ karto nutraukti pastebėjus, kad D.

G. tai nepatinka. Tokio nusikaltimo pavojingumo laipsnis būtų ne didesnis, negu rūšinis. Jo tyčia būtų spontaniška, o motyvai ir tikslai sutaptų su nusikaltimo pobūdžiu ir neišsiskirtų. T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebūtų. Priežastinio ryšio tarp T. G. nusikalstamų veiksmų ir sutrikusios D. G. seksualinės orientacijos nebūtų, nes apklausiama teisme ji pripažino, kad, tiesiog, jos niekada netraukė vyrai. Pagal BK 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes T.

G. nusikalstami veiksmai bÅ«tų padaryti įamžinant Å¡eiminio poilsio paplÅ«dimyje akimirkas, D. V. ir D. G. esant labai jauno amžiaus, todėl nusikaltimo pavojingumo laipsnis bÅ«tų ženkliai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis. Jo tyčia bÅ«tų spontaniÅ¡ka, o motyvai ir tikslai sutaptų su nusikaltimo pobÅ«džiu ir neiÅ¡siskirtų. T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebÅ«tų. Žala D. V. ir D. G. nebÅ«tų nepadaryta, nes joms patiko bÅ«ti fotografuojamoms. 7.22. T. G. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmÄ kartÄ , dirbantis.

Jis yra profesionalus (duomenys neskelbtini), dalyvauja Lietuvos ir užsienio Å¡alių čempionatuose, pasiekė aukÅ¡tumų, ne kartÄ yra apdovanotas ir skatintas, tiek Lietuvoje, tiek užsienio Å¡alyse (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) federacijai, taip pat (duomenys neskelbtini), Å¡ių organizacijų charakterizuojamas itin teigiamai. Jis yra socialiai atsakingas, aktyvus visuomenės veikėjas, užsiima menine dainavimo, fotografavimo veikla. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija 2022 m. kovo 11 d. jam iÅ¡reiÅ¡kė padėkÄ už aktyvų dalyvavimÄ ir nuolatinę pagalbÄ organizuojant kultÅ«ros ir sporto renginius (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to gyventojams. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės KultÅ«ros centro (duomenys neskelbtini) galerijos (duomenys neskelbtini) apdovanotas solisto II laipsnio diplomu už dalyvavimÄ respublikiniame solistų ir vokalinių ansamblių konkurse. (duomenys neskelbtini) institutas 2012 metais jam iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tiÅ¡kÄ padėkÄ už bendradarbiavimÄ ir pagalbÄ kaupiant ir tyrinėjant (duomenys neskelbtini) objektų paveldÄ .

Jis yra jo tėvo H. G., (duomenys neskelbtini) fotografijų rinkinį, saugotojas, pirmÄ kartÄ Lietuvoje sutikęs parodyti tėvo rinkinį (duomenys neskelbtini) žmonėms. Jis turi du vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra mažametis ir reikalaujantis iÅ¡laikymo. Dėl Å¡ių aplinkybių matyti, kad T. G. nėra pavojingas visuomenei. 7.23. Remdamasis iÅ¡dėstytu gynėjas mano, kad galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas nėra toks, jog neleistų teismui parinkti bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, ir prieÅ¡ingai, teigiama nuteistojo T.

G. asmenybė pateisina tokios bausmės rÅ«Å¡ies parinkimÄ , nes laisvės atėmimas turėtų tik griaunantį poveikį jo gyvenimui. Todėl, palikus apkaltinamÄ jį nuosprendį, praÅ¡o teismo parinkti alternatyviÄ bausmės rūšį arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir T. G. už padarytus nusikaltimus paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taip pat palikus apkaltinamÄ jį nuosprendį ir nuteistÄ jį T. G. iÅ¡teisinus pagal BK 150 straipsnio 4 dalį arba šį nusikaltimÄ perkvalifikavus į mažesniojo pavojingumo, praÅ¡o teismo atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , atsižvelgiant į nurodytas galimai padarytų nusikaltimų ir T.

G. asmenybės pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. 7.24. Gynėjas taip pat nurodo, kad nuteistasis T. G., bÅ«damas priverstas gintis, patyrė 6 908 Eur iÅ¡laidų advokato L. ŽalnieriÅ«no, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas pirmoje ir apeliacinėje instancijoje, paslaugoms apmokėti, kurias, jį iÅ¡teisinus, praÅ¡o atlyginti (visas arba proporcingai).

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. Juozainio apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo T. G. gynėjo advokato L. ŽalnieriÅ«no apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniuose skunduose ir iÅ¡sakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad T. G. padarė veikas, turinčias BK 162 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, ir dėl to nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å i nuosprendžio dalis naikinama ir dėl to priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Teismo sprendimas iÅ¡teisinti K. Z. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pripažindamas nuteistÄ jį T. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Jos yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Esminių BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodymus bei jų vertinimo taisykles, pažeidimų nenustatyta.

T. G. veika kvalifikuota teisingai, ji atitinka minėtų nuosprendyje nurodytų nusikaltimų sudėčių požymius. Visgi skirdamas bausmę už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ veikÄ , apygardos teismas tinkamai neįvertino tam reikÅ¡mingų aplinkybių visumos ir bausmės paskirties. Paskirta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytų T. G. nusikalstamų veikų ir K. Z. iÅ¡teisinimo pagal BK 162 straipsnio 1 dalį 9. BK 162 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra vaiko saugumas nuo seksualinio iÅ¡naudojimo. Nusikaltimo sudėtis apibrėžiama alternatyviais požymiais. Nagrinėjamu atveju inkriminuojama nusikalstama veika pasireiÅ¡kė vaikų iÅ¡naudojimo pornografinei produkcijai gaminti veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaiko iÅ¡naudojimas pornografinei produkcijai gaminti yra tada, kai vaikas savo noru arba priverstinai dalyvauja pornografinės produkcijos gamyboje, kuriÄ organizuoja kaltininkas.

Terminas „iÅ¡naudojo“ Å¡iuo atveju suponuoja tam tikrÄ nelygiavertį santykį tarp vaiko ir suaugusio asmens (iÅ¡naudotojo), atsirandantį dėl preziumuojamo socialinio ir psichinio vaiko nesubrendimo. Vaikas įtraukiamas į bet kokiÄ veiklÄ , susijusiÄ su pornografinės produkcijos gaminimu, kurioje jis pats panaudojamas kaip objektas. Vaiko iÅ¡naudojimas pornografinei produkcijai gaminti reiÅ¡kia tiesioginį vaiko dalyvavimÄ pornografinio pobÅ«džio veiksmuose. Vaikas gali bÅ«ti filmuojamas, fotografuojamas ar kitomis priemonėmis užfiksuojamas pornografinėse scenose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2013).

Išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti požymio vertinimas neatsiejamas nuo kaltininko (išnaudotojo) ir nukentėjusiojo (išnaudojamojo) tarpusavio santykio vertinimo. Vien tas faktas, kad vaikas buvo užfiksuotas (nufilmuotas, nufotografuotas ar pan.) pornografinio turinio medžiagoje, savaime nesuponuoja, kad jis buvo išnaudojamas pornografinei produkcijai gaminti BK 162 straipsnio prasme. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl išnaudojimo požymio BK 162 straipsnio 1 dalies prasme egzistavimo, turi būti įvertinta visuma aplinkybių.

Be subjektyvių kaltininko ir nukentėjusiojo savybių, jų tarpusavio ryÅ¡io pobÅ«džio, bÅ«tina įvertinti ir konkretaus pornografinio turinio pobÅ«dį – kiek pornografinio turinio vienetų buvo pagaminta, kokia jų apimtis, trukmė, detalumas, atsižvelgti į jų formÄ , gamybos bÅ«dus bei kaltininko veiksmus, jų pavojingumÄ . Vertinant pastarÄ jį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

10. BK 162 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos dalykas – pornografinė produkcija. AiÅ¡kinant minėtÄ nusikaltimo sudėties požymį, atsižvelgtina į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje (iki 2021 m. sausio 31 d. galiojusioje įstatymo Nr. XIV-180 redakcijos 2 straipsnio 43 dalyje buvo numatytas tapatus apibrėžimas) pateikiamÄ pornografinio pobÅ«džio informacijos apibrėžimÄ , pagal kurį tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuÅ¡tinimasis, masturbacija arba lytiniai iÅ¡krypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.

11. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam T. G. priklausančiuose mobiliuosiuose telefonuose „Huawey Lya-L29”, kurio IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Samsung Galaxy Note 20“, kurio IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), rastos fotografijos, kuriose matyti dviejų mažamečių mergaičių lytiniai organai (telefonuose esančios nuotraukos sutampa). Nurodytose nuotraukose ant lieptelio, prie ežero vaizduojami trys mažamečiai vaikai D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), taip pat T. G. su tais pačiais mažamečiais vaikais bei išteisintoji K. Z. su tais pačiais trimis mažamečiais vaikais. T. G., K. Z., N. V. nurodytose nuotraukose yra apsirengę (maudymosi apranga), tačiau D. V. bei D. G. fotografijose yra nuogos, matomi jų lytiniai organai (t. 3, b. l. 40, 56 (vokas su skaitmenine laikmena), t. 6, b. l. 120–122).

12. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvadoje Nr. EA-118 nurodyta, kad vaizdo dokumentuose esanti vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuotos nuogos mažametės D. V. ir D. G., laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas (t. 3, b. l. 57–66).

Atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme ir apklausus iÅ¡vadÄ pateikusį specialistÄ T. L., Å¡is iÅ¡vadÄ patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad jo vertinimui pateiktose fotografijose, kuriose fiksuoti nuogų mergaičių vaizdai, atitinka pornografinio dalyko turinį. Tokias iÅ¡vadas jis padarė vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatyme suformuluotu apibrėžimu ir tuo, kad nuotraukose yra aiÅ¡kiai matomi iÅ¡oriniai lytiniai organai. Jis taip pat rėmėsi sÄ vokų apibrėžimais Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne, kuriame nurodoma, kÄ reiÅ¡kia žodžiai ,,atvirai“ ir ,,detaliai“.

Žodis ,,atvirai“ reiÅ¡kia neuždengta, o ,,detaliai“ reiÅ¡kia, kad galima įžvelgti detales. Å iuo atveju lytinių organų detalės – jų struktÅ«rinės dalys. Daugeliu atvejų, jei fotografuojamas žmogus su atvirais lytiniais organais, tai yra pornografinio turinio dalykas. Jeigu rodoma, vadinasi tai ir yra pagrindinis tikslas. Jis nevertina, ar nuotraukos galėjo bÅ«ti padarytos kitais tikslais, pvz. Å¡eimos albumui ar panaÅ¡iai. Jis vertina tik pačiÄ nuotraukÄ . Yra papildomų sÄ lygų, jeigu vaizdo dokumentas turi meninę, iÅ¡liekamÄ jÄ , kultÅ«rinę, edukacinę vertę, tačiau jis neturi specialių žinių, kad galėtų vertinti tokius dalykus.

Å iuo atveju iÅ¡imčių nebuvo. Jeigu nuotraukoje matosi nuogas vaiko lytinis organas, reiÅ¡kia tai pornografinio turinio nuotrauka. Nuotraukas jis vertino tik pagal Visuomenės informavimo įstatyme suformuluotÄ apibrėžimÄ . Arba jos jį atitinka, arba ne. Å iuo atveju jos atitiko. Nuotraukos padarymo tikslo jis nevertina, tik kaip informacijos rezultatÄ .

13. Ä®vertinusi paminėtus įrodymus, tiek pačių nuotraukų turinį, tiek ir specialisto iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija sutinka, kad T. G. telefonuose rastos nuotraukos yra pornografinio pobÅ«džio informacija. Nuotraukose yra užfiksuotos nuogos dvi mažametės mergaitės, jų lytiniai organai nėra pridengti, yra matomi atvirai, aiÅ¡kiai, su iÅ¡orinėmis lytinių organų detalėmis. Mergaičių buvimas nuotraukose nėra atsitiktinis ar antraplanis, jos yra pirmame plane, tad toks mergaičių fotografavimas ir buvo Å¡ių nuotraukų tikslas.

14. Byloje ginčo dėl to, kad dalį Å¡ių nuotraukų nufotografavo T. G., o kitÄ dalį – K. Z., nėra. Be to, sutiktina su prokuroru, jog fotografavimas yra aktyvus veiksmas, sÄ moningai atliekamas paties asmens, tačiau fotografavimas pats savaime, net tokiu bÅ«du pagaminant pornografinio pobÅ«džio informacijÄ , aptariamo straipsnio kontekste, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant pagrindo konstatuoti bent vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, veika negali bÅ«ti pripažinta nusikalstama, o asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

15. BK 162 straipsnyje apraÅ¡yta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis iÅ¡naudoja vaikÄ pornografinei produkcijai gaminti, ir norint bÅ«tent taip veikti. Apie asmens tyčiÄ , jos kryptingumÄ sprendžiama tiriant ir vertinant ne tik subjektyviuosius (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymius, bet ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Vaikų pornografijos draudimo turinį tarptautiniu mastu detalizuoja J. T. Vaiko teisių konvencijos Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos.

Šio protokolo 2 straipsnyje vaikų pornografija apibrėžiama kaip bet koks ir bet kokia forma vaiko, dalyvaujančio realioje ar imituojamoje akivaizdžiai seksualinėje veikloje, vaizdavimas arba vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/es dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, vaikų pornografija taip pat apibrėžiama kaip bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko išvaizdos asmens atviri seksualiniai veiksmai, arba vaiko išvaizdos asmens lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais; arba tikroviški lytinius veiksmus atliekančio vaiko vaizdai arba tikroviški vaiko lyties organų vaizdai pirmiausia seksualiniais tikslais.

Taigi, tarptautiniuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose ir uždraudžiančiuose vaikų pornografijÄ , akcentuojamas seksualinių tikslų nustatymas.

16. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siÅ«lė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Nustatant Å¡io nusikaltimo dalykÄ yra pagrindas vadovautis argumentais, pateiktais apibrėžiant pirmiau minėtÄ BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų įgijimÄ ir laikymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022).

Inkriminuojant asmeniui BK 309 straipsnio 2 dalį (kaip ir pirmiau minėtÄ BK 162 straipsnio 1 dalį), bÅ«tina nustatyti tiesioginę tyčiÄ daryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y., kad asmuo suprato, jog seksualiniais tikslais gamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja, siÅ«lo, platina pornografijÄ , kurioje iÅ¡ tikrųjų arba apsimestinai vaizduojamas vaikas, įgyja ar suteikia prieigÄ prie tokio pobÅ«džio pornografinio turinio dalykų ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2020).

17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu T. G., duodamas parodymus dėl jam inkriminuotų BK 162 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. skrido parasparniu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apylinkių į (duomenys neskelbtini). Nusileido (duomenys neskelbtini), netoli ežero. K. Z. atvažiavo su vaikais jų automobiliu. Kadangi buvo vasara, karÅ¡ta, nutarė nuvykti prie ežero nusimaudyti. Nuėjo prie to ežero, maudėsi, leido laikÄ ir įsiamžino tos dienos akimirkas kaip Å¡eimynines fotografijas.

Fotografavo tiek jis, tiek K.. Nemanė, kad tai galėtų bÅ«ti nusikaltimas, kai vaikai mažamečiai. D. buvo su sauskelnėmis, D. Å¡iek tiek vyresnė. Nuotraukas darė ne kaip pornografijÄ , bet kaip prisiminimus Å¡eimos albumui. TÄ dienÄ važiuoti maudytis susitarimo nebuvo. IÅ¡ K. veiksmų nepastebėjo, kad K. bÅ«tų supratusi, kad fotografuoti nuogus vaikus yra kažkas netinkamo ar neteisėto. Å iuos T. G. parodymus patvirtino ir iÅ¡teisintoji K. Z.. Duodama parodymus dėl jai reiÅ¡kiamo kaltinimo padarius BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ji kaltės nepripažino ir nurodė, kad nuotraukos buvo daromos T.

G. iniciatyva, siekiant užfiksuoti šeimos akimirkas jiems atostogaujant su vaikais. Prie ežero mergaitės užsimanė nusimaudyti ir jie nebuvo pasiėmę maudymosi kostiumėlių. T. G. sustatydavo kaip pozuoti, ji pati taip pat fotografavo. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji taip pat nurodė, kad T. G. iniciatyva mergaitės D. V. ir D. G. prie ežero būdavo dažniausiai nuogos, tai jis galėjo būti ir padaręs nuotraukų, kuriuose jos yra užfiksuotos nuogos. Kokiu tikslu T. G. fotografavo vaikus nuogus, ji nežino.

Tuo metu jai neatrodė, kad jis fotografuoja konkrečiai nuogus vaikus, jie tiesiog leido laikÄ su Å¡eima. Å ios nuotraukos buvo padarytos kaip Å¡eimyninės nuotraukos, jose pozavo kaip Å¡eimyninėse nuotraukose, ne kaip pornografinėse (t. 6, b. l. 117–119). Taigi, abu fotografavę asmenys tiek savo, tiek kito veiksmus suprato ne kaip vaikų iÅ¡naudojimÄ pornografinei produkcijai gaminti, o kaip Å¡eimos akimirkų fiksavimÄ , fotografijose akcentuojant ne vaikų nuogumÄ , o laisvalaikio praleidimo akimirkas.

Be to, abu jie patvirtino, kad įvykio dienÄ planas iÅ¡simaudyti kilo spontaniÅ¡kai, tai nebuvo iÅ¡ anksto suplanuota veikla. Taigi, abu asmenys negalėjo turėti iÅ¡ anksto sumanytos tyčios iÅ¡naudoti mažametes pornografinei produkcijai gaminti.

18. Be to, nuteistojo T. G. ir išteisintosios K. Z. parodymus įvertinus kartu su byloje skaitmeninėje laikmenoje (t. 3, b. l.

56) esančiomis fotografijomis, spręstina, kad jose užfiksuoti vaizdai neindikuoja fotografijas dariusių asmenų tiesioginės tyčios iÅ¡naudoti mažamečius vaikus pornografiniam turiniui gaminti. Nė vienoje nuotraukoje užfiksuoti nuogi vaikai nėra erotiÅ¡kose, vulgariose ar kokiose nors kitose nenatÅ«raliose, su seksualumu kaip nors sietinose pozose. Fotografijose nėra akcentuojama vaikų lytinių organų sritis jÄ fotografuojant iÅ¡ arti ar kitaip tai pabrėžiant. Mergaičių iÅ¡oriniai lytiniai organai užima tik labai nedidelę nuotraukų dalį.

Fotografijose vaikai yra natÅ«ralioje bÅ«senoje, neutralioje aplinkoje (ant ežero kranto liepto), mergaitės po maudynių (suÅ¡lapusiais plaukais) stovi ant lieptelio, kitose fotografijose kartu nufotografuotas ir jų mažametis brolis D. V., kuris vilki maudymosi drabužius, taip pat fotografijose kartu pozuoja ir pats T. G. bei K. Z., nuotraukose jie pakėlę rankas į Å¡onus (imituoja lėktuvÄ ). Teisėjų kolegija įvertino ir padarytų bei telefonuose laikytų nuotraukų kiekį. Nors jis iÅ¡ tiesų yra nemažas, tačiau tai įtikinamai paaiÅ¡kina T.

G. duoti parodymai apie tai, kad fotografuojant buvo nusistatęs fotografavimo serijomis režimÄ , o nuotraukos per „debesį“ iÅ¡sisaugojo ir antrame telefone. Å iuos parodymus patvirtina fotografijų turinys, iÅ¡ kurių pagal sutampančius aplinkos vaizdus matyti, jog visi nuotraukose fiksuoti vaizdai buvo fotografuoti tÄ pačiÄ dienÄ , toje pačioje vietovėje, daug nuotraukų labai mažai skiriasi viena nuo kitos, jose esantys asmenys yra tie patys.

19. Teisės doktrinoje seksualinių tikslų įrodinėjimas taip pat siejamas su tokias fotografijas padariusiu asmeniu bei vertinimu, ar nuotraukose esantis turinys gali seksualiai jaudinti tokių fotografijų autorių. Byloje nėra duomenų, jog K. Z. anksčiau buvo teista už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Pradėtų ikiteisminių tyrimų ar pranešimų dėl to taip pat nėra. Teisėjų kolegija atsižvelgė į šioje byloje teismo konstatuotas kitas T. G. padarytas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su ginčijamame nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad jos pagrindžia T.

G. tiesioginę tyčiÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas vertina tik kaip prielaidÄ . Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad T. G. bÅ«tų naudojęs panaÅ¡aus pobÅ«džio pornografinį turinį savo seksualiniams poreikiams. K. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė mačiusi T. G. žiÅ«rint pornografinį turinį, tačiau nenurodė, jog jame bÅ«tų vaizduojami vaikai. Pas T. G. paimtuose įrenginiuose kitų vaikų pornografijos apibrėžimÄ atitinkančių nuotraukų ar kitos vaizdinės medžiagos, kurioje bÅ«tų vaizduotos tos pačios mergaitės ar kiti vaikai, nerasta.

Aptartame kontekste kitos T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurių padarymÄ jis pripažintas kaltu, negali bÅ«ti vertinamos kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis ir jo tiesioginę tyčiÄ iÅ¡naudoti mažametes pornografinei produkcijai gaminti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir teismo argumentas, kad aptariamos nuotraukos buvo laikomos nuteistojo mobiliojo ryÅ¡io telefonuose ir į Å¡eimos albumÄ nepateko. Å ių dienų kontekste bet kokio pobÅ«džio fotografijos retai yra saugomos realiuose (popieriniuose) fotografijų albumuose, tuo labiau, kad, pasak T.

G., jis naudojo virtualiÄ duomenų saugyklÄ â€ždebesį“.

20. Ä®vertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jų nepakanka pripažinti, jog T. G. ir K. Z. veikė suprasdami pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, kad fotografavę nuogas mažametes jie veikė seksualiniais tikslais, siekdami iÅ¡naudoti D. V. ir D. G. bÅ«tent pornografinei produkcijai gaminti, tai yra, kad jie veikė turėdami tokiÄ tiesioginę tyčiÄ . Nenustačius bent vieno nusikalstamÄ veikÄ sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Tuo pačiu negali bÅ«ti nustatomi ir prokuroro skunde nurodomi bendrininkavimo požymiai.

Todėl spręstina, kad K. Z. pagrįstai iÅ¡teisinta dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o T. G. už Å¡iÄ veikÄ nuteistas nepagrįstai. Å i nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis T. G. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

21. Ginčijamu nuosprendžiu konstatuotos T. G. įvykdytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, dalykas yra tos pačios nuotraukos, kurios buvo aptartos pateikiant argumentus dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis tais pačiais argumentais yra vertintinas ir pagal BK 309 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos T. G. tyčios kryptingumas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog T. G. veikė tiesiogine tyčia, o bÅ«tent, kad jis suprato pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, tai yra, kad jo laikomos pirmiau aptartos jo ir K.

Z. padarytos nuotraukos, kuriose vaizduojami nuogi vaikai, yra pornografinio pobÅ«džio, kad bÅ«tent todėl jas laikė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonuose, tai siedamas su seksualiniais tikslais. Nesant nustatytų tokių aplinkybių, nėra nustatyti ir BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai. Atsižvelgiant į nurodytÄ , T. G. iÅ¡teisintinas dėl BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

22. T. G. iÅ¡teisinus dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, naikintinas ir teismo nuosprendžiu nurodytas už Å¡ias bausmes skirtų bausmių bendrinimas su bausmėmis, skirtomis už kitas nusikalstamas veikas. Dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 23. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. nuteistas už tai, kad jis seksualiai prievartavo mažametę D. V., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle dėl mažametystės, o bÅ«tent, jis nuogas gulėdamas lovoje, rankomis liesdamas miegančios nukentėjusiosios lytinius organus, savo lytinį organÄ pridėjęs jai tarp kojų, kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ ir tokias savo veiksmais padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

24. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. BÅ«tent bylÄ nagrinėjantis teismas turi kompetencijÄ nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo, sÄ sajumo kriterijus, kurie iÅ¡ jų turi įrodomÄ jÄ vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

IÅ¡vada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011 ir kt.).

25. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu ir nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė iÅ¡imtinai tik K. Z. parodymais, kurie nėra patikimi, duoti siekiant atkerÅ¡yti nuteistajam, be to, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog iÅ¡teisintosios K. Z. parodymai yra vieninteliai tiesioginiai, tačiau ne vieninteliai įrodymai apskritai, patvirtinantys nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, jog K. Z. parodymų turinys nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu bei nuoseklumu. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, ji parodė, kad išėjusi iÅ¡ duÅ¡o pastebėjo, jog T. G., prisiglaudęs prie D. V. po antklode, kažkÄ daro. Atklojusi antklodę pastebėjo, jog T. G. yra nuogas, D. V. taip pat nurengta nuogai, nors prieÅ¡ tai buvo aprengta, T. G. lytinis organas buvo mergaitei tarp kojų, ji atsigulusi nugara į T.

G.. Ä® T. G. veiksmus atkreipė dėmesį pamačiusi kažkokį judesį, rankos lietimÄ . Buvo judesys iÅ¡ dubens, kaip lytinio akto imitacija. Negali pasakyti, ar T. G. buvo erekcija. Jis trynėsi lytiniu organu į mergaitę. Jai priėjus ir atklojus, jis sustojo. Paklausė, kÄ Å¡is daro. T. G. nieko nepaaiÅ¡kino, buvo susinervinęs, apsirengė ir iÅ¡važiavo. Jis nepripažino, kad tai kažkas blogo. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021 m. balandžio 7 d. K. Z. taip pat nurodė, jog išėjusi iÅ¡ duÅ¡o pamatė, jog T.

G. savo lytiniu organu liečia D. V., jo lytinis organas buvo mergaitei tarp Å¡launų. Atsakydama į prokuroro klausimus nurodė, jog užklupo T. G. liečiant mergaitę, jo lytinis organas buvo prie jos Å¡launų. T. G. nuogas miegodavo visada, kai jį užklupo, mergaitė irgi buvo nuoga, nors tikrai paliko jÄ apsirengusiÄ . Lytinis organas buvo prie D. V. Å¡launies, ar T. G. spėjo susijaudinti, ji nežino. Nuklojo antklodę ir pamatė, kad jis prie mergaitės liečiasi (t. 2, b. l. 103–108). 2021 m. vasario 18 d. elektroniniame laiÅ¡ke Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei N. J.

K. Z. pranešė, jog gyvendama su T. G. jo bute užklupo jį besitenkinantį savo lytinius poreikius su jos mažamete dukra D. V., miegančiai mergaitei trindamas savo lytiniu organu tarp jos kojų (t. 1, b. l. 64). 2021 m. vasario 18 d. po praneÅ¡imo apie įvykį atvykusiems policijos pareigÅ«nams K. Z. parodė, kad prieÅ¡ einant miegoti ji miegamajame aptiko savo buvusį sugyventinį T. G., kuris gulėjo Å¡alia jos dukros D. V., kuri tuo metu miegojo, ir savo rankomis lietė dukros kÅ«nÄ ir lytinius organus bei savo lytinį organÄ buvo pridėjęs dukrai prie kojyčių.

Lytinio akto T. G. neatliko ir orgazmo nepatyrė (t. 2, b. l. 89–92). 2021 m. gegužės 26 d. apklausos metu K. Z. nurodė, kad 2019 m. vasario mėn. ji išėjo iÅ¡ duÅ¡o, kambarys buvo apÅ¡viestas vonios kambario Å¡viesa. Ji priėjo prie lovos, kur po antklode miegojo T. G., jos dukra ir sÅ«nus. Jai nuklojus antklodę ji pamatė, kad T. G. lytinis organas buvo tarp jos dukters D. V. kojų, jis buvo jÄ apkabinęs. T. G. buvo nuogas, jos dukra irgi buvo nuoga (t. 2, b. l. 109–112). 2021 m. vasario 18 d. apklausos metu nurodė, jog įvykis galėjo įvykti rudens laikotarpiu, tačiau nurodė tai patikslinsianti peržiÅ«rėjusi socialinio tinklo žinutes (t. 2, b. l. 89–92). 2021 m. balandžio 7 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ tai ir padarė, nurodė, kad atrado datÄ peržiÅ«rėjusi trumpÄ sias žinutes, įvykis buvo vasario mėnesį (t. 2, b. l. 109–112).

26. Teismų praktikoje parodymai laikomi nuosekliais, kai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių jie iÅ¡lieka tapatÅ«s. K. Z. viso proceso metu nurodė tÄ pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo vietÄ â€“ lova, esanti prieÅ¡ais vonios kambarį, nuosekliai teigė, jog T. G. ir D. V. lovoje buvo nuogi, kad T. G. nuogu kÅ«nu buvo prisiglaudęs prie nukentėjusiosios mažametės ir lytiniu organu lietė nukentėjusiosios Å¡launis. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad K. Z. duodama parodymus nevienodai nurodė tiksliÄ T.

G. lytinio organo buvimo vietÄ , parodydama, jog lytinis organas buvo tarp mergaitės Å¡launų arba priglaustas prie jos kojų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės nėra tiek skirtingos, kad galėtų bÅ«ti K. Z. parodymų patikimumo vertinimo rodiklis, galintis bÅ«ti pagrindu abejoti nustatytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis lytiniu organu lietė mažametę. Be to, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ ir balsu perskaičius K. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patikslino, jog T.

G. lytinis organas buvo tarp dukros Å¡launų, arčiau jos lytinių organų. Kur yra fiksuota, kad jis buvo prie jos Å¡launų, tai ji dėl jaudulio gal tiesiog neteisingai iÅ¡sireiÅ¡kė. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, parodymų sutapimÄ dėl esminių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo abejoti K. Z. parodymais dėl nuteistojo veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. V. nėra.

27. PadarytÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad tokias pačias nusikalstamos veikos aplinkybes K. Z. dar iki pareiÅ¡kimo apie nusikalstamÄ veikÄ padavimo papasakojo nuteistojo T. G. dukrai D. G. ir draugei V. Č.. Nukentėjusioji D. G. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog K. Z. papasakojo jai, jog T. G. lindo prie jos dukros D. V., sakė, jog jis savo lytiniu organu lietė jos dukrÄ , o apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad Å¡ias aplinkybes K. Z. jai nurodė joms esant tėčio sodyboje (t. 4, b. l. 184–188).

Pati K. Z. 2021 m. kovo 1 d. apklausoje patikslino, jog su D. G. dėl šių įvykių kalbėjosi 2020 m. spalio mėnesį (t. 5, b. l. 100–103), taigi, dar iki T. G. ir K. Z. skyrybų. Tokias pačias aplinkybes K. Z. pasakojo ir V. Č., anksčiau bendravusiai su T. G.. Teismo posėdžio metu liudytoja V. Č. parodė, kad K. Z. pasakojo dėl D. V., kad ji aptiko lovoje T. G., kad buvo kažkoks judesys, pamatė, kad vyko lytinio organo trynimas. Taigi, K. Z. parodymai išliko nuoseklūs ne tik viso baudžiamojo proceso metu.

Tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir bendraudama su kitais asmenimis, o tai visų aptartų įrodymų kontekste tik patvirtina iÅ¡vadÄ dėl jos parodymų nuoseklumo ir patikimumo.

28. Nuo pat pirmosios apklausos nuteistasis T. G., nesutikdamas su jam inkriminuota nusikalstama veika ir neigdamas buvus K. Z. nurodytÄ Ä¯vykį, tvirtino, jog pateikdama Å¡iuos kaltinimus jo buvusi draugė K. Z. bando jam atkerÅ¡yti, tačiau jo nurodomos galimo kerÅ¡to priežastys viso proceso metu kito. BylÄ nagrinėjant teisme nuteistasis nurodė, kad K. Z. jam kerÅ¡ija dėl jo kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , jai neleidžiant matytis su dukra D. G.. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 25 d. apklausoje jis nurodė, jog K.

Z. kerÅ¡ija, kadangi žino, jog jis savo telefone turi jos nuogos nuotraukų ir vaizdo įraÅ¡Ä . Be to, ji gali kerÅ¡tauti ir dėl to, kad jis gyvenant kartu praÅ¡ydavo iÅ¡ K. Z. tvarkos, higienos, kad namai bÅ«tų sutvarkyti, valgyt paruoÅ¡ta, rÅ«pinamasi vaikais, tačiau ji atsakydavo – „tau reikia tu ir susitvarkyk“ arba „kada norėsiu tada ir susitvarkysiu“. Tai buvo dažna jų nesutarimų priežastis, mano, kad tai buvo ir jų santykių iÅ¡irimo priežastis (t. 5, b. l. 193–194).

TÄ pačiÄ dienÄ savo parodymus jis papildė nurodydamas, jog tokiu bÅ«du taip pat gali kerÅ¡yti K. Z. buvęs vyras M. V., kadangi jiems skiriantis jis (T. G.) padėjo K. Z. jai pareiÅ¡kiant pareiÅ¡kimÄ policijoje dėl M. V. smurto prieÅ¡ jÄ , apmokėjo advokato iÅ¡laidas. Už tai M. V. nusprendė jam atkerÅ¡yti, ar jis kerÅ¡ija vienas, ar per K. Z., nežino. M. V. yra sakęs aplinkiniams, kad susidoros su juo, pasodins jį už tai, kad jis priėmė jo Å¡eimÄ pas save, pradėjo gyventi su K. Z. (t. 5, b. l. 196–197).

Nuteistasis nurodo vis skirtingas galimas kerÅ¡to jo atžvilgiu priežastis, be to, kerÅ¡to jam versijÄ iÅ¡kėlė ir kitame epizode, tik jam kerÅ¡tauti siekiančiu asmeniu įvardijo jau kitÄ asmenį – savo dukrÄ D. G., tokiu bÅ«du kartodamas galimÄ apkalbėjimo motyvÄ , o tai leidžia spręsti, jog T. G. tokiu bÅ«du tik siekia sumenkinti K. Z. parodymų svarbÄ ir patikimumÄ . Be to, teismo vertinimu, ir nurodomos kerÅ¡to priežastys nėra pagrįstos.

29. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog K. Z. apie 2019 m. vasario mėnesio įvykį, kai ji užklupo T. G. seksualiai prievartaujant jos mažametę dukrÄ , pranešė tik 2021 m. vasario 18 d., iÅ¡siųsdama praneÅ¡imÄ vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai (t. 1, b. l. 64). SprendimÄ praneÅ¡ti apie nusikalstamÄ nuteistojo elgesį praėjus dvejiems metams po įvykio K. Z. pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino tuo, kad bijojo, jog ja nepatikės, patyrė manipuliacijas iÅ¡ T. G., fizinį ir psichologinį smurtÄ , tuo metu neturėjo kam pasiguosti, jautėsi priklausoma nuo T.

G.. 2020 m. rugpjūčio 28 d. į namus kvietė policijÄ praneÅ¡dama, jog grįžęs namo neblaivus vyras pradėjo muÅ¡tis, stvėrė už rankos, iÅ¡varė jÄ iÅ¡ namų, atvykus policijos pareigÅ«nams konfliktas jau buvo iÅ¡spręstas pačios K. Z. ir T. G. (t. 2, b. l. 113). Ji kelis kartus ketino iÅ¡sikraustyti, bet T. G. mokėdavo įtikinti susitaikyti, ji pasilikdavo, manė, kad jis pasikeis. Apie įvykį pranešė tik išėjusi iÅ¡ T. G., susiradusi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2021 m. balandžio 7 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu patvirtino, jog apie įvykį pranešė siekdama po iÅ¡siskyrimo su T.

G. apsaugoti judviejų bendrÄ dukrÄ D. G., neleidžiant T. G. likti dviese su dukra (t. 2, b. l. 103–108). Iki iÅ¡siskyrimo, jiems dar gyvenant kartu, po pamatyto įvykio, K. Z. dukrÄ stengėsi saugoti pati – teismo posėdžio metu nurodė, jog nuolatos žiÅ«rėjo jo elgesį, o 2021 m. vasario 18 d. apklausoje nurodė, kad po to karto ji su dukra miegodavo atskirai ir vieno sugyventinio T. G. su savo dukra nepalikdavo (t. 2, b. l. 89–92). 2021 m. vasario 18 d., gegužės 26 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu taip pat neneigė, jog apie įvykį pranešė po to, kai T.

G. pats kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ norėdamas, jog ji leistų jam susitikti su judviejų dukra D. G.. Nenorėjo leisti T. G. pasiimti dukros ir bÅ«ti su ja dviese, kadangi bijojo, kad jis ir jÄ nuskriaus taip, kaip tai darė su D. V. (t. 2, b. l. 89–92, 109–112). K. Z. parodymų turinys atskleidžia, jog apie nusikalstamÄ veikÄ ji pranešė siekdama apsaugoti dukrÄ D. G.. K. Z. nurodytÄ siekį apsaugoti dukrÄ , o ne norÄ tokiu bÅ«du atkerÅ¡yti nuteistajam, patvirtinta ir tai, jog dar iki praneÅ¡ant apie nusikalstamÄ veikÄ Vaiko teisių apsaugos tarnybai apie šį įvykį K.

Z. kalbėjosi su T. G. dukra D. G.. K. Z. parodė, kad po įvykio su D. V. pradėjo galvoti, ar T. G. galėjo lįsti prie vyresnės savo dukros D. G.. Ji buvo atvykusi pas juos, galbÅ«t per Kalėdas. Kai liko dviese, paklausė, ar tėtis T. G. galėjo prie jos lįsti. Ji papasakojo, kad taip yra buvę. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios elektroninis laiÅ¡kas vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuriame nurodoma apie galimai nusikalstamus T. G. veiksmus ir prieÅ¡ dukrÄ D. G., bei kartu persiunčiamas pastarosios mamos L.

S. telefono numeris (t. 1, b. l. 64–65). Be to, ir kitas nuteistojo nurodomas kerÅ¡tavimo versijas paneigia bylos įrodymų visetas. Bylos duomenys patvirtina, jog M. V. apie nuteistojo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. V. sužinojo tik po to, kai K. Z. pateikė praneÅ¡imÄ vaiko teisių apsaugos tarnybai. Teismo posėdžio metu ji nurodė, jog nėra pasakiusi M., kad vyksta teismai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliekant vaiko D.

V. situacijos vertinimÄ , 2021 m. vasario 24 d. vaiko situacijÄ aptariant su motina K. Z., pastaroji nurodė, jog apie situacijÄ dėl D. V. seksualinio prievartavimo jos tėvui M. V. nepranešė (t. 1, b. l. 172–184). Tai paneigia nuteistojo nurodomÄ ir M. V. kerÅ¡tavimo versijÄ .

30. Nuteistojo teigimu, K. Z. parodymų patikimumÄ menkina ir tai, jog pastaroji parodymus davė kaip kaltinamoji, taigi neįspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog K. Z. praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯teiktas 2021 m. gruodžio 8 d. Iki tol K. Z. ne kartÄ buvo apklausta bÅ«tent kaip liudytoja – 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. balandžio 7 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Visų nurodytų apklausų metų K. Z. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį. 2021 m. gruodžio 8 d. ji davė parodymus kaip įtariamoji, tačiau parodymus davė tik dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (t. 6, b. l. 117–119). Dėl visų bylos aplinkybių, T. G. pareikÅ¡tų kaltinimų, K. Z. kaip kaltinamoji davė parodymus tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ä®vertinus anksčiau aptartus K.

Z. parodymus visais baudžiamojo proceso etapais matyti, jog parodymų turinys iÅ¡ esmės nesikeitė ir, kaip jau nurodyta, dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡liko nuoseklus. Aptartų aplinkybių kontekste apelianto deklaruojamas K. Z. parodymų nepatikimumas, nesant atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , savaime nepaneigia K. Z. parodymų įrodomosios reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegijos vertinamas kaip nepagrįstas.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. Z., tiesiogiai mačiusios nusikalstamÄ veikÄ , parodymus pripažino tinkamais, patikimais ir objektyviÄ tiesÄ atspindinčiais įrodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Todėl deklaratyvių nuteistojo argumentų nurodant, kaip jo manymu galėjo klostytis įvykio aplinkybės, nepakanka K. Z. nurodytoms ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms nusikalstamos veikos aplinkybėms paneigti.

32. Apelianto teigimu, nukentėjusiosios D. V. ir liudytojo N. V. parodymais pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi nepagrįstai, kadangi jie neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, nėra susiję su konkrečiomis jam inkriminuotomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Su šiais argumentais nesutiktina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusios D. V. ir liudytojo N. V. parodymai yra tinkamas įrodymų šaltinis. Atsižvelgiant į T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos darymo metu nukentėjusioji D.

V. ir liudytojas N. V. miegojo, todėl nematė ir nesuvokė nusikalstamos veikos aplinkybių. Tačiau jų parodymai yra duomenys, apibÅ«dinantys nuteistojo T. G. polinkius, jo elgesį Å¡eimoje jiems gyvenant kartu, t. y. tiek iki aptariamo įvykio, tiek po jo. Å ios aplinkybės, jas vertinant bendrame įrodymų kontekste, patvirtina T. G. polinkį atlikti nepriimtino intymaus pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ D. V. ir netiesiogiai patvirtina K. Z., mačiusios T. G. nusikalstamus veiksmus, parodymus. 33. 2021 m. balandžio 7 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausta D.

V., duodama parodymus dėl T. G. veiksmų, parodė: „Nepatinka kai lietė tėtis – palietė ir kiÅ¡o jai. Å itÄ vietÄ kiÅ¡o jai su rankomis (parodė su lėle, kad lietė). Su liežuviu patepė (liežuviu palaižė pirÅ¡tÄ ) ir lietė. Tėtis T. jÄ taip lietė. Patepė su liežuviu. Ji sakė „neliesk manęs“, o jis jÄ lietė. Jis „pimpalu“ lietė čia (parodė tarpkojį). Jis pakėlė suknytę ir lietė. Ji sakė „baik liesti“, bet vis tiek jis lietė, visÄ dienÄ lietė.

Buvo naktis. T. lietė. Ji sakė „baik liesti“. Kai jis jÄ lietė, ji jam rodė liežuvį (parodė ant lėlės, kur lietė). <...> K. T. lietė, ji buvo pas tėtį namuose. Tame kambaryje yra baldas. T. buvo nusirengęs. Ji norėjo bėgti. Jis buvo be kelnių. Jis buvo nusirengęs (parodė ant lėlės) ir kelnes nusirengęs, kai jÄ lietė. K. T. jÄ lietė, sakė, kad nusirengtų „triusikus“. Jis taip darė (parodė ant lėlės). K. T. lietė, ji sakė „neliesk“, o jis vis tiek lietė (mergaitė parodė su dviem lėlėmis).

Ji sakė mamytei, kur T. lietė. Mamytė sakė jai, kad jis jos neliestų. Mamytė sakė T., kad neliestų jos. Mamytė barė abu. Sakė policija atvažiuos. Atvažiavo policija ir sakė: „KÄ tu darai?“. Kai jÄ lietė, atėjo mama ir pamatė, sakė T. „baik liesti“. Tada dar ji nemiegojo. Mama buvo pikta, barė jÄ , kad tėčiui rodė liežuvį (parodė veidukÄ iÅ¡sigandusį)“ (t. 1, b. l. 124–126). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Ž. N., duodama parodymus apie susitikimo su nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ karto po praneÅ¡imo apie įvykį aplinkybes, parodė, kad kai paklausė D.

V., ar ji galėtų papasakoti apie T. G. tÄ , kÄ pasakojo mamai, tai ji pritariamai linktelėjo ir pradėjo pasakoti. Ji iÅ¡ karto pradėjo nuo to, kad pasakė „T. lietė man čia“ ir parodė savo pirÅ¡tu į savo lytinius organus. Ji kelis kartus perklausė, ar tikrai ten lietė, tai ji visÄ laikÄ sakė, kad taip, ir rodė pirÅ¡tu į savo lytinius organus. Tada ji pasakė, kad „T. dar liežuviu paÅ¡lapino man“ ir vėl pirÅ¡tu parodė į savo lytinius organus. Ji vėl kelis kartus perklausė, ar tikrai liežuviu ten paÅ¡lapino, ir ji tik patvirtino tai.

D. V. dar nurodė, kad jis jÄ bučiavo ir daug daug kartų lindo ir lindo prie jos. Toliau D. V. papasakojo, kad T. ateidavo pas jÄ Ä¯ lovytę ir liepdavo jai gulėti, numaudavo jai kelnytes, tačiau ar tai buvo kelnės, ar kelnaitės, tuo metu nedetalizavo. Toliau norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriuo metų laiku visa tai įvyko, ji paprašė D. V. pasakyti jai, ar tuo metu snigo, buvo Å¡ilta ar Å¡alta, tačiau ji neprisiminė (t. 2, b. l. 133–134).

34. Tokias pačias aplinkybes D. V. nurodė ir bendraudama su specialistėmis, atlikusiomis jos psichologinį vertinimÄ . Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre atliekant D. V. psichologinį įvertinimÄ nustatyta, kad kalbantis apie mergaitės patirtis, ji įvardija, jog matė T. G. lytinius organus, taip pat spontaniÅ¡kai iÅ¡sako, kad jis lietė jos lytinių organų sritį. Tikslinantis nurodo, jog „lietė su pimpalu“ ir „su liežuviu“ (tai pavaizduoja, prisidėdama pirÅ¡tus prie burnos ir po to jais paliesdama lytinių organų sritį mergaitės kÅ«no dėlionėje).

D. V. įvardija, kad tuo metu jautėsi „liÅ«dnai“. Kalbantis Å¡ia tema pastebėti ryÅ¡kÅ«s D. V. emocinės bÅ«senos pokyčiai: mergaitė nuliÅ«sta, tampa įsitempusi, nerimastinga (t. 1, b. l. 196–198). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu atliekant įvairias užduotis D. V. taip pat mini jau nurodytas aplinkybes – „mano putę T. lietė“, „taip su pirÅ¡tu (palaižo savo pirÅ¡tÄ ) ir lietė (nukreipia rankÄ link lyties organų srities).

Putė jautėsi negerai, T. sakė, kad gerai, bet negerai man (susiraukia)“ (t. 2, b. l. 45–52).

35. Vertinant nukentėjusiosios mažametės parodymus atkreiptinas dėmesys į teismų praktikÄ , pagal kuriÄ svarbÅ«s įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose yra teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu (nepilnamečiu) ir kuriems mažametis (nepilnametis) pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai. YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartÄ patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-185-648/2019).

36. Kaip matyti, nukentėjusios parodymų turinys viso proceso metu iÅ¡ esmės nesikeitė. Bendraudama su skirtingais specialistais ji, nesiedama to su konkrečiomis laiko ir vietos aplinkybėmis, teigė, jog T. G. lietė jos lytinių organų sritį, jai tai nepatiko. Psichologinį nukentėjusios įvertinimÄ atlikusi specialistė nurodė, jog nukentėjusios stiprios emocinės reakcijos pasakojant apie prisilietimus lytinių organų srityje leidžia kelti pagrįstÄ prielaidÄ apie mergaitės galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ (t. 1, b. l. 196–198).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusios specialistės, naudojant stebėjimo, pusiau struktÅ«ruoto pokalbio, psichologinio įvertinimo metodikas ir gautos dokumentacijos analizės technikas, nustatė, jog nukentėjusiosios atmintis yra pakankamai iÅ¡lavėjusi, kad ji galėtų atsiminti netolimos praeities įvykių esmę ir stipresnį emocinį įspÅ«dį palikusiÄ informacijÄ . Be to nustatyta, jog ekspertizės atlikimo metu (2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.) nukentėjusioji, gimusi (duomenys neskelbtini), yra tokio amžiaus, kai dar nesupranta seksualinės prievartos esmės, todėl savarankiÅ¡kai ji negalėtų iÅ¡sigalvoti tokių dalykų, kurių pati nėra patyrusi, apie juos fantazuoti (t. 2, b. l. 45–52).

Taip pat pažymėtina, kad T. G. tvirtino teismui, jog vaikų akivaizdoje nevaikščiodavo nuogas, kad nėra buvę atvejo, kad bÅ«tų Å¡alia D. V. nuogas. Tuo tarpu K. Z. tiek apklausiama teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ nurodė, jog T. G. namuose mėgo vaikščioti nuogas, taip pat nurengdavo vaikus, T. G. buvo įprasta, jog vaikai po butÄ laksto nuogi. Pati D. V. nurodė, jog T. G. nurengdavo jai kelnytes, be to pokalbio su teismo eksperte metu mergaitė apibÅ«dino T. G. lytinį organÄ nurodydama, jog „T. plaukuotas“.

K. Z. ir D. V. parodymai patvirtina vieni kitus, kadangi aplinkybes dėl T. G. dažno buvimo nuogam prie vaikų patvirtina tai, jog D. V. galėjo apibÅ«dinti jo lytinio organo sritį. D. V. taip pat nurodė, jog T. G. jÄ nurengdavo, o tai patvirtina K. Z. nurodytas aplinkybes dėl to, jog dažnai palikusi vaikus su T. G. jai grįžus vaikai lakstydavo nuogi.

37. Ä®rodymų grandinės apie T. G. veiksmus dalį sudaro ir nukentėjusiosios D. V. brolio mažamečio N. V. parodymai. 2021 m. balandžio 7 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu N. V. parodė, kad T. G., kai nebuvo mamos, nurengė D. V. drabužius, „triusikus“, taip pat jis mušė D. V. per užpakalį ranka (t. 1, b. l. 152–158). Å ias aplinkybes taip pat nurodė ir psichologinio tyrimo metu Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistei, teigdamas, jog T. G. nurengdavo jo seserį D.

V. ir liesdavo jos užpakalį (t. 1, b. l. 192–194). Bendraudamas su eksperte, atlikusia teismo psichiatrijos teismo, psichologijos ekspertizę, N. V. taip pat teigė, jog kai mamos K. Z. nebuvo, T. G. nurengdavo D. V. ir liesdavo. Ekspertizės iÅ¡vadose nustatyta, jog N. V. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei įtaigumas, jo parodymai ir paaiÅ¡kinimai realistiÅ¡ki (t. 2, b. l. 79–84). Be to, K. Z., duodama parodymus teisme, taip pat nurodė, jog bÅ«davo, kad T. G. mergaitę paliesdavo per užpakaliukÄ , Å¡ias aplinkybes nurodė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (t. 2, b. l.103–108).

Taigi, liudytojas N. V. davė nuoseklius ir K. Z. nurodomas aplinkybes dėl T. G. elgesio jiems gyvenant kartu patvirtinančius parodymus, nurodydamas, jog T. G. liesdavo nukentėjusiosios D. V. sėdmenis, jÄ nurenginėjo.

38. Šių liudytojo N. V. bei nukentėjusios D. V. parodymų visetas leidžia daryti išvadas dėl T. G. netinkamo intymaus pobūdžio veiksmų D. V. atžvilgiu. Aptarti parodymai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (veika padaryta nukentėjusiajai miegant), nukentėjusiosios ir liudytojo mažametystę, laikytini reikšminga įrodymų grandinės dalimi, kurių nuosekli seka leidžia K. Z. parodymus dėl T. G. nusikalstamos veikos aplinkybių laikyti patikimais ir pagrįstais.

39. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog byloje yra reikÅ¡mingų duomenų, galinčių patvirtinti, jog mažamečių nukentėjusiosios D. V. ir liudytojo N. V. parodymams reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ padarė K. Z. poveikis. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu liudytojo D. A. duoti parodymai patvirtina, jog praeityje K. Z. darė poveikį savo vaikams, ypatingai N. V., kad Å¡ie duotų melagingus parodymus jos buvusio vyro M. V. atžvilgiu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo smurtavimo prieÅ¡ K. Z.. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytus duomenis bei bylos medžiagÄ , pagrindo abejoti mažamečių parodymų patikimumu ar vertinti juos kitaip neturi.

40. Kaip jau minėta, nei globos namų „(duomenys neskelbtini)“ psichologė, nei teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusios ekspertės nenustatė, jog nukentėjusioji D. V. bÅ«tų linkusi fantazuoti ar duotų parodymus apie aplinkybes, kurių nepatyrė. PrieÅ¡ingai, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vadoje nurodoma, jog mergaitės pasakojamos aplinkybės yra lydimos stiprių emocinių reakcijų, o tai leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ apie mergaitės patirtÄ prievartÄ (t. 1, b. l. 196–198).

Svarbi aplinkybė vertinant D. V. parodymus yra tai, kad psichologinis tyrimas buvo atliekamas K. Z. nedalyvaujant bei trijų dienų laikotarpiui (nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 8 d.) paliekant D. V. globos namuose. Taip pat ir D. V. ekspertizę atlikusios ekspertės savo iÅ¡vadoje nurodė, kad D. V. nuosekliai skirtingiems specialistams pakartoja tas pačias specifines aplinkybes. Ekspertizės metu ji taip pat kalbinta viena, Å¡alia nesant mamos. Nors tyrimo metu D. V. nurodė, jog mama K. Z. joms važiuojant sakė, kad reiks atvažiuoti ir pasakyti, „kad T. lietė putę“, Å¡ias aplinkybes ekspertės vertino kaip informacijos apie laukiančiÄ kelionę suteikimÄ vaikui (t. 2, b. l. 45–52).

Taip pat ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ekspertinį tyrimÄ ir iÅ¡vadÄ pateikusi teismo vaikų ir paauglių psichologė T. G.-N. patvirtino pateiktas iÅ¡vadas ir parodė nenustačiusi, kad D. V. bÅ«tų labai įtaigi, be to aplinkybes apie galimÄ seksualinę prievartÄ jos atžvilgiu ji nurodė spontaniÅ¡kai, savo tempu ir savo eiga, kÅ«rė siužetÄ , kuris yra apraÅ¡ytas ekspertizės akte. Ji ne spontaniÅ¡kai atsakinėjo į klausimus, o atsakymai iÅ¡ jos atėjo spontaniÅ¡kai – nesuformuojant jokių atsakymų.

Ji gali kalbėti, žaisti, juokauti, bÅ«ti, bet kalbant apie byloje tiriamus įvykius, buvo stebimas ryÅ¡kus vengiantis elgesys: ir keitė temÄ , ir blaÅ¡kėsi, ir reikėjo nutraukti pokalbį. Tokios reakcijos rodo emocinį atsakÄ ta konkrečia tema. Teismas, įvertinęs specialistų nurodytas aplinkybes, taip pat K. Z. ir D. V. parodymų turinį, sprendžia, jog D. V. pagal savo amžių davė parodymus apie jos pačios suvoktas ir patirtas aplinkybes, o Å¡ių parodymų turinys nėra nulemtas K.

Z. įtaigos.

41. Liudytojo N. V. parodymai taip pat duoti jam būnant atskirai nuo mamos Globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, vėliau ir atliekant teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, taigi parodymų davimo metu jis nebuvo tiesiogiai veikiamas K. Z.. N. V. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, jog N. V. nenustatytas papildomas polinkis fantazuoti ar įtaigumas, nėra gauta duomenų, jog jis patirtų kitų asmenų poveikį pateikti jo paties nematytas arba nepatirtas aplinkybes, susijusias su tiriama byla (t. 2, b. l. 79–84). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos duomenis, taip pat į tai, jog liudytojo ir K. Z. parodymai yra apie skirtingas aplinkybes – N. V. parodymai yra dėl T. G. elgesio jiems gyvenant kartu, taip pat ir nesant mamai, o K. Z. parodymai susiję su nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, sprendžia, jog N. V. davė parodymus apie realiai matytas ir suvoktas aplinkybes, o šių parodymų turiniui K. Z. neturėjo įtakos.

42. Teismo iÅ¡vadų dėl K. Z. poveikio mažamečiams dėl jų duodamų parodymų nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl K. Z. poveikio vaikams ikiteisminio tyrimo prieÅ¡ vaikų tėvÄ M. V. metu. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. A. nurodė, kad 2018 m. yra tekę vežti K. Z. ir jos vaikus į (duomenys neskelbtini), į policijÄ , gal pas tyrėjÄ . K. Z., bendraudama su vaikais, mokė, nustatinėjo juos. Pokalbio turinys buvo, kad tėtis skriaudė, mušė, tarp jų buvo rietenos, pykčiai.

Ji vaikų prašė sakyti, kad jÄ mušė, už tai buvo pažadama, kad bus duodamas telefonas pažaisti. Ne vienÄ kartÄ vežė K. Z. ir vaikus, tokie pokalbiai buvo tendencingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo nurodomos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla, be to, atpasakoto K. Z. pokalbio su vaikais savaime negalima laikyti poveikiu duoti melagingus parodymus, kadangi tokios aplinkybės nėra nustatytos. D. A. parodymai nei patvirtina, nei paneigia K. Z. poveikį mažamečių parodymams Å¡ioje byloje.

Tokio pobÅ«džio poveikį paneigia kiti, pirmiau aptarti įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme kartu su K. Z. ir jos vaikais Å¡iuo metu gyvenantis sutuoktinis D. Z. parodė, kad nieko nežinojo apie teismo procesus, K. Z. jam nieko apie tai nesakė, todėl jis, susipykęs su ja, iÅ¡siuntė žinutę T. G. su tekstu „sveiki, pasiskambiname pasiÅ¡nekėti. Skiriuosi su K. dabar, viskÄ suprantu, ji nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tave, aÅ¡ tÄ mačiau“. TokiÄ Å¾inutę iÅ¡siuntė, nes pyko dėl Å¡itų visų teismų, kad nieko nežino, ir norėjo sužinoti iÅ¡ T.

G., kas čia per teismai vyksta. Taigi, nei gynybos iniciatyva apklausti D. A., nei D. Z. neparodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindÄ abejoti mažamečių nukentėjusiosios D. V. ir liudytojo N. V. parodymų patikimumu, tuo labiau, kad jų parodymai atitinka kitus, pirmiau jau aptartus įrodymus.

43. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino T. G. mažametės D. V. atžvilgiu galimai atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , todėl nepagrįstai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nors pagal nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į abejonių kaltinamojo naudai vertinimo principÄ , nusikalstamÄ veikÄ turėjo kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

44. Tiek nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje, tiek numatyta BK 153 straipsnyje, kėsinamasi į asmens seksualinį neliečiamumÄ . BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaÅ¡us į BK 153 straipsnyje numatytÄ jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo veikÄ tuo, kad abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobÅ«džio veiksmai, kurie gali pasireikÅ¡ti panaÅ¡ia forma. Tačiau atribojant lytinės aistros tenkinimÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi bÅ«ti įvertinamas su asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobÅ«dis ir jų intensyvumas. Be to, seksualinį prievartavimÄ pagal BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris:

1) geba tenkinti lytinę aistrÄ ;

2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-191-697/2018).

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , nustatė, jog T. G. tenkino savo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, savo lytinį organÄ pridėjęs D. V. tarp kojų. Apelianto teigimu, K. Z. skirtingai nurodė vietÄ , kurioje matė T. G. lytinį organÄ tuo metu, kai jis buvo užkluptas atliekantis intymaus pobÅ«džio veiksmus su mažamete D. V.. Ji nurodė, kad lytinis organas buvo tarp nukentėjusiosios Å¡launų arba prie jos Å¡launų. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino abejonių dėl Å¡ių aplinkybių, nevertino jų kaltinamojo naudai, todėl BK 150 straipsnio 4 dalies kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės dėl to, ar tokiu bÅ«du T. G. galėjo tenkinti lytinę aistrÄ , liko neįrodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviosios nusikalstamos veikos aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu nustatytos bei teisiÅ¡kai kvalifikuotos teisingai.

46. IÅ¡ byloje fiksuotų K. Z. apklausų duomenų matyti, kad ji iÅ¡ tiesų yra skirtingai nurodžiusi, ar atklojusi antklodę matė T. G. lytinį organÄ pridėjus prie D. V. Å¡launų, ar tarp jų. Visgi Å¡iÄ aplinkybę ji patikslino apeliacinės instancijos teisme nurodydama mačiusi lytinį organÄ tarp Å¡launų. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog K. Z. galėjo pamatyti tik itin trumpÄ prisilietimÄ lyties organu prie D. V. kojų, Å¡ie veiksmai iÅ¡kart buvo nutraukti, be to, vieta nebuvo palanki lytinės aistros tenkinimui, nes T.

G. galėjo bÅ«ti pastebėtas, todėl nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip seksualinio prievartavimo, o ne tvirkinimo veiksmus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan.

Taip pat apie seksualinio prievartavimo požymių buvimÄ ar nebuvimÄ , esant kitokiam fiziniam sÄ lyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sÄ lyčio panaÅ¡umÄ Ä¯ natÅ«ralų, analinį ir oralinį lytinį aktÄ ; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sÄ lytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiÅ¡kai kitokį neigiamÄ poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sÄ lytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrÄ (pvz., sÄ lytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sÄ lyčio prasmės);

į panaudotos prievartos intensyvumÄ (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sÄ lytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sÄ lytis buvo tik fragmentiÅ¡kas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokį fizinį sÄ lytį, bÅ«dingÄ seksualiniam prievartavimui, be kita ko, bÅ«tina nustatyti tokio sÄ lyčio sÄ sajumÄ su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-642/2007).

47. Bylos įrodymais nustatyta, kad T. G. savo lytiniu organu lietė nuogÄ D. V. kÅ«nÄ , savo lytinį organÄ buvo priglaudęs jai tarp kojų, mergaitė nuoga gulėjo Å¡onu, jos nugara buvo atsukta į nuogÄ T. G.. K. Z. parodymai patvirtina, kad T. G. buvo prisispaudęs prie mergaitės, apglėbęs jÄ viena ranka, lietė jÄ savo lytiniu organu, tai buvo judesys iÅ¡ dubens, imituojantis lytinį aktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys leidžia tokius veiksmus vertinti kaip pakankamai intensyvius, objektyviai galinčius tenkinti lytinę aistrÄ .

Nurodyti veiksmai nepasižymi fragmentiÅ¡ku pobÅ«džiu, kadangi T. G. visu savo kÅ«nu buvo prisiglaudęs prie nuogos į jį nugara gulinčios mergaitės, apglėbęs jÄ ranka, lytiniu organu lietė jos kÅ«nÄ ir savo veiksmus nutraukė tik dėl jį užklupusios K. Z.. Todėl K. Z. stebėta trumpa jo veiksmų trukmė negali bÅ«ti vertinamasis kriterijus nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nepaisant to, net ir nenustačius, jog T. G. nepasiekė lytinio pasitenkinimo, tai nekeičia jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, Å¡is nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus. Seksualinio pasitenkinimo ar malonumo pajautimo faktas baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

48. T. G. ir gynybos teigimu, lova prieÅ¡ais vonios patalpÄ be durų nėra palanki vieta lytinės aistros tenkinimui, čia nuteistasis gali bÅ«ti bet kada aptiktas. Visgi iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog lovÄ T. G. laikė pakankamai saugia vieta, kadangi savo veiksmus atliko bÅ«damas po antklode, K. Z. prausiantis, o vaikams D. V. ir N. V. miegant. K. Z. patvirtino, kad eidama į duÅ¡Ä paliko D. V. lovoje aprengtÄ , tad Å¡ioje vietoje jis jÄ nurengė ir vėliau atliko jau minėtus intymaus pobÅ«džio veiksmus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. G. noras patenkinti kilusiÄ lytinę aistrÄ užgožė rizikÄ bÅ«ti užkluptam. TokiÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir K. Z. parodymai dėl nuteistojo elgesio jiems gyvenant kartu. Tiek apklausta teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, K. Z. nurodė, jog grįžusi namo rasdavo vaikus nurengtus, mergaitė sakydavo, kad jÄ nurengė tėtis, T. G. skatino vaikus bÅ«ti nuogus sakydamas, tegul džiaugiasi vaikai, nesuvaržyti. T. G. nesigėdijo savo nuogo kÅ«no, galėjo laisvai vaikščioti nusirengęs prieÅ¡ vaikus tiek dienos metu, tiek vakare, jis pats nuolatos miegodavo nuogas.

Ji pati ir vaikai miegodavo su pižamomis, nors T. G. tai nepatiko, jis praÅ¡ydavo jos, kad ji nusirengtų, be to dažnai praÅ¡ydavo, kad D. V. miegotų Å¡alia jo, jai numaudavo kelnaites, kad laisvai miegotų. Be to, pasak K. Z., kaltinamasis norėjo lytinių santykių su ja net ir matant vaikams, dienos metu, jam buvo nesvarbu, kad jie juos gali stebėti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog T. G. kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja ir tai atitinka seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalis) sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, jog tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, Nr. 2K-40/2013), nustačius jau aptartas aplinkybes dėl T. G. noro savo veiksmais su miegančia nukentėjusiÄ ja tenkinti lytinę aistrÄ , nėra jokio teisinio pagrindo T. G. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

49. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas T. G. veiksmus turėjo vertinti atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ bylose Nr. 2K-153/2013, Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-191-697/2018, nes Å¡iose bylose seksualiniu prievartavimu nepripažinti kur kas intensyvesni veiksmai, nei nustatyta nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog nurodomose kasacinio teismo bylose nustatytos objektyviosios nusikalstamų veikų aplinkybės nėra tapačios su Å¡ioje byloje nustatytomis objektyviosiomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nurodomoje praktikoje nuteistųjų veiksmai nėra susiję su veiksmais, kai lytiniu organu liečiamas kito asmens kÅ«nas, taip siekiant patenkinti savo paties lytinę aistrÄ , o ne tvirkinti nukentėjusįjį. Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iomis bylomis vadovaujasi tik tiek, kiek jos svarbios aiÅ¡kinant nusikalstamos veikos požymius.

50. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų prieÅ¡ mažametę nukentėjusiÄ jÄ pobÅ«dį ir intensyvumÄ , pagrįstai sprendė, kad tokiais veiksmais nuteistasis siekė patenkinti savo lytinę aistrÄ , o ne tvirkinti mažametę ir taip sukelti pernelyg ankstyvÄ jos domėjimÄ si seksualinio pobÅ«džio veiksmais. Nukentėjusioji Å¡ių veiksmų atlikimo metu miegojo ir nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ spręstina, kad nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

51. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog nusikalstama veika padaryta pasinaudojant bejėgiška nukentėjusios D. V. būkle dėl jos mažametystės, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ji miegojo, tad būtent dėl to negalėjo suprasti T. G. veiksmų reikšmės.

52. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų asmeniu, paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimÄ tokiems veiksmams, pagal savo iÅ¡sivystymÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-116-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo trejų metų amžiaus. Byloje esančioje ekspertizės išvadoje nustatyta, jog būtent dėl savo jauno amžiaus nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų. Šios aplinkybės nebūtų pasikeitusios ir nukentėjusiajai pabudus. Nustačius, jog nukentėjusioji bejėgiškos būklės buvo tik dėl to, jog tuo metu miegojo, reikštų, jog jai pabudus, ji nebebūtų šios būklės ir tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos turėtų galimybę suprasti T.

G. veiksmus. Visgi atsižvelgiant į tai, jog aptariamų veiksmų reikÅ¡mės ir esmės nukentėjusioji negalėjo ir negalės suprasti iki socialinės brandos iÅ¡sivystymo, spręstina, jog bÅ«tent nukentėjusiosios mažametystė buvo esmine aplinkybe, lėmusia bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusiosios bÅ«klę ir T. G. apsisprendimÄ veikti nusikalstamai. Kaltinime nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle, nėra sutapatintas su objektyviomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, t. y. aplinkybe, jog nukentėjusioji nusikalstamos veikos darymo metu miegojo, kadangi bejėgiÅ¡kos bÅ«klės turinį apibrėžiančia aplinkybe nurodoma „mažametystė“, kuri, kaip nurodyta aukščiau, buvo nustatyta tinkamai.

Nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, jog T. G. suformuotas kaltinimas buvo klaidinantis ar nesuprantamas, kadangi tiek nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , tiek kitos nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės yra atskirtos ir nurodytos aiÅ¡kiai. Dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 53. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu dėl to, kad tvirkino savo jaunesnę nei 16 metų dukrÄ D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. ne mažiau nei deÅ¡imt kartų kiÅ¡o savo rankas po dukters D.

G. apatiniais rÅ«bais ir lietė jos lytinius organus ir Å¡iais savo veiksmais padarė BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

54. BK 153 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinį neliečiamumÄ , kuris suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. BÅ«tent neleistinas poveikis mažamečio normaliam vystymuisi rodo tvirkinimo nusikalstamos veikos pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti tvirkinamieji veiksmai, taip pat konkrečiai neįvardyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat jo akivaizdoje lytiÅ¡kai santykiaujant su kitais asmenimis ar kitu bÅ«du tenkinant lytinę aistrÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-252/2013). Taip pat pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sÄ raÅ¡as, tokio sÄ raÅ¡o nėra suformulavusi ir teismų praktika.

Ar kaltininko veiksmai laikytini tvirkinamaisiais BK 153 straipsnio prasme, sprendžiama pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

55. Apelianto teigimu, nurodytos nusikalstamos veikos požymius apibÅ«dinančios aplinkybės nustatytos remiantis vienintelės nukentėjusiosios D. G. parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Å¡ių parodymų pagrįstumo ir patikimumo nukentėjusiosios asmenybės ir santykio su nuteistuoju kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nuteistojo gynėjo subjektyvus nukentėjusiosios parodymų vertinimas nėra pagrįstas, o nurodomi argumentai nėra pagrindas nukentėjusiosios parodymus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

56. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji D. G. parodė, kad nuo tada, kai ji buvo 3–4 metų, jos tėvas T. G. rankomis liesdavo jos lytinius organus. Tai vyko jo namuose, sodyboje, palapinėje jiems iÅ¡važiavus į (duomenys neskelbtini). Dažniausiai ji užmigdavo jo glėbyje, tuomet jis pradėdavo keistai glostyti – užmigusi pajausdavo jo rankÄ savo kelnaitėse, jis liesdavo jos lytinius organus, glostydavo visÄ kÅ«nÄ . Tuo metu tėvas bÅ«davo ir apsirengęs, kartais bÅ«davo ir visiÅ¡kai nuogas.

KartÄ paklausė tėčio, kodėl jis nuogas, jis atsakė, kad jis su savo Adomo kostiumu. Lietimo metu jis nieko nesakydavo, kiek trukdavo toks glostymas nežino, tačiau baigdavosi tuo, kad ji nustumdavo jo rankÄ ir atsitraukdavo toliau miegoti į lovos kraÅ¡tÄ ir tuomet jis daugiau nebelįsdavo. (duomenys neskelbtini) užmigdavo palapinėje, pabusdavo nuo lietimo. (duomenys neskelbtini), bute, prisimena tik vienÄ kartÄ â€“ buvo labai maža. Nesuskaičiuotų, kiek kartų buvo pakliuvusi į tokiÄ situacijÄ , kai kada bÅ«davo mieganti arba pusiau mieganti ir to nesuvokdavo.

Mano, kad tai buvo daugiau nei 10 kartų. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji parodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes. Tai prasidėjo, kai jai buvo 3–5 metai, bet tuo metu nesuprato, kad tai yra blogai. Tėtis jÄ liesdavo, miegodama suprasdavo, pajusdavo, kad jÄ liečia, apsimesdavo, kad vis dar miega, bet nuo jo traukdavosi, norėjo parodyti, kad jai nepatinka. Jiems dar visiems kartu (su mama) gyvenant (duomenys neskelbtini), tai nutiko pirmÄ kartÄ , jis tiesiog lietė jÄ pirÅ¡tais, apačioje pirÅ¡tais lietė lytinius organus, glostė, glostydavo visÄ kÅ«nÄ , pečius, rankas, kojas.

Tėvams iÅ¡siskyrus ji važiuodavo pas tėtį į sodybÄ , ten jis kviesdavo jÄ miegoti kartu, kad bÅ«tų Å¡ilčiau, sodyboje bÅ«davo tik dviese. Ji pajausdavo, jos jis miega be apatinių, tuomet ji apsimesdavo, kad miega, jis lietė jÄ rankomis, tai vykdavo naktį, nubusdavo, kai pajausdavo, kad yra liečiama, jis glausdavosi prie jos visu kÅ«nu, tuomet pradėdavo nuo jo trauktis, norėjo, kad susiprastų, kad jai tai nepatinka, nors nieko jam nesakydavo. Ji pati visai nuoga nemiegodavo, visuomet bÅ«davo su rÅ«bais, o tėtis jai siÅ«lydavo nusirengti, jeigu jai karÅ¡ta, jis tada glausdavosi, pats bÅ«davo nusirengęs. Tokie tėčio veiksmai kartojosi ir jiems iÅ¡vykus į varžybas miegant palapinėje.

Tai vyko ir tada, kai jai buvo 14 metų. Jis visuomet viskÄ darydavo taip pat. Paskutinį kartÄ su juo miegojo, kai jai buvo galbÅ«t 16 metų. Tapusi paaugle suprato, jog ne tokie santykiai tarp tėvo ir dukters turėtų bÅ«ti (t. 4, b. l. 184–188).

57. Kaip įprasta seksualinėse bylose, nukentėjusiosios parodymai Å¡ioje byloje yra vieninteliai pirminiai tiesioginiai įrodymai, tačiau, kaip jau minėta, tokie įrodymai patikrinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Ypač svarbiais tokiais atvejais laikomi ir iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kuriems nepilnametis pasakojo apie patirtÄ seksualinį tvirkinimÄ , parodymai. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent Å¡io pobÅ«džio parodymai paneigia apelianto keliamas versijas dėl nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo.

58. Pati nukentėjusioji tiek bylÄ nagrinėjant teisme, tiek ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu patvirtino, kad bÅ«dama 16–17 metų apie savo iÅ¡gyvenimus nusprendė papasakoti draugėms. Draugė R. irgi turėjo sunkius santykius su savo tėvu, taip pat draugė G.. Dalindavosi apie netėviÅ¡kÄ elgesį, kad nesirÅ«pindavo, paliko Å¡eimÄ ir panaÅ¡iai. Taip pat apie tai papasakojo savo laikinai globėjai J. G., mamai – L. S., psichologei bei K. Z.. Nukentėjusiosios draugė R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D.

G. pasakojo jai apie lytinį priekabiavimÄ . Priekabiavimo veiksmai iÅ¡ tėvo, pasak D. G., buvo varžybose, kai jie važiuodavo kartu, kai tėtis jÄ pasiimdavo ir veždavosi kartu į varžybas, palapinėje, lytinio akto niekada nebuvo, bet bÅ«davo jos lytinių vietų stimuliavimas pirÅ¡tais, tėtis jai lietė lytines vietas, į jos vidų pirÅ¡tai nebuvo sukiÅ¡ti, bÅ«davo iÅ¡orinių lytinių vietų glostymas, lietimas. Kai vykdavo tie dalykai, ji apsimesdavo mieganti, arba per miegus muistydavosi ir nenorėdavo to daryti.

Pirmasis pokalbis apie tai buvo vaizdo skambučiu. Tuo metu tyrimas dar nebuvo prasidėjęs, ji apie tai buvo pasakojusi kitai draugei – G. R.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. S. nurodė tokias pačias aplinkybes bei teigė, kad D. G. apie patirtÄ prievartÄ jai galėjo papasakoti ne vėliau kaip 2020 m. liepos mėnesį. Jai buvo keista, kad D. G. po tokių patyrimų toliau bendrauja su tėvu (t. 5, b. l. 108–110). 59. 2020 m. rugsėjo mėnesį apie savo patirtis D. G. užsiminė ir tuo metu laikina jos globėja paskirtai J.

G.. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu Å¡i nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesio viduryje pokalbio metu D. G. užsiminė, jog yra patyrusi seksualinį smurtÄ iÅ¡ savo biologinio tėvo. Pasitikslinus D. G. pasakė, jog tai buvo, kai ji buvo maža, bet tuo metu jau viskÄ suprato, tačiau jokios papildomos informacijos apie Å¡ias aplinkybes ji nenurodė (t. 5, b. l. 105–106). Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad D. G. konkrečiai neįvardino, koks buvo seksualinės prievartos pobÅ«dis, tačiau kaip suprato, tai – nederamas tėčio Å¡velnumas, lietimas.

Nemano, kad pasakojant apie netinkamÄ tėčio elgesį, D. jautė pyktį dėl tėvų tarpusavio santykių. Tai pasakydama ji jautėsi ir susijaudinusi, gana su dideliu skauduliu ne dėl tėvų santykių, bet kad lietė jos pačios asmenį, kad ji buvo auka toje situacijoje. Å i tema jai buvo skaudi. Klausė, ar ji tikrai gerai supranta tai, kÄ iÅ¡sako, ji atsakė, kad puikiai žino, kas įvyko. Apie šį pokalbį pranešė D. G. mamai.

60. Nukentėjusiosios mama L. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dukra gal prieÅ¡ metus ar pusantrų pasakė, kad jai nėra saugu miegoti Å¡alia tėčio, ji nenori pas jį važiuoti, nes jai miegant jis ateina, apkabina, paglosto. Paklausus kur, ji nurodė apatinę dalį. Kai paklausė, ar daugiau, ji pasakė, kad ne, kad yra pakankamai sÄ moninga, kad nutrauktų tokius veiksmus ir padarytų vaizdÄ , kad ji jau prabudo. Suprato, kad viskas ribojosi tik lietimu rankomis, galbÅ«t ir buvo bandymas įlįsti į apatinius, bet daugiau ji nustumdavo ir pasitraukdavo.

IÅ¡ dukros pasakymo suprato, kad tai buvo jos tėčio gyvenamojoje vietoje – sodyboje. Kadangi tuo metu jis draugavo ir gyveno su kita moterimi, klausė, ar taip buvo ir jos namuose. Ji sakė, kad tuo laikotarpiu nieko panaÅ¡aus nevyko, tik jeigu kartais važiuodavo į varžybas su palapinėmis, tuomet irgi buvo panaÅ¡i situacija. Å is pokalbis su dukra prasidėjo 2021 m. vasario mėnesį, nuo dukros praÅ¡ymo leisti jai iÅ¡vykti vasarÄ padirbėti (duomenys neskelbtini). Nesutikus, ji priekaiÅ¡tais pradėjo pasakoti, kodėl neapsaugojo jos nuo tėvo.

Iki tol dukra nė karto nesiskundė dėl netinkamo tėvo elgesio. Tik kartÄ ji grįžusi pasakė, kad tėtis jÄ maudė ir jai buvo nejauku bÅ«ti nuogai. Pasakė, kad ji turi teisę pasakyti, kad jai nepatinka ir nori praustis be jo pagalbos ir jo buvimo Å¡alia. Neįtarė jokių kėsinimų ar negražaus tėčio elgesio. Tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu – dukra pasakojo, jog dar kai buvo mažytė, naktį nubudo ir pamatė, kad tėtis yra jos lovoje ir rankomis liečia jos intymias vietas.

Tai pasikartojo ir jai esant vyresnei, kai tėtis jÄ pasiimdavo į (duomenys neskelbtini) varžybas, jie kartu miegodavo palapinėse, jis kiÅ¡davo rankÄ Ä¯ jos kelnaites ir lietė jos lytinius organus. Ji suprasdavo, kad tėčio veiksmai yra nederami ir bandydavo jų iÅ¡vengti, patraukti ar nustumti jo rankÄ , nusisukti ir panaÅ¡iai (t. 5, b. l. 80–83, 84–87, 89–92).

61. Apie tėvo veiksmus nukentėjusioji papasakojo ir K. Z.. Å is pokalbis įvyko K. Z. iniciatyva. Pastaroji bylÄ nagrinėjant teisme nurodė, kad likus dviese su D. G., iÅ¡drįso jos paklausti, ar tėtis galėjo prie jos lįsti. Ji papasakojo, kad taip buvo, kad dažniausiai bÅ«davo, kai jis bÅ«davo su ja vienas, kad jÄ liesdavo, bÅ«davo ir per varžybas, kai iÅ¡vykdavo. Ji labai bijodavo miegoti Å¡alia, arti tėvo, kad tai nepasikartotų. Sakė, kad tėvas ranka liesdavo jos kÅ«nÄ . Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio mėn. buvo atvažiavusi T. G. dukra D. G.. D. jai pasakė, kad kai buvo maža, maždaug 5–6 metukų, jos tėvas T. G. jai miegant prie jos glaustydavosi, liesdavo jÄ , kelis kartus ji net buvo atsibudusi (t. 2, b. l. 89–92, 109–112, t. 5, b. l. 100–103).

62. Apibendrinus nurodytų įrodymų visetÄ , paneigtini apeliacinio skundo argumentai dėl galimo K. Z. poveikio D. G., nulėmusio nuteistÄ jį Å¡meižiantį parodymų turinį. Pastaroji apie nederamus T. G. veiksmus 2020 m. pasakojo draugei R. S., vėliau laikinai globėjai J. G., K. Z. ir galiausiai mamai. Taigi, K. Z. nebuvo pirmoji, sužinojusi apie nederamus T. G. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, iÅ¡ nurodytų liudytojų parodymų turinio matyti, kad D. G. visuomet laikėsi tos pačios versijos, nurodė, jog T.

G. prie jos seksualiai priekabiavo, rankomis jÄ glostydavo, lindo už kelnaičių, visa tai vyko jai miegant, tačiau nuo Å¡ių veiksmų ji prabusdavo ir stengdavosi atsitraukti. Tai vyko tiek namuose, tiek ir jiems iÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini) varžybas nakvojant palapinėje. Tokie T. G. veiksmai galėjo kartotis jai dar esant mažai, 5–6 metų, ir vėlesniame amžiuje. Taip pat pažymėtina, jog D. G. Å¡ia tema itin atvirai kalbėti nemėgo, tiek draugės, tiek mama ir K. Z. nurodė supratusios, jog Å¡ia tema nukentėjusiajai kalbėti yra itin nemalonu.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusiosios D. G. ir K. Z. parodymai apie T. G. nusikalstamus veiksmus nėra tapatÅ«s, D. G. nenurodė, jog T. G. bÅ«tų jÄ lietęs lytiniu organu, be to, kiekviena iÅ¡ nusikalstamų veikų yra įrodyta iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ . Nė viena iÅ¡ nusikalstamų veikų nėra savarankiÅ¡kas kitÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrindžiantis įrodymas. Å ių aplinkybių kontekste spręstina, jog nukentėjusioji davė parodymus apie tikrus įvykius, taip, kaip juos pati suprato ir iÅ¡gyveno.

63. Neįtikima ir tai, jog tokio pobÅ«džio parodymus nukentėjusioji galėjo pateikti tik siekdama pakenkti nuteistajam. Apklausiama teisme nukentėjusioji teigė, jog po tėvų skyrybų pas tėvÄ vis vykdavo turbÅ«t dėl to, kad dar nesuprasdavo, kad tai, kÄ jis daro, nėra gerai. Tik 14–15 metų suvokė, kad taip negali bÅ«ti. Nukentėjusiosios mama taip pat teigė, jog po skyrybų kurį laikÄ bÅ«davo didelis T. G. noras matytis su vaiku. K. D. bÅ«davo maža, iki paauglystės, ji važiuodavo noriai, vėliau bÅ«davo, kad nenorėdavo.

Net ir papasakojusi apie Å¡iuos įvykius draugei R. S., D. G. palaikė ryšį su tėvu. Liudytoja apklausiama teisme nurodė nesuprasdavusi, kodėl D. G. vis dar vyksta pas savo tėvÄ ir palaiko su juo ryšį. Taigi ir po to, kai suprato, jog tėvo elgesys buvo nederamas, D. G. toliau palaikė ryšį su juo. Nukentėjusiosios prieraiÅ¡umÄ ir bendravimo su tėvu tęsimÄ , net supratus apie nederamÄ jo veiksmų pobÅ«dį, su nukentėjusiÄ ja bendravusi psichologė I. Å .-S. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino tuo, kad buvo labai konfliktiniai santykiai su mama.

D. G. aplinkoje labai trūko emocinės paramos. Vaikams labai sudėtinga vertinti, kad yra blogai, kas su jais vyksta, kad ir kas vyktų, vis tiek myli.

64. Pati D. G. teisiamajame posėdyje neneigė, jog buvo nusivylusi sužinojusi, kad T. G. ir K. Z. susilauks vaiko, taip pat po to, kai tėvas neleido jai gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame ir jam priklausančiame bute. Vis tik nurodyti įvykiai vyko dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pokalbio su K. Z.. T. G. ir K. Z. dukra gimė (duomenys neskelbtini), o praÅ¡ymÄ leisti gyventi tėvo bute nukentėjusioji iÅ¡sakė 2020 m. vasarÄ (teisiamojo posėdžio metu T. G. parodė, kad vasarÄ paskambino ir paprašė suteikti gyvenamÄ jį plotÄ savo bute (duomenys neskelbtini).

Ji buvo padavusi pareiÅ¡kimÄ Ä¯ vaikų teises). Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 23 d. (t. 4, b. l. 16–20), tačiau ne pačios D. G. iniciatyva, o po to, kai 2021 m. vasario 18 d. L. S. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro specialistę, iÅ¡sakydama susirÅ«pinimÄ dėl dukters pasakojimo apie tėvo elgesį su ja. Socialinė darbuotoja apie Å¡iuos įtarimus pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (t. 4, b. l. 29–30). Be to, nukentėjusiosios pokalbis su mama, kurio metu ji papasakojo ir apie tėvo elgesį, įvyko kivirčo su mama kontekste, jai atsisakius nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡leisti į (duomenys neskelbtini).

Pati D. G. 2020 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ praneÅ¡dama, kad namuose nepilnamečiai vaikai patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ iÅ¡ motinos ir patėvio, jos praÅ¡ymu ji buvo perkelta gyventi pas globėjÄ J. G. (t. 5, b. l. 69–68). Tokių veiksmų nukentėjusioji ėmėsi dėl nuolatinių nesutarimų su mama L. S. dėl jos griežto auklėjimo, apribojimų bendrauti su draugais (t. 5, b. l. 69–77). Taigi, D. G. pyktis ir atitinkamas elgesys kreipiantis į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ susijęs su santykiais tarp jos ir mamos, ir nėra orientuotas į tėvÄ T.

G., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tai negalėjo lemti nukentėjusiosios parodymų turinio.

65. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir tikslaus jam inkriminuotos BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laiko, nors tai tiesiogiai susiję su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatimi. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 95 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, jog asmeniui negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo apysunkės nusikalstamos veikos padarymo praėjo dvylika metų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tvirkinimo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. G. T. G. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, atliko ne mažiau nei 10 kartų. Nusikalstamos veikos pabaigos momentas sietinas su (duomenys neskelbtini), kadangi, remiantis jos parodymais, paskutinis jos prisiminimas apie T. G. tvirkinamojo pobÅ«džio veiksmus yra iÅ¡likęs jai esant 14 metų amžiaus. Apelianto teigimu, nusikalstamos veikos pabaigos momentas nėra patvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais, nustatytas netiksliai.

Vis tik nukentėjusioji teisme bei pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad nuo tada, kai jai buvo 3–4 metai, iki maždaug 14 metų, tėvas liesdavo jos lytinius organus savo rankomis. Tokias pačias paskutinio prisiminimo apie tvirkinimÄ aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir asmenims, kuriems jas papasakojo dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nukentėjusiosios draugė R. S. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad D. G. yra pasakojusi, kad paskutinį kartÄ buvo jai nejaukus momentas, kai jai buvo gal 14–15 metų, taip pat nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 105–110).

Nukentėjusiosios mama L. S. dar ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 24 d. apklausoje nurodė, kad kai dukrai buvo kokie 14–15 metų, ji pradėjo nesutarti su tėčiu, nenorėdavo važiuoti pas tėtį. Kai ji paklausdavo, kodėl nenori važiuoti, ji jai nieko konkrečiai nenurodydavo, niekada nėra užsiminusi, kad tėtis su ja elgtųsi nederamai, kad jÄ tvirkintų. Kai dukrai buvo kokie 15–16 metų, ji kartodavo „tėtis padarė tokį dalykÄ â€œ (t. 5, b. l. 89–92). Aptartų įrodymų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog byloje nustatytas nusikalstamos veikos pabaigos laikas nepagrįstai susietas su laiku, kai nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) 14 metų.

Å ias aplinkybes nukentėjusioji nuosekliai nurodė ne tik bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir pasakodama savo iÅ¡gyvenimus nurodytoms liudytojoms. Be to ir nukentėjusiosios mamos pastebėti pastarosios elgesio pokyčiai bendraujant su tėvu po to, kai jai sukako 14 metų, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. G. seksualinio tvirkinimo veiksmai D. G. atžvilgiu tęsėsi iki byloje nustatyto laiko. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nustatyto senaties termino.

66. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstama veika kvalifikuota kaip tęstinė pagal vienÄ baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų laikotarpių, kai nuteistasis gyveno su buvusia drauge J. K., ar metu, kai nukentėjusioji buvo 3–4 metų amžiaus, atskirai nevertinami. Be kita ko pažymėtina, jog tokio pobÅ«džio bylose nesant kitų tiesioginių įrodymų, tik apytikslis nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos fakto, kuris nagrinėjamu atveju nustatytas visų baudžiamojoje byloje surinktų ir aukščiau teismo jau įvertintų įrodymų visumos kontekste.

67. Apelianto teigimu, tvirkinimas negali bÅ«ti daromas miegančiam asmeniui. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais argumentais. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiÅ¡kia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si. Visais atvejais tvirkinimu siekiama aktyviai įtraukti vaikÄ Ä¯ seksualinio pobÅ«džio veiksmus, to padaryti neįmanoma nukentėjusiajam miegant ir net nežinant apie su juo atliekamus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-292-318/2022).

Vis tik, kaip jau nurodyta anksčiau, nukentėjusioji jautė ir suprato su ja atliekamus veiksmus, pati stengėsi juos nutraukti atsitraukdama nuo T. G. ar patraukdama jo rankÄ , liudytojai J. G. T. G. atliktus veiksmus nukentėjusioji įvardino kaip seksualinį smurtÄ . Be to, nukentėjusiosios teigimu, T. G. nevengdavo kartu su ja miegoti nuogas, teigė, jog yra su „Adomo kostiumu“, klausdavo ar jau taip blogai miegoti su tėčiu vienoje lovoje. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog T. G. Å¡alia dukters bÅ«damas nuogas, taip pat jausdamas jos atsakÄ Ä¯ jo veiksmus, nukentėjusiajai atsitraukiant ar patraukiant rankÄ , suprato, jog pastaroji nemiega ir atliko BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus.

Dėl bausmės 68. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma dėl BK 150 straipsnyje 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos T. G. skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertins už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų paskirtos bausmės tinkamumÄ .

69. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija, laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1–2 dalys).

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-194-942/2017 ir kt.).

70. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas –apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Abi nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

71. IÅ¡ jau aptartų įrodymų visumos matyti, jog BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta nuteistojo nusikalstama veika buvo įvykdyta prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. V., kuriai veikos padarymo metu tebuvo (duomenys neskelbtini) metai. Nuosprendžiu konstatuota veika buvo vienkartinė, truko trumpÄ laikÄ . Mažametės seksualinis prievartavimas buvo įvykdytas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, nukentėjusiajai miegant, dėl to ji nesuprato prieÅ¡ jÄ atliktos nusikalstamos veikos aplinkybių ir nuteistojo veiksmų pobÅ«džio, įvykio neprisimena. Byloje nėra nustatyta, jog nuteistojo veiksmais buvo sužalota ar kaip nors paveikta nukentėjusiosios fizinė ar psichinė sveikata. Taigi, padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė, nepasižymėjo fizinių veiksmų gausa, nesukėlė realių neigiamų padarinių nukentėjusiajai.

72. Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad T. G. anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartÄ baustas 2021 m. rugsėjo 13 d., visos baudos sumokėtos (t. 5, b. l. 147–162). Ä® priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrijos įstaigoje neregistruotas (t. 5, b. l. 177–186). T. G. turi du vaikus, viena iÅ¡ jų nukentėjusioji, jau pilnametė D. G., kita yra mažametė (gim. (duomenys neskelbtini)).

Å iuo metu T. G. dirba – užsiima individualia veikla (t. 5, b. l. 142–146, 165–166). Byloje yra pateikta ne viena T. G. charakteristika. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos seniÅ«nijos, (duomenys neskelbtini) federacijos viceprezidento, (duomenys neskelbtini) vyskupijos, (duomenys neskelbtini) seniÅ«no, kuriose T. G. charakterizuojamas itin teigiamai (t. 5, b. l. 170, t. 7, b. l. 69–73). Å ios aplinkybės leidžia nuteistojo asmenybę vertinti teigiamai. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teisme gautÄ T.

G. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ (t. 8, b. l. 3–8), kuriÄ teismui patvirtino ir tyrimÄ atlikusios L. M. bei A. J.. T. G. įvertinimas atliktas naudojantis OASys metodika, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211, ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visgi Å¡ie T. G. asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys negali bÅ«ti vertinami atsietai nuo Å¡ioje byloje nustatytų dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , aplinkybių.

Abiem atvejais seksualinio pobūdžio veiksmų aukomis buvo pasirinkti mažamečiai, artimos aplinkos asmenys. Tai taip pat yra T. G. asmenybę, jo polinkius apibūdinantys duomenys, vertintini visų nustatytų aplinkybių kontekste.

73. Teisėjų kolegija, apibendrindama surinktus duomenis, apibÅ«dinančius tiek BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , sprendžia, kad iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, Å¡iuo atveju nėra nustatyta. Už Å¡iÄ veikÄ sankcijos ribose paskirta laisvės atėmimo bausmė neprieÅ¡tarautų teisingumo principui. Visgi kartu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino minėtų duomenų visumÄ , ypač T. G. padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį, trukmę, kilusius padarinius, dėl ko paskyrė per griežtÄ bausmę. Ji mažintina iki sankcijoje numatytos minimalios ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

74. Nukentėjusiosios D. G. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali bÅ«ti vertinamas kaip mažesnis nei įprasta tokių nusikaltimų atveju. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja nusikalstamų veiksmų trukmė, beveik 10 metų laikotarpis, per kurį ne mažiau nei 10 kartų buvo atlikti nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu. Tvirkinimo veiksmai buvo pradėti D. G. esant labai mažo amžiaus, 3–4 metų. Jie tęsėsi ilgÄ laiko tarpÄ , iki Å¡iai sukako 14 metų, kai ji pradėjo suprasti T.

G. veiksmų nederamÄ pobÅ«dį. Be to, nuteistojo veiksmai buvo nutraukiami pačios mergaitės pastangomis, jai stengiantis pasitraukti nuo nuteistojo, vengiant miegoti su juo vienoje lovoje. IÅ¡ nukentėjusiosios D. G. parodymų gali spręsti apie Å¡ių veiksmų neigiamÄ poveikį jos psichologinei bÅ«senai. Apie tokių veiksmų reikÅ¡mę nukentėjusiosios raidai davė parodymus ir su nukentėjusiÄ ja bendravusi psichologė I. Å .-S.. Ji nurodė, kad vaiko tvirkinimas nuo tokio ankstyvo amžiaus labai stipriai daro įtakÄ jos dabartiniam elgesiui, lemia ir jos vidinę ramybę, vidinį nerimastingumÄ , tai daro labai didelę įtakÄ vaiko psichologinei bÅ«senai.

Tai yra viena iÅ¡ traumų, dėl kurių D. G. turi įvairių psichologinių problemų dabartyje. Seksualinė prievarta keičia, apverčia, iÅ¡kreipia vaiko vertybinę sistemÄ iÅ¡ esmės. Ji taip pat nurodė, kad žalos raiÅ¡kÄ parodo mergaitės emocinė bÅ«sena ir jos emociniai bangavimai, sudėtingumas iÅ¡laikyti ir kurti stabilius, ramius santykius, mergaitės iÅ¡gyvenamos panikos atakos, esama lytinė orientacija – įvairÅ«s dalykai, kuriuos dabartyje turi mergaitė, ir kurie galėjo sietis su buvusia seksualine prievarta.

Å ių duomenų kontekste teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ vertinti kaip mažiau pavojingÄ nusikaltimÄ ir už tai skirti jam Å¡velnesnę bausmę.

75. IÅ¡teisinus nuteistÄ jį dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ir panaikinus už Å¡ias veikas skirtų bausmių subendrinimÄ su skirtomis už likusias nusikalstamas veikas, pastarosios bendrintinos iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas taikė apėmimo bÅ«dÄ vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, prokuroras apeliaciniame skunde to neginčija, tad Å¡is bÅ«das taikytinas ir bendrinant bausmes Å¡iuo nuosprendžiu.

76. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog T. G. darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, naudojosi savo mobiliojo ryÅ¡io telefonais „Samsung Galaxy Note 20“ ir „Huawei LYA-L29“, kurie, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teisme dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų T. G. atžvilgiu priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, mobilieji telefonai grÄ Å¾intini nuteistajam.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 77. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais bÅ«tų keliami ir ginčijami iÅ¡ T. G. nukentėjusiosios D. G. naudai priteisto civilinio ieÅ¡kinio klausimai. Visgi įvertinus tai, kad apeliantas skunde dėl Å¡ios nusikalstamos veikos praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija pasisakys ir Å¡iuo aspektu. Tokia pozicija atitinka ir esamÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018).

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas teisingai. Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ . Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Kaip minėta, bylos įrodymai patvirtina, kad tyčinė nusikalstama veika prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. G. buvo tęsiama pakankamai ilgai laikÄ , apie 10 metų, nuo tada, kai jai buvo 3–4 metukai, iki sukako 14 metų.

Nusikalstamus veiksmus ji patyrė iÅ¡ artimo asmens – savo tėvo. Nors nukentėjusiajai nėra diagnozuota sveikatos sutrikimų, tačiau neigiamÄ nustatytos nusikalstamos veikos poveikį D. G. psichologinei bÅ«klei patvirtina Å¡iame nuosprendyje jau minėti jos pačios bei jÄ konsultavusios psichologės ekspertės I. Å .-S. parodymai. Vertintina ir nuteistojo Å¡eimyninė bei turtinė padėtis. Jis yra darbingo amžiaus, turi mažametę dukrÄ , kuriai privalo teikti iÅ¡laikymÄ , dirba (vykdo individualiÄ veiklÄ ) (t. 5, b. l. 164).

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios naudai iÅ¡ T. G. priteista 5 000 Eur suma. PanaÅ¡aus dydžio sumos priteisiamos ir kitose baudžiamosiose bylose nuteisiant asmenis pagal BK 153 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-148-222/2019). Ä®vertinusi visumÄ Å¡ių duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista ieÅ¡kinio suma atitinka įstatyme apibrėžtus kriterijus ir yra teisinga. Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti 79.

Nuteistojo T. G. gynėjas L. ŽalnieriÅ«nas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti T. G. 6 908 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, kartu pateikdamas dokumentus apie atsiskaitymus advokatui L. ŽalnieriÅ«nui už nuteistojo pirminę advokato konsultacijÄ ir gynybÄ pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b. l. 167–170). Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde buvo prašoma T. G. išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas ginčytu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Nuspręsta dalį ginčyto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinti ir T. G. dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, tačiau dėl nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, jis lieka nuteistas.

Nuteistojo T. G. procesinė padėtis nepasikeitė. Minėtoje BPK 106 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta galimybė priteisti nuteistajam turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti tuo atveju, kai jis iÅ¡teisinamas tik dėl dalies nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu bei kasacinio teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, praÅ¡ymas priteisti turėtas iÅ¡laidas už advokato pirminę konsultacijÄ ir atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme yra pateiktas dar ir pavėluotai.

Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija prašymo netenkina.

80. PraÅ¡ymÄ atlyginti patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti 2023 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kė ir iÅ¡teisintosios K. Z. gynėjas advokatas A. Misevičius, kartu pateikęs mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad K. Z. 2022 m. gruodžio 23 d. advokatui A. Misevičiui pervedė 800 Eur sumÄ . SÄ skaitoje už teisines paslaugas nurodomas teisinių paslaugų pobÅ«dis – advokato paslaugos ir gynyba baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teisme (nurodytas numeris) (t. 8, b. l. 21–23).

Prokuroro skundas dėl iÅ¡teisintosios K. Z. nuteisimo padarius BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ netenkintas, K. Z. lieka iÅ¡teisinta dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų, tad, vadovaujantis minėta BPK 106 straipsnio 3 dalimi, turi teisę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ . Spręsdama dėl priteistinos konkrečios sumos, teisėjų kolegija atsižvelgė tiek į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatÄ , tiek ir į aktualius kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlyginimo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Byloje įvyko keturi teismo posėdžiai, juose visuose advokatas dalyvavo. Bendra suminė, pagal minėtų Rekomendacijų 13 punkto taisykles suapvalinta teismo posėdžių trukmė – 6 val. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti suma Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių neviršija, yra pagrįsta, todėl priteistina iš valstybės lėšų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo T. G. gynėjo Lino ŽalnieriÅ«no apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį, ir dėl to priimti naujÄ nuosprendį – T.

G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, griežtesne bausme apėmus švelnesnes bausmes, T.

G. skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡iÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant – pridedant prie jos pusę laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, T. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, iÅ¡ T. G. valstybės nuosavybėn konfiskuoti Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje saugomi jo mobiliojo ryÅ¡io telefonai „Samsung G. N. 20“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Huawei LYA-L29“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryÅ¡io telefonus grÄ Å¾inti T.

G.. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį pakeisti. T. G., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, skirtÄ bausmę sumažinti iki trejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo bÅ«du subendrinti bausmes, paskirtas už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir T.

G. skirti galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistajam T. G. iÅ¡laidų turėtoms advokato paslaugoms apmokėti nepriteisti. IÅ¡teisintajai K. Z. iÅ¡ valstybės lėšų įstatymo nustatyta tvarka priteisti 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus) Eur iÅ¡laidoms, turėtoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė JÅ«ratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė