2021-11-10 Nr. AB-23727-3-61-3-01882-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-871-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01882-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti atsakovą priimti kitą nutarimą, kuriuo pareiškėjas būtų grąžintas atgal į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK) arba perkeltas į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN) ar kitą pataisos įstaigą, ne taip nutolusią nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Nutarimu jis (pareiškėjas) buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimo. Pareiškėjas nesutinka su priimtu Nutarimu, teigdamas, jog dėl perkėlimo į Šiaulių TI nutrūko jo socialiniai ryšiai su šeima. Paaiškino, kad Šiaulių TI yra tolimiausia laisvės atėmimo vieta nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjo artimieji negali jo aplankyti. Pareiškėjo motina yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės ir materialinės padėties, neturinti automobilio, todėl ji negali pareiškėjo lankyti Šiaulių TI. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam itin svarbu palaikyti artimus ryšius su artimaisiais, nes jis yra įkalintas iki gyvos galvos, o bausmę atlieka jau nuo 2001 metų. Socialinių ryšių su artimaisiais nutraukimas neigiamai paveiktų pareiškėją ir turėtų tiesioginės įtakos kalinimo tikslams pasiekti.

3. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, nurodė, kad apie savo perkėlimą iš Pravieniškių PN-AK į kitą laisvės atėmimo vietą sužinojo po kelių dienų (tiksli data nenurodoma), kai atvyko į Šiaulių TI. Pareiškėjo teigimu, jam įteiktas Nutarimas nepasirašytas jį priėmusio pareigūno. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma, kuria pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu, pabrėžė, kad jis (pareiškėjas) buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą dar jam neįteikus ginčijamo Nutarimo. Pareiškėjo tvirtinimu, jis ginčijamu Nutarimu galėjo būti perkeltas į kitą laisvės atėmimo įstaigą tik esant išimtinėms aplinkybėms, tačiau ginčijamame Nutarime šios aplinkybės neįvardijamos.

4. Pareiškėjas teigė, kad kalinimo sąlygos Šiaulių TI yra ženkliai prastesnės nei Lukiškių TI-K. Detalizuodamas netinkamas sąlygas, pareiškėjas pažymėjo, jog Šiaulių TI kamerose ir bendro naudojimo patalpose nevykdomi kapitaliniai remonto darbai, patalpos senos ir nusidėvėjusios, drėgnos, sanitariniai mazgai tik iš dalies atskirti nuo kameros bendro ploto, nešvarūs. Šiaulių TI trūksta užimtumo, socialinės reabilitacijos, laisvalaikio programų, nėra oro šalinimo sistemos, netinkamas apšvietimas. Nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelių sienos ir stogo konstrukcijose naudojama sveikatai kenksminga medžiaga (asbestas), neužtikrinama sveikatos priežiūra, neišduodamos higienos ir valymo priemonės, maistas nekokybiškas. Pažymėjo, kad Šiaulių TI nesuteikiamos galimybės dirbti apmokamą darbą, dėl to eliminuojama pareiškėjo galimybė vykdyti baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu nustatytus įsipareigojimus. Šiaulių TI nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

5. Pareiškėjas nurodė, jog tarp jo ir Šiaulių TI personalo darbuotojų santykiai yra ganėtinai įtempti. Teigė, kad nuo pat atvykimo į šią įkalinimo įstaigą momento per ganėtinai trumpą laikotarpį jam buvo paskirtos kelios drausminės nuobaudos. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių TI personalas prieš jį turi išankstinį neigiamą nusistatymą, todėl toks laisvės atėmimo vietos mikroklimatas yra priešiškas pareiškėjui ir neigiamai veikia jo sveikatos būklę.

6. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas (toliau – ir Planas), kuriuo Kalėjimų departamentui pavesta užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimą į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Atsakovo teigimu, nuteistieji, tokie kaip pareiškėjas (nuteisti kalėti iki gyvos galvos), galėjo būti perkeliami į pataisos namus, todėl pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK.

8. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kuomet perkeliant nuteistuosius iš Lukiškių TI-K į Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 nurodytas pataisos įstaigas, nuteistiesiems kalėti iki gyvos galvos neužteko kamerų tipo patalų, Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimas“ patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką (toliau – ir Grafikas). Šio Grafiko 1.2 punkte numatyta perkelti 21 nuteistąjį iki gyvos galvos iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Šiaulių TI. Šio Grafiko pagrindu Kalėjimų departamento direktorius priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėją perkėlė iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo.

9. Atsakovo teigimu, ginčijamas Nutarimas priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Aplinkybė, kad pareiškėjas pageidauja būti perkeliamas iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK ar kitus pataisos namus, atsakovo nuomone, nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu. Pažymėjo, kad pagal Šiaulių TI nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 7 punktą, Šiaulių TI veiklos tikslas vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmė paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose ar atvirojoje kolonijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjui Šiaulių TI yra užtikrinamos kalėjimo režimo sąlygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti šioje įkalinimo įstaigoje.

10. Pasisakydamas dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, Kalėjimų departamentas nurodė, jog pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodomi galimi nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl kalinimo Šiaulių TI sąlygų, yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teigė, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas į Kalėjimų departamentą buvo kreipęsis 2019 m. birželio 5 d. skundu dėl Šiaulių TI jam paskirtos nuobaudos, tačiau kalinimo sąlygomis Šiaulių TI nesiskundė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, teikdamas įvairioms valstybės institucijoms skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI sudarymo, todėl jo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

11. Pareiškėjas, teismui pateiktame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą, nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas į kitą laisvės atėmimo vietą buvo perkeltas dėl to, kad pritrūko kamerų tipo patalpų. Pareiškėjo teigimu, visą bylai reikšmingą laikotarpį jis buvo laikomas su kitu nuteistuoju, todėl galėtų būti perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad perkeliant nuteistuosius iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, ten liko nuteistųjų iki gyvos galvos, kurie pageidavo būti laikomi po vieną. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jam nėra aišku, kodėl būtent jis, o ne kitas nuteistasis iki gyvos galvos, buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, nes dalis nuteistųjų priklauso tai pačiai kategorijai, kuriems yra taikomi vienodi kalėjimo režimo reikalavimai. Šiuo atveju paskirstant nuteistuosius iki gyvos galvos į skirtingas laisvės atėmimo įstaigas, vieni nuteistieji buvo perkelti į Pravieniškių PN-AK, o kiti – į Šiaulių TI.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino, t. y. panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymų pagrindu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), prašydamas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumo klausimą individualioje byloje, tačiau LVAT 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti teismo prašymą ir išaiškino, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nustatys, kad norminis administracinis aktas prieštarauja aukštesnės teisinės galios poįstatyminiams aktams, neturi tokiu aktu vadovautis ir turi išspręsti bylą, remdamasis teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklėmis. Remiantis šiomis taisyklėmis teismas išsprendžia ir hierarchinio lygmens norminių administracinių aktų tarpusavio prieštaravimą bei priima sprendimą byloje. LVAT taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl nurodomų teisės aktų paskelbimo, kadangi duomenų apie šių teisės aktų paskelbimą Teisės aktų registre teismas nenustatė. Tais atvejais, kai nustatoma, kad norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas įstatyme nustatyta tvarka, jis negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu.

14. Nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą skundą teismas bylos duomenimis nustatė, kad ginčijamas Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, Bausmių vykdymo kodeksas) 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – Aprašas), 12 punktu, Planu ir Grafiko 1.2 papunkčiu.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Nutarimo įteikimu pareiškėjui ir supažindinimo su juo tvarka, pažymėjo, kad remiantis Aprašo 7, 10 punktais Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašyto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo kopijos išsiunčiamos vykdyti perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai. Perkeliančioji įstaiga pasirašytinai supažindina nuteistąjį su nutarimu ir įteikia jam šio dokumento kopiją. Aprašo 9 punkte numatyta, kad nutarimo kopija saugoma nuteistojo asmens byloje (kuri yra perduodama priimančiajai įstaigai).

16. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su Nutarimu turėjo būti supažindintas perkeliančiosios įstaigos, t. y. Pravieniškių PN-AK. Teismas atkreipė dėmesį, jog proceso šalys nėra byloje pateikusios duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių Nutarimo įteikimo (gavimo) dieną, tačiau aplinkybė, jog Nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas jo perkėlimo išvakarėse, nenuginčijamai patvirtinta Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1 5 punkte ir šio punkto papunkčiuose. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolierių įstaiga, atlikusi tyrimą, nustatė, jog nuteistieji apie jų atžvilgiu priimtus nutarimus dėl jų perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietą buvo informuoti likus mažiau nei parai iki numatyto perkėlimo. Konkretizuodama faktines aplinkybes Seimo kontrolierių įstaiga ataskaitoje akcentavo, jog nuteistieji, kurie buvo nutarimų pagrindu perkeliami į Šiaulių TI, su nutarimais buvo supažindinami tik kitą darbo dieną, prieš konvojuojant juos į kitą laisvės atėmimo vietą. Teismas akcentavo, kad nors byloje pateikta Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio ir nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą byloje, tačiau teismas vadovavosi ja šioje byloje kaip vienu iš įrodymų, pagrindžiančių teismo procesinį sprendimą.

17. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad perkėlus jį atlikti bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, jo (pareiškėjo) negalės lankyti artimiausi giminaičiai, nutrūks tarp pareiškėjo ir jo artimų giminaičių susiklostę socialiniai ryšiai, teismas vadovavosi BVK 63 ir 65 straipsnių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalies, Europos kalinimo taisyklių 17.1 papunkčio, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų „Dėl kalėjimų administracijos prižiūrimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui“ 22 punkto, Europos komiteto 2002 metų standartų prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nuostatomis. Teismas taip pat atsižvelgė į Seimo kontrolierių įstaigos atlikto patikrinimo rezultatus aptariamu aspektu, pagal kuriuos apklausti artimuosius turintys nuteistieji vieningai nurodė, jog pageidautų būti perkelti arčiau savo artimųjų gyvenamosios vietos. Taip pat nuteistieji teigė, jog į jų lūkesčius bausmės atlikimą tęsti pataisos įstaigose, parinktose pagal jų artimųjų gyvenamąją vietą, nebuvo atsižvelgta. Seimo kontrolierių įstaiga vertino, kad tik trečdalis į kitas laisvės atėmimo vietas perkelti nuteistieji yra patenkinti socialiniais ryšiais su artimaisiais. Seimo kontrolierių įstaiga priėjo prie išvados, kad skirstant nuteistuosius į kitas pataisos įstaigas nebuvo atsižvelgta į nuteistųjų ir jų artimų giminaičių gyvenamąją vietą, taip sudarant kliūtis nuteistiesiems efektyviai palaikyti socialinius ryšius su išoriniu pasauliu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Seimo kontrolierių įstaigos atlikto patikrinimo rezultatų teisingumu ir pagrįstumu, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į glaudžius, socialinius ryšių su artimaisiais nebuvo užtikrinta.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais patvirtinti Planas ir Grafikas yra tarpusavyje nesuderinami ir prieštaringi, teismas, susipažinęs su Teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kuriais patvirtinti Planas ir Grafikas, nustatė, kad iš tikrųjų žemesnės teisinės galios aktas (Grafikas) prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktui (Planui). Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš šių aktų turinio, Grafiko 1.2 papunktyje numatyta perkelti 21 nuteistąjį, įskaitant ir pareiškėją, į Šiaulių TI, tačiau Teisingumo ministro patvirtinto Plano 1 punkte numatyta, jog 92 nuteistieji iki gyvos galvos perkeliami į skirtingas laisvės atėmimo vietas tęsti bausmės atlikimo, t. y. Pravieniškių PN-AK, Marijampolės PN ir Panevėžio PN, tarp kurių nėra įvardytas Šiaulių TI. Pagal Plano 3 punktą, į Šiaulių TI perkeliami tik suimtieji, laukiantys apeliacijos išnagrinėjimo.

19. Teismas vertino, kad Kalėjimų departamento direktorius, nepaisydamas Plano 3 punkto ir to fakto, kad pareiškėjas yra priskiriamas ne suimtųjų, o asmenų, kalinčių iki gyvos galvos kategorijai, priėmė Nutarimą perkelti pareiškėją į Šiaulių TI. Iš byloje surinktų duomenų teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų sutikęs dėl jo perkėlimo į Šiaulių TI, priešingai, pareiškėjas skunde išdėstė konkrečius argumentus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (skundai dėl netinkamų sąlygų ir kt.), kodėl jis neturėjo būti perkeliamu į Šiaulių TI.

20. Įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį teismas atkreipė dėmesį, jog Nutarime nėra išdėstyti pareiškėjo perkėlimo motyvai, nenurodytos jokios konkrečios tokio sprendimo faktinės aplinkybės, pats Nutarimas neargumentuotas, o aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas nesuderinami ir prieštaringi. Teismas sprendė, kad Nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, taip pat prieštaraujantis Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtinto Plano 1 punktui, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

21. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde dėstomų argumentų, susijusių su netinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu Šiaulių TI, pažymėjo, jog nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas, o ne pareiškėjo kalinimo sąlygos Šiaulių TI. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl Šiaulių TI administracijos veiksmų, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teisės pažeidžiamos minėtoje laisvės atėmimo įstaigoje jo laikymo ten metu, pareiškėjas gali kreiptis į apygardos administracinį teismą, prieš tai Šiaulių TI administracijos veiksmus skųsdamas privaloma ikiteismine tvarka Kalėjimų departamentui.

III. 22. Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2018 m. balandžio 23 d. įsakymą „Dėl nuteistojo R. R. palikimo linkusių užpulti įskaitoje“, pažymą apie pareiškėjui skirtas nuobaudas.

23. Atsakovo nuomone, teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų ir argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo perkėlimas buvo teisėtas ir atliktas remiantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovas pažymi, kad perkeliant pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK buvo vadovautasi BVK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, leidžiančiais perkelti asmenį tolimesniam bausmės atlikimui iš vienos įstaigos į kitą. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų, linkusių užpulti, sąrašą (Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. N-68) ir, kaip matyti iš teismui pateikto išrašo, pareiškėjas nuolat ir sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei galiojančius teisės aktus. Įvertinus pareiškėjo charakteristiką ir daromus pažeidimus, taip pat tai, jog Pravieniškių PN-AK dėl perkėlimų nuteistiesiems pradėjo trūkti vietos, vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, Kalėjimų departamento direktorius, turėdamas diskrecijos teisę perkelti asmenis iš vienos pataisos įstaigos į kitą, priėmė pareiškėjo skundžiamą Nutarimą, ir siekiant apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkėlė pareiškėją tolimesniam bausmės atlikimui į Šiaulių TI. Atsakovas akcentavo, kad Šiaulių TI yra žymiai mažesnė įstaiga, kurioje nuteistieji laikomi tik kamerų tipo patalpose, todėl nuteistiesiems gali būti skiriama daugiau individualaus dėmesio ir taikomos pakankamos priežiūros priemonės.

24. Atsakovui neaiškus teismo motyvas, jog Kalėjimų departamento Grafikas prieštarauja Teisingumo ministro Planui. Atsakovo teigimu, šiuo atveju Planas buvo įgyvendintas, pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK, tačiau tik vėliau susidarius situacijai dėl pataisos įstaigoje trūkstamos vietos bei įvertinus pareiškėjo charakteristiką ir riziką nusikalsti, pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus teisės aktų jam suteikta diskrecijos teise buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Šiaulių TI. Teismas klaidingai traktavo pareiškėjo perkėlimą į Šiaulių TI kaip Plano neužtikrinimą, nes, vadovaujantis teismo aiškinimu, pagal Plano 3 punktą į Šiaulių TI perkeliami tik suimtieji, laukiantys apeliacijos išnagrinėjimo.

25. Atsakovas pažymi, kad Lietuvoje atstumai tarp įstaigų yra sąlyginai maži, susisiekimas geras, o tam tikri kelionės nepatogumai negali būti vertinami kaip rimta priežastis atsisakyti skirti nuteistąjį į konkrečią įkalinimo įstaigą, kurioje, įkalinimo įstaigos administracijos vertinimu, nuteistojo priežiūra ir saugumas būtų užtikrinami geriausiai. Be to, teisės aktai nenumato galimybės nuteistajam pasirinkti pataiso įstaigos, kurioje jis pageidauja atlikti bausmę.

26. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai Nutarimą vertino kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovo manymu, Nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas teisės aktais ir jų normomis, taip pat Nutarime aiškiai suformuluotas perkėlimo pagrindas, nurodyta apskundimo tvarka. Kalėjimų departamentas, perkeldamas pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, laikėsi visų nustatytų reikalavimų ir galiojančių teisės aktų.

27. Pasisakydamas dėl teismo argumentų, susijusių su pareiškėjo supažindinimu su Nutarimu, atsakovas nurodo, kad teisės aktai nenumato termino, prieš kiek laiko asmuo turi būti supažindintas su nutarimu dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Kaip matyt iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjas su skundžiamu Nutarimu buvo pasirašytinai supažindintas 2019 m. gegužės 9 d. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo susipažinimo su Nutarimu jį perkelti diena byloje neturi būti vertinama kaip svarus argumentas pripažinti minėtą Nutarimą neteisėtu, nes pareiškėjas su Nutarimu buvo supažindintas ir tai neužkirto jam kelio pasinaudojant BVK 183 straipsnyje įtvirtinta teise jį (Nutarimą) apskųsti.

28. Atsakovas paaiškina, kad Aprašas, kaip norminis administracinis teismas aktas, yra paskelbtas Teisės aktų registre (2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 13252). Tuo tarpu Grafikas neturi nei norminiam, nei individualiam administraciniam aktui būdingų požymių ir nepatenka tarp Teisės aktų registro objektų, todėl minėto Grafiko Kalėjimų departamentas neskelbė Teisės aktų registre.

29. Pareiškėjas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 31 d. pažymą Nr. 62-1687 apie pareiškėjo laikymo vietą, Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 31 d. pažymą Nr. 62-86 apie V. A. laikymo vietą, pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kameros Nr. 34 nuotrauką, pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kameros Nr. 77 nuotrauką.

30. Pareiškėjas teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė pagrįstą, motyvuotą, objektyvų, nešališką ir teisingą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir argumentus, aiškiai ir konkrečiai dėl jų pasisakė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neobjektyvus, ar kurių pagrindu teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas nei materialiosios, nei proceso teisės normų ir teisingai jas taikė.

31. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas Nutarimas nėra motyvuotas, jame nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindu pareiškėjas perkeltas į kitą pataisos įstaigą, todėl jis (Nutarimas) neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, tuos nuteistuosius, kuriems pritrūko vietos Pravieniškių PN-AK, reikėjo perkelti į Šiaulių TI, bet ne pareiškėją, kuris jau buvo paskirtas bausmę tęsti Pravieniškių PN-AK. Akcentuoja, kad pareiškėjas visą buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpį kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu V. A., su kuriuo abu buvo perkelti į Šiaulių TI, todėl neaiškūs atsakovo argumentai dėl vietų trūkumo. Pareiškėjas pastebi, kad jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kokiose įkalinimo įstaigose su kokiomis charakteristikomis turi būti laikomi nuteistieji/suimtieji. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad Šiaulių TI būtų efektyviau užtikrinta pareiškėjo priežiūra. Nurodo, kad tik atvykus į Šiaulių TI jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, jis įtrauktas į linkusių pabėgti įskaitą, t. y. Šiaulių TI pareiškėjui sudaromos nepalankios sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti kitą nutarimą, kuriuo pareiškėjas būtų grąžintas atgal į Pravieniškių PN-AK arba perkeltas į Marijampolės PN ar kitą pataisos įstaigą, pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų bei prieštaraujantį Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtinto Plano 1 punktui.

34. Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė teisės aktų normas, nepagrįstai Nutarimą vertino kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Kalėjimų departamento Grafiko 1.2 papunktis prieštarauja Teisingumo ministro Plano 1 punktui.

35. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo ir pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

36. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (žr. nutarties 22 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 35 punkte išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, atsakovo prašymo pridėti ir tirti naujus įrodymus netenkina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos tokia išvada daroma nustačius, kad tokie įrodymai galėjo būti teikiami ir vertinami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai reiškia, jog atsakovas turėjo visas galimybes šiuos įrodymus pateikti anksčiau, tačiau to nepadarė.

37. Dėl pareiškėjo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų (žr. nutarties 29 p.) teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Be to, jais (naujais įrodymais) pareiškėjas iš esmės siekia pagrįsti netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI, tačiau pareiškėjas neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, todėl šie pareiškėjo pateikti įrodymai nėra susiję su apeliacijos šioje byloje dalyku. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčijamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriuo pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK perkeltas į Šiaulių TI tolimesniam bausmė atlikimui, buvo priimtas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, 12 punkto, Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtinto Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano ir Kalėjimų departamento 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtinto Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko 1.2 papunkčio nuostatų pagrindu.

39. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigos ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas (62 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais (69 straipsnio 1 dalis). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (69 straipsnio 4 dalis).

40. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Apraše (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo (12 punktas).

41. Teisingumo ministras, inicijuodamas Lukiškių TI-K reorganizavimą ir siekdamas optimizuoti laisvės atėmimo vietų įstaigų valdymą ir užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planą, kurio 1 punktu numatė perkelti 92 nuteistuosius iki gyvos galvos, iš jų 21 nuteistąjį į Pravieniškių PN-AK. Kalėjimų departamento direktorius, siekdamas užtikrinti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“, sklandų įgyvendinimą ir vykdydamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-103 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo darbo grupės sudarymo“ 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtino Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką. Šio grafiko 1.2 papunkčiu buvo numatyta 21 nuteistąjį iki gyvos galvos iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus iki 2019 m. birželio 15 d. perkelti į Šiaulių TI.

42. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) buvo nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose). Tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles tvirtina teisingumo ministras (2 straipsnio 1 dalis). Tardymo izoliatoriuose laikomi:

1) asmenys, kuriems paskirtas suėmimas; kitoje valstybėje suimti arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę kitoje valstybėje atliekantys asmenys, laikinai perimti iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatyta tvarka;

3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas;

4) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei;

5) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme;

6) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, siunčiami atlikti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;

7) nuteistieji, kuriems panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, siunčiami į pataisos įstaigas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;

8) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka;

9) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje;

10) Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka į tardymo izoliatorių specialius padalinius (pusiaukelės namus) perkelti nuteistieji (7 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojusios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas (2 straipsnio 1 dalis). Nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 20 d. galiojusios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punkte taip pat buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji, tardymo izoliatoriuje atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai tardymo izoliatorius atlieka pataisos įstaigos funkcijas (7 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

44. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad Nutarimo priėmimo metu įstatymai tardymo izoliatorių nepriskyrė pataisos įstaigoms Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalies prasme (išskyrus atvejus, kai BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta pataisos įstaiga vykdo ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas, tačiau Šiaulių TI tokioms įstaigoms nepriskirtas). Taigi vadovaujantis ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusiomis įstatymų – Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo – nuostatomis, kuriomis Šiaulių TI nebuvo priskirtas pataisos įstaigoms, taip pat byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas atitiko kuriuos nors iš Nutarimo priėmimo metu galiojusios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 7 straipsnio („Tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys“) 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, yra pagrindas konstatuoti, jog Kalėjimų departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją, kuris yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, į Šiaulių TI. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-85-756/2021.

45. Šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, siekdama formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 straipsnis), neturi pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje suformuoto teisės aiškinimo, nors ir pirmosios instancijos teismas ginčijamą Nutarimą pripažino nepagrįstu ir neteisėtu kitų motyvų pagrindu, dėl kurių atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

46. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atlikti įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl Nutarimo neatitikimo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kuriais siekia pagrįsti sprendimą pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, t. y. kad pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų, linkusių užpulti, sąrašą, nuolat ir sistemingai pažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir galiojančius teisės aktus, Šiaulių TI pareiškėjui bus taikomos tinkamesnės priežiūros priemonės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustačius, kad Kalėjimų departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, atsakovo argumentai dėl Nutarimo motyvuotumo nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti teisėtu.

47. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Grafiko 1.2 papunktis, kuris patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintą Planą (1 punktą), prieštarauja Plano 1 punktui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad žemesnės teisinės galios aktas (Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Grafikas) prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktui (Teisingumo ministro patvirtintam Planui), tačiau teismas nepagrįstai Grafiko 1.2 papunktį aiškino remdamasis Plano 3 punkto nuostatomis, pagal kurias į Šiaulių TI perkeliami tik suimtieji, laukiantys apeliacijos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116, kuriuo, be kita ko, patvirtintas Grafiko 1.2 papunktis, pakeitė Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 nustatytą Plano 1 punktą dėl 21 nuteistojo iki gyvos galvos perkėlimo iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK, perkeldamas juos (nuteistuosius iki gyvos galvos) iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI. Taigi nors Grafiko 1.2 papunktis buvo priimtas įgyvendinus Plano 1 punktą, t. y. jau perkėlus 21 nuteistąjį iki gyvos galvos iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK, tačiau atsakovo Grafiko 1.2 papunktis neatitinka Plano 1 punkto tikslo – 92 nuteistuosius iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių PN-AK, Marijampolės PN ir Panevėžio PN. Tarp Plano 1 punkte nurodytų įstaigų nėra Šiaulių TI, nes jis Plano ir Grafiko priėmimo metu nebuvo terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta Bausmių vykdymo kodekso prasme. Todėl vertinant ginčą pagal Nutarimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, atsakovo Grafiko 1.2 papunktis pripažintinas kaip prieštaraujantis Plano 1 punkto nuostatoms.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas Nutarimu neteisėtai perkėlė pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojant Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, kuriomis Šiaulių TI nebuvo priskirtas pataisos įstaigoms. Nustačius šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas – panaikinti pareiškėjo ginčijamą Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, pripažintinas kaip teisėtas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius