27611207-331e-4ef6-8914-eab5b6e11d22 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-82-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06460-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio butų Å«kis“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, akcinė bendrovė „Panevėžio energija“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio butų Å«kis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 6893,00 Eur turtinės žalos ir 8000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Ieškovas nurodė, kad gyvena tėvui S. J. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); šiame name yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, kuriai ieškovas nepriklauso. Pažymėjo, jog dėl atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio butų ūkis“ vykdomos netinkamos namo priežiūros negauna tinkamos kokybės komunalinių paslaugų, t. y. atsakovės teikiamos komunalinės paslaugos neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų.

IeÅ¡kovo vertinimu, jis per visÄ buto eksploatacijos laikotarpį yra permokėjęs 47 proc. Å¡ildymo kainos už cirkuliacinę Å¡ilumÄ ; gavo nepatenkinamos kokybės paslaugÄ â€“ žiemos metu sistemingai palaikoma nepateisinamai žema patalpų temperatÅ«ra, dėl kurios patyrė žalÄ sveikatai, pablogėjo gyvenimo kokybė, jaučiasi nejaukiai, negali pailsėti, pasikviesti svečių, o visa tai sukelia sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 8000,00 Eur (po 1000,00 Eur už kiekvienus Å¡altyje pragyventus metus).

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė kiekvienÄ mėnesį siunčia sÄ skaitas, į kurias įtraukiama eilutė „Bendrijos rinkliavos“, taigi jis yra verčiamas mokėti bendrijai, kurios nariu jis nėra; jam yra daroma turtinė žala, kadangi jis buvo priverstas sumokėti 2548,00 Eur bendrijos rinkliavų. IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal kas mėnesį atsakovės siunčiamas sÄ skaitas turi sumokėti po 9,53 Eur už esÄ techninę priežiÅ«rÄ , administravimÄ bei Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ , iÅ¡ viso jau yra sumokėjęs 4345,00 Eur. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės padarytÄ turtinę žalÄ , kurios dydis 6893,00 Eur.

4. Atsakovė AB „Panevėžio butų Å«kis“ atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ yra nepagrįstas, kadangi mokestinės skolos iÅ¡ jo yra priteistos teismų sprendimais, be to – ieÅ¡kovas, kaip mirusio tėvo palikimÄ priėmęs asmuo (buto savininkas), privalo iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei turi pareigÄ mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovė pažymėjo, jog dėl vykdomos Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros nusiskundimų iÅ¡ kitų namo gyventojų nėra gavusi; kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu kelis kartus buvo matuota temperatÅ«ra jo bute, tikrinami namo Å¡ilumos punkto darbo režimai ir jokių nukrypimų nebuvo rasta.

5. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad name bendrijos rinkliavos yra renkamos nuo 2014 m. balandžio 1 d., ieÅ¡kovas, kaip buto savininkas, privalo iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei turi pareigÄ mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas siekia pasipelnyti, žalos dydis yra grindžiamas nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taringais pamÄ stymais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalÄ . Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas mokėjo atsakovei už teikiamas paslaugas ir yra sumokėjęs tas sumÄ , kurias jis praÅ¡o priteisti, be to – ieÅ¡kovo skolos (taip pat ir rinkliavos bendrijai) atsakovei yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovo prievolės mokėti rinkliavas namo bendrijai pripažinti neteisėta.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neteisėtai skaičiuoja mokesčius ir renka rinkliavas, kurie nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinio (daugiabučio namo) naudojimo, iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Teismas vertino, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o jos teiktos paslaugos, bÅ«tent dėl atsakovės veikimo ar neveikimo ir kaltės, buvo ir yra nekokybiÅ¡kos.

9. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai ar neveikimas, o nenustačius neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, nėra pagrindo konstatuoti kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos; ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog patyrė neturtinę žalÄ , ypač didelius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepatogumus, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktÄ ir jÄ kompensuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 10. Apeliaciniame skundu ieÅ¡kovas (apeliantas) V. J. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, įtraukiant Å¡alimi ir prokurorÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. BylÄ vedė ne teisėja A. J. – P.; esant tokiai situacijai, byloje yra reikalingas prokuroro dalyvavimas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo bei teisėjos tapatybės nustatymo. 10.2.

Teismas neįsigilino ir neanalizavo ieškinio motyvų, ieškovo pateiktų įrodymų, kad bute yra šalta, pasisakė abstrakčiai; motyvuojamojoje sprendimo dalyje detaliau nenagrinėjo ir pasisakė tik dėl atsakovo argumentų ir jo naudai pateiktų įrodymų, o ieškovo atmetė kaip nepagrįstus; liudytojų parodymus, palankius ieškovui, ignoravo. 10.3. Teismas stokoja dalykinės kompetencijos, ypač inžinerinėje dalyje, kurios neišmanant ir nekviečiant eksperto, neįmanoma priimti pagrįstus ir objektyvius sprendimus.

Teismas į Å¡ilumos tiekimo ir Å¡iluminių sistemų priežiÅ«ros specialistÄ â€“ ekspertÄ nesikreipė. 10.4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo (įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo) skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, pažeisti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai; vieniems įrodymams suteikta didelė įrodomoji reikÅ¡mė, kiti – nemotyvuotai atmesti. 10.5. Dėl trijų procentų baudos nuo atsakovės metų apyvartos skyrimo ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijai, bendrijos pirmininkei nuÅ¡alinimo buvo pasisakyta iki baigiamųjų kalbų. 10.6.

Teismas sprendė tik finansinę situacijÄ , o paslaugų kokybės teikimo ir su tuo susijusių emocinių iÅ¡gyvenimų ir padarytos žalos neanalizavo ir nevertino. 10.7. Teismas neužtikrino, kad bent viename posėdyje dalyvautų visi tretieji asmenys bei iÅ¡vadas teikiančios institucijos, todėl nebuvo galimybės užduoti jiems klausimus ir gauti konkrečius atsakymus; iÅ¡vadas teikiančių institucijų pateiktos iÅ¡vados yra melagingos, neatitinkančios tikrovės.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Panevėžio butų Å«kis“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad namo butų savininkai turi susitarti ir priimti sprendimÄ dėl Å¡ilumos mazgo modernizavimo ir vidaus Å¡ildymo sistemos subalansavimo, kadangi daugiabučiuose namuose esantys Å¡ilumos punktai yra gyventojų bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas mokėjo atsakovei už teikiamas paslaugas ir yra sumokėjęs tas sumas, kurias praÅ¡o priteisti (nors ieÅ¡kovo skolos atsakovei yra priteistos). Atsakovė akcentavo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jam padaryta žala nebuvo vertinama ir nagrinėta.

12. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei praÅ¡ymo kviesti ekspertÄ 14. 2020 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir eksperto kvietimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad byloje nagrinėjami vieÅ¡ieji vartojimo santykiai, todėl teismas turi iÅ¡klausyti silpnesniosios proceso Å¡alies – ieÅ¡kovo nuomonės, teismo posėdžio metu leisti jam pareikÅ¡ti savo samprotavimus ir atsikirtimus, todėl byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, į jÄ kviečiant Å¡ildymo ir Å¡ildymo sistemų veikimÄ ir priežiÅ«rÄ iÅ¡manantį specialistÄ â€“ ekspertÄ .

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ yra pateikti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai, pateikta pozicija nagrinėjamais klausimais. IeÅ¡kovo praÅ¡yme nurodyti argumentai – leisti jam pareikÅ¡ti samprotavimus ir atsikirtimus, kadangi byloje nagrinėjami vieÅ¡ieji vartojimo santykiai, nesudaro pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimai, ieÅ¡kovas nenurodė jokių argumentų ar iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį kviesti Å¡ilumos sistemų priežiÅ«ros ir Å¡ilumos tiekimo specialistÄ â€“ ekspertÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus turėjo galimybę reikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme, be to, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra nekonkretus.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos. 2019 m. gruodžio 23 d. teismui buvo pateiktas AB „Panevėžio energija“ raÅ¡tas „Dėl karÅ¡to vandens skaitiklio pakeitimo“ (ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡is dokumentas patvirtina, kad AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Panevėžio butų Å«kis“ yra atsakingi už Å¡ildymo, Å¡ildymo sistemų ir Å¡ildymo apskaitos kokybiÅ¡kÄ veikimÄ ; kad paslaugos tiekėjas atsako už trečiųjų Å¡alių veiklÄ ); 2020 m. sausio 29 d. teismui buvo pateiktos nuotraukos (ieÅ¡kovas nurodė, kad jos yra svarbus atsakovų kaltės įrodymas dėl ieÅ¡kovui atsiradusios turtinės žalos).

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, kad jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste. Dėl faktinių bylos aplinkybių 22. Remiantis teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6419-940/2017 iÅ¡ atsakovo V.

J. buvo priteista 957,45 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 957,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,71 Eur žyminio mokesčio ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ naudai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu iš atsakovo V. J. priteista 1384,08 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69,12 Lt žyminio mokesčio ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ naudai.

23. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis bei civilinių bylų Nr. 2-6419-940/2017, Nr. 2-1181-956/2014 duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. J.. S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus, palikimÄ priėmė, paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui, mirusiojo sÅ«nus V. J. ((duomenys neskelbtini)), paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. V. J. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

24. Nustatyta, kad 1992 m. vasario 12 d. AB „Panevėžio butų Å«kis“ su S. J. sudarė pastato eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kuriÄ AB „Panevėžio butų Å«kis“ įsipareigojo eksploatuoti, remontuoti ir prižiÅ«rėti pastatÄ , jo inžinerinę įrangÄ ir bendrojo naudojimo vietas ir parengti namÄ Å¾iemos sezonui, o buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas įsipareigojo apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas pagal galiojančius tarifus. V. J. atskiros sutarties su AB „Panevėžio butų Å«kis“ nėra sudaręs.

25. Nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai yra pasirinkę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bÅ«dÄ steigiant bendrijÄ (2004 m. spalio 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirikinimo protokolas Nr. 2). AB „Panevėžio butų Å«kis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2005 m. kovo 21 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 17-143, pagal kuriÄ AB „Panevėžio butų Å«kis“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai teikti paslaugas, o bendrija – už suteiktas paslaugas apmokėti numatytomis sÄ lygomis ir terminais (su vėlesniu sutarties 3.1. punkto pakeitimu).

AB „Panevėžio butų Å«kis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. sudarė Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartį Nr. 16-693 (2007 m. spalio 8 d. pakeistas sutarties II dalies 4.1. punktas), pagal kurį sutarties Å¡alys nustatė tarpusavio santykius administruojant gyvenamÄ jį namÄ , atliekant nuolatinę priežiÅ«rÄ bei kitas paslaugas ir santykius. AB „Panevėžio butų Å«kis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2006 m. kovo 1 d. sudarė Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutartį Nr. 16-694 (su vėlesniu 2011 m. vasario 28 d. pakeitimu), pagal kuriÄ sutarties Å¡alys nustatė tarpusavio sutartinius santykius vykdant gyvenamojo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, priskirtų Å¡ilumos vartotojui pagal nuosavybės ir eksploatavimo atsakomybės ribų nustatymo aktÄ tarp Å¡ilumos tiekėjo ir vartotojo, priežiÅ«rÄ .

Å ios sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutartyje prisiimtus įsipareigojimus pripažįsta ir priima vykdyti visi butų ir kitų patalpų savininkai. 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pastato techninės priežiÅ«ros ir kitų paslaugų sutartimi Nr. 16-1619 AB „Panevėžio butų Å«kis“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija sudarė sutartį, nustatė tarpusavio santykius, teikiant administravimo, techninės priežiÅ«ros bei kitas paslaugas, ir santykius, susijusius su Å¡iomis paslaugomis, teikiamų paslaugų kainÄ (su vėlesniu 2016 m. balandžio 4 d. pakeitimu Nr. 2).

26. Pagal bylos duomenis 2017 m. sausio 23 d. AB „Panevėžio butų Å«kis“ aktu nustatyta, jog buto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) temperatÅ«ra nuo 20 iki 20,5 C (pagal HN:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimatas: Å¡altuoju metų laikotarpiu gyvenamosios patalpos oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22 C); 2017 m. vasario 22 d. aktu nustatyta, kad temperatÅ«ra bute nuo 19 iki 20,5 C; 2018 m. kovo 5 d. aktu nustatyta, kad namo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) Å¡ilumos punkto Å¡ildymo parametrų nukrypimų nerasta, namas Å¡ildomas pagal temperatÅ«rinį grafikÄ .

27. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo parengti pastato Å¡ilumos įrenginių parengties Å¡ildymo sezonu aktai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio butų Å«kis“ kasmet atlieka paruoÅ¡imo darbus prieÅ¡ Å¡ildymo sezonÄ . Dėl ginčo esmės 28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip grÄ Å¾inant jį į padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

30. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ , jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

31. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė kiekvienÄ mėnesį siunčia sÄ skaitas, į kurias įtraukiama eilutė „Bendrijos rinkliavos“, taigi jis yra verčiamas mokėti bendrijai, kurios nariu jis nėra, jam yra daroma turtinė žala, jis buvo priverstas sumokėti 2548,00 Eur bendrijos rinkliavų. Be to – pagal kas mėnesį atsakovės siunčiamas sÄ skaitas turi mokėti po 9,53 Eur už esÄ techninę priežiÅ«rÄ , administravimÄ bei Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ , iÅ¡ viso jau yra sumokėjęs 4345,00 Eur. IeÅ¡kovo vertinimu, jam padaryta turtinė žala, kurios dydis 6893,00 Eur.

32. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

33. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

34. Nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai yra pasirinkę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bÅ«dÄ , steigiant bendrijÄ . Bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.

35. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija su atsakove AB „Panevėžio butų Å«kis“ yra sudariusi sutartis, pagal kurias (duomenys neskelbtini)namo gyventojams teikiamos paslaugos, administruojant gyvenamÄ jį daugiabutį namÄ , atliekant nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ bei teikiant kitas paslaugas.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios su kitų butų savininkų, nors jis ir nėra bendrijos narys. Viena minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams yra pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė AB „Panevėžio butų Å«kis“ neteisėtai skaičiuoja mokesčius ir renka rinkliavas, kurie nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinio (daugiabučio namo) naudojimo, iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Taip pat į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas mokėjo atsakovei už teikiamas paslaugas ir yra sumokėjęs tas sumÄ , kurias jis praÅ¡o priteisti.

38. Kaip patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės, ieškovo skolos (taip pat ir rinkliavos bendrijai) atsakovei yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtose civilinėse bylos Nr. 2-1181-956/2014, Nr. 2-6419-940/2017), todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo prievolės mokėti rinkliavas namo bendrijai pripažinti neteisėta.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalÄ .

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: Å¡iame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibÅ«dinama neturtinė žala, sÄ raÅ¡as; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ ; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sÄ raÅ¡as (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Ä®statyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

42. IeÅ¡kovas nurodė, jog dėl atsakovės vykdomos netinkamos namo priežiÅ«ros negauna tinkamos kokybės komunalinių paslaugų – žiemos metu sistemingai palaikoma nepateisinamai žema patalpų temperatÅ«ra, dėl kurios jis patyrė žalÄ sveikatai, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, jis jaučiasi nejaukiai, negali pailsėti, pasikviesti svečių, o visa tai sukelia sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 8000,00 Eur (po 1000,00 Eur už kiekvienus Å¡altyje pragyventus metus).

43. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 22 d. atlikus temperatÅ«ros matavimus ieÅ¡kovo bute (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad temperatÅ«ra atitinka higienos normų reikalavimus. Patikrinimų metu daugiabučio namo Å¡ilumos punkte nukrypimų taip pat nerasta. Å ių įrodymų nepaneigia ieÅ¡kovo pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuotas termometras, kadangi teismui nebuvo nurodyta, kaip buvo matuojama temperatÅ«ra ir kokiomis sÄ lygomis. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė duomenis, kad 2017 metais nagrinėjo ieÅ¡kovo skundÄ dėl Å¡ildymo kokybės, tačiau pažeidimų nenustatė, o 2019 m. sausio 10 d. patikrinus ieÅ¡kovo buto patalpų temperatÅ«rÄ (2019 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių nustatymo aktas Nr. 150V8-5 ir 2019 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. 15Ä®P8-5), pažeidimų taip pat nenustatyta, temperatÅ«ra atitiko teisės aktų reikalavimus; konstatuota, kad namo Å¡ilumos punkte paduodama ir grįžtama termofikacinio vandens temperatÅ«ra atitinka AB „Panevėžio energija“ nustatytam temperatÅ«riniam grafikui, o Å¡ilumos įrenginiai bei Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos atitinka nustatytus reikalavimus.

IeÅ¡kovo pateiktame UAB „Orestina“ akte yra nurodytos tiktai prielaidos, kad namo Å¡ildymo sistema gali bÅ«ti iÅ¡balansuota, todėl namo gyventojai tikėtina gali gauti nevienodÄ Å¡ilumos kiekį. Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimai, praÅ¡ymai, užklausimai, nuotraukos, vaistų pirkimo kvitai ir informaciniai lapeliai, apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat nesudaro pagrindo neginčijamai spręsti, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o jos teiktos paslaugos, bÅ«tent dėl atsakovės veikimo ar neveikimo ir kaltės, buvo ir yra nekokybiÅ¡kos.

Tokių išvadų nėra pagrindo padaryti ir įvertinus liudytojų duotus parodymus.

44. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, nėra pagrindo konstatuoti kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų. IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, tačiau neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, todėl jo ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

45. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d. Panevėžio apylinkės teisme buvo gautas ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinys AB „Panevėžio butų Å«kis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2018 m. spalio 18 d. teisėjos A. J.-P. rezoliucija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo priimtas, nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams pateikti. 2019 m. sausio 15 d. vykusiame teismo posėdyje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai;

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas buvo atmestas. 2019 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė pakartotinį nuÅ¡alinimÄ ; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl teisėjos A. J.-P. buvo atmestas. Teismo posėdžiai byloje vyko 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 29 d. 2019 m. kovo 29 d. vykusiame teismo posėdyje teisėja A. J.-P. bylÄ iÅ¡nagrinėjo, teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. balandžio 18 d., kuriÄ teisėja A.

J.-P., dalyvaujant ieÅ¡kovui, paskelbė priimto sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog bylÄ vedė ne teisėja A. J.-P., yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini kaip neįrodyti.

46. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog teismas stokoja dalykinės kompetencijos, ypač inžinerinėje dalyje, kurios neiÅ¡manant ir nekviečiant eksperto, neįmanoma priimti pagrįstus ir objektyvius sprendimus. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

47. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir Å¡ioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iÅ¡kyla neaiÅ¡kių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Tačiau ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai).

Ekspertizės skyrimo klausimÄ teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ , pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus argumentus bei ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju klausimai, reikalaujantys specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, byloje nenagrinėti; byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, kuriam iÅ¡spręsti pakako visapusiÅ¡ko, iÅ¡samaus ir objektyvaus byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimo, be to, ieÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, praÅ¡ymo skirti byloje ekspertizę nereiÅ¡kė. Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys bei iÅ¡vadÄ teikianti institucija savo pozicijas nagrinėjamu klausimu iÅ¡dėstė savo procesiniuose dokumentuose, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

49. Teisėju kolegija, iÅ¡analizavusi į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovo procesinius dokumentus bei pateiktus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas baigiamojoje kalboje iÅ¡sakytų reikalavimų dėl trijų procentų atsakovės pelno skyrimo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijai, bendrijos pirmininkės nuÅ¡alinimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nereiÅ¡kė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neanalizavo ir nedetalizavo savo procesiniame sprendime ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo, laikydamasis ieÅ¡kovo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų. Dėl įrodymų vertinimo 50. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, kadangi buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės; vieniems įrodymams suteikta didelė įrodomoji reikÅ¡mė, kiti – nemotyvuotai atmesti.

51. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

53. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , analizavo ieÅ¡kovo pateiktus susiraÅ¡inėjimus, praÅ¡ymus, užklausimus, nuotraukas, UAB „Orestina“ aktÄ apie tai, kad namo Å¡ildymo sistema gali bÅ«ti iÅ¡balansuota, vaistų pirkimo kvitus ir informacinius lapelius, duomenis, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ informavo atsakovę apie žemÄ oro temperatÅ«rÄ jo bute; teismas taip pat vertino į bylÄ pateiktus aktus, susijusius su ieÅ¡kovo buto temperatÅ«ros matavimais, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateiktus duomenis bei liudytojų parodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadų, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o jos teiktos paslaugos, bÅ«tent dėl atsakovės veikimo ar neveikimo ir kaltės, buvo ir yra nekokybiÅ¡kos; kad tarp ieÅ¡kovo susirgimų ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys; kad jokiais kitais leistinais objektyviais įrodymais nebuvo paneigtos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo buto temperatÅ«ra atitinka higienos normų reikalavimus.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, taip pat buvo įvertinti ir ieÅ¡kovo papildomai teikti raÅ¡ytiniai įrodymai (AB „Panevėžio energija“ raÅ¡tas „Dėl karÅ¡to vandens skaitiklio pakeitimo“, nuotraukos), kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių iÅ¡vadų, nei padarė ginÄÄ iÅ¡sprendęs pirmosios instancijos teismas. Dėl bylos procesinės baigties 55. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė