2763e3bd-b2ea-4a09-b2a7-ae69199d97fe · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCiv. byla Nr. 2A-3-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25154-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant apeliantui L. Z., atsakovės M.

J. K. atstovei adv. Liudmilai Grigorjevai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams V. U., D. K. trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. M.,apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K. R., R. D. ir L. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų K. R., R. D., L. Z. ir E. Z. ieÅ¡kinį atsakovėms M. J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys VÄ® Valstybės žemės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, A.

N., M. T., I. G., B. G., K. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms M. J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – taip pat ir NŽT), praÅ¡ydami atsakovei M. J. K. priklausančiame 1,0826 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 755 kv. m. neatlygintinį kelio servitutÄ pagal UAB „GM projektai“ 2013 m. lapkričio 11 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servituto nustatymo planÄ ; tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad servitutas turi bÅ«ti atlygintinis, priteisti iÅ¡ atsakovės NŽT kompensacijÄ atsakovei M.

J. K. už kelio servituto nustatymÄ . 2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9815 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovams įsigijus šį žemės sklypÄ , paaiÅ¡kėjo, kad nuo seno per atsakovės M. J. K. žemės sklypÄ einantis kelias, kuris nuosavybės teisių į žemę atsakovei atkÅ«rimo dokumentuose buvo pažymėtas kaip pravažiavimo kelias į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , nėra servituto kelias, todėl ieÅ¡kovai negali Å¡iuo keliu teisėtai naudotis.

IeÅ¡kovų žemės sklypas yra paskutinis, iÅ¡ vienos sklypo pusės yra upė, iÅ¡ kitos – aukÅ¡tas skardis, todėl ieÅ¡kovai, nenustačius ieÅ¡kinyje nurodyto kelio servituto, kuris iÅ¡ esmės sutampa su atsakovės žemės sklype esančiu pravažiavimo keliu, kitos galimybės patekti į savo žemės sklypÄ neturi.

3. Atsakovė M. J. K. su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas eitų per atsakovės žemės sklypo vidurį, pro pat atsakovės gyvenamÄ jį namÄ , dalyje Å¡io servituto yra paklotos atsakovei priklausančios požeminės komunikacijos, dėl Å¡io servituto atsakovė prarastų 8 arus žemės Å«kio paskirties žemės, kurioje atsakovė vykdo veiklÄ .

5. Atsakovė M. J. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jai priklausančiame 1,0826 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 241 kv. m. kelio servitutÄ pagal matininko M. K. 2015 m. rugsėjo 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servituto nustatymo planÄ . Atsakovė taip pat pateikė matininko M. K. 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. kovo 22 d. parengtus 499 kv. m. ir 731 kv. m. kelio servituto nustatymo planus ir nurodė, kad sutiktų, jog kelio servitutas per jos žemės sklypÄ bÅ«tų nustatytas ir pagal vienÄ iÅ¡ Å¡ių planų.

Atsakovė teigia, kad kelio servitutas pagal jos pateiktus planus mažiausiai suvaržytų jos, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Jei bÅ«tų nustatytas 731 kv. m. kelio servitutas pagal matininko M. K. 2016 m. kovo 22 d. parengtÄ Å¾emės sklypo servituto nustatymo planÄ , atsakovė pageidauja gauti iÅ¡ ieÅ¡kovų kompensacijÄ po 1 000 Eur už kiekvienÄ kelio servituto arÄ , iÅ¡ viso 7 310 Eur, kadangi Å¡is kelio servituto nustatymas sukels atsakovei daugiausia nepatogumų.

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko.

7. NŽT nurodė, kad ieÅ¡kovai nėra pateikę įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra vienintelis bÅ«das patekti į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

8. NŽT nesutiko su ieÅ¡kovų reikalavimu priteisti iÅ¡ NŽT kompensacijÄ atsakovei M. J. K. už kelio servituto nustatymÄ . NŽT teigia, kad ieÅ¡kovai nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad buvo pažeistos detaliųjų planų rengimÄ , derinimÄ ar tvirtinimÄ reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, be to, NŽT nėra atsakinga už teritorijų planavimo funkcijų įgyvendinimÄ , nes teritorijų planavimas, savivaldybių teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas pagal Vietos savivaldos įstatymÄ yra savivaldybių funkcija.

Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – taip pat ir Metodika), 20.3, 49.3 ir 129 p., žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjui nesiÅ«lant projektuoti servituto, NŽT negalėjo priimti sprendimo dėl servituto nustatymo. IeÅ¡kovai žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2011 – 2013 metais, t. y. vėliau, nei buvo suformuotas atsakovės M.

J. K. žemės sklypas. Todėl ieÅ¡kovai, kaip protingi ir apdairÅ«s asmenys, turėjo galimybę pasidomėti, kokiu bÅ«du turės patekti į įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ .

9. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – taip pat ir VŽF) su ieÅ¡kiniu nesutiko.10. VŽF nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog jų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra vienintelis ir galimas variantas patekti į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . VŽF pateikė projekto kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad palei Neries upę buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuriuo į savo žemės sklypus galėjo patekti tiek pradinis ieÅ¡kovų žemės sklypo savininkas G.

J., tiek ir tretieji fiziniais asmenys. Kadangi G. J. ir tretieji fiziniais asmenys į žemės sklypus patekdavo ne per šį keliÄ , nuo 1998 m. nenaudojamas kelias apaugo krÅ«mais ir medžiais ir tapo nebenaudojamas. IÅ¡ atsakovės M. J. K. žemės sklypo detaliojo plano matyti, kad galimybė ieÅ¡kovams ir tretiesiems fiziniams asmenims patekti į jų žemės sklypus bÅ«tų, jeigu kelio servitutas bÅ«tų nustatytas ties atsakovės žemės sklypo riba ir valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko riba.

Taip būtų išlaikoma tiek ieškovų, tiek atsakovės interesų pusiausvyra.

11. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad servitutas teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatytas tik tada, kai tai yra objektyviai bÅ«tina. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai be pagrindo teigia, jog jie neturi galimybės patekti į jų žemės sklypÄ kitaip, kaip tik per atsakovės M. J. K. žemės sklypÄ . Byloje yra pateikta Registrų centro kadastro žemėlapio iÅ¡trauka, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovai galėtų spręsti dėl galimybės patekti į jų žemės sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai nurodė, kad jų žemės sklypas yra paskutinis, iÅ¡ vienos pusės yra upė, o iÅ¡ kitos – aukÅ¡tas skardis, dėl to kitu bÅ«du patekti į jų žemės sklypÄ nėra galimybės. Tačiau iÅ¡ 2 t., 41-42 b.l. esančių nuotraukų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai, negu teigia ieÅ¡kovai, nurodytoje vietoje yra galimybė įrengti privažiavimo keliÄ . IeÅ¡kovai kaip vienÄ iÅ¡ aplinkybių, pagrindžiančių kelio servituto nustatymo bÅ«tinumÄ , nurodė tai, kad pravažiavimo kelias atsakovės žemės sklype egzistavo ir ankščiau.

Tačiau faktas, kad per atsakovės žemės sklypÄ einantis kelias buvo naudojamas ankstesnių ieÅ¡kovų žemės sklypo savininkų, nepatvirtina dabar ieÅ¡kovų praÅ¡omo nustatyti kelio servituto bÅ«tinumo, esant pasikeitusioms aplinkybėms (žemės sklypai iÅ¡skirstyti, atsirado nauji žemės sklypų savininkai).

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas neabejotinai pažeis atsakovės M. J. K. galimybę racionaliai naudoti žemės sklypÄ â€“ ieÅ¡kovų praÅ¡omo nustatyti kelio servitutas yra net 755 kv. m. , kerta visÄ atsakovės žemės sklypÄ , padalindamas jį į dvi dalis, eina Å¡alia atsakovės gyvenamojo namo ir bÅ«tų naudojamas, kaip nurodo ieÅ¡kovai, net tik ieÅ¡kovų, bet ir kitų žemės sklypų savininkų. Atsakovė pateikė alternatyvius pasiÅ«lymus dėl kelio servituto atsakovės žemės sklype nustatymo, Å¡ie kelio servitutai mažiau ribotų atsakovės teises, nes yra mažesnio ploto, labiau nutolę nuo atsakovės gyvenamojo namo.

Tačiau ieÅ¡kovai nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl jiems nėra priimtinas nei vienas iÅ¡ atsakovės siÅ«lomų kelio servituto variantų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15. IeÅ¡kovai K. R., R. D. ir L. Z. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.

16. IeÅ¡kovų pateikti įrodymai (žemės sklypų planai, kelio schema ir kt. dokumentai) įrodo, kad ieÅ¡kovai neturi galimybės kitaip patekti į jų žemės sklypÄ , kaip tik per atsakovės M. J. K. žemės sklypÄ . Jei bÅ«tų prieÅ¡ingai, NŽT turėtų pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovai gali patekti į savo žemės sklypÄ kitu bÅ«du, ne per atsakovės žemės sklypÄ , tačiau tokių įrodymų NŽT nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT argumentu, kad pagal Registrų centro kadastro žemėlapio iÅ¡traukos duomenis ieÅ¡kovai galėtų spręsti dėl galimybės patekti į jų žemės sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Registrų centro kadastro žemėlapio iÅ¡trauka nesuteikia teisės ieÅ¡kovams įrengti keliÄ , tai turi bÅ«ti įtvirtinta žemės sklypų, per kuriuos numatytas toks kelias, dokumentuose. Nepagrįstas VŽF teiginys, kad G. J. ir tretieji fiziniais asmenys į jų žemės sklypus patekdavo ne per atsakovės M. J. K. žemės sklypÄ , o per(duomenys neskelbtini), todėl suprojektuotas bendro naudojimo kelias, einantis palei Neries upę, apaugo krÅ«mais ir medžiais, todėl tapo nebenaudojamas. Kelio palei Neries upę niekada nebuvo, o tretieji fziniai asmenys ir ieÅ¡kovai į savo žemės sklypus patekdavo per atsakovės žemės sklypÄ .

Kad ieÅ¡kovai neturi kitos galimybės patekti į jų žemės sklypÄ , kaip tik per atsakovės M. J. K. žemės sklypÄ , sutiko ir atsakovė, pasiÅ«lydama alternatyvius kelio servituto nustatymo variantus, tačiau pirmosios instancijos teismas jokio kelio servituto nenustatė.17. IeÅ¡kovai taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo atsakovės naudai M. J. K. naudai priteistomis iÅ¡laidomis už advokato pagalbÄ , teigdami, kad Å¡ios iÅ¡laidos neatitinka advokato darbo ir laiko sÄ naudų.

18. Atsakovė M. J. K. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.19. Teismui yra pateikta iÅ¡trauka iÅ¡ kadastro žemėlapio, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas yra gerokai nutolęs nuo atsakovės žemės sklypo. Nustačius kelio servitutÄ atsakovės žemės sklype, bus patenkama į teritorijÄ , kurioje yra valstybinis miÅ¡kas. Ä®rengti keliÄ valstybiniame miÅ¡ke ieÅ¡kovai negalės. Taigi, nustačius kelio servitutÄ atsakovės sklype, ieÅ¡kovų siekiamas tikslas nebus pasektas, nes Å¡iuo kelio servitutu bus galima patekti tik į teritorijÄ , kurioje kelio įrengimas nėra galimas.

20. Ä® bylÄ yra pateiktas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra parodytas bendro naudojimo kelias, per kurį numatomas patekimas į 2008 m. suprojektuotus žemės sklypus. VŽF atstovė paaiÅ¡kino, kad Å¡is kelias (tarp Neries upės ir suprojektuotų žemės sklypų) egzistavo nuo seno, tačiau nebuvo naudojamas. Taigi, privažiavimas prie ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypų buvo numatytas ne per atsakovės žemės sklypÄ , o kitoje vietoje.

21. Galimybė patekti į ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta kaip alternatyva. IÅ¡ byloje esančios kadastro žemėlapio iÅ¡traukos ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad I. G., B. G. ir K. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is sklypas kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje pažymėtas 186. Patekimas į šį žemės sklypÄ yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Å¡io žemės sklypo galima patekti į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tai pat priklauso I. G., B. G. ir K. G., K. G., ir toliau į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris irgi priklauso I. G., B. G. ir K. G.. Už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietryčių pusėje yra laisva valstybinė žemė, kurioje gali bÅ«ti įrengtas bendro naudojimo kelias. Trečiojo asmens M. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su valstybine žeme, per kuriÄ M.

T. gali patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ galima patekti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pagrįsta byloje esančiais dokumentais.

22. Atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovams pratęsti jau esamÄ kelio servitutÄ , nustatytÄ jos žemės sklype, kad ieÅ¡kovai galėtų patekti į jų norimÄ teritorijÄ . Byloje yra matininko M. K. 2015 m. rugsėjo 1 d. kelio servituto nustatymo planas, kuris yra jau esamo kelio servituto tęsinys. Papildomo kelio servituto plotas yra 241 kv. m, kelio plotis – 4 metrai. Esamo kelio servituto tęsinys mažiausiai suvaržytų atsakovės nuosavybės teises: jis bÅ«tų tolęs nuo atsakovės gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, nepažeistų jos privatumo, nekliudytų racionaliai naudoti jos žemės sklypÄ . Be to, atsakovė sutiko su neatlygintinu kelio servituto nustatymu Å¡ioje vietoje. Tačiau ieÅ¡kovai šį pasiÅ«lymÄ atmetė.              23. Atsakovas Nacionalinė žamės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.

24. IeÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra 755 kv. m., Å¡is servitutas kerta visÄ atsakovės M. J. K. žemės sklypÄ . Kelio servitutas eitų Å¡alia atsakovės gyvenamojo namo ir galimai bÅ«tų naudojamas ne tik ieÅ¡kovų, bet ir greta ieÅ¡kovų žemės sklypo esančių žemės sklypų savininkų. Taip bÅ«tų smarkiais suvaržytos atsakovės teisės. Atsakovė pateikė net tris galimus kelio servituto nustatymo variantus, kurie mažiau varžytų atsakovės teises ir užtikrintų ieÅ¡kovų patekimÄ Ä¯ jų pageidaujamÄ teritorijÄ .

Tačiau ieÅ¡kovai šį pasiÅ«lymÄ atmetė.25. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 86 p. (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.), žemės reformos žemėtvarkos projektas pateikiamas vieÅ¡ai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datÄ ir laikÄ Å¾emėtvarkos skyrius paskelbia vietinėje spaudoje. Metodikos 87 p. nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per projekto svarstymo laikotarpį reikÅ¡ti savo pastabas, pasiÅ«lymus ir pretenzijas raÅ¡tu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui.

Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tas „Dėl praneÅ¡imo iÅ¡spausdinimo“, kuriuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į UAB „Vilniaus kraÅ¡tas“, praÅ¡ydama patalpinti skelbimÄ apie rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės dalies (duomenys neskelbtini) ir kt. kaimų teritorijos, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto vieÅ¡Ä svarstymÄ . Duomenų, kad ieÅ¡kovas ar tuometinis ieÅ¡kovų žemės sklypo savininkas dalyvautų minėtame žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme ir pateiktų pastabas, byloje nepateikta.

Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis. IeÅ¡kovai žemės sklypÄ Ä¯gijo 2011-2013 metais, t. y. vėliau, nei buvo suformuotas atsakovės M. J. K. žemės sklypas, todėl ieÅ¡kovai, kaip protingi ir apdairÅ«s asmenys, turėjo galimybę pasidomėti, kaip turės pasiekti įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Apeliacinis skundas atmetamas.27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

28. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovams K. R., R. D., L. Z. ir E. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9815 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® šį žemės sklypÄ NŽT 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 49S-248 buvo atkurtos nuosavybės teisės G. J., kuris žemės sklypÄ 2011 m. spalio 13 d. ir 2013 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė ieÅ¡kovams.

29. Atsakovei M. J. K. nuosavybės teise priklauso 1,0826 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Å is žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-6586-01, Å¡iuo įsakymu žemės sklype taip pat buvo nustatytas 378 kv. m. servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai įrengti keliÄ , tiesti inžinerinius tinklus ir jos eksploatuoti, ir 711 kv. m. servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai prižiÅ«rėti požemines ir antžemines komunikacijas.

30. Pagal CK 4.111 str. 1 d. servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančio daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Kelio servitutu gali bÅ«ti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). ServitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriais ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).

31. Kasacinio teismo praktikoje dėl servituto nustatymo nurodyta, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti.

Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2016 ir kt.).32.

Ieškovų žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – taip pat ir Projektas), žemės sklypo ribos ir plotas buvo patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ -(14.49.2.)-1043 „Dėl Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3206-(01), dalinio patikslinimo“.

33. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (redakcija, galiojusi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 2.3-3206-(01) priėmimo metu, 47 p. nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais.

34. NŽT 2017 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te Nr. 49SJ-326-(14.49.105.) nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, nustačius, kad ne prie visų projektuojamų žemės sklypų yra galimybė suprojektuoti privažiuojamuosius kelius, Projekto grafinėje dalyje privažiavimas prie ieÅ¡kovų žemės sklypo, projektinis Nr. 59-1, pažymėtas kaip siÅ«lomas nuo (duomenys neskelbtini) per atsakovei M. J. K. priklausantį žemės sklypÄ . Toliau Projekte privažiuojamasis kelias projektuojamas per valstybinę žemę iki žemės sklypo, projektinis Nr. 7-3, kuriam nustatytas servitutas.

Vėliau privažiavimas punktyrine linija pažymėtas per žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypÄ , projektinis Nr. 4-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), per vakarinę jų dalį ir valstybinę žemę iki ieÅ¡kovų žemės sklypo. Atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jame nėra nustatytas servitutas, tačiau Å¡is žemės sklypas rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje ribojasi su valstybine žeme, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas perkeltas iÅ¡ilgai rytinės ir pietinės Å¡ios žemės sklypo ribos, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra Å¡iaurinėje ieÅ¡kovų valdomo sklypo pusėje ir ribojasi su juo, nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), o Å¡io žemės sklypo plane ties taÅ¡kais 5-7 pažymėta gretimybė – projektuojamas kelias.35.

NŽT 2017 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te Nr. 49SJ-326-(14.49.105.) taip pat nurodyta, kad Projekte pažymėtas siÅ«lomas kelias nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo Nr. 59-1 į pietinę pusę, valstybine žeme, esančia tarp suformuotų žemės sklypų ir upės. Vadovaujantis Registrų centro kadastro žemėlapių duomenimis, per žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį pietinėje ieÅ¡kovų žemės sklypo pusėje, yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, tuo tarpu tarp toliau palei upę (pakrantėje) esančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Neries upės, vadovaujantis Registrų centro kadastro žemėlapio duomenimis, yra paliktas valstybinės žemės plotas, kuriame Projekte pažymėtas siÅ«lomas kelias.

36. IeÅ¡kovai teigia, kad iki jų žemės sklypo nėra galimybės privažiuoti per valstybinės žemės plotÄ , esantį tarp Neries upės ir suformuotų žemės sklypų. Šį ieÅ¡kovų teiginį patvirtina byloje esantys įrodymai.

37. Trečiojo asmens VÄ® Valstybės žemės fondas 2016 m. birželio 29 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad Projekte palei Neries upę suprojektuotas bendrojo naudojimo kelias dėl nenaudojimo apaugo krÅ«mais ir medžiais, todėl Å¡iuo metu negali bÅ«ti naudojamas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Projekte pažymėtas siÅ«lomas kelias yra pažymėtas esamo kelio vietoje, o ne kaip galimybė Å¡ioje vietoje įrengti keliÄ . Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija.

Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybė neteigė, kad Projekte pažymėto siÅ«lomo kelio palei Neries upę vietoje faktiÅ¡kai gali bÅ«ti įrengtas kelias. Kad Projekte pažymėto siÅ«lomo kelio palei Neries upę vieta apaugusi žole, krÅ«mais ir medžiais ir visiÅ¡kai netinkama važiuoti kelių transportu, matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktos nuotraukos. Be to, kaip nurodyta NŽT 2017 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te Nr. 49SJ-326-(14.49.105.), į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ toliau, t. y., po Projekte pažymėto siÅ«lomo kelio palei Neries upę, patenkama per A.

N. žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šį žemės sklypÄ galima tik pereiti pėsčiomis, nes Å¡iam sklypui nustatytas kelio servitutas suteikia teisę naudotis pėsčiųjų taku. Akivaizdu, kad nesant galimybės per A. N. žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ patekti kelių transporto priemonėmis, ribojama ieÅ¡kovų teisė tinkamai naudotis žemės sklypu.38. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1859/2015, kurioje A.

N. prašė nustatyti servitutÄ pateikti į jo žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2015 m. gegužės 8 d. raÅ¡te Nr. 49SJ-56-(14.49.105), teikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui iÅ¡vadÄ dėl galimybės patekti į A. N. žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad į A. N. žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra galimybė patekti Projekte siÅ«lomu keliu, einančiu per valstybinės žemės plotÄ , esantį tarp Neries upės ir suformuotų žemės sklypų.

Å iame raÅ¡te NŽT galimybe patekti į A. N. žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė per ieÅ¡kovų žemės sklype nustatytÄ kelio servitutÄ , t. y., iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės nei Projekte siÅ«lomu keliu, einančiu per valstybinės žemės plotÄ , esantį tarp Neries upės ir suformuotų žemės sklypų.39. Atsakovė M. J. K., pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį su praÅ¡ymu nustatyti jos žemės sklype servitutÄ pagal jos pasiÅ«lytus planus, pripažino, kad kelio servitutas jos žemės sklype, skirtas ieÅ¡kovams patekti į jų žemės sklypÄ , yra reikalingas.

40. IÅ¡ nurodytų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad bÅ«tų pagrindas atsakovės M. J. K. žemės sklype nustatyti servitutÄ , suteikiantį galimybę ieÅ¡kovams patekti į jų žemės sklypÄ . Tačiau nėra pagrindo šį servitutÄ nustatyti nei pagal ieÅ¡kovo, nei pagal atsakovės M. J. K. pateiktus planus.41. IÅ¡ ieÅ¡kovų su ieÅ¡kiniu pateikto servituto plano ir iÅ¡ ieÅ¡kovų 2017 m. spalio 24 d. posėdžio metu pateiktų nuotraukų Nr. 3 ir Nr. 4, kuriose rodykle parodyta atsakovės M.

J. K. žemės sklypo vieta, per kuriÄ turėtų eiti ieÅ¡kiniu praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas, daroma iÅ¡vada, kad Å¡is kelio servitutas neproporcingai pažeistų atsakovės teises – servitutas eina per patį atsakovės žemės sklypo vidurį, visai Å¡alia atsakovės gyvenamųjų pastatų, kerta asmeniniams poreikiams naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį (nuotraukose matomas daržas yra už planuojamo kelio servituto), nors atsakovės žemės sklypo plotas suteikia galimybę nustatyti servitutÄ ir kitose sklypo vietose.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kelio servitutu galimai naudosis ne tik ieÅ¡kovai, bet ir kitų Å¡alia ieÅ¡kovų žemės sklypo esančių sklypų savininkai.42. Nėra galimybės kelio servituto nustatyti ir pagal kurį nors iÅ¡ atsakovės M. J. K. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktų kelio servituto planų. IÅ¡ Å¡ių planų negalima nustatyti, ar nurodyti kelio servitutai iÅ¡eina į Projekte nurodytÄ privažiuojamÄ jį keliÄ , projektuojamÄ per valstybinę žemę iki žemės sklypo, projektinis Nr. 7-3.

IÅ¡ atsakovės pateiktų kelio servituto panų matyti, kad Å¡iuose planuose pažymėti servitutai už atsakovės žemės sklypo ribų iÅ¡eina į miÅ¡kÄ . Atsakovė M. J. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad už jos žemės sklypo yra (duomenys neskelbtini)miÅ¡ko dalis, kuri yra priskirta II grupės ekosistemų apsaugos miÅ¡kams, o pagal MiÅ¡kų įstatymo 11 str. 2 d. ekosistemų apsaugos miÅ¡kuose paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, t. y. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijomis, susisiekimo komunikacijomis, yra draudžiama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusių NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai negalėjo patvirtinti ieÅ¡kovo L. Z. teiginio, kad planuose nurodyti servitutai iÅ¡eina į jau esantį keliÄ . Ä®rodymų, kad atsakovės pateiktuose planuose nurodyti servitutai iÅ¡eina į jau esantį, teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtÄ , keliÄ , nepateikė ir ieÅ¡kovai.

43. Tai, kad atmetamas praÅ¡ymas nustatyti kelio servitutÄ pagal pateiktus planus, neužkerta galimybės Å¡alims, paÅ¡alinus nurodytus kelio servituto planų trÅ«kumus, iÅ¡ naujo kreiptis dėl kelio servituto nustatymo pagal naujÄ planÄ .

44. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei M. J. K. priteisė per dideles iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ â€“ 1 300 Eur. Å ioje byloje atsakovės M. J. K. atstovė ruošė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, dalyvavo ne viename teismo posėdyje, todėl Å¡ios iÅ¡laidos atitinka advokato darbo ir laiko sÄ naudas, nevirÅ¡ija maksimalių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

45. Nesant pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

46. IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovų (apeliantų) K. R., R. D. ir L. Z. atsakovės M. J. K. naudai priteisiamos 600 Eur iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų K. R., R. D. ir L. Z. lygiomis dalimis atsakovės M. J. K. naudai 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                        RÅ«ta Burdulienė Virginijus Kairevičius RÅ«ta Petkuvienė