2769cc1f-243b-4686-92df-e91211785281 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-382-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00781-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos:24.2; 30.2; 30.10; 95.7; 114.11; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

G., trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „D. G. ir partneriai“, D. G. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams J. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., O. B., V. B., R. V., uždarajai akcinei bendrovei „D.

G. ir partneriai“ dėl statybos leidimų, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo ir statytojo įpareigojimo paÅ¡alinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmes. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988 m. gruodžio 18 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos KaiÅ¡iadorių rajono tarnybos 1993 m. gruodžio 18 d., 1998 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotus Å¡io leidimo pratęsimus, Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos KaiÅ¡iadorių rajono tarnybos 1997 m. balandžio 24 d. statytojui J.

G. iÅ¡duotÄ individualaus statinio priėmimo naudoti aktÄ , Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. gegužės 5 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 14 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 122, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. kovo 30 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugsėjo 29 d. statytojui J.

G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 137; įpareigoti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijÄ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal statytojo J. G. tinkamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ 449,28 kv. m bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 1A2p) ir Å«kiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 2I2p (buvęs 2I1p); įpareigoti J. G. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybos leidimus žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytus statinius:

Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 3I2p (buvęs 3I1p), pastatÄ â€“ viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 4I2p), Å¡iltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 7Å 1g), rekonstruotÄ Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 8I2p), Å¡aldytuvÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ifras 10I1ž), neįregistruotÄ dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinį pastatÄ , pastatytÄ vietoje buvusių stiklinių vieno aukÅ¡to Å¡iltnamių 5Å 1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 6Å 1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę.IeÅ¡kinį grindė 1988 m. gruodžio 18 d statybos leidimo Nr. 111, 1993 m. gruodžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotų Å¡io leidimo pratęsimų, 1997 m. balandžio 24 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akto, 2003 m. gegužės 5 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimo Nr. 122, 2006 m. kovo 30 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimo Nr. 137 prieÅ¡taravimu statybos norminiams aktams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino. Panaikino KaiÅ¡iadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988 m. gruodžio 18 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos KaiÅ¡iadorių rajono tarnybos 1993 m. gruodžio 18 d. bei 1998 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotus Å¡io leidimo pratęsimus, Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos KaiÅ¡iadorių rajono tarnybos 1997 m. balandžio 24 d. statytojui J.

G. iÅ¡duotÄ individualaus statinio priėmimo naudoti aktÄ ; Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. gegužės 5 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 14 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 122, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. kovo 30 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos statytojui 2006 m. rugsėjo 29 d.

J. G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 137, įpareigojo J. G. per 1 metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančių statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2p), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I2p (buvęs 2I1p), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I2p (buvęs 3I1p), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I2p), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I2p), Å¡aldytuvo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1ž), neįregistruoto dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinio pastato, pastatyto vietoje buvusių stiklinių vieno aukÅ¡to Å¡iltnamių: plane pažymėto 5Å 1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir plane pažymėto 6Å 1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , J.

G. per nustatytÄ terminÄ minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigojo J. G. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo nurodyto 1 metų termino suėjimo dienos pasibaigimo nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius ir sutvarkyti statybvietę, priteisė solidariai iÅ¡ J. G., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 104,25 Lt žyminio mokesčio ir 179,63 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Konstatavo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡samus atsakymas prokurorui pateiktas 2011 m. gegužės 23 d., todėl 1 mėn. termino pabaiga – 2011 m. birželio 23 d. (ketvirtadienis, prieÅ¡ ilgÄ jį poilsio savaitgalį nuo 2011 m. birželio 24 d. iki 2011 m. birželio 26 d.).

Padarė iÅ¡vadÄ , kad prokuroras nepažeidė 1 mėn. termino ginčyti atsakovui J. G. 2006 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 137, taip pat nepažeidė ir 10 m. senaties termino. Sprendė, kad prokuroras nepažeidė 1 mėn. termino ginčyti atsakovui J. G. 1988 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 111 ir 1993 m. gruodžio 18 d. bei 1998 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotus Å¡io leidimo pratęsimus, 1997 m. balandžio 24 d. statinio priėmimo naudoti aktÄ , 2003 m. gegužės 5 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , 2005 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 122 ir 2006 m. kovo 30 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , taip pat nepažeidė ir 10 m. senaties termino, nes patikslintas ieÅ¡kinys dėl papildomų administracinių aktų nuginčijimo teisme gautas 2011 m. liepos 13 d., o duomenys apie Å¡ių atsakovui J.

G. iÅ¡duotų administracinių aktų galimÄ neteisėtumÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo 2011 m. liepos 7 d. Atsižvelgęs į aplinkybes, kad ginčijami pastatai yra privačios nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, tačiau gyvenamoje – (duomenys neskelbtini) miestelyje, ginčijamuose pastatuose veikia gamybinė įmonė ? dirba kelios deÅ¡imtys žmonių, imperatyvių teisės normų pažeidimus teritorijų planavimo ir naudojimo bei statybų srityje, turinčius esminės reikÅ¡mės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, bandymÄ paÅ¡alinti tokius pažeidimus vertintino kaip vieÅ¡ojo intereso gynimÄ .

Konstatavo, kad Å¡ioje civilinėje byloje nėra prejudicinę galiÄ turinčių kitų teismų sprendimų. Padarė iÅ¡vadÄ , jog 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. 111 pratęsimas 1993 m. gruodžio 18 d. nebuvo galimas, turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas naujas statybos leidimas, atitinkantis naujus statinio techninius parametrus. Pažymėjo, kad statybos leidimo pratęsimo procedÅ«ras atliko ne Individualios statybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 nurodytas subjektas.

Statybos leidimo pratęsime nurodoma, kad statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993 m. gruodžio 18 d. suderintÄ projektÄ , tačiau byloje nėra paties statybos projekto, o T. G. projektavimo biuras įsteigtas tik 2001 m. Konstatavo, jog 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimas negalėjo bÅ«ti pratęstas antrÄ kartÄ . Pažymėjo, kad Å¡io statybos leidimo pratęsime yra tie patys įraÅ¡ai, jog statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993 m. gruodžio 18 d. suderintÄ projektÄ . Nurodė, kad pateiktame statinių kadastrinių matavimų plane yra uždėti spaudai ir padaryti įraÅ¡ai (1988 m. gruodžio 18 d. ir 1993 m. gruodžio 18 d.), kuriuos pasirašė tuo metu dar neegzistuojančios Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros specialistas (Kauno apskrities valdytojo administracija įsteigta 1995 m., o nuo 1996 m. gruodžio 12 d. ji reorganizuota į Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ).

Pažymėjo, kad žymos padarytos ne ant statinio projekto, o ant statinių kadastrinių matavimų plano, kuriame nurodyti esamų statinių kadastriniai žymėjimai. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių statinių projektas nebuvo parengtas ? statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«rose nėra duomenų apie Å¡iems statiniams rengtÄ projektÄ . Sprendė, jog teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintos 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. 111 ir jo pratęsimų kopijos, kaip raÅ¡ytinis įrodymas, neatitinka leistinumo kriterijų, todėl nėra pagrindo vertinti juose nurodytų aplinkybių.

Konstatavo, kad 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. 111 ir jo 1993 m. gruodžio 18 d. bei 1998 m. gruodžio 18 d. pratęsimų rengimo, iÅ¡davimo ir pratęsimo procedÅ«ros neteisėtos, todėl pastatyti pastatai nepagrįstai pripažinti tinkamais naudoti. Nustatė, kad 1997 m. balandžio 24 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktu įregistruotais Nekilnojamojo turto registre statiniais užstatytas 716,3 kv. m sklypo plotas, nors pagal normatyvinius statybos dokumentus buvo leidžiama užstatyti tik 500 kv. m sklypo plotÄ , tačiau komisija nepatikrino statinio statybos atitikimo normatyviniams statybos dokumentams, neįvertino, jog statyba virÅ¡ija leistinÄ užstatymo plotÄ sklype, neįvertino statybos techninio projekto atitikimo normatyviniams dokumentams.

Konstatavo, kad 2003 m. gegužės 5 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktu įregistruotais Nekilnojamojo turto registre statiniais užstatytas papildomas 346,56 kv. m sklypo plotas, kuris pasiekė 1 062,86 kv. m, tačiau komisija ir šiuo atveju neįvertino statinių atitikimo esminiams teisės aktų reikalavimams, neįvertino projekto. Pažymėjo, kad 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. 111 ir jo pratęsimų pagrindu buvo įregistruotas didesnis žemės sklypo užstatymo tankis nei maksimaliai leidžiamas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtame sklype užstatymo tankis: leidžiama užstatyti iki 20 proc. sklypo, o užstatyta – 33,49 proc. (976/2914).

Å ių aplinkybių pagrindu panaikino KaiÅ¡iadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988 m. gruodžio 18 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos KaiÅ¡iadorių rajono tarnybos 1993 m. gruodžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotus Å¡io leidimo pratęsimus, taip pat Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos KaiÅ¡iadorių rajono tarnybos 1997 m. balandžio 24 d. statytojui J. G. iÅ¡duotÄ individualaus statinio priėmimo naudoti aktÄ bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos statytojui J.

G. 2003 m. gegužės 5 d. iÅ¡duotÄ statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ . Pasisakydamas dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. J. G. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 122, nustatė, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas tarnautojas ? 1. e. Statybos, vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigas E. B. – projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 703-3.7 2005 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino neturėdamas teisinio pagrindo, nes atsakovo J. G. paraiÅ¡ka projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijoje užregistruota 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus trims dienoms po sÄ vado patvirtinimo.

Sprendė, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai ir priestato statybai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, nes jau iki tol sklype maksimaliai leidžiamas statinių užstatymo plotas virÅ¡ytas beveik du kartus (leidžiamas 500 kv. m, o iki sÄ vado iÅ¡davimo jau buvo užstatyta 976 kv. m sklypo ploto). Ä®vertinęs aplinkybę, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateiktas T. G. projektavimo biuro Å«kinio pastato rekonstrukcijos ir priestato projektas yra parengtas 2002 m. gegužės 2 d., t. y. prieÅ¡ tris metus iki projektavimo sÄ lygų sÄ vado patvirtinimo datos, padarė iÅ¡vadÄ , kad statinio projektas buvo rengiamas neturint tam teisinio pagrindo.

Konstatavo, kad statinio projektas parengtas pažeidžiant projektavimo sÄ lygų sÄ vado bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimus – projekte neteisingai nurodytas statybos sklypas, pažeisti teritorijų planavimo dokumentai, reglamentuojantys gyvenamųjų namų statybÄ (dėl per mažo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo ploto jame negalima Å«kininko sodyba), nebuvo iÅ¡laikyti projektavimo sÄ lygų sÄ vade nurodyti reikalavimai: neprojektuoti statinių arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos tarp kaimyninių sklypų (4.1 p. 1 d.), maksimalus užstatymas sklype iki 20 proc. (iki 500 kv. m), prie Å«kinio pastato 2I1p pristatytas dviejų aukÅ¡tų priestatas 1i2p virÅ¡ijo maksimaliÄ 10 proc. pagrindinio pastato ploto sumÄ , todėl tokia statyba laikytina ne rekonstrukcija, o nauja statyba, dėl to projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, statybos leidimas turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti naujai statybai, o ne rekonstrukcijai.

Nustatė, kad 2006 m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinti tinkamais naudoti dalis statinių, kurių rekonstrukcija nebuvo numatyta projektavimo sÄ lygų sÄ vade, techniniame statinio projekte, 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidime, rekonstruotas Å«kinis pastatas 3I1p, pristatant antrus aukÅ¡tus pastate ir priestate 1i1p, į 3I2p. Dėl nurodytų aplinkybių panaikino KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 122 ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. kovo 30 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ .

Pasisakydamas dėl atsakovui J. G. 2006 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 137, nurodė, kad Nuolatinė statybos komisija negalėjo rekomenduoti iÅ¡duoti šį statybos leidimÄ , nes techninis statinių projektas neatitiko projektavimo sÄ lygų sÄ vade keliamiems reikalavimams, statyba neatitiko teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams. Sprendė, kad prie namo pristatomo priestato bendras plotas sudaro 18,51 proc. gyvenamojo namo ploto, todėl virÅ¡ija rekonstrukcijos sÄ vokos apibrėžime maksimaliai leidžiamÄ (10 proc.) pristatomo prie statinio priestato plotų sumÄ .

Konstatavo, kad tokia statyba vertintina ne kaip rekonstrukcija, o kaip nauja statyba. Pažymėjo, kad dviejų aukÅ¡tų plytų mÅ«ro pastato pastatymas vietoj dviejų vieno aukÅ¡to stiklinių Å¡iltnamių taip pat vertintinas ne kaip rekonstrukcija, o kaip nauja statyba. IÅ¡duodant statybos leidimÄ , nesilaikyta reikalavimo dėl maksimalaus užstatymo tankio sklype (leidžiamas – 17,16 proc., iÅ¡davus statybos leidimÄ â€“ 41,92 proc.). Statybos leidimas neatitinka techninio projekto sprendinių, nes projekte numatomi statybos darbai pastatuose, kurie nenurodyti statybos leidime (statybos leidimas iÅ¡duotas pastatui relaksacijai ir sportui, kuris nepriskirtinas pagalbinio Å«kio paskirties statiniams).

Taip pat pažeistas žemės sklypo naudojimo režimas – sklypo, kuriame iÅ¡duotas statybos leidimas statyti sporto paskirties pastatÄ , pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ? kita, naudojimo bÅ«das ? gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis ? mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Sprendė, kad, siekiant atlikti naujÄ statybÄ minėtame sklype, reikalingas detalusis planas. Padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „D. G. ir partneriai“ (duomenys neskelbtini), esančius gyvenamuosius pastatus naudoja ne pagal paskirtį, tuo pažeisdama imperatyviÄ Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ pareigÄ .

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, panaikino 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimÄ Nr. 137. Ä®vertinęs aplinkybes, kad atsakovo J. G. abu žemės sklypai gali bÅ«ti sujungti, pakeičiant vieno iÅ¡ jų paskirtį, atsakovo žemė bÅ«tų gyvenamosios ir komercinės paskirties, o tai atitiktų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ ir (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano koncepcijÄ , padidėjus atsakovo žemės sklypui, pasikeistų pastatų užstatymo rodikliai, ginčijami statiniai pagal savo pobÅ«dį iÅ¡ esmės gali bÅ«ti nurodytos paskirties žemėje, tačiau turėtų atitikti teisės aktų reikalavimus, atsakovas J.

G. yra pradėjęs detaliojo plano rengimo procesÄ , vadovaudamasis proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas vieÅ¡asis interesas nenusveria statytojo intereso įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Sprendė, kad Å¡iuo atveju pažeistas vieÅ¡asis interesas tinkamai bus apgintas ne tik pritaikius nurodytÄ kraÅ¡tutinę neteisėtų statybų Å¡alinimo priemonę – statinių nugriovimÄ .

Konstatavo, kad yra pagrindas atsakovui J. G. leisti teisės aktų nustatyta tvarka per 1 metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o, atsakovui J. G. per nustatytÄ terminÄ Å¡io teismo reikalavimo nevykdžius, įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per 1 mėnesį nuo termino suėjimo dienos teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus padavė atsakovas J.

G., tretieji asmenys UAB „D. G. ir partneriai“, D. G. Apeliaciniu skundu atsakovas J. G. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Nusprendus, jog yra pažeistas vieÅ¡asis interesas ir jis turi bÅ«ti ginamas, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, t. y. pažeistas interesų pusiausvyros principas, teisinio stabilumo ir teisėtų lÅ«kesčių principas. Teismas, spręsdamas vieÅ¡oji intereso gynimo klausimÄ , turi įvertinti pusiausvyrÄ tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo bÅ«ti surinkti duomenys apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-1517/2012; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Neįvertinta, kad jog nuo prokuroro praÅ¡omų panaikinti aktų priėmimo ir teisinio santykio atsiradimo iki kreipimosi į teismÄ dėl vieÅ¡oji intereso gynimo yra praėję daugiau nei deÅ¡imt metų. Administracinių aktų panaikinimas grindžiamas jų prieÅ¡taravimu, neatitikimu teisės aktams, kurie teismo sprendimo priėmimo metu yra negaliojantys, panaikinti ar pakeisti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimas „Dėl individualios statybos“ Nr. 278 panaikintas 1992 m. gegužės 25 d., taip pat negalioja 1988 m. gruodžio 14 d. individualios statybos nuostatai) arba nebÅ«tų suprantami, prieÅ¡tarautų aktualiam Å¡iandieniniam teisiniam reguliavimui.

Tai neatitinka protingumo principo. Dalies apribojimų, iÅ¡duodant statybos leidimus, pripažįstant statinius tinkamais naudotis, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nėra iÅ¡likę (dėl užstatymo tankumo, dėl gyvenamojo namo maksimalaus 130 kv. m ploto). Ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ tokiu bÅ«du ginamas ne aktualus vieÅ¡asis interesas, o galbÅ«t buvęs vieÅ¡asis interesas, kuris, įstatymo leidėjo požiÅ«riu, Å¡iuo metu nelaikomas privaloma elgesio taisykle.Nevertinta, kad teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ jau buvo realizuota 2009 metais ir neturėtų bÅ«ti pakartotinai ginama teisme.

Remiantis teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apžvalga dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo), pakartotinis vieÅ¡oji intereso gynimas pažeidžia suinteresuotų asmenų teisės ir teisėtus interesus. VieÅ¡oji intereso gynimÄ inicijavusi institucija, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teises perėmė byloje atsakove dalyvaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2009 metais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2006 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 137.

Kauno apygardos administracinis teismas šį reikalavimÄ atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ . Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo atliktas tyrimas Nr. 18-07-157, kuriame buvo nustatyta, kad nėra duomenų, jog 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimas Nr. 111 buvo suklastotas, todėl tyrimas buvo nutrauktas. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija prie Aplinkos ministerijos dar 2009 metais žinojo visas su byla susijusias aplinkybes, o į prokurorÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo kreipėsi tik praėjus dvejiems metams.Neatsižvelgta į asmenų, įgijusių teises administracinių aktų pagrindu, sÄ Å¾iningumÄ bei jiems sukeliamas teisines pasekmes.

Statiniai pastatyti turint statybos leidimus, į juos įregistruotos nuosavybės teisės, jie pripažinti tinkamais naudoti, yra eksploatuojami ir naudojami. Panaikinus administracinius aktus, apeliantas įpareigotas nugriauti tai, kas buvo sukurta ir ilgÄ laikÄ buvo laikoma teisėta, tuo sukeliant jam, sÄ Å¾iningam statinių įgijėjui ir statytojui, ypatingai didelius materialinius nuostolius.Nevertinta, kad, apgynus vieÅ¡Ä jį interesÄ teismo nurodytu bÅ«du, yra padaryta didesnė žala, nei galimu vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Panaikintų administracinių aktų pagrindu pastatytuose statiniuose veikiančiai UAB „D. G. ir partneriai“ nebegalint vykdyti veiklos, valstybė per metus netektų apie 400 000 Lt įmokų į biudžetÄ , darbo netektų apie 33 miestelio ir aplinkinių miestelių gyventojai.Priskiriant reikalavimÄ dėl 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. 111, jo pratęsimų panaikinimo vieÅ¡ojo intereso gynimo sričiai tuo pagrindu, jog jis susijęs su teritorijų planavimo ir naudojimo sritimi, padaryta bylos faktiniais duomenimis nepagrista iÅ¡vada ir nepagristai vertinta, jog reikalavimas juos panaikinti minėtu pagrindu yra vieÅ¡ojo intereso gynimas.

Byloje nėra duomenų, jog gaunant nurodytus statybos leidimus buvo bÅ«tina parengti teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio nesant bÅ«tų laikoma, kad statyba pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .Neatsižvelgta, kad iÅ¡ bylos medžiagos bei teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, koks interesas bÅ«tų patenkintas ir kokios vertybės bÅ«tų apgintos panaikinus administracinius aktus. Remiantis teismų praktika, statybų srityje vieÅ¡ojo intereso turinį įgyja tokie galimi pažeidimai, kurie susiję su saugomos teritorijos statusu (regioniniuose ar nacionaliniuose parkuose, kultÅ«ros paveldo teritorijose ir pan.) ir saugomose teritorijose vykdoma ribota veikla, jÄ pažeidžia. (duomenys neskelbtini) miestelis nepatenka į Å¡iÄ teritorijÄ , todėl teismas gina ne sÄ Å¾iningo įgijėjo ir statytojo, bendrovės ir jos 33 darbuotojų, valstybės biudžeto interesÄ , kuris yra vieÅ¡as, o subjektyvius kaimyninių sklypų savininkų interesus.

Greta gyvenantys kaimynai nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo jau po to, kai buvo priimti prokuroro skundžiami administraciniai aktai ir statybos buvo įvykdytos. Skundžiamais aktais įvykdytos statybos yra iÅ¡ esmės leistinos, tÄ patvirtina parengta (duomenys neskelbtini) bendrojo plano koncepcija ir jos sprendiniai, esamų pastatų paskirtys, kurios atitinka žemės paskirtį.Turėjo bÅ«ti taikomos ne savavaliÅ¡kos statybos santykius reglamentuojančios teisės normos (Statybos įstatymo 28 str.), o statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ nuostatos, įtvirtintos Statybos įstatymo 281 straipsnyje.Neparengus projektinės statinių dokumentacijos ir negavus statybÄ leidžiančio dokumento per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas J.

G. nepagrįstai įpareigotas savo lėšomis nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius, nes dėl statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo neteisėtumo, jeigu toks ir bÅ«tų, nėra jo kaltės (Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p.).Neteisingai spręsta, kad 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimas Nr. 111 buvo iÅ¡duotas neteisėtai, nes buvo pažeisti maksimaliai leistini projektuotini plotai (CPK 185 str.). Nėra iÅ¡likęs ir byloje nepateiktas gyvenamojo namo projektas, parengtas ir suderintas 1988 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duodant statybos leidimÄ .

Teismo iÅ¡vada, jog gyvenamojo namo suprojektuotas plotas buvo 449,28 kv. m, grindžiama ne projektu, o 1997 m. balandžio 24 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktu. Kai Å¡is aktas buvo priimtas, apribojimų dėl gyvenamojo namo ploto nebuvo likę. Laikotarpiu nuo statybos leidimo iÅ¡davimo 1988 m. gruodžio 18 d. iki statinių pripažinimo tinkamais naudoti 1997 m. balandžio 24 d. projektas galėjo bÅ«ti koreguojamas. Atliekant projektinius pakeitimus statybų metu, pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ statybos leidimo persiforminti nereikėjo.

Net paaiÅ¡kėjus, jog gyvenamojo namo plotas virÅ¡ijo maksimalų 1988 m. gruodžio 18 d. leistinÄ statyti plotÄ , nepagrįstai panaikintas visas 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimas, nes kiti tuo pačiu projektu suprojektuoti ir statybos leidimu leisti statyti statiniai (Å«kio pastatas 2I1p, Å«kio pastatas 3I1p, Å«kio pastatas 4I1p, Å¡iltnamis 5Å ig, Å¡iltnamis 6Å ig) suprojektuoti teisėtai, nėra duomenų, kad jais pažeisti teisės aktų reikalavimai, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas panaikinti 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimÄ , nenurodė, kokiu bÅ«du ir kokius teisės aktus, kokius jų reikalavimus pažeidžia Å¡ie kiti statiniai ir jų suprojektavimas bei leidimas statyti.Nepagrįsta iÅ¡vada, kad apskritai nebuvo 1988 m. gruodžio 18 d. gyvenamojo namo projekto.

Projektas nėra išlikęs, apeliantas jo neišsaugojo ir neprivalėjo to daryti, nes statyba yra užbaigta, statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Nei viena valstybės institucija nepripažino, jog toks projektas nebuvo parengtas. Išvada, jog projekto nebuvo, padaryta remiantis tuo, jog 1993 m. gruodžio 18 d. bei 1998 m. gruodžio 18 d. pratęsimuose buvo uždėtas Kauno apskrities viršininko administracijos antspaudas. Šis antspaudas ant statybos leidimo galėjo būti dedamas ir vėliau, kai tokia institucija jau buvo, ir tai nepatvirtina aplinkybės, jog statybos leidimas nebuvo pratęstas.

Dėl T. G. projekto padaryta klaida, jis negalėjo būti projektavimo pagrindu ir tik vėliau atsirado toks spaudas. Statybos leidimas pratęstas ne T. G., o kito projekto pagrindu, kuris nėra išlikęs. Be to, teismas rėmėsi dokumentu, kurio originalas neišlikęs, dėl to nepagrįstai buvo sprendžiama iš ant nuorašo esančių prierašų, kurie galėjo atsirasti ir atsirado vėliau, tačiau yra tik informacinio pobūdžio arba klaidingai įrašyti.Nepagrįsta išvada, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl individualinės statybos“, maksimalus gyvenamojo namo plotas jau nebuvo ribojamas, tačiau maksimaliai leidžiamas pastatų užimamas plotas sklype – iki 20 proc. (500 kv. m).

Nurodytų nuostatų 3 punkte numatyta, jog leistinas užstatyti plotas sklypuose, kurių plotas 2 500 kv. m yra 20 proc. Apelianto sklypo plotas yra 2 914 kv. m, todėl jam tokių apribojimo nėra. Net ir laikant, jog jis yra, tai 20 procentų bÅ«tų ne 500 kv. m, o 580 kv. m. Pagal tÄ patį nuostatų 3 punktÄ , į bendrÄ visų statinių užstatymo plotÄ neįskaičiuojami Å¡iltnamiai, kuriuos teismas sprendime priskaičiavo (Å¡iltnamis 5Å 1g – 103 kv. m, 6Å 1g – 115 kv. m, Å¡iltnamis 7Å 1g – 70 kv. m).

Tokiu atveju užstatymo plotai nevirÅ¡ija 580 kv. m. Be to, statybos leidimo iÅ¡davimo metu 1988 m. gruodžio 18 d. individualios statybos nuostatai nenumatė apribojimų užstatomam plotui, todėl Å¡i aplinkybė negalėjo turėti įtakos sprendžiant 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo atitikimo tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams klausimÄ .Motyvuojant tuo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos statybos ir Urbanistikos ministerijos 1991 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 109 „Dėl individualių namų statybos įregistravimo tvarkos“, keičiantis statinio techniniams rodikliams, turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas naujas statybos leidimas, padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. 111 pratęsimai nebuvo galimi. 1993 m. gruodžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo pratęsimai nebuvo siejami su statinių techninių parametrų pasikeitimais.Nepagrįstai spręsta, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimu yra pažeista nuostata, reguliuojanti sklypo užstatymo tankį.

Pagal galiojančias nuostatas žemės sklype užstatymo tankis didinamas iki 40 procentų (Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 p., sklypas yra ūkininko J. G. ūkio dalis). Sklypo užstatymo tankį iki 40 procentų pripažino ir patvirtino Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi, kuri buvo palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi.

Net pripažinus, jog žemės sklype galimas užstatymas iki 500 kv. m, dalis statybos leidimų neturėtų bÅ«ti naikinami, t. y. jie neturėtų bÅ«ti naikinami tų statinių, kurių plotas nevirÅ¡ija teismo nustatytų 500 kv. m.Nepagrįstai nurodyta, kad statybos leidimu Nr. 122 patvirtintas projektas parengtas pažeidžiant STR 1.01:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 8 punktÄ , t. y. jame neteisingai nurodyta statybos rÅ«Å¡is. Å iuo metu galiojančiame nurodytame statybos techniniame reglamente tokio reikalavimo nėra iÅ¡likę.

Be to, statybos rÅ«Å¡ies įvardijimas – nauja statyba ar rekonstrukcija – neturi juridinės reikÅ¡mės, nes statybos vykdomos teritorijoje, kurioje abi statybos rÅ«Å¡ys yra galimos.Nevertinta UAB „Kauno komprojektas“ statinių ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog statiniai pagal statybos leidimÄ Nr. 122 atitinka projekto sprendinius ir statybos techninius reikalavimus. Nepagrįstai 2006 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duotu statybos leidimu Nr. 137 numatoma statyba vertinta kaip „nauja“ statyba, o ne „rekonstrukcija“, motyvuojant tuo, kad numatomi statyti statiniai sudaro 18,51 proc. gyvenamo ploto, todėl virÅ¡ija rekonstrukcijos sÄ vokos apibrėžime maksimaliai leidžiamÄ pristatomo prie statinio priestato plotų sumÄ .

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08: 2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ VI skyriaus nuostatas (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) statinio rekonstravimo tikslas – iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukuriant jo naujÄ kokybę: pastatyti naujus aukÅ¡tus ar nugriauti dalį esamų, (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų). J. G. nestato jungiamojo koridoriaus, todėl statinio užimamas žemės plotas nedidinamas. Nepagrįstai nurodyta, jog, sprendžiant klausimÄ , ar tai yra naujas statinys ar rekonstrukcija, turi bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, kad rekonstruojamas priestatas negali virÅ¡yti pagrindinio statinio ploto 10 procentų, nes statomas ne visiÅ¡kai naujas priestatas.

Šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme 10 procentų nuostatos iš viso nėra. Nepagrįstai nurodyta, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotu statybos leidimu Nr. 137 yra pažeista nuostata, reguliuojanti sklypo užstatymo tankį. J. G. nestato jungiamojo koridoriaus, todėl statinio užimamas žemės plotas nedidinamas. Be to, pagal galiojančias nuostatas žemės sklypo užstatymo tankis yra 50 procentų (Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 p., sklypas yra ūkininko J.

G. Å«kio dalis).Neatsižvelgta, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimo Nr. 137 panaikinimo klausimas jau buvo sprendžiamas Kauno apygardos administraciniame teisme, o sprendime padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Kauno apygardos administracinio teismo priimtai ir įsigaliojusiai nutarčiai.Byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Teismas nepagrįstai atsisakė perduoti bylÄ nagrinėti Kauno apygardos teismui. Esant ginčui dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus ir jų padarinių Å¡alinimo, ginčas yra turtinis, o jo objektas įvertintinas.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį.

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „D. G. ir partneriai“ nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Nepagrįstai atmestas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinį prokuroras pateikė pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos praÅ¡ymÄ , kurį kartu su paaiÅ¡kinimu, kita medžiaga dėl statytojui J. G. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 137 panaikinimo gavo 2011 m. balandžio 5 d., tačiau ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2011 m. birželio 7 d.

Prokuroras ieÅ¡kinį pateikė praėjus daugiau nei mėnesiui, taigi, praleidęs vieno mėnesio senaties terminÄ (terminas ieÅ¡kiniui pateikti baigėsi 2011 m. gegužės 5 d.). Nepagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes jo pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama ne nuo 2011 m. balandžio 5 d., bet nuo 2011 m. gegužės 23 d., nes, prokuroro teigimu, tÄ dienÄ jis iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo papildomÄ medžiagÄ ieÅ¡kiniui pateikti.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad be papildomos informacijos jis negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio (CPK 178 str.). Vien tai, kad prokuroras 2011 m. balandžio 12 d. raÅ¡tu kreipėsi dėl papildomos informacijos ir atsakymÄ gavo 2011 m. gegužės 23 d., neįrodo, kad prokurorui neužteko informacijos sprendimui priimti, be to, iÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės negrindžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. gegužės 23 d. pateiktomis aplinkybėmis, o grindžiamas medžiaga, kuri buvo pateikta 2011 m. balandžio 5 d.

Nepagrįstai senaties terminas 2011 m. liepos 13 d. teisme gautam patikslintam ieÅ¡kiniui priimti skaičiuojamas nuo 2011 m. liepos 7 d., t. y. dienos, kuriÄ , ieÅ¡kovo teigimu, jis iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gavo informacijÄ apie statytojui J. G. iÅ¡duotus statybos leidimus Nr. 111 ir Nr. 112, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Aplinkybės apie nurodytus statybos leidimus ir aktus prokurorui buvo žinomos 2011 m. gegužės 23 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prokurorui pateikus atsakymÄ Ä¯ 2011 m. balandžio 12 d. prokuroro paklausimÄ Nr. 1519/20-6280 ir pateikiant kartu R. ir A.

V. bei kitų gyventojų 2009 m. liepos 7 d. skundÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui, R. V. ir R. V. skundÄ Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai, Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ , kuriuose nurodomos aplinkybės apie statybos leidimus Nr. 111, Nr. 112. Dėl to terminas ieÅ¡kiniui dėl leidimų Nr. 111 ir Nr. 112, atitinkamų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo baigėsi 2011 m. birželio 23 d.

IeÅ¡kovas ir Å¡iuo atveju nepateikė įrodymų, kad jam neužteko informacijos patikslintam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas neprašė teismo atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti (CPK 78 str.). IeÅ¡kinio senaties terminas dėl statytojui J. G. 1988 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 111, 1993 m. gruodžio 18 d., 1998 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotų leidimų pratęsimo panaikinimo, dėl Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos KaiÅ¡iadorių rajono tarnybos 1997 m. balandžio 24 d. statytojui J.

G. iÅ¡duoto individualaus statinio priėmimo naudoti akto panaikinimo yra praleistas ir kitu pagrindu. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 str.), todėl ir prokuroro teisė per vienÄ mėnesį kreiptis į teismÄ ir ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ turi bÅ«ti ribojama 10 metų senaties terminu. Nepagrįstai pripažinta, kad Å¡iame ginče yra vieÅ¡asis interesas ir reikalavimai, kuriuos reiÅ¡kia prokuroras, yra susiję su vieÅ¡uoju interesu. Dalyje ginčo pastatų nuo 1992 metų vykdoma gamybinė veikla yra teisėta ir niekam nekelia grėsmės, nepažeidžia tokiai veiklai nustatytų reikalavimų.

Bendrovės vykdoma veikla nėra ginčo objektas, nepateiktas reikalavimas dėl jos teisėtumo ir nutraukimo, nebuvo sprendžiamas klausimas, ar ji trukdo, ar gali kam nors trukdyti. Teigiant, kad yra pažeistos imperatyvios teisės normos teritorijų planavimo ir naudojimo bei statybų srityje ir tai turi esminės reikšmės valstybės ar visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, nenurodoma, kuo tai konkrečiai pasireiškia, kieno ir kaip pažeidžiami interesai, todėl nėra galimybės palyginti, ar ieškovo pateikti ir teismo patenkinti reikalavimai labiau nepažeidžia kitos ginčo pusės ir visuomenės interesų.

Galima nustatyti ieškovo reikalavimo nugriauti statinius įvykdymo pasekmes – statinių statybinė vertė yra 532 335 Lt, nugriovimo, statybos aikštelės išvalymo darbų kaina – apie 100 000 Lt, patirta moralinė žala, neišvengiamas įmonės veiklos nutraukimas ir su tuo susijusios pasekmės: sužlugdomas teisėtai nuo 1992 metų vykdytas verslas, prarandamos pajamos, pragyvenimo šaltinis, patiriami didžiuliai nuostoliai, darbo netenka 33 asmenys, gyvenantys toje vietovėje, valstybė vien socialinio draudimo mokesčių forma kasmet negauna 400 000 Lt, o su visais mokesčiais virš 1 500 000 Lt.

Darytina iÅ¡vada, kad visuomenė, valstybė patirtų daug didesnę žalÄ , todėl ieÅ¡kovo ginamas interesas negali bÅ«ti pripažintas virÅ¡uoju interesu, ginamu CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka.Neatsižvelgta į atsakovų J. G., jo atstovo, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktuose atsiliepimuose, paaiÅ¡kinimuose ir baigiamosiose kalbose pateiktÄ ieÅ¡kovo argumentų kritikÄ , argumentus, jie nevertinti. Sprendime nurodyti, praktiÅ¡kai pakartoti ieÅ¡kovo motyvai, yra nepagrįsti, juos paneigia atsakovų pateikti argumentai.Nepagrįstai, pažeidžiant CPK 263 straipsnį, 265 straipsnio 2 dalį, J.

G. įpareigotas savo lėšomis nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 281 straipsnis, kuriuo grindžiamas Å¡is reikalavimas, nurodo, kad tokie statiniai nugriaunami, statybvietė sutvarkoma kaltų asmenų lėšomis. Priimant sprendimÄ , kuriuo J. G. įpareigojamas savo lėšomis nugriauti statinius, sutvarkyti statybvietę, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti J. G. kaltę (CPK 178 str.). J. G. kaltė nebuvo įrodyta, teisme Å¡i aplinkybė net nebuvo tiriama.

IeÅ¡kovas nebuvo pateikęs reikalavimo nugriauti statinius J. G. lėšomis. Visi statiniai pastatyti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal iÅ¡duotus atitinkamų įstaigų statybos leidimus, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Byloje nėra duomenų, kad J. G. bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, pateikęs neteisingus duomenis ar kitaip neteisėtai paveikęs tų dokumentų iÅ¡davimÄ , darbus atlikęs ne pagal iÅ¡duotus leidimus. Statybos leidimai, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai pripažinti neteisėtais ne dėl J.

G. atliktų veiksmų.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo D. G. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Nepagrįstai netaikytas ieÅ¡kinio senaties terminas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prokurorui pateikė praÅ¡ymÄ su lydinčiÄ ja medžiaga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ 2011 m. balandžio 4 d., todėl ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti pateiktas iki 2011 m. gegužės 4 d.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad terminas ieÅ¡kiniui pateikti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011 m. birželio 23 d., nes pagal 2011 m. balandžio 4 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir medžiagÄ prokurorui trÅ«ko informacijos. Prokuroras neįrodė, kad pagal 2011 m. balandžio 4 d. jam pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir medžiagÄ jis negalėjo pateikti ieÅ¡kinio. Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties klausimÄ , nepagrįstai netaikytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl 1988 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 111, jo 1993 m. gruodžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 18 d. pratęsimų, dėl 1997 m. balandžio 24 d. statytojui J.

G. iÅ¡duoto individualaus statinio priėmimo naudoti akto.Nepagrįstai nurodyta, kad Å¡iame ginče yra vieÅ¡asis interesas ir reikalavimai, kuriuos reiÅ¡kia prokuroras, yra susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Dėl statiniuose vykdomos veiklos nebuvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir tai nėra ginčo dalykas. Statinių atitikimas statybos normoms, leidimų statyboms iÅ¡davimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir veikla tuose statiniuose yra visiÅ¡kai skirtingi klausimai. Didžioji dalis teismo sprendime nurodytų pažeidimų, kurie, teismo nuomone, padaryti iÅ¡duodant statybos leidimus ir suraÅ¡ant statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktus savo esme yra formalÅ«s ir pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ tvarkÄ tokie statiniai gali bÅ«ti.

Statytojas nepadarė pažeidimų nei iÅ¡duodant statybos leidimus, nei suraÅ¡ant statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, visada pateikdavo atitinkamoms valstybinėms institucijoms teisingÄ informacijÄ , dokumentus, jo kaltė civilinėje byloje nebuvo nustatyta. Vykdant reikalavimÄ nugriauti statinius, bÅ«tų padaryta didelė žala – inventorinė statinių statybinė vertė yra 532 335 Lt, nugriovimo darbai kainuotų ne mažiau kaip 100 000 Lt, bÅ«tų sužlugdytas teisėtai vykdytas verslas, prarastos investicijos (ne mažiau 1 000 000 Lt), 33 bendrovėje dirbantys asmenys prarastų darbo vietas, valstybė mokesčių forma negautų ne mažiau kaip 400 000 Lt.

Šios aplinkybės yra visuomenės, kartu ir viešasis interesas, jos yra reikšmingesnės už teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kad, išduodant statybos leidimus, surašant statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, buvo pažeistos teisės normos.Neįvertinta, kad J. G. ir D. G. yra sutuoktiniai, todėl statiniai, dėl kurių buvo priimtas teismo sprendimas, yra bendroji junginė jų nuosavybė. Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas tik J. G., tačiau sprendimas priimtas dėl nuosavybės teisės į statinius, kurie nuosavybės teise priklauso ir D.

G. Buvo pažeistas teisės į tinkamÄ procesÄ principas, be kita ko, reikalaujantis, kad asmenų procesinė padėtis byloje atitiktų jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir, D. G. neįtraukus byloje atsakove, o sprendimu tiesiogiai nusprendus dėl jos teisių ir pareigų atimties, yra pažeistas CPK 266 straipsnis, nors ji ir buvo įtraukta byloje trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo negali patirti tiesioginių materialiųjų teisinių sprendimo padarinių, be to, bÅ«dama trečiuoju asmeniu, ji negalėjo visa apimtimi pasinaudoti įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį. Atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija pareiÅ¡kė, kad prisideda prie atsakovo J. G. apeliacinio skundo. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas, atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys R. V., A. V., R. V. praÅ¡o sprendimo nekeisti. IeÅ¡kovas nurodo, kad prokuroro reikalavimÄ griauti pastatus teismas sprendimu atmetė ir sudarė atsakovui galimybę juos įteisinti.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta alternatyvi neteisėtų administracinių aktų padarinių Å¡alinimo priemonė – pastatų nugriovimas bus taikomas tik tuo atveju, jei per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas nesiims sprendime nurodytų ir teisės aktais reglamentuotų priemonių, reikalingų pastatų įteisinimui. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir ProkuratÅ«ros įstatymÄ prokuroras nėra teritorijų planavimÄ ir jų naudojimÄ bei statybų procesÄ prižiÅ«rintis ir kontroliuojantis subjektas, todėl pagal suformuotÄ teismų praktikÄ prokurorui terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai jis surinko pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas ir yra pagrindas kreiptis į teismÄ siekiant jį apginti.

Kitų institucijų nesėkmingi bandymai vykdyti jiems priskirtas funkcijas bei nesėkmingi bandymai ginti pažeistas teises teismuose, nepaÅ¡alina prokuroro teisės kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kadangi apeliantės D. G. atžvilgiu nebuvo reiÅ¡kiami jokie reikalavimai, teismas sprendimo rezoliucine dalimi nenustatė jai jokių įpareigojimų, todėl įtraukti jÄ atsakove nebuvo pagrindo, o trečiojo asmens statusas visiÅ¡kai užtikrina jos interesus Å¡ioje byloje. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai įpareigojo J.

G. nugriauti teisės aktų neatitinkančius statinius savo lėšomis, jam per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Å iuo atveju statytojas gali bÅ«ti įpareigojamas nugriauti statinius kaltų asmenų lėšomis.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam ieÅ¡kiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Tokia nuostata suformuota dėl to, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas nereiÅ¡kia absoliutaus pagrindo atmesti ieÅ¡kinį – teismo turi bÅ«ti pasverta, kuri iÅ¡ vertybių yra svarbesnė konkrečioje vieÅ¡ojo intereso gynimo byloje, įvertintos visos aplinkybės, dėl kurių ilgÄ laikÄ nebuvo kreiptasi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, įvertinti prokuroro, vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektu.

Prokuroras kreipėsi į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. vertybes, kurios reikÅ¡mingos visuomenei ar jos daliai. Prokuroro pasirinktos vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindÄ pradėti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ , vertintinos kaip tinkamos vieÅ¡ajam interesui apginti. D. G. procesinė padėtis nekliudė apeliantei tinkamai ginti savo teisių, kÄ ji nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir darė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ ir suraÅ¡ydamas rezoliucinę sprendimo dalį, taikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , o ne Statybos įstatymo 28 straipsnį, kaip teigia apeliantas J.

G. Netinkamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijų vykdymas negali bÅ«ti pasiteisinimas daryti teisės pažeidimus, t. y. neteisėtai naudotis žemės sklypais ir vykdyti neteisėtas statybas. Nesidomėjimas Å¡iomis aplinkybėmis vertintinas kaip statytojo nerÅ«pestingumas ir neatidumas, kuris, atsiradus neteisėtoms pasekmėms, sukelia pareigÄ jas paÅ¡alinti, Å¡iuo atveju nugriauti statinius, kurie prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimas Nr. 111 buvo pripažintas negaliojančiu vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojusių teisės aktų pažeidimais.

Ir šiuo metu J. G. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose užstatymo tankumas yra dvigubai didesnis nei teisės aktų reglamentuotas leistinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl individualinės statybos“ 1 dalies 3 punkte numatyta, kad 2 500 kv. m ploto žemės sklype maksimalus pastatų užimamas plotas neturi viršinti 20 proc. Didėjant sklypo plotui, mažėja maksimalus pastatų užimamas plotas. Aplinkybė, kad nutarime nėra nustatytas 2 914 kv. m žemės sklypui taikomas maksimalus pastatų užimamas plotas, nereiškia, kad tokio dydžio žemės sklypui nėra taikomi jokie apribojimai.

Keičiantis statinio techniniams rodikliams (dydžiui), reikalinga parengti naujÄ statinio projektÄ , patvirtintÄ rajono vyriausiojo architekto, kuris turėtų bÅ«ti įregistruotas valstybinės priežiÅ«ros tarnyboje. Pratęsiant 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimÄ Nr. 111, buvo ne tik keičiami statinio techniniai parametrai, bet ir statomi nauji statiniai. Dėl to leidimo pratęsimas nebuvo galimas – turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas naujas statybos leidimas, atitinkantis naujus statinio techninius parametrus bei naujų statinių statybÄ .

Be to, statybos leidimo pratęsimo procedūras atliko ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.5 punkte nurodytas asmuo. Šiuo metu nėra galima visų statinių, esančių žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), statyba. 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimu Nr. 137 J. G. leisti atlikti statybos darbai negali būti priskiriami rekonstrukcijos statybos darbų rūšiai, kadangi jie priskirtini naujo statinio statybos darbų rūšiai.

Be to, vietoj dviejų vieno aukšto stiklinių šiltnamių dviejų aukštų plytų mūro pastato pastatymas negali būti priskiriamas rekonstrukcijos statybos darbų rūšiai, kadangi dviejų aukštų plytų mūro pastato pastatymas turėtų būti priskiriamas naujo statinio statybos darbų rūšiai. 2 914 kv. m dydžio sklypui maksimaliai yra leidžiamas 17,16 proc. užstatymo tankumas, statinių užimamas plotas 500 kv. m. Ginčo atveju jau iki minėto statybos leidimo išdavimo faktinis žemės sklypo užstatymo tankumas buvo 39,66 proc., o statinių užimamas plotas 1 155,98 kv. m.

IÅ¡davus statybos leidimÄ , žemės sklypo užstatymo tankis padidėja iki 41,92 proc., o statinių užimamas plotas žemės sklype padidinamas iki 1 221,73 kv. m. IÅ¡duodant statybos leidimÄ statyti sporto paskirties pastatÄ , buvo pažeistas žemės naudojimo režimas. J. G. priklausančiame žemės Å«kio paskirties žemės sklype Å«kininko sodyba negalima, nes žemės sklypas yra per mažas norint jame formuoti Å«kininko sodybÄ . J. G., norėdamas padidinti leistinÄ Å¾emės sklypo užstatymÄ bei statyti žemės Å«kio paskirties žemės sklype, turėjo rengti detalųjį planÄ .Tretieji asmenys R.

V., A. V., R. V. nurodo, kad 2011 m. balandžio 4 d. ieÅ¡kovo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 1 d. raÅ¡tas Nr. (15.19)-2D-3781 apėmė Å¡ios inspekcijos praÅ¡ymÄ tik dėl 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimo Nr. 137 panaikinimo procedÅ«ros, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡ dokumentų įžvelgė ir kitus galimus pažeidimus, susijusius su kitų statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumu, todėl ieÅ¡kovo siekis reikÅ¡ti ne abstrakčius ieÅ¡kinio reikalavus, o dokumentais pagrįstus reikalavimus yra teisėtas ir teisingas.

Nors Å¡ios bylos dalyku nėra UAB „D. G. ir partneriai“ vykdoma gamybinė veikla, tačiau tokio pobÅ«džio gamybos įmonės veiklai privalo bÅ«ti nustatyta sveikatos apsaugos zona. Gamybos įmonė neturi teisinio pagrindo veikti namų valdoje ir pastatus bei žemės sklypus naudoti ne pagal jų tikslinę paskirtį. Žmonių sveikatos apsauga yra konstituciÅ¡kai svarbus tikslas ir vieÅ¡asis interesas, o sveikatos apsauga, teisė į ramiÄ ir sveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , poilsį neatsiejama nuo žmogaus aplinkos, neigiamo poveikio aplinkai iÅ¡vengimo.

Ginčytiems aktams prieÅ¡taraujant imperatyvioms teisės normoms buvo pažeistas teisingumas, teisės vieÅ¡patavimas, t. y. vieÅ¡asis interesas. Pažeistas vieÅ¡asis interesas nusveria statytojo interesÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Neegzistuojančių duomenų įraÅ¡ymas į dokumentus, kuriais sukurtos apeliantams materialinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, ir tokių dokumentų pateikimas atsakingoms institucijoms yra neteisėtas ir rodo apelianto nesÄ Å¾iningumÄ . Ginčo sklypas yra tik namų valda, kurioje nurodytas Å«kininko J.

G. adresas. Ūkininko Å«kio dalimi yra gretimas namų valdai žemės Å«kio paskirties sklypas. (duomenys neskelbtini) bendrojo plano sprendiniai dar nėra patvirtinti ir neturi teisinės galios. Tik naujai iÅ¡duotos statinių projektavimo sÄ lygos leistų spręsti dėl statinių žemės sklypuose galimumo ir apimties (tarp jų užstatymo ploto, intensyvumo ir t. t.). Nesant naujų projektavimo sÄ lygų nėra aiÅ¡ku, kokie statiniai galėtų bÅ«ti sklypuose. Apeliantai yra atsakingi už savo verslo vietos parinkimÄ , apsisprendimÄ investuoti į tai, kÄ draudžia teisės aktai.

Nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ esmės ir visa identiÅ¡ka apimtimi bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas tarp tų pačių Å¡alių dėl apeliantams priklausančių pastatų atsiradimo teisėtumo, administracinių aktų, suteikusių teisę Å¡iems pastatams statyti, teisėtumo ar dėl jų naudojimo teisėtumo. Teismo sprendimas nesužlugdo apeliantės įmonės verslo, nes apeliantų Å¡eima turėjo ne vienÄ Å¾emės sklypÄ , tarp jų ir kitoje, ne taip gausiai apgyvendintoje ir privačiais gyvenamaisiais namais apstatytoje teritorijoje.

D. G. procese buvo užtikrintos visos trečiojo asmens teisės, ji turėjo visas galimybes įgyvendinti procesines teises, tame tarpe teikti įrodymus, duoti paaiÅ¡kinimus pati ar per atstovÄ . Savo procesines teises apeliantė visiÅ¡kai įgyvendino. Ginčijami administraciniai aktai buvo iÅ¡duoti tik statytojui J. G., todėl pagrįstai atsakovais buvo pasirinktos institucijos, iÅ¡davusios ginčijamus administracinius aktus, ir statytojas, t. y. asmuo, kuriam buvo iÅ¡duoti ginčijami administraciniai aktai. Atsiliepimais į apeliacinius skundus apeliantai praÅ¡o patenkinti vienas kito apeliacinius skundus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo ir trečiojo asmens UAB „D. G. ir partneriai“ apeliaciniai skundai iÅ¡ dalies tenkintini. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvimÄ vieÅ¡ojo intereso, kurio gynimui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, nusprendė dėl ieÅ¡kovo prokuroro nepraleisto ieÅ¡kinio senaties termino, įvertino ginčijamų administracinių aktų teisėtumÄ , nusprendė dėl bylos teismingumo, statytojo sutuoktinės procesinės padėties ir pritaikė statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal apeliacinių skundų apibrėžtas ribas, patikrina faktinius, teisinius Å¡ių skundų pagrindus, sprendimo negaliojimo absoliučius pagrindus ir, atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina visÄ bylos medžiagÄ (CPK 320 straipsnis). Å io tikslo įgyvendinimui apeliacinių skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nepripažintinas bÅ«tinu (CPK 322 straipsnis). Dėl vieÅ¡ojo intereso Nesutiktina su trečiųjų asmenų UAB „D.

G. ir partneriai“ ir D. G. apeliacinių skundų argumentais, jog prokuroro reikalavimai nesusiję su vieÅ¡uoju interesu, o prokuroras yra praleidęs vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kinyje nurodytiems reikalavimams pareikÅ¡ti. Prokuroras, vadovaudamasis CPK ir ProkuratÅ«ros įstatyme jam suteikta teise, gali kreiptis į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

Galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Tokioje byloje teismas kiekvienÄ kartÄ turi ad hoc nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ginčo statiniuose veikiančios gamybinės įmonės, kurioje dirba keliasdeÅ¡imt žmonių, daugiau nei deÅ¡imt (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų yra kreipęsi su skundais į įvairias institucijas, siekdami apginti savo teises į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ (iÅ¡ jų R.

V., V. B., R. V. bei K. ir E. V. yra bylos dalyviai). Sprendė, kad imperatyvių teisės normų pažeidimai teritorijų planavimo ir naudojimo bei statybų srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl bandymas tokius pažeidimus pašalinti vertintinas kaip viešojo intereso gynimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad imperatyvių teisės normų laikymasis yra vienas iš viešojo intereso užtikrinimo būdų, todėl nesutiktina su apeliantais, jog  statybų srityje viešojo intereso turinį įgyja tik pažeidimai, susiję su saugomos teritorijos statusu (regioniniuose ar nacionaliniuose parkuose, kultūros paveldo teritorijose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2005 pagal L.

P. įmonės ieÅ¡kinį RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei dėl vieÅ¡o aukciono protokolo pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo vieÅ¡o aukciono nugalėtoju). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino              Formuodamas teismų praktikÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino, kai prokuroras pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl nuginčijimo administracinių aktų, kuriems Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos, 2011m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Neringos miesto savivaldybei, UAB „Giedra“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Karmeda“, UAB „Dinopis“, UAB „MKDS“, UAB SKF „Arkada“, L.

M., S. R., V. S., J. R., R. P., S. P., L. S., M. J., R. G., O. D., J. Å ., P. N., E. Č., J. N., K. N., M. B., A. M., dėl vieÅ¡o administravimo subjektų priimtų administracinių aktų panaikinimo ir žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kasacinis teismas nurodė, jog, „...remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiÅ¡kinant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , pažymėtina, kad yra vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismÄ (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam ieÅ¡kiniui (praÅ¡ymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v.

F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje A-261-1502/2009). Tokia nuostata suformuota dėl to, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis.

Prokuroras, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kad yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieÅ¡uoju interesu, ar Å¡is aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v.

Neringos savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-143/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-146-335-08). Tačiau teismui nustačius, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis prokuroras, turėdamas pagrindÄ manyti, kad priimant atitinkamÄ sprendimÄ galėjo bÅ«ti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgÄ terminÄ , terminas pareiÅ¡kimui paduoti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-146-335-08).“Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios momentÄ ir kitas su ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio pateikimu, nepažeidžiant vieno mėnesio termino, susijusias aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Atmestini trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentai apie nebuvimÄ Ä¯rodymų, kad be papildomos informacijos prokuroras negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinį pagrindžianti medžiaga chronologiÅ¡kai įrodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, 2011m. balandžio 5 d. gavus pirminę informacijÄ iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos apie statybos 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimo Nr. 137 neteisėtumÄ , prokurorui nepakako duomenų apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso turinio, pačios Inspekcijos sužinojimo apie padarytus pažeidimus, todėl jis iÅ¡syk 2011m. balandžio 12 d. raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie aplinkos ministerijos dėl duomenų patikslinimo (t. 1, b.l. 18-19).

IÅ¡samus atsakymas prokurorui pateiktas 2011m. gegužės 23d. Jame nėra duomenų apie kitus statybos leidimus bei statinio priėmimo naudoti aktus. Juos prokuroras gavo 2011 m. liepos 7 d. Jei ir bÅ«tų galima laikyti, kad apie kitus statybos leidimus galima nuspėti iÅ¡ 2011 m. gegužės 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prokurorui pateikto atsakymo į 2011 m. balandžio 12 d. prokuroro paklausimÄ Nr. 1519/20-6280, kartu pateikiant kartu R. ir A. V. bei kitų gyventojų 2009 m. liepos 7 d. skundÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui, R.

V. ir R. V. skundÄ Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai, Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuose nurodomos aplinkybės apie statybos leidimus Nr. 111, Nr. 122, akivaizdu, kad Å¡i informacija nebuvo pakankama papildomam ieÅ¡kiniui pateikti. Tam reikalingÄ medžiagÄ prokuroras gavo tik 2011 m. liepos 7 d., ieÅ¡kinį pateikė 2011 m. liepos 13 d.Nesutiktina su apeliantais, kad dėl nepateisinamai ilgo termino, praėjusio nuo dalies ginčijamų aktų priėmimo, yra pagrindas atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį prokuroras atstovavo, pareikÅ¡damas reikalavimus dėl 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo, jo 1993 m. gruodžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 18 d. pratęsimų bei 1997 m. balandžio 24 d. ir 2003 m. gegužės 5 d. statinio priėmimo naudoti aktų panaikinimo.

             Formuodamas teismų praktikÄ , sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo, minėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad, „pasisakant dėl ieÅ¡kinio senaties termino, prokurorui kreipiantis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ 2008 m. liepos 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-335-08. Teismas nurodė, kad įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme.

Nepateisinamai ilgas vieÅ¡ojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ taptų praktiÅ¡kai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrÄ tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo bÅ«ti surinkti duomenys apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.“              Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi bÅ«ti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgÄ terminÄ nesikreipta dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y.

įvertinti prokuroro, vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės.             Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, galinčių bÅ«ti pagrindu atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .              Dėl 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr.111, jo 1993 m. gruodžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 18 d. pratęsimų ir 1997 m. balandžio 24 d. bei 2003 m. gegužės 5 d. statinių priėmimo naudoti aktų teisėtumo Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 1988 m. statybos leidimas buvo iÅ¡duotas gyvenamojo namo 1A2p ir Å«kinio pastato statybai.

Ūkinis pastatas susidėjo iÅ¡ statinių, pažymėtų Å¡ifrais 2I1p, 3I1p, 4I2p, Å¡iltnamių 5S1g, 6S1g (t. 1 b.l. 164). 1997 m. buvo priimti naudoti pastatai, pažymėti Å¡ifrais 1A2p 2I1p, 3I1p, 4I2p su priestatu 1ilp, 5S1g, 6S1g. 2003 m. buvo priimti naudoti Å«kio pastatai 3I1p su priestatu 1ilp, Å¡iltnamis 7S1g, Å«kio pastatas 8I2p su priestatu 1ipl ir Å¡aldytuvai 9Ilž, 10I1ž. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybos leidimas neteisėtas dėl suteikimo teisės statyti statinius, kurių plotas virÅ¡ijo tuo metu galiojusių Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr.364 patvirtintų Individualios statybos nuostatų maksimaliai leistinÄ , bei leidimo statyti, nesant projekto.

Nustatė, kad originalioje archyvinėje byloje nėra nei statybos leidimo, nei jo pratęsimo originalų, statybos leidimų registracijos žurnale nėra įraÅ¡o apie 1988 m. statybos leidimo iÅ¡davimÄ . 1988 m. statybos leidimo kopija yra tik 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimo nr. 122 iÅ¡davimo byloje (atitikmuo – t. 1 b.l. 164). Joje nėra duomenų, kad statybos leidimÄ pagal projektÄ , suderintÄ su miesto, rajono vyriausiuoju architektu, bÅ«tų iÅ¡davusi savivaldybės architektų tarnyba, kaip tai numato 1988 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos Ministrų tarybos nutarimu Nr. 364 patvirtintų Individualios statybos nuostatų 18, 25 punktai. Pirmuoju statybos leidimo pratęsimu suteikta teisė statyti statinius, pažeidžiant maksimaliai leidžiamo pastatais užimamo ploto normatyvus (maksimalaus pastatų ploto draudimo tuo metu nebebuvo); pratęsimas nebuvo galimas be naujo projekto. Statybos leidimas negalėjo bÅ«ti pratęstas antrÄ kartÄ , nes pagal STR 1.07.01:1997 statybos leidimo pratęsimas buvo galimas iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Be to, pirmÄ jÄ statybos leidimo pratęsimo procedÅ«rÄ atliko ne Individualios statybos nuostatų 26 punktu tam įgaliota rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, o tuo metu dar neegzistuojančios Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros specialistas. Statybos leidimo pratęsimuose nurodoma, kad statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993-12-18 suderintÄ projektÄ , tačiau Å¡io architekto biuras įsteigtas tik 2001 m. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodytų statinių projektas nebuvo parengtas – statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«rose apie tai duomenų nėra.

Vadovaudamasis visomis Å¡iomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad statybos leidimo ir jo pratęsimų kopijos kaip raÅ¡ytinis įrodymas neatitinka leistinumo kriterijų, todėl negalima įvertinti Å¡ių aktų teisėtumo. Kadangi statybos leidimo ir jo pratęsimų iÅ¡davimo procedÅ«ros buvo neteisėtos, sprendė, jog pastatyti pastatai buvo nepagrįstai pripažinti tinkamais naudoti. Pasisakant dėl apelianto atsakovo skundo argumento analizuojamos sprendimo dalies klausimu pažymėtina, kad 1988 m. statybos leidimo pirmosios instancijos teismas nelaikė pažeidžiančiu imperatyvias teritorijų planavimÄ reglamentuojančias įstatymų normas.

Pastaroji iÅ¡vada susijusi su 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimu Nr.122 ir 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimu Nr.137. Apeliantas atsakovas teisingai teigia, kad statinių maksimalaus leistino ploto pažeidimas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebėra aktualus. IeÅ¡kovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atsakovas yra pradėjęs teritorijos, kurioje yra abu jo žemės sklypai, detaliojo planavimo procedÅ«rÄ . UAB „Polilinija“ atsakymas apie užstatymo tankio reikalavimus patvirtina, kad Å¡iuo metu leistinas atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo tankis yra virÅ¡ytas, bet, sujungus abu atsakovo žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), problema iÅ¡sispręstų, teisinių kliūčių sklypų sujungimui nėra.

Visgi apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie tai, kad jų lÅ«kesčiai, susiję su 1988 m. statybos leidimu, negali bÅ«ti pripažįstami teisėtais, nes neteisėtos buvo ir statybos leidimo, ir jo pratęsimų iÅ¡davimo procedÅ«ros.  Esminė apeliacine tvarka vertinamo sprendimo iÅ¡vada 1988 m. statybos leidimo teisėtumo klausimu yra ta, kad juo buvo leista statyti statinius – gyvenamÄ jį namÄ ir kelis Å«kinius pastatus,  neparengus projekto. Nesutiktina su apeliantu atsakovu, jog projektas buvo, tik nėra iÅ¡likęs, nes įstatymai nenustato jo pareigos saugoti statybos dokumentus po statinių priėmimo naudoti ir teisinio įregistravimo, kad nei viena valstybės institucija nepripažino, jog toks projektas nebuvo parengtas, kad architekto T.

G. kaip projekto autoriaus nurodymas leidimo pratęsimuose galėjo bÅ«ti klaida. Nei 1996 m. įsigaliojęs Statybos įstatymas, nei leidimo iÅ¡davimo metu galioję 1988 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Ministrų tarybos nutarimu Nr. 364 patvirtinti Individualios statybos nuostatai ir vėlesni LR Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinti Individualios statybos nuostatai neįtvirtino imperatyvios statytojo pareigos iÅ¡saugoti statinio projektÄ , be kurio parengimo statyba nebuvo galima, tačiau tokia jo pareiga kildintina iÅ¡ CPK 178 straipsnyje reglamentuotos procesinės pareigos įrodyti savo atsikirtimus, iÅ¡ bendro pobÅ«džio asmenų pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, įgyvendinant savo civilines teises ir vykdant pareigas (CK 1.5 straipsnio 4 d.), taip pat iÅ¡ 1996 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr.I-1240 redakcijos Statybos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintų statinio naudotojo pareigų naudoti statinį pagal paskirtį, tinkamai jį prižiÅ«rėti, prireikus jį remontuoti, nustatyta tvarka gauti valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti, paskirčiai pakeisti ar nugriauti (vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1991m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 109 „Dėl individualių namų statybos įregistravimo tvarkos“, projektÄ buvo reikalinga pateikti statybos leidimo pratęsimui).

Statinio eksploatacija, neiÅ¡saugojus jo projekto, po pripažinimo tinkamu naudoti rekonstruojant dar du kartus, neatitinka statytojo, esančio ir statinio naudotoju, protingo elgesio kriterijaus. Ä®rodyti, kad projektas buvo, atsakovės valstybinės institucijos galėjo projektÄ pateikdamos arba pristatydamos aktualaus laikotarpio savo veiklos teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį joms nebuvo privalu suformuoti statybos leidimo iÅ¡davimo dokumentacijÄ , kurioje bÅ«tų savivaldybės architektÅ«ros skyriaus iÅ¡duotas statybos leidimas ir jo pagrįstumÄ Ä¯rodantys dokumentai, kad tokių dokumentų tarnyba neprivalėjo pateikti savivaldybės archyvui, o pastaroji – Kauno apskrities archyvui, kai tų pačių metų pirmojo pusmečio KaiÅ¡iadorių savivaldybės dokumentai archyvui yra perduoti (t. 1 b.l. 161-163).

Tokių įrodymų byloje nėra. Nesutiktina su apeliantu atsakovu, kad 1993 m. gruodžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo pratęsimai nebuvo siejami su statinių techninių parametrų pasikeitimais, todėl projekto nereikėjo. Statybos leidimas du kartus buvo pratęstas gamybinio priestato statybai ir ūkio pastato rekonstrukcijai. 1988 m. statybos leidimas buvo išduotas gyvenamojo namo 1A2p ir ūkinių pastatų 2I1p, 3I1p, 4I2p, šiltnamių 5S1g, 6S1g statybai. 1997 m. priimti naudoti pastatai, pažymėti šifrais 1A2p 2I1p, 3I1p, 4I2p su priestatu 1ilp, 5S1g, 6S1g. 2003 m. priimti naudoti ūkio pastatai 3I1p su priestatu 1ilp, šiltnamis 7S1g, ūkio pastatas 8I2p su priestatu 1ipl ir šaldytuvai 9Ilž, 10I1ž.

Statiniai, pažymėti Å¡ifrais 1ilp, 7S1g, 8I2p, 9Ilž, 10I1ž 1988 m. statybos leidime nebuvo nurodyti. Taigi, remdamasis 1991 metų Individualios statybos nuostatų 15, 16 punktais, nustatančiais statytojo teisę pradėti statybÄ , rekonstruoti pastatus, priestatus, tik turint miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintÄ projektÄ , Lietuvos Respublikos statybos ir Urbanistikos ministerijos 1991 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 109 „Dėl individualių namų statybos įregistravimo tvarkos“, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, keičiantis statinio techniniams rodikliams ir leidžiant statyti naujus statinius, turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas naujas statybos leidimas.

Sutiktina su apeliantu atsakovu, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos spaudai statybos leidimo kopijoje galėjo bÅ«ti uždėti ir po 1995 metų (juose nurodoma statybos leidimo iÅ¡davimo data ir galiojimo terminai), tačiau įraÅ¡ai 1993 m. ir 1998 m. statybos leidimo pratęsimuose apie tai, jog statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro, kuris buvo įsteigtas tik 2001 metasi, parengtÄ savivaldybėje 1993m. gruodžio 18 d. kompleksiÅ¡kai suderintÄ projektÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodo tik tai, kad tokio projekto leidimo pratęsimo metu negalėjo bÅ«ti.

Argumento, jog šis įrašas atsirado dėl rašymo apsirikimo, apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Nors, nesant statybos leidimo originalo, jo suklastojimo faktas ir nebuvo konstatuotas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1988 m. statybos leidimo ir jo pratęsimų išdavimo procedūros buvo neteisėtos, statiniai, priimti 1997 m. balandžio 24 d. ir 2003 m. gegužės 5 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktais, yra pastatyti be projekto, todėl tokia statyba pažeidžia 1988 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos Ministrų tarybos nutarimu Nr. 364 patvirtintų Individualios statybos nuostatų ir LR Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintų Individualios statybos nuostatų imperatyvias normas dėl statinio projekto bÅ«tinumo. Atmestini apelianto atsakovo skundo motyvai dėl jo sÄ Å¾iningumo, statybÄ realizavus pagal 1988 m. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir jo pratęsimus. SÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ieÅ¡kovas paneigė iÅ¡vardintais įrodymais. Pagal 1988m. gruodžio 14 d. Lietuvos Ministrų tarybos nutarimu nr. 364 patvirtintų Individualios statybos nuostatų 4 punktÄ pilietis, kuris pasistatė, stato arba perstato individualinį gyvenamÄ jį namÄ (jo dalį), Å«kinį, buitinį pastatÄ ar įrenginį, neturėdamas atitinkamai patvirtinto projekto, iÅ¡ esmės nukrypdamas nuo projekto arba pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal 1991m. liepos 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintų Individualios statybos nuostatų 4 punktÄ asmuo, kuris be patvirtinto projekto pasistatė, stato, perstato gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį ar kitÄ pastatÄ arba iÅ¡ esmės nukrypo nuo projekto, statybos normų ir taisyklių, turėjo bÅ«ti traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus. Tuo vadovaujantis spręstina, kad statytojas neturėjo įstatyminio pagrindo tikėtis, jog, statydamas statinius be projekto, nuo atsakomybės bus atleistas.Apeliantai pagrįstai teigia, kad atsakovo žemės sklypuose esantys statiniai realiai trukdo tik kaimynams ir kad pastarųjų asmenų interesus pažeidžia ne iÅ¡vardintų imperatyvių statybÄ reglamentuojančių normų nesilaikymas, o atsakovo statiniuose vykdoma gamybinė veikla (pastatus jis yra iÅ¡nuomojęs UAB „D.

G. ir partneriai“). Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina 2007 m. paraÅ¡ytas atsakovo kaimynų skundas t. 1 b.l. 24-31 ir jų atstovės pripažinimas teismo posėdyje (t. 4 b.l. 40-41). Gamybinės veiklos teisėtumas nėra nuginčytas. Tai įrodo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.1-518-42/2008 pagal A. V. ir kitų asmenų, apeliacine tvarka peržiÅ«rimoje civilinėje byloje dalyvaujančių trečiaisiais asmenimis, skundÄ KaiÅ¡iadorių savivaldybės administracijai, suinteresuotiems asmenims UAB „D.

G. ir partneriai“, J. G., Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (t. 3 b.l. 103d). Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu teismas pažymėjo, kad jo iÅ¡vados dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nėra susiję su statiniuose vykdoma gamybine veikla. Nors trečiųjų asmenų interesų esminį pažeidimÄ sudaro atsakovo sutuoktinės įmonės teisėta gamybinė veikla, o nuo 1988 m. statybos leidimo iÅ¡davimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo praėjo daugiau nei dvideÅ¡imt metų, nuo statybos leidimo pirmojo pratęsimo – daugiau nei septyniolika, nuo antrojo – daugiau nei dvylika metų, nuo statinių priėmimo naudoti 1997 metais – daugiau nei trylika metų, nuo statinių priėmimo naudoti 2003 m.

– aÅ¡tuoneri metai, teismo sprendimu nustatytų imperatyvių statybÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimų pobÅ«dis nesudaro pagrindo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Statybos teisėtumo reikÅ¡mė neįrodinėtina kaip preziumuojama pagal įstatymÄ (CPK 182 straipsnio 4 punktas). 1988 m. statybos leidimo ir jo pratęsimų įrodymams neatitinkant leistinumo kriterijaus, pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti jų teisėtumo, tačiau nusprendė dėl statybos leidimo ir jo pratęsimų iÅ¡davimo procedÅ«rų neteisėtumo ir statinių projekto nebuvimo (vadovaudamasi CPK 313 straipsnyje įtvirtintu draudimu dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimÄ , teisėjų kolegija nepasisako dėl įrodymų tikėtinumo taisykle grįstinos didesnės galimybės nuspręsti, kad 1988 m. statybos leidimo nebuvo).

Å iuo metu galiojantis Statybos įstatymas statinio projektavimÄ apibrėžia kaip architektÅ«rinę inžinerinę veiklÄ , kurios tikslas - parengti statinio projektÄ , statinio projektÄ Â apibÅ«dina kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiÅ¡kinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad statinio suprojektavimui yra bÅ«tinos specialios žinios.

Nors ieÅ¡kovas ir nenurodė, kokius specialiuosius statybÄ reglamentuojančius teisės aktus pažeidžia 1988 m. statybos leidimo ir jo pratęsimų pagrindu sukurti statiniai, statybos negalima laikyti teisėta vien dėl projekto nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiÅ¡kinant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinį statusÄ ir reikÅ¡mę, pagal kuriÄ statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra privalomasis statybos proceso baigimo dokumentas, kurio gavimas statytojui sukelia pareigÄ Ä¯registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto tikslas yra įvertinti statinio atitikimÄ statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams. Nesant statinio projekto ir nustačius statybos leidimo bei jo pratęsimų iÅ¡davimo procedÅ«rų neteisėtumÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedÅ«ra negalėjo realizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1996-08-23 įsakymu Nr. 108 patvirtintos „Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996“ 1.2 punktu Å¡iai procedÅ«rai nustatytų tikslų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pastatyti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Apelianto atsakovo nurodomas 2006 m. sausio 20 d. UAB „Kauno komprojektas“ aktas t. 3 b.l. 97 Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia – atsakovas neįrodė, kad ekspertams buvo pateikęs 1988 m. statybos leidime nurodytÄ projektÄ . Akte nurodoma, jog tyrimo objektas buvo statinių priėmimas pagal 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimÄ Nr.122.Teisėjų kolegija sprendžia, kad, lyginant su iÅ¡vardintais imperatyvių statybÄ reglamentuojančių normų pažeidimais, apelianto atsakovo nurodomos aplinkybės dėl skundžiamo sprendimo iÅ¡vadų neproporcingumo įregistruotai atsakovo nuosavybės teisei, ilgai statinių eksploatacijai, statiniuose veikiančios įmonės kaip 33 asmenų darbo vietos interesams, su mokesčių mokėjimu susijusiam vieÅ¡am valstybės biudžeto interesui, vieÅ¡ojo intereso pažeidimo pobÅ«džio nenusveria. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti; ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų, visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio ir (arba) kitų priežasčių, kai neapribojus Å¡ios teisės nebÅ«tų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, bÅ«tų pakenkta vieÅ¡ajam interesui (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių“).

Statinių sukÅ«rimas statybos bÅ«du yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų (1964 m. CK 4 straipsnio 2 dalies 2 p., 2000 m. CK 4.47 straipsnio 4 p.). Vadovaujantis minėtame Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kintomis neteisėtos statybos ir savavaliÅ¡kos statybos sÄ vokomis, darytina iÅ¡vada, kad statinių sukÅ«rimas be projekto yra neteisėta statyba (pagal CK 4.103 straipsnį neteisėta statyba (bet ne savavaliÅ¡ka) yra tada, kai statinys statomas arba pastatytas ne savaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus).

Tuo vadovaujantis sutiktina su įstatymais ir kasacinio teismo praktika pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta (iÅ¡ neteisėtumo teisė neatsiranda). Kelių deÅ¡imčių darbo vietų sukÅ«rimas gamybinėje įmonėje, veikiančioje neteisėtai pastatytuose statiniuose, neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės turėti saugias darbo sÄ lygas, todėl teismo iÅ¡vados dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo ir bÅ«tinumo per nustatytÄ terminÄ statinių projektinę dokumentacijÄ bei turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ yra proporcingos vieÅ¡ojo intereso pažeidimo pobÅ«džiui.

Jomis neeliminuojama valstybės teisė gauti mokesčius į biudžetÄ iÅ¡ statiniuose teisėtÄ gamybinę veiklÄ vykdančios įmonės. Atmestinas apelianto atsakovo argumentas, kad teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ jau buvo realizuota 2009 metais ir neturėtų bÅ«ti pakartotinai ginama teisme. Nustatyta, kad vieÅ¡ojo intereso gynimÄ inicijavusi institucija Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 metais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2006 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 137.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-146-554/2009 šį reikalavimÄ atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ . Teismų procesiniai sprendimai pagrindžia, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas buvo nepatenkintas dėl praleisto termino administraciniam aktui ginčyti. Statybos teisėtumo teismai netyrė, trumpai pasisakė dėl netikslios statybos rÅ«Å¡ies nurodymo nebuvimo absoliučiu pagrindu statybos leidimui panaikinti, nurodė, jog maksimalus užstatymo tankis virÅ¡ytas nežymiai. 1988 m. statybos leidimo teisėtumas nebuvo ginčijamas.

Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad kitų institucijų nesėkmingi bandymai vykdyti jiems priskirtas funkcijas nepaÅ¡alina prokuroro teisės kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Minėta, kad apskrities virÅ¡ininkui pavaldžios statybos valstybinę priežiÅ«rÄ kuravusios institucijos veiksmai, pripažįstant tinkamais naudoti 1988 m. statybos leidimo ir jo pratęsimų pagrindu sukurtus statinius, yra neteisėti. Tuo motyvuotinas dalinis Å¡ios institucijos neveikimas, 1988 m. statybos leidimo neginčijant pačiai ir nesikreipiant dėl to į prokurorÄ , tačiau 2010 m. sausio 1 d. apskričių virÅ¡ininkų administracijų teises teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros srityje perėmusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija prie Aplinkos ministerijos nedelsė – iÅ¡analizavusi administracinių bylų aplinkybes, 2011 m. balandžio 1 d. kreipėsi į prokurorÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Skaičiuojant nuo funkcijų perėmimo ir atsižvelgiant į tirtino dalyko sudėtingumÄ , 16 mėnesių laikotarpis nėra toks ilgas, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie nepateisinamÄ minimos valstybės institucijos delsimÄ . Dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimo Nr.122 Sutiktina su apeliantu atsakovu, kad neteisingai nurodyta statybos rÅ«Å¡is Å¡iuo metu nėra esminis 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimo Nr. 122 neatitikimas teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimas Nr. 122 buvo iÅ¡duotas statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2Ilp), esančiam žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos rÅ«Å¡is – rekonstrukcija, statybos objektas ? Å«kinio pastato rekonstravimui ir priestato statybai, bendras plotas – 340,00 m2.

Nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad prie Å«kinio pastato 2Ilp pristatytas dviejų aukÅ¡tų priestatas 1i2p virÅ¡ijo maksimaliÄ 10 % pagrindinio pastato ploto sumÄ , todėl pagal leidimo iÅ¡davimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ redakcijos 8.1 punktÄ tokio priestato sukÅ«rimÄ reikėjo traktuoti kaip naujÄ statybÄ , o ne statinio rekonstrukcijÄ .

Nors 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-824 su Å¡iuo faktoriumi susijęs statybos rÅ«Å¡ių teisinis reglamentavimas buvo pakeistas, o pagal dabar galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 17 dalį naujo statinio statyba yra statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį, statinio rekonstravimas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan. (18 dalis), tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl minimo statybos leidimo neteisėtumo, kurio esmė yra tokia - statybos leidimo iÅ¡davimas statiniui, suprojektuotam T.

G. projektavimo biuro 2002m. gegužės 2 d., t.y. prieÅ¡ tris metus iki projektavimo sÄ lygų sÄ vado patvirtinimo datos; statinio suprojektavimas dviejuose sklypuose (dalis pastato yra suprojektuota žemės Å«kio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis ? kitos paskirties (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų statybÄ ); pateiktame projekte nebuvo iÅ¡laikyti projektavimo sÄ lygų sÄ vade nurodyti reikalavimai neprojektuoti statinių arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos tarp kaimyninių sklypų (visų Å¡ių teismo iÅ¡vadų apeliantai neginčija) ir laikytis maksimalaus užstatymo tankio.

Be to, 2006m. kovo 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti dalis statinių, kurių rekonstrukcija nebuvo numatyta projektavimo sÄ lygų sÄ vade, techniniame statinio projekte ir statybos leidime (rekonstruotas Å«kinis pastatas 3Ilp, pristatant antrus aukÅ¡tus pastate ir priestate lilp, į 3I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo iniciatyva UAB „Kauno komprojektas“ atlikta statinių ekspertizė pastarųjų aplinkybių nepaneigia. Ä®registravus naujus statinius, sklypo užstatymo plotas padidėjo 240 m2 ir dar labiau virÅ¡ijo leidžiamÄ .

Pasisakydama dėl apelianto atsakovo skundo argumento apie Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ užstatymo tankio klausimu, teisėjų kolegija pažymi, jog 2009 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-146-554/2009 irgi buvo konstatuotas užstatymo tankio virÅ¡ijimas, galimas dėl sklype (duomenys neskelbtini) įregistruoto J. G. Å«kininko Å«kio, tačiau, netenkindamas skundo dėl praleisto termino administraciniam aktui nuginčyti, šis teismas netyrė statytos Å«kininko Å«kyje leistinumo aspektų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visi statiniai, dėl kurių ginčijami iÅ¡vardinti administraciniai aktai, yra pastatyti 2914 m2 dydžio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, iÅ¡skyrus Å«kinį pastatÄ 2I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio priestato 1i2p dalis yra pastatyta 2100 m2 dydžio žemės Å«kio paskirties sklype (kadastrinis Nr, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai ir kuriame įregistruotas atsakovo J.

G. Å«kininko Å«kis. Duomenų, kad Å¡iame žemės Å«kio paskirties sklype bÅ«tų rengiamas kaimo plėtros projektas Å«kinių pastatų statybai, nėra, žemės sklypai nesujungti, todėl Å«kinio pastato 2I2p priestato 1i2p dalies statyba žemės Å«kio paskirties žemės sklype negalima (Å¡ios iÅ¡vados apeliantai neginčijo). Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pagrįstų pirmosios instancijos sprendimo argumentų, kad tokiu atveju Nuolatinės statybos komisija negalėjo rekomenduoti savivaldybės administracijos direktoriui iÅ¡duoti statybos leidimÄ , o statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra neteisėtas.

Dėl 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimo Nr.137 2006m. rugsėjo 29 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 137 statiniams, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 1A2p), Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 5Å 1g) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 6Å 1g), esantiems žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. UAB „TGS ir partneriai“ projektÄ , statybos rÅ«Å¡is – rekonstravimas, statybos objektas – gyvenamojo namo, pagalbinio pastato ir Å¡iltnamių rekonstravimas, jungiamojo priestato statyba relaksacijai ir sportui, paskirtis - negyvenamoji, bendras plotas – 283,75 m2.

Kaip minėta, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-146-554/2009, 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimo teisėtumas iÅ¡ esmės nebuvo vertinamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, priestatui prie gyvenamojo namo sudarant 18,51 % gyvenamojo namo ploto ir pastatant dviejų aukÅ¡tų plytų mÅ«ro 193,96 m2 ploto pastatÄ vietoj dviejų vieno aukÅ¡to stiklinių Å¡iltnamių 5Å lg ir 6Å lg, statyba pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ redakcijos 8.1 punktÄ vertintina ne kaip rekonstrukcija, o kaip nauja statyba. Naujo statinio pastatymas vietoje Å¡iltnamių kvalifikuojamas kaip nauja statyba ir pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-824 pakeistÄ STR 1.01.08:2002 8.1 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iltnamio transformavimas į mÅ«rinį dviejų aukÅ¡tų statinį laikytinas nauja statyba ir pagal dabar galiojančiÄ Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies redakcijÄ . Esminį imperatyvių statybÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimÄ , iÅ¡duodant šį statybos leidimÄ , sudaro leidimas vykdyti papildomų statinių statybÄ kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklype, nesilaikant KaiÅ¡iadorių raj. savivaldybės administracijos 2006m. liepos 28 d. iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų sÄ vade Nr. 827-3.7 pateiktų architektÅ«rinių maksimalaus užstatymo tankio reikalavimų;

žemės sklypo naudojimo režimo pažeidimas, iÅ¡duodant leidimÄ statyti sporto paskirties pastatÄ (Pagal Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 200m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 5.1.1 punktÄ atsakovo žemės sklypuose galimi statyti vieno ar trijų aukÅ¡tų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai; sklype nėra galiojančio detaliojo plano, kuriuo bÅ«tų nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nėra nei vienos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatytos sÄ lygos, kuriai esant detalusis planas neturi bÅ«ti rengiamas).

Nors atsakovas teigia atsisakęs jungiamojo priestato statybos, jÄ leidžiantis dokumentas tebėra galiojantis, todėl neteisėto statybos leidimo panaikinimas, sudarant galimybę gauti Teritorijų planavimo įstatymo imperatyvių nuostatų nepažeidžiant statybos leidimÄ , atitinka CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (pažymėtina, kad apeliantas atsakovas yra pradėjęs detaliojo planavimo procedÅ«rÄ , kurios tikslas - sujungti abu turimus žemės sklypus į vienÄ , vieno iÅ¡ jų pakeisti paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitos paskirties žemę, abiem sklypams nustatyti naudojimo bÅ«dÄ gyvenamajai teritorijai, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ bei statybos reglamentus).

Dėl procesinių aplinkybių Atmestinas apeliantės UAB „D. G. ir partneriai“ skundo argumentas apie atsakovų atsikirtimų į ieÅ¡kinį neįvertinimÄ . Nusprendęs dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kinį grindžiančiais įrodymais, tačiau teismo sprendimas nėra vien ieÅ¡kovo nurodytų motyvų pakartojimas. Teismo iÅ¡vados atitinka visas civilinio proceso normų nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes ir CPK 270 straipsnio reikalavimus.Byloje D.

G. dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl ginčijamu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktos dalyvauti byloje atsakovo sutuoktinės teisių ir pareigų. SavarankiÅ¡kų reikalavimų nepareiÅ¡kiančio trečiojo asmens procesinės teisės ir pareigos yra tolygios Å¡alies procesinėms teisėms ir pareigoms, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, nuo jų atsisakyti, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį ir reikalauti, kad teismo sprendimas bÅ«tų priverstinai įvykdytas.

Tretysis asmuo D. G. į bylÄ Ä¯stojo atsakovų, nesutinkančių su ieÅ¡kiniu, pusėje, todėl iÅ¡vardintų procesinių teisių iÅ¡imčių įgyvendinimas jai nėra aktualus. Apeliantė nekonkretizavo, kodėl ir kokia apimtimi ji negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis gintis nuo sutuoktiniui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Ginčijami administraciniai aktai buvo iÅ¡duoti statytojui J. G., todėl atsakovais pagrįstai buvo pasirinktos tuos aktus iÅ¡davusios institucijos ir statytojas, t. y. asmuo, kuriam tie aktai buvo iÅ¡duoti.

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių pažeidimo, nes iÅ¡nagrinėtas ginčas nėra turtinis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieÅ¡kiniai aiÅ¡kinami kaip ieÅ¡kiniai, kuriuose turtinis interesas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008). IÅ¡nagrinėtas ginčas nesusijęs su atsakovų daiktinėmis teisėmis į statinius, o iÅ¡ statybų teisėtumo užtikrinimo kylantis vieÅ¡asis interesas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas pinigų suma. Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir savavaliÅ¡kų statinių nugriovimo, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, santykį, konstatavo, kad, nors ginčo statyba iÅ¡ esmės ir pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo J.

G. abu žemės sklypai gali bÅ«ti sujungti, pakeičiant vieno iÅ¡ jų paskirtį, atsakovo žemė bÅ«tų gyvenamosios ir komercinės paskirties, tai atitiktų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ ir (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano koncepcijÄ , padidėjus atsakovo žemės sklypui, pasikeistų pastatų užstatymo rodikliai, ginčijami statiniai pagal savo pobÅ«dį iÅ¡ esmės gali bÅ«ti nurodytos paskirties žemėje, tačiau turėtų atitikti teisės aktų reikalavimus, įvertinęs, kad atsakovas J.

G. yra pradėjęs detaliojo plano rengimo procesÄ , vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , kad pažeistas vieÅ¡asis interesas nenusveria statytojo intereso įgyti nuosavybės teisės į ginčo pastatus. Jis bus tinkamai apgintas ne tik pritaikius nurodytÄ kraÅ¡tutinę neteisėtų statybų Å¡alinimo priemonę – statinių nugriovimÄ , todėl atsakovui leista teisės aktų nustatyta tvarka per vienerių metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Toks sprendimas atitinka Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalies nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. Allard v. Sweden, no. 35179/97, judgment of 24 September 2003, par. 54), ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiamÄ proporcingumo principo svarbÄ , taikant teismines neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009 pagal V.

Č. ir kt. ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir kt.).Nesutiktina su apeliantais, kad toks neteisėtos statybos pasekmių paÅ¡alinimas sukels statytojo Å¡eimai ypatingai didelius materialinius nuostolius (Å¡io argumento apeliantai niekuo nepagrindė). Kadangi pagal 1988 m. statybos leidimÄ pastatyti statiniai nebuvo suprojektuoti, projekto parengimo iÅ¡laidos yra pagrįstos. Visos kitos iÅ¡laidos yra pagrįstos neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimÄ reglamentuojančio Statybos įstatymo normomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , teisingai konstatavo, kad taikytinos neteisėtos statybos pasekmes reglamentuojančios teisės normos, tačiau faktiÅ¡kai pasirėmė savavaliÅ¡kos statybos likvidavimo pasekmes nustatančiu Statybos įstatymo 28 straipsniu.

Pastarosios normos septintoji dalis suteikia teismui pasirinkimo teisę įpareigoti statytojÄ ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę.

Pagal neteisėtos statybos pasekmes nustatančio 281 straipsnio antrÄ jÄ ir ketvirtÄ jÄ dalis, jeigu teismas pripažįsta statybÄ leidžiantį dokumentÄ negaliojančiu, jis savo sprendimu priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių straipsnio antrojoje dalyje nurodytų sprendimų:

1) įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį per nustatytÄ terminÄ teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį per nustatytÄ terminÄ teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti į buvusiÄ padėtį (atkurti) kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas;

3) leidžia per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, – vykdyti Å¡ios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal statytojo (užsakovo) ar kito Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ (jeigu tai bÅ«tina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų.Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovÄ J.

G. parengti sprendime nurodytų statinių projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Ä®pareigojimas parengti statinių projektinę dokumentacijÄ atitinka Statybos įstatymo 281 straipsnio antros dalies 4 punkto nuostatÄ dėl projektinės dokumentacijos reikiamo pertvarkymo, juolab kad projektinę dokumentacijÄ privalo parengti statytojas (Statybos įstatymo 12 straipsnis), tačiau įpareigojimas gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ statytojui negali bÅ«ti taikomas. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad statybÄ leidžiantys dokumentai buvo neteisėtai iÅ¡duoti dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų, iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Ä¯pareigotina atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija (dėl teismo iÅ¡vadų apie 4 punkte nurodomų sÄ lygų statinių statybai realizavimo galimybę ginčo nėra).

Nors ieÅ¡kovas sutinka su atsakovo J. G. argumentu dėl nepagrįsto įpareigojimo statinius nugriauti savo lėšomis, neįvykdžius įpareigojimo dėl projektinės dokumentacijos parengimo, Å¡i sprendimo dalis atitinka Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (281 straipsnio 4 dalis). Ä®statymų leidėjas įtvirtino, kad asmeniu, kurio lėšomis vykdytini statinių nugriovimo darbai, yra statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavaliÅ¡kai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas.

Pagal Statybos 281 straipsnio 6 dalį, nustačius, kad statinys (jo dalis), kurį nuspręsta nugriauti ar atstatyti į buvusiÄ padėtį, priklauso statytojui (užsakovui), kurio kaltės dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo nėra, ar sÄ Å¾iningam įgijėjui, teismas Å¡io asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimÄ dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė yra kalta dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimo Nr.122 ir 2006 m. rugsėjo 29 d. statybos leidimo Nr.137 neteisėto iÅ¡davimo, apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros srityje perėmėja atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – dėl neteisėto statinių, sukurtų pagal 1988 m. gruodžio 18 d. statybos leidimÄ nr.111, priėmimo 1997 m. balandžio 24 d. ir 2003 m. gegužės 5 d. aktais ir statinių, pastatytų pagal 2005 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimÄ Nr.122, neteisėto priėmimo 2006 m. kovo 30 d. aktu, atsakovas J.

G. yra kaltas dėl statinių projekto neparengimo 1988 metais, tačiau reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikÅ¡tas. Jei žala kam nors bÅ«tų padaryta, tai neužkerta kelio tokį reikalavimÄ pareikÅ¡ti ateityje. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl neteisėtos statybos likvidavimo pasekmių, pritaikė netinkamÄ materialinės teisės normÄ , todėl su tuo susijusi sprendimo dalis pakeistina (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitos apeliacine tvarka įvertinto sprendimo iÅ¡vados atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: pakeisti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies aÅ¡tuntosios pastraipos atsakovui J. G. nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Sprendimo dalį, susijusiÄ su atsakovams nustatytais įpareigojimais, iÅ¡dėstyti taip:„Įpareigoti J. G. per vienerių metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančių statinių projektinę dokumentacijÄ : gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2p; Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I2p (buvęs 2I1p);

ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I2p (buvęs 3I1p); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I2p; ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I2p; šaldytuvo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1ž; neįregistruoto dviejų aukštų mūrinio pastato, pastatyto vietoje buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių: plane pažymėto 5Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir plane pažymėto 6Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ä®pareigoti atsakovę KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijÄ (juridinio asmens kodas 188773916) per Å¡eÅ¡erių mėnesių terminÄ nuo atsakovo J. G. parengtos Å¡ių statinių projektinės dokumentacijos pateikimo dienos iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Atsakovams J. G. ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai nustatytų įpareigojimų neįvykdžius, įpareigoti atsakovÄ J. G. savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo nurodyto 1 metų ir Å¡eÅ¡erių mėnesių termino suėjimo dienos nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius ir sutvarkyti statybvietę.“ LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai             Evaldas Burzdikas              Žibutė Budžienė              Virginija Gudynienė