2022-06-08 Nr. AB-15253-3-62-3-00673-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2661-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. T. A. H., S. M. M., kurie yra ir nepilnamečių pareiškėjų A. S. M., L. S. M., Y. S. M. įstatyminiai atstovai, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. T. A. H., S. M. M., kurie yra ir nepilnamečių pareiškėjų A. S. M., L. S. M., Y. S. M. įstatyminiai atstovai, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai S. T. A. H., S. M. M., kurie yra ir nepilnamečių pareiškėjų A. S. M., L. S. M., Y. S. M. įstatyminiai atstovai, (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21M32427 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai; prašymą suteikti jiems prieglobstį jie grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti S. T. A. H. ir S. M. M. 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo S. T. A. H. ir S. M. M. bei L. S. M. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; A. S. M., Y. S. M. ir L. S. M. neuždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Pareiškėjų teigimu, jie nurodė realias aplinkybes, dėl kurių negali pasilikti kilmės šalyje ir dėl kurių kyla grėsmė jų šeimos saugumui. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažįsta, kad išpuoliai toje gubernijoje tebevyksta, tačiau daro išvadą, kad „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei.

5. Nagrinėjamu atveju buvo įrodytas pareiškėjams kilusios grėsmės aspektas, nes jų kilmės valstybėje vyksta ginkluotas konfliktas. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad grąžinus prieglobsčio prašytojus į kilmės šalį ar tam tikrą jos regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jiems iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę. Atsakovo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į padėtį (duomenys neskelbtini), grėsmė pareiškėjams patirti persekiojimą yra visiškai reali ir jos negalima vertinti kaip hipotetinės.

6. Pareiškėjai nurodo, kad jie atitinka reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jiems turi būti suteikiama papildoma apsauga. Atsakovo Sprendime nurodyti argumentai nepagrįsti, išvados orientuojamos išimtinai į informaciją, kad prieglobstis pareiškėjams nebūtų suteiktas, atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl baimės būti persekiojamam.

7. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgti į pareiškėjų padėties skirtumus lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais. Pareiškėjai pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Atsakovas nevertino realios (duomenys neskelbtini) šalies politinės - socialinės situacijos. Teigdamas, kad pareiškėjai nepasinaudojo vidinėmis šalies galimybėmis į apsaugą, atsakovas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kiek tokia apsauga (duomenys neskelbtini) yra veiksminga ir reali. Politinių partijų ir klanų įtaka šalies gyvenime yra itin didelė, o korupcija paskutiniu metu išaugo nepaisant deklaruojamų kovos priemonių.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad jis nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjai nurodė išvykę iš kilmės šalies dėl bendros nesaugios situacijos (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjų individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie buvo asmeniškai susidūrę su persekiojimo veiksmais. Jų pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje.

10. Pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias jų šeimą išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, atsakinėdami į papildomus klausimus, jie vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiami plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Abu sutuoktiniai nurodė skirtingas gyvenamąsias vietoves, kuriose jie gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjų pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Jų deklaruojama baimė grįžti buvo vertinama kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikyta visiškai pagrįsta.

11. Pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo svarstyta, ar pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjų individualios savybės ir tai, kad jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai atitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Vertinant pareiškėjų individualią situaciją, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie asmeniškai susidurs su persekiojimo veiksmais. Jų pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jis ne vieną kartą ginčijamame Sprendime davė nuorodą į naujausią ESPA oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Tai yra aktualus ir patikimas šaltinis. Be to, atsakovas rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjų S. T. A. H., S. M. M., kurie yra ir nepilnamečių pareiškėjų A.S. M., L. S. M., Y. S. M. įstatyminiai atstovai, skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr.21M32427 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimo laikotarpį S. T. A. H. ir S. M. M. atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų), ir 4 punktą (perspėjimo dėl draudimo S. T. A. H. , S. M. M. ir L. S. M. atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų); kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdami valstybės sieną, neturėdami nei asmens tapatybės, nei kelionės dokumentų. 2021 m. spalio 6 d. atliktos pareiškėjų S. T. A. H. ir S. M. M. apklausos metu, jie nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Asmens dokumentus jie paliko viešbutyje Baltarusijoje, nes taip liepė vedliai. Asmeniškai prieglobsčio prašytojams niekas negrasino, jie išvyko iš (duomenys neskelbtini). Atsakydami į klausimus dėl politinės priklausomybės, jie nurodė, kad nepriklauso jokiai partijai, dėl to jokia grėsmė jiems nekyla. Pareiškėjai nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini).

16. Teismas pažymėjo, kad pagal EPPB (duomenys neskelbtini) gaires, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) rajonuose yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. (duomenys neskelbtini).

17. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija yra suderinama su prieglobsčio prašytojų pasakojimu apie karinius išpuolius jų gyvenamojoje vietovėje. Teismas, pritarė atsakovui, kad tikėtina, jog prieglobsčio prašytojai buvo paveikti šių įvykių, tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

18. Vertinant prieglobsčio prašytojų individualią situaciją, Sprendime pagrįstai nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie buvo asmeniškai susidūrę su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjų informacija apie išvykimo iš kilmės šalies priežastis, kilusias grėsmes iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. S. M. M. ir S. T. A. H. pasakojimas apie priežastis, privertusias jų šeimą išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, jie apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi Be to, abu sutuoktiniai nurodė skirtingas gyvenamąsias vietovės, kuriose jie gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

19. Teismas iš esmės pritarė atsakovo argumentams, kuriais nuspręsta pareiškėjams nesuteikti papildomos apsaugos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo Sprendimas buvo grindžiamas EPPB pateikiama informacija apie įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose esantį skirtingą beatodairiško smurto lygį. Įvertinus prieglobsčio prašytojų pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog prieglobsčio prašytojai priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Prieglobsčio prašytojai yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidę (duomenys neskelbtini), todėl pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. (duomenys neskelbtini). Todėl įvertinus prieglobsčio prašytojų pasakojimą, teismas laikė pagrįstu tikėtis, kad, esant poreikiui, jie galėtų susirasti darbą (duomenys neskelbtini) ir saugiai ten gyventi. Vertinant galimybę saugiai keliauti, atkreiptas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini).

III. 20. Pareiškėjai S. T. A. H. , S. M. M., kurie yra ir nepilnamečių pareiškėjų A. S. M., L. S. M., Y. S. M. įstatyminiai atstovai, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jų bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

21. Pareiškėjai nurodo, kad jų prašymas netinkamai išnagrinėtas, atsakovo išvada neatitinka Įstatymo bei Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24d. įsakymu Nr. IV-131 (toliau –Tvarkos aprašas) nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis, kurios yra priimtos neįvertinus visų įrodymų. Kadangi teismas neįvertino esminių pareiškėjų skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip tai nurodyta ABTĮ 86 straipsnyje, tai jis priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

22. Atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas šių atsakovo padarytų procesinių klaidų neištaisė. Atsakovas turėjo vadovautis Tvarkos aprašo 97 punkto nuostatomis ir šį atvejį išnagrinėti objektyviai, nešališkai, atsižvelgdamas į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę; prieglobsčio prašytojų pateiktus pareiškimus ir visus jų turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jie patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus; prieglobsčio prašytojų individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, kad pagal prieglobsčio prašytojų pateiktas asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš juos vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

23. Atsakovas rėmėsi viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje nurodyta, kad ji yra paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs. Pareiškėjai skunde remiasi duomenimis, pateiktais iš ataskaitos vokiečių kalba. Aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turėjo realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjų kilmės šalį, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini). Šie duomenys yra reikšmingi tiek sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek dėl papildomos apsaugos. Atsakovas neįvertino, ar prieglobsčio prašytojų pateikta informacija bei kiti duomenys dėl gresiančio pavojaus atitinka turimą specifinę ir bendrą informaciją, susijusiai su prieglobsčio prašytojų atveju.

24. Pareiškėjai yra pažeidžiami asmenys, jie turi tris mažamečius vaikus A. S. M. , L. S. M., Y. S. M., todėl pareiškėjai turi specialių poreikių ir priskirtini prie pažeidžiamų asmenų. Dėl to mano, kad nepagrįstai jų prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka, o turėjo būti nagrinėjamas bendra tvarka tam, kad užtikrintų išsamaus prieglobsčio prašymo įvertinimą.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsakovas nurodo, kad tam, jog asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjų individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie asmeniškai susidurs su persekiojimo veiksmais. Jų pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias jų šeimą išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, prieglobsčio prašytojai vengė tikslių, konkrečių atsakymų į patikslinančius klausimus, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindė juos plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Vertinant riziką pareiškėjams bei prieglobsčio poreikį, nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjų įvardinta grėsmė gali būti siejama su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Atsižvelgus į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, konstatuotina, jog prieglobsčio prašytojų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo suteikti jiems pabėgėlio statusą. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad prieglobsčio prašytojai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai nenurodo jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų, nepateikia kokių nors įrodymų.

27. Atliekant tyrimą ir vertinant visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą, nebuvo nustatyta nei tikėtino pareiškėjų persekiotojo, nei jo tikėtinų tikslų ir motyvų persekioti pareiškėjus. Jokių objektyvių individualių duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjai skunde nepateikė. Vien nesutikimas su skundžiamu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

28. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Dėl to pripažinta, kad jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas rėmėsi turima kilmės valstybės informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ESPA ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Dėl to nors ir nustačius, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjai. Dėl to atsižvelgus į pareiškėjų individualias savybes, pagrįstai teismo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Nors pareiškėjai ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų atsakovas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Be to, tokie skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, nes Migracijos departamento Sprendimo turinys leidžia spręsti, jog buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvai, pateiktas teisinis jų įvertinimas, atsižvelgta į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją, remtasi teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

30. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija. Skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nenurodė jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje.

31. Tarptautinės apsaugos poreikio pareiškėjams nepatvirtina ir skunde nurodyta (duomenys neskelbtini) paskelbta ataskaita bei duomenys apie (duomenys neskelbtini) viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini). Humanity&Inclusion yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms. Ši organizacija neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti, dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. (duomenys neskelbtini) ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad pareiškėjai, atsižvelgiant į jų individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Migracijos departamentas, remdamasis naujausia informacija apie (duomenys neskelbtini), ginčijamame sprendime neginčijo, kad pareiškėjų kilmės valstybėje yra beatodairiškas smurtas, tačiau konstatavo, kad vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

32. Skundo teiginiai, kad pareiškėjų, kaip auginančių mažamečius vaikus, prašymas turėjo būti nagrinėjamas bendra tvarka, yra nepagrįsti, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjų prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, t. y. taip, kaip numatyta Tvarkos aprašo 42 punkte, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjų pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, jų pasakojimas apie priežastis buvo abstraktus, grindžiamas plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Nors remiantis ESPA pateikiamais duomenimis, moterys ir vaikai priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau ESPA taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į patiriamos diskriminacijos mastą ir dažnumą konkretaus asmens atveju. ESPA išskiria kelias moterų grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika, tačiau pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Pareiškėjų nepilnamečiai vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai, pareiškėjai nebuvo nurodę, kad jų vaikai susiduria su diskriminacija ar netinkamu elgesiu dėl savo amžiaus, taigi, tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjų vaikai susidurs su padidinta rizika. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį parašymą grįsdami siekiu būti išklausyti tiesiogiai.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

35. Įvertinusi pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjai (tėvai) buvo apklausti Migracijos departamentui nagrinėjant jų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai ir jų advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kurio metu tiek pareiškėjai, tiek advokatas teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 36. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams (duomenys neskelbtini) piliečiams) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje.

37. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje išvardyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

38. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“ Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

39. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 p.).

41. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami atitinkamai Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šių veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatytą visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygą, konstatavo, kad viena vertus, [visiškai pagrįsta baimė] turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl prieglobsčio laikosi nuoseklios pozicijos, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

45. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

48. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jie turėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigė, kad bijo dėl savo ir vaikų gyvybės, todėl nusprendė išvykti iš kilmės šalies. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nevertino esminių pareiškėjų skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jo neištyrė.

49. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą.

50. Tyrimo metu surinkta informacija buvo suderinama su prieglobsčių prašytojų pasakojimu apie karinius išpuolius jų gyvenamojoje vietovėje. Dėl to atsakovas pripažino tikėtinu, kad prieglobsčio prašytojai buvo paveikti šių įvykių. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad jie asmeniškai būtų susidūrę su kokiais nors persekiojimo veiksmais. Jų pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, tačiau tokia pareiškėjų nurodyta išvykimo iš kilmės šalies priežastis savaime nelemia pabėgėlio statuso jiems suteikimo, nes bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

51. Pareiškėjų pasakojimas taip pat turėjo trūkumų: pareiškėjai gana abstrakčiai pasakojo apie išvykimo iš kilmės priežastis, vengė tikslių, konkrečių klausimų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais visuotinai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Abiejų pareiškėjų pasakojimai turėjo prieštaravimų, pvz., abu sutuoktiniai nurodė skirtingą paskutinę jų gyvenamąją vietą kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

52. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu jų prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytų priežasčių, dėl kurių jie išvyko iš kilmės valstybės ir bijo į ją grįžti, vertinimu, tačiau teisėjų kolegija šiuo nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindų kitaip vertinti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo rezultatų. Tai, kad pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį nurodytos priežastys atitinka bendrą kilmės valstybės situaciją nereiškia, kad tokia priežastis savaime pagrindžia realios ir individualios persekiojimo rizikos tikimybę. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės siejo su bendra padėtimi jų kilmės valstybėje, o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad apklausiami pareiškėjai S. M. M. ir S. T. A. H. nurodė, kad persekiojimo dėl „konvencinių“ priežasčių jie nepatyrė. Pareiškėjams nenurodžius jokių individualių aplinkybių, patvirtinančių jiems kylančią grėsmę, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę, nėra pagrindo sutikti, kad jų prašymai suteikti prieglobstį buvo įvertinti neteisingai ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Departamento sprendimas aptariamu aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad jų individuali situacija buvo netinkamai įvertinta informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

53. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta „konvencinių“ priežasčių, persekiojimą patvirtinančių aplinkybių bei priežastinio ryšio tarp jų, todėl pareiškėjams pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

54. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nuosekliai įvertino pareiškėjų bei bendrą kilmės šalies situaciją bei pagrįstai nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

55. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl aktyvių karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) smurto lygis yra aukštesnis, lyginant juos su kitais regionais, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas nenustatė, kad prieglobsčio prašytojai priklausytų kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Tyrimo metu buvo atsižvelgta į individualias prieglobsčio prašytojų aplinkybes: (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas įvertino ir galimybę saugiai keliauti (duomenys neskelbtini) galimybę pasinaudoti įvairių tarptautinių organizacijų teikiama pagalba grįžtantiems asmenims, taip pat valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. Kadangi pareiškėjai nenurodė jokių individualių aplinkybių, dėl kurių jie galėtų būti persekiojami (duomenys neskelbtini), tai atsakovas konstatavo, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

56. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas rėmėsi viešai prieinama informacija, kurioje surinkti duomenys nėra aktualūs ir nauji, neįvertino kitų duomenų, kurie leistų kitaip vertinti pareiškėjų prašymą, pažymi, jog Migracijos departamento Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas, vertindamas saugumo lygį kilmės valstybėje, rėmėsi šaltiniais, kurie atitinka naujumo, aktualumo bei pakankamumo kriterijus. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl ESPA įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl (duomenys neskelbtini) ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta informacija (duomenys neskelbtini) nepatvirtina konkrečių pareiškėjų persekiojimo aspektų ir atitikties prieglobsčio suteikimo kriterijams. Humanity&Inclusion yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms. Internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjai, atsižvelgiant į jų individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Šiuo atveju nebuvo ginčo, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje yra beatodairiškas smurtas, tačiau jis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

57. Pareiškėjų apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nepagrįstai jų prašymą išnagrinėjo skubos tvarka, nors turėjo jį nagrinėti bendra tvarka, nes pareiškėjai turi mažamečių vaikų, todėl priskirtini prie pažeidžiamų asmenų. Teisėjų kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus, nes Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai atlikus Tvarkos aprašo 36.3 papunktyje nurodytą tyrimą, nustatomos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, išskyrus to paties straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus. Nagrinėjau atveju pareiškėjų prašymas išnagrinėtas skubos tvarka nustačius Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę (pareiškėjų prašymas buvo grindžiamas bendro pobūdžio, plačiai žinoma informacija, o ne asmenine pareiškėjų patirtimi). Pagal ESPA pateikiamus duomenis moterys ir vaikai patenka į padidintos rizikos asmenų grupę, tačiau ne visi, patenkantys į tokią grupę, susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Kaip nurodyta šios nutarties 55 punkte, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojai (duomenys neskelbtini) priklausytų kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Pareiškėjų vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai; pareiškėjai nenurodė, kad jų vaikai susiduria su kokia nors diskriminacija ar netinkamu elgesiu dėl jų amžiaus, nenustatyta individualių savybių, dėl kurių jie galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Dėl to šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius ir dėl to nepagrįstus.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieglobsčio prašytojai prašymą suteikti prieglobstį teikė ir savo nepilnamečių vaikų vardu, tačiau savarankiškų pagrindų suteikti jiems prieglobstį nesuformulavo, t. y. prašymą grindė ta pačia bendra nesaugumo kilmės šalyje padėtimi. Dėl to, išnagrinėjus pareiškėjų prašyme nurodytas prašymo suteikti prieglobstį priežastis bei argumentus ir netenkinus jų prašymo suteikti prieglobstį, analogiškais motyvais teismas laikė atmestinu ir pareiškėjų nepilnamečių vaikų prašymą suteikti prieglobstį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, įvertinus pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų buvimo Lietuvoje trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinimui, kad pareiškėjų nepilnamečiams vaikams turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga, ar kad tokios apsaugos nesuteikus nebūtų deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja inter alia 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų tikslai.

59. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. T. A. H., S. M. M., kurie yra ir nepilnamečių pareiškėjų A. S. M., L. S. M., Y. S. M. įstatyminiai atstovai, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė