Legislator Case Law & Legislation
27646bc2-8cb7-4e99-859e-6b53a8cf27ae AI generated

27646bc2-8cb7-4e99-859e-6b53a8cf27ae · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 27646bc2-8cb7-4e99-859e-6b53a8cf27ae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, ArtÅ«ro Å umsko,sekretoriaujant Linai PauliukevičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei N. B.,nuteistajam A. J.,jo gynėjams adv. M. G., R. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 15 d. nuosprendžio, kuriuo A.

Legislator headnote

AI generated

27646bc2-8cb7-4e99-859e-6b53a8cf27ae · Vilniaus apygardos teismas: „<...> automobilį „Mercedes Benz S 600“ iÅ¡ automobilio stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡vairavo jaunuolis, vilkėjęs tamsiais rÅ«bais ir užsidėjęs tamsiÄ kepuraitę su snapeliu, kuri dengė veidÄ <...>“. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu to jaunuolio tapatybė nebuvo nustatyta, todėl nėra objektyvių duomenų apie galimus to jaunuolio ir A. J. ryÅ¡ius, jeigu tokie ir bÅ«tų buvę. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti pagrįstos ir įtikinamos iÅ¡vados, jog A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Pranešėja Daiva Kazlauskienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-468/12Teisėjas R. Rainys              Teisėjas Valdas Bugelevičius                            Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00778-2009-6                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, ArtÅ«ro Å umsko,sekretoriaujant Linai PauliukevičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei N. B.,nuteistajam A. J.,jo gynėjams adv. M. G., R. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 15 d. nuosprendžio, kuriuo A.

J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėn., pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. reikalavimais, paskirtÄ sias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose; į paskirtÄ jÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 03 24 d. iki 2010 09 24 d.

A. J. iÅ¡teisintas pagal BK 235 str. 1 d., pagal BK 178 str. 3 d., pagal BK 182 str. 2 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiojo G. R. pareikÅ¡tas 100822,42 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys ir UAB „DnB NORD lizingas“ pareikÅ¡tas 75 873,64 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys palikti nenagrinėti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :            A. J. nuteistas už tai, kad jis siekdamas apgaule iÅ¡ draudimo bendrovės savo naudai įgyti draudiminę iÅ¡mokÄ ir iÅ¡ to pasipelnyti, veikdamas tiesiogine tyčia, 2008 m. liepos 18 d., apie 0.30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame Vilniaus g. 37, Vilniuje, bÅ«damas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , kÄ patvirtino savo paraÅ¡u, melagingai pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , nurodydamas, kad 2008 m. liepos 17 d., nuo 21.30 val. iki 23.30 val., (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme pagrobtas jam priklausantis automobilis MERCEDES BENZ S 600, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis A. J. 2008 m. liepos 18 d., Eigulių g. 21, Vilniuje, kreipėsi į draudimo bendrovę UAB DB „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo už tariamai pagrobtÄ automobilį, tokiu bÅ«du kaltinamasis A. J. pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å iais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 str. 1 d., bei 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.A. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2008-07-18 01.00 val.

Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame Vilniaus g. 37, Vilniuje, bÅ«damas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , kÄ patvirtino savo paraÅ¡u, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01598-08 bÅ«damas nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus apie tariamÄ automobilio MERCEDES BENZ S 600 pagrobimÄ , t.y. A. J. buvo kaltinamas pagal BK 235 str. 1 d. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A.

J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2008 metais, nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, Vilniuje, pagrobė UAB „DnB NORD lizingas“ vardu registruotÄ , bet naudotojo teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 2005 metų laidos, juodos spalvos, 85 000 Lt vertės automobilį BMW X5, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), t.y. A. J. buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 3 d. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A.

J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu apgaule savo naudai įgyti automobilį, iÅ¡ anksto planuodamas automobilio negrÄ Å¾inti, piktnaudžiaudamas E. Ž. pasitikėjimu, įtikino pastarÄ jÄ 2008-09-24 Žalgirio g. 92, Vilniuje, su UAB „DnB NORD lizingas“ sudaryti sutartį Nr. 200809F-5856 dėl automobilio BMW 730D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), Å¡ios sutarties pagrindu prisiimti lizingo įsipareigojimus vykdyti lizingo mokėjimus ir perduoti jam automobilį, tokiu bÅ«du jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtÄ - UAB „DnB NORD lizingas“ priklausantį automobilį BMW 730 D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 100 000 Lt vertės, t.y.

A. J. buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu A. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 15 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė BK, nuteisęs apeliantÄ už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir pasikėsinimÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , taip pat teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimų, vertinant įrodymus, ir nesilaikė nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai nustatytų reikalavimų, taip pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. nuostatas.Anot apelianto, iÅ¡ baudžiamosios bylos ir skundžiamo nuosprendžio analizės matyti, kad A.

J. nuoÅ¡irdžiai tikėjo (manė), jog jam priklausantis automobilis „Mercedes Benz S 600“ buvo pavogtas. Tai patvirtina jo nuoseklÅ«s parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir kitos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės.A. J. jam priklausantį automobilį paliko ne bet kur, o saugomojoje automobilių aikÅ¡telėje: „<...> Išėjimas iÅ¡ saugomos aikÅ¡telės tik per sargÄ , įėjimas atidaromas tik pateikus leidimus, <...> neturiu duomenų, ar buvo vedamas žiniaraÅ¡tis dėl iÅ¡važiavimo, sargui raktų nepalikinėjau.

Tai uždaras kiemas. Užkardas dienos metu bÅ«na atidarytas visÄ laikÄ , o vakarais bÅ«na užrakintas, atidaromas tiktai pateikus dokumentus, kadangi aikÅ¡telė skirta tik darbuotojams, bet kam leidimai nebuvo iÅ¡duodami. Be to, sargai pažinojo visus darbuotojus. AÅ¡ negaliu pasakyti, kaip buvo tÄ vakarÄ , ar užraktas buvo nuleistas, ar ne, kol bÅ«davo darbuotojų, užkardas nebÅ«davo nuleidžiamas <...>.“ (2012 03 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas iÅ¡ baudžiamosios bylos 1-49-295/2012, II tomas, psl. 103).

Å ioje konkrečioje situacijoje asmens, palikusio jam priklausantį automobilį saugomojoje aikÅ¡telėje ir jo neradus, kreipimasis į teisėsaugos institucijas yra vienintelė logiÅ¡ka ir galima elgesio forma. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tÄ faktÄ , kad tokie A. J. veiksmai (automobilio palikimas saugomojoje aikÅ¡telėje) nuneigia tiek tikslÄ , tiek motyvÄ inscenizuoti savo paties automobilio vagystę bei praneÅ¡ti apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Be to, jeigu ir manyti, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nustatytas A.

J. motyvas elgtis nusikalstamai, tai pastebėtina, kad logiÅ¡kai seka, jog inkriminuojamo nusikaltimo padarymas A. J. yra finansiÅ¡kai nenaudingas, nes draudiminė iÅ¡moka yra mažesnė už realiÄ automobilio kainÄ . PrieÅ¡ingu atveju neatlaiko logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo skundžiamame nuosprendyje daromi teiginiai, kad A. J. tokiais veiksmais, t. y. apgaule, siekė gauti turtinės naudos.Liudytojas V. R. (V. R.), įvykio dienÄ budėjęs automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad:

„<...> automobilį „Mercedes Benz S 600“ iÅ¡ automobilio stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡vairavo jaunuolis, vilkėjęs tamsiais rÅ«bais ir užsidėjęs tamsiÄ kepuraitę su snapeliu, kuri dengė veidÄ <...>“. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu to jaunuolio tapatybė nebuvo nustatyta, todėl nėra objektyvių duomenų apie galimus to jaunuolio ir A. J. ryÅ¡ius, jeigu tokie ir bÅ«tų buvę. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti pagrįstos ir įtikinamos iÅ¡vados, jog A.

J. inscenizavo jam priklausančio automobilio vagystę. Pažymėtina, kad liudytojo V. R. parodymai kaip tik (nors ir netiesiogiai) įrodo vagystės buvimo faktÄ , o tai nuneigia nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str., objektyvių ir subjektyvių požymių buvimÄ A. J. veiksmuose.Skunde akcentuojama, kad kiti teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad A. J. neturėjo tikslo inscenizuoti savo paties automobilio vagystės ir gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kuri, kaip ir minėta, jam bÅ«tų nenaudinga turtine iÅ¡raiÅ¡ka, mat konstatavus draudiminį įvykį, bÅ«tų skaičiuojamas transporto priemonės nusidėvėjimas.

Tai bÅ«tų atitinkamai sumažinę tokio automobilio faktinę rinkos vertę vagystės padarymo laikui.Atsižvelgtina ir į liudytojo M. Ž. parodymus: „<...> nežinau, iÅ¡ kur jis ten iÅ¡girdo, aÅ¡ pats nežinau, kaip ten buvo su J., mes taip nebendravome, kad pasakotų. Buvo kalba apie draudimÄ , pokalbio metu nesakė, kad inscenizuota. A. M. ir J. santykiai buvo normalÅ«s, po to įvyko konfliktas, jie apsipyko, čia principai kažkokie <...>“. Å iuo atveju ir vėl nebuvo detalizuotas ir nustatytas (įvertintas) „kalbos apie draudimÄ â€œ turinys, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip (net ir netiesioginis) įrodymas, pagrindžiantis A.

J. galimÄ automobilio vagystės inscenizavimÄ bei melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas net nevertino minėtų faktų, dėl ko nebuvo tinkamai nustatyti objektyvÅ«s nusikalstamos veikos padarymo požymiai. Suprantama, kad tai neleidžia objektyviai įvertinti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Dar daugiau, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas net nesiteikė paaiÅ¡kinti apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvių požymių santykio su jo atliktais veiksmais.

Tai leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog apelianto veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties požymių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nematyti įtikinamų, nuosekliai susijusių argumentų apie byloje esančius duomenis, kurie betarpiÅ¡kai ir nuosekliai pagrįstų teismo daromÄ iÅ¡vadÄ , jog su minėto automobilio vagytės faktu yra tiesiogiai susijęs pats A. J. Å iuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pažeidė BK 2 str. 4 d. įtvirtintÄ imperatyvÄ , netinkamai (neteisingai) pritaikė BK 236 str. 1 d. ir priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ nuosprendį.

Galimas sukčiavimas apelianto veiksmuose grindžiamas ne faktiniais bylos duomenimis, jo atliktų veiksmų (poelgių) vertinimu, siekiant įrodyti jo tariamÄ kėslÄ gauti draudiminę iÅ¡mokÄ , inscenizavus automobilio vagystę, bet ta aplinkybe, kad ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams nepavyko (arba jie nenorėjo) nustatyti vagystės fakto. Apeliantui inkriminuojami nusikaltimai (praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir sukčiavimas) grindžiami gyvenimiÅ¡kais atsitiktinumais, kurių niekas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsti negali.Pagrindinis kaltinimo argumentas, neva „įrodantis“ A.

J. kaltę, yra tas, kad jis ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams ir draudimo bendrovei UAB DB „PZU Lietuva“ pateikė automobilio užvedimo raktelius, elektroninius raktus, priklausančius skirtingiems automobiliams (vienas jų buvo registruotas jo vardu), taip pat, kad kai kurios jam priklausančio automobilio detalės atsirado pas E. Ž., kurį apeliantas pažįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenustatė inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymių, o apsiribojo tik konstatavimu, kad apelianto kaltė baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais neginčijamai nustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad teiginys „neginčytinai nustatyta“ grindžiamas subjektyviu ir neteisingu, o kartais net pritemptu teisėjo tam tikrų aplinkybių vertinimu (suvokimu).Galima A. J. kaltė grindžiama E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis 2008 m. vasarÄ interneto tinklapyje „Autoplius“ rado skelbimÄ apie parduodamÄ â€žMercedes Benz“ S klasės automobilį. Telefonu susitarė, kad parduodamÄ automobilį jam pristatys į Å iaulius. Kas atvažiavo Å¡iuo automobiliu, jis nepamena.

Automobilis buvo paduotas su dviem raktais, kurių grÄ Å¾inti nereikėjo. Tuo pat metu garaže jis dar turėjo tris tokio pat modelio automobilius. Apeliantas pažymi, kad minėto liudytojo parodymuose yra daug neaiÅ¡kių ir nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nepatikrintų aplinkybių (jų liudytojas neprisimena, nežino ar negali paaiÅ¡kinti). Minėtos aplinkybės taip pat negrindžiamos ir kitomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.NeiÅ¡samus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., 109 str., BPK 1, 2, 3, str., 44 str. 5 p., 241 str. 2 d. nuostatus.

Å ioje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neiÅ¡samiai tyrė visas bylos aplinkybes ir Å¡aliÅ¡ko kaltinančia prasme įrodymų vertinimo pagrindu pripažino A. J. kaltu įvykdžius BK 236 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.Atkreipiamas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos įrodytumas tiesiogiai priklauso nuo BK 236 str. 1 d. numatytos veikos požymių įrodytumo. Pastarosios veikos įrodytumo klausimas yra itin abejotinas, mat teismas, užuot logiÅ¡kai paaiÅ¡kinęs ir nurodęs įrodymus, kuriais remiasi, nesvarbu, ar jie yra tiesioginiai, ar netiesioginiai, pasirinko kitÄ keliÄ - pasinaudojęs faktinio atsitiktinumo taisykle, kuri tik patvirtinta ne teiginius, bet prielaidas, leido manyti esÄ A.

J. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, aukščiau minėtų veikų įrodytumo taisyklė reikalauja, kad bÅ«tų įrodyti bent objektyvieji požymiai, iÅ¡ kurių visumos teismas gali spręsti ir apie asmens veiksmų subjektyviuosius požymius. Nesant pakankamų ir įtikinamų duomenų apie tariamo turto pagrobimo faktÄ negalima tęsti kalbos apie kitas veikas, Å¡iuo atveju sukčiavimÄ ir kt. Tokiu bÅ«du, apelianto įsitikinimu, buvo privalu surinkti, patikrinti ir įvertinti visus duomenis, kurie pagrįstų tvirtÄ manymÄ , kad bÅ«tent niekas kitas, o A.

J. atliko automobilio pagrobimo veiksmus.Skundžiamajame nuosprendyje ne tik nepaÅ¡alinamos dviprasmybės ar netikslumai (neaiÅ¡kumai) liudytojų parodymuose, bet bÅ«tent jais ir remiamasi konstatuojant A. J. kaltę. IÅ¡ liudytojo A. K. parodymų matyti, kad jis nežino svarbių Å¡iai bylai aplinkybių, tik patvirtino, kad parduodant minėtÄ automobilį lygtai buvo du rakteliai, dvi kortelės, tačiau visuomet naudodavosi kuria tai viena iÅ¡ jų. Kai pardavė automobilį, raÅ¡tiÅ¡kai neįformino pačių kortelių perdavimo fakto.

Paklaustas, ar pamena, ar vienu kartu atidavė visas korteles ir raktus, Å¡ių aplinkybių liudytojas neprisiminė.Pasak liudytojo A. J., UAB DB „PZU Lietuva“ A. J. pateikė ne tuos pavogto automobilio raktelius, tačiau gynybos paklaustas nurodė, kad iÅ¡ tiesų po to, kai A. J. jam pateikė raktelius, buvo suraÅ¡ytas pateikimo aktas, įvardinta, kiek ir kokie rakteliai paimami, tačiau jokiais kitais identifikaciniais, individualiais požymiais tie rakteliai nebuvo apraÅ¡yti ar apžiÅ«rėti. Vėliau Å¡iuos raktelius draudimo bendrovė pateikė policijai pagal reikalavimÄ .

Liudytojas taip pat nurodė, kad administruojant draudimo iÅ¡mokos bylÄ nebuvo dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, jog tuo metu, kai buvo draudžiamas „Mercedes Benz S 600“, bÅ«tų buvę kur nors užfiksuota, kiek, kokie ir kuriam automobiliui priklauso tie menami automobilio rakteliai. Jokiuose dokumentuose draudimo bendrovė nepatikrino, ar rakteliai, kuriuos turėjo A. J., yra nuo to automobilio ir jie bÅ«tent yra tinkami tam automobiliui atidaryti bei jį vairuoti. Tuo tarpu pats A. J. nurodė, kad jis naudojosi tik vienu komplektu raktelių, o kitais ne.Liudytojų M.

Ž. ir A. M. parodymai tarpusavyje nėra sutampantys, nors A. M. nurodo, esÄ M. Ž. jam pasakojo, kad neva A. J. inscenizavo „Mercedes Benz S 600“ vagystę. Tačiau Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai paneigė liudytojas M. Ž., nurodydamas, kad negalėjo bÅ«ti taip, kad neva jam A. J. pasakojo, kad „prasuko reikalÄ â€œ su „Mercedes Benz S 600“ automobiliu. Taigi M. Ž. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir tokiu bÅ«du paneigė A. M. parodymus. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad teismas negali daryti iÅ¡vados apie tai, kad A.

J. kam nors yra pasakojęs, kad neva jis inscenizavo automobilio vagystę.Apibendrinant matyti, kad dėl „Mercedes Benz S 600“ inscenizuotos vagystės A. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Iš tiesų, šis automobilis, kaip kad nurodė pats apeliantas, buvo pavogtas.Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis neatitinka BPK nustatytų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu pirmos instancijos teismui priimti teisingas išvadas.

Skundžiamame nuosprendyje nebuvo iÅ¡dėstytos, įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai tinkamai neįvertinti, o bÅ«tent nebuvo pasisakyta, kokiu pagrindu vieni argumentai buvo priimti kaip teisingi, o kiti abejotini ir atmestini. Nėra iÅ¡samios įrodymų analizės, kaltinamojo bei liudytojų parodymai nepakankamai iÅ¡analizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.Apylinkės teismas pažeidė tiesioginio ir betarpiÅ¡ko įrodymų iÅ¡tyrimo principÄ , kuris reikalauja tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojus, iÅ¡klausyti į teismo posėdį paÅ¡auktų ekspertų ir specialistų iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus ir pan. (BPK 242 str.).

Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu nepatikrintais įrodymais. Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad neprisimena aplinkybių, apie kuriuos anksčiau davė parodymus, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti. Pagarsinus parodymus, liudytojas E. Ž. juos patvirtino ir pareiÅ¡kė, kad papildymų neturi. O tai reiÅ¡kia, kad nei teismas, nei gynyba realiai negalėjo įsitikinti liudytojo duotų parodymų tikrumu, todėl Å¡io liudytojo parodymai nebuvo tinkamai (tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai) patikrinti ir įvertinti.

Visų kaltinimo liudytojų duoti parodymai nėra nuoseklūs, dažnai prieštaringi, nepagrindžiantys inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Parodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis taip pat neįrodo, kad A. J. elgesys atitinka BK 236 str. ir BK 22 str. ir 182 str. 2 d. sudėčių požymių. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinimo liudytojų parodymus, neįvertino asmeninių santykių tarp pačių liudytojų. Tarp jų dažnai būdavo pykčiai, kerštas ir pan., todėl tokie parodymai turi būti vertinami labai kritiškai.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos ir apkaltinamÄ jį nuosprendį grindžia tik netiesioginiais įrodymais, kurie iki galo neiÅ¡sklaido abejonių dėl galimo A. J. kaltumo.Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

J. kaltės, padarius jam inkriminuojamas veikas. Jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 236 str. 1 d. ir pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. yra teisingas.Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė objektyvius ir subjektyvius nusikalstamų veikų požymius, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, nuteistojo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – protokolu – pareiÅ¡kimu, UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktais dokumentais, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktÄ gynybos versijÄ .

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje dėl A. J. kaltės yra pakankama, motyvuota, iÅ¡sami. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2008 07 18 d. A. J. protokolu – pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijos komisariatÄ , nurodydamas, kad 2008 07 17 d. nuo 21.30 val. iki 23.30 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančio vidinio kiemo buvo pagrobtas A. J. priklausantis automobilis „Mercedes Benz S 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini).

Kartu su pareiÅ¡kimu buvo pateiktas pavogto automobilio registracijos liudijimas, raktas, elektroninis raktas ir greičių dėžės blokavimo raktas (t. 1, b. l. 26). 2008 07 18 d. A. J. kreipėsi į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo, pateikdamas pažymÄ apie pavogto automobilio signalizacijos lygį, automobilio techninės apžiÅ«ros talonÄ ir automobilio draudimo liudijimo kopijÄ (t. 1, b. l. 62). Po kelių dienų, 2008 07 21 d. UAB DK „PZU Lietuva“ papildomai pateikti minėto automobilio užvedimo raktelis, elektroninis raktas ir mechaninis užrakto raktas (t. 1, b. l. 63).

Automobilius „Mercedes Benz“ gaminančiai bendrovei „Daimler AG“ iÅ¡tyrus A. J. policijos pareigÅ«nams ir draudimo bendrovei pateiktus automobilio 2 užvedimo raktus, 2 elektronines korteles ir 2 mechaninius raktus, paaiÅ¡kėjo, kad tik vienas iÅ¡ A. J. pateiktų automobilio raktų – elektroninis raktas – kortelė, buvo priskirtas apelianto vardu registruotam automobiliui „Mercedes Benz“ (t. 3, b. l. 22-31).Liudytojas V. R., įvykio dienÄ budėjęs automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, iÅ¡ kurios buvo pagrobtas A.

J. priklausantis automobilis, duodamas parodymus, patvirtino, kad automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ aikÅ¡telės įvykio dienÄ iÅ¡vairavo jaunuolis, vilkėjęs tamsius rÅ«bus ir užsidėjęs tamsiÄ kepurę su snapeliu. V. R. jaunuolio veido nematė, tačiau jis, patekdamas į automobilį, nieko nelaužė, todėl liudytojui susidarė įspÅ«dis, kad jaunuolis turėjo automobilio raktelius (t. 11, b. l. 198-220).Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jaunuolio, iÅ¡variusio A.

J. priklausantį automobilį iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, tapatybė nebuvo nustatyta, kaip ir galimi jo ir A. J. ryÅ¡iai, tačiau, apygardos teismo nuomone, tai anaiptol neįrodo, kad automobilio vagystė nebuvo inscenizuota. Atvirkščiai, Å¡ių parodymų iÅ¡davoje byloje laikytina nustatyta aplinkybe, kad asmuo, pagrobęs apeliantui priklausiusį automobilį, turėjo jam priskirtÄ nuotolinio valdymo raktelį. IÅ¡ liudytojo E. Ž. parodymų matyti, kad jis A. J. pažįsta nuo 2006 m. 2008 m. vasarÄ jis pagal skelbimÄ internete nusipirko „Mercedes Benz“ automobilį, S klasės, už 7000 eurų.

Automobilį į Å iaulius atvarė vyras, kuris pasakė, kad automobilio dokumentai yra automobilio salone esančioje dėtuvėje. Liudytojas nurodė pardavėjui, kad automobilio dokumentų jam nereikia, jam reikia tik automobilio, kurį jis ketina ardyti dalimis. Vyras dokumentus paliko dėtuvėje. E. Ž. neatsiminė, ar tai buvo A. J., ar kitas asmuo. Automobilis jam buvo parduotas su 2 raktais, kurių automobilio pardavėjui jis negrÄ Å¾ino. Po kurio laiko E. Ž. nusipirktÄ automobilį iÅ¡ardė dalimis ir jas panaudojo turimų automobilių „Mercedes Benz“ remontui, kurie buvo sugedę ir nevažiuojantys.

VienÄ iÅ¡ tokių automobilių E. Ž. 2008 m. vasarÄ pardavė Å¡iauliečiui I. M., kitÄ â€“ E. B. (t. 12, b. l. 172-183).Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡tyrus I. M. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio sėdynės, telefonai NOKIA, kondicionierius, automobilinis radijo imtuvas su kompaktinių diskų grotuvu ir radijo apdaila priklauso A. J. „Mercedes Benz“ automobiliui, kurio VIN (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad nuotolinio valdymo raktelis, rastas pas I.

M., nepriskiriamas automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal sistemÄ gali bÅ«ti priskirtas automobiliui, kurio identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 44-51), t. y. taip pat A. J. automobiliui.Faktas, kad, kaip skunde teigia apeliantas, jis automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko saugomoje aikÅ¡telėje, vėliau kreipėsi į policijÄ dėl automobilio vagystės, savaime nepaneigia nuteistojo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir neįrodo, jog jis nuoÅ¡irdžiai tikėjo ir manė, kad jo automobilis buvo pavogtas.

Atmetamas ir tas skundo argumentas, kad A. J. automobilio vagystės inscenizacija bÅ«tų finansiÅ¡kai nenaudinga, juolab, kad liudytojas M. Ž. 2012 04 12 d. teisiamojo posėdžio metu negalėdamas detaliai prisiminti savo parodymų, patvirtino savo 2010 03 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. J. 2008 m. turėjo finansinių sunkumų ir buvo skolingas ir jam. Be to Å¡is liudytojas nurodė, jog 2009 metais A. J. žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , kai gaus draudimo iÅ¡mokÄ už pavogtÄ automobilį.

M. Ž. iš M. J. žinojo, kad per dvejus metus iš buvo pavogtos net trys transporto priemonės ir tai jam (M. Ž.) sukėlė įtarimų, tačiau ar tai inscenizuoti įvykiai, jie detaliai nekalbėjo (t. 12, b. l. 172-183). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio išvada, paremta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, kad iš byloje nustatytų aplinkybių seka, jog 2008 07 17 d. laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 23.30 val. iš namo vidinio kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), atrakinus dureles ir automobilį užvedus su savimi turimu raktu nežinomo asmens buvo nuvairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs A. J. Automobilis atsirado pas E. Ž., kuris jį išardė dalimis ir jas sudėjo į kitus remontuojamus „Mercedes Benz“ automobilius. A. J., pranešdamas policijos pareigūnams ir draudimo bendrovei apie automobilio vagystę, pateikė automobilio raktus ne nuo jam priklausančio automobilio, o nuo automobilio „Mercedes Benz“, kurį E. Ž. suremontavo A. J. automobilio detalėmis ir vėliau pardavė E. B. Teismas konstatavo, kad E. B. parduoto automobilio užvedimo raktelius A.

J. gavo iÅ¡ liudytojo E. Ž. Taigi byloje objektyviai nustatyta, kad A. J., turėdamas tikslÄ pasipelnyti, melagingai pranešė apie automobilio vagystę, siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai pagrobtÄ automobilį.Apeliantas skunde pabrėžia, kad, anot jo, liudytojų parodymai patvirtina, kad jis neturėjo tikslo inscenizuoti savo automobilio vagystės, tačiau toks nuteistojo argumentas nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad liudytojai, duodami parodymus, nenurodė konkrečių detalių apie tariamÄ automobilio vagystę ir A.

J. siekį gauti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau liudytojų nežinojimas tam tikrų aplinkybių savaime nereiÅ¡kia, kad jų nebuvo. Atvirkščiai nei teigia apeliantas, teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės grindžiamos nuosekliais įrodymais, o tai, kad jie nuteistojo neįtikina, nesuteikia pagrindo teigti, kad teismo nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas. Faktas, kad bylÄ nagrinėjęs teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimÄ , taip pat nereiÅ¡kia, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai ar kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų: liudytojų tarpusavio santykių, dėl liudytojų M. Ž. ir A. M. parodymų nesutapimo, liudytojų A. K. (kiek raktelių perdavė parduodant automobilį), A. J. (dėl raktų pateiktų draudimo bendrovei) ir kitų, apelianto nurodomų bylos išsprendimui nereikšmingų aplinkybių, kolegija išsamiai nepasisako. Liudytojų parodymai iš esmės atitinka byloje nustatytas ir pirmosios instancijos nuosprendyje aptartas aplinkybes ir negali nulemti apelianto atžvilgiu priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio pakeitimo ar jo panaikinimo.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog ir iš paties apelianto veiksmų matyti, jog jis, policijai ir draudimo įstaigai pateikdamas dvejus raktų komplektus, taip juos identifikuodamas, kaip nuo jo turėto ir pavogto automobilio „Mercedes Benz“, todėl diskusija apie tai kiek A. K. automobilio pardavimo metu jam davė raktų komplektų, kiek raktų ir kam po automobilio tariamos vagystės perdavė A. J. šios bylos kontekste yra nereikšminga. Apelianto skunde nurodyti liudytojų parodymų nenuoseklumai, kolegijos nuomone neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl A.

J. kaltės, atskirų pavieniai smulkių detalių nesutapimai gali bÅ«ti sÄ lygoti praėjusio pakankamai ilgai laiko tarpo nuo įvykio iki apklausų, o ta aplinkybė, jog liudytojas E. Ž. parodė, jog jam automobilis buvo pristatytas iki 2008 07 06 d., kai tuo tarpu įvykis buvo 2008 07 18 d. yra akivaizdus liudytojo apsirikimas, dėl automobilio pristatymo laiko. Byloje surinktų įrodymų, nusikalstamų veikų sudėties (objektyvinė – nuteistojo veiksmai ir subjektyvinė pusė – kaltė, tyčia) analizė nuosprendyje yra pakankama, o tai, jog nuteistasis teigia, jog jam nėra paaiÅ¡kinta objektyvių požymių santykis su jo atliktais veiksmais, atvirkščiai nei teigia apeliantas, kolegijos nuomone, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių.

Kolegija atkreipė dėmesį, jog teismas pagrįstai, net ir perskaitęs teisiamojo posėdžio metu, nesirėmė liudytojų I. M., E. B. parodymais ir tai aptarė nuosprendyje. Tuo pačiu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. Ž., E. G., V. Č., G. U., V. M., M. Ž., A. M. bei jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų turinys buvo pagarsintas teisiamojo posėdžio metu, liudytojai dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų papildymų neturėjo ir iš esmės juos palaikė, byloje dalyvaujantiems asmenims teisė užduoti liudytojams klausimus nebuvo ribojama.

Teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojais asmenys buvo apklausti prieš kelis metus, todėl natūraliai galėjo su įvykiu susijusių aplinkybių neprisiminti. BPK 301 str. 1 d. nuostata, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 str. nustatyta tvarka.

Atvirkščiai nei teigia skunde nuteistais, apylinkės teismas turėjo pagrindÄ remiantis BPK 276 str. nuostatomis teisiamojo posėdžio metu pagarsinti minėtų asmenų parodymus. Pagal BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai, jei jie atitinka byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, gali bÅ«ti nurodomi ir apkaltinamajame nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti parodymai nuosprendyje gali bÅ«ti aptariami analizuojant teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, darant teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais grindžiamas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo kaltės. Byloje nenustatyta, kad apylinkės teismas bÅ«tų pažeidęs minėtas BPK nuostatas.

Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių duomenų nepateikia ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Ekspertų ir specialistų neiÅ¡kvietimas į teismo posėdyje savaime nesudaro pagrindo abejoti pateiktomis iÅ¡vadomis, iÅ¡kvietimas į teismo posėdį nėra savitikslis dalykas ir yra neprivalomas, jei nekyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų iÅ¡vadų, ir/ar nėra reikalo pateiktų iÅ¡vadų papildomai paaiÅ¡kinti. Apeliantas net ir skunde, nurodydamas argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio jokių pagrįstų abejonių dėl pateiktų specialistų/ekspertų tyrimų iÅ¡vadų nenurodė.

Apeliantui nepriimtinos apkaltinamajame nuosprendyje padarytos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.Ä®vertinus surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad A. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 236 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. pagrįstai, t. y. už tai, kad melagingai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir pasikėsino apgaulės bÅ«du savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , kuris virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Apeliacinį skundÄ tenkinti, apeliantÄ iÅ¡teisinti ir skundžiamÄ nuosprendį panaikinti nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                               Daiva Kazlauskienė Teisėjai                                                                                            Audronė Kartanienė                                                                                                                                                                                                                                                           ArtÅ«ras Å umskas