275ad2b5-72fb-40f2-b19a-fb0b2ff7eaa9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2416-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29414-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; (S) 2.3.6.4.4; 2.12.2.8. 1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam Ž. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui A. Å .,nukentėjusiesiems A. G., J. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž.

G., a. k. (duomenys neskelbtini, gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas – 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 641 straipsniu, galutine subendrinta bausme – 10 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausant minėtÄ programÄ ;7) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas;8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas, 2018 m. gegužės 30 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: Ž. G. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, t. y., kad 2018 m. birželio 20 d., apie 17.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilės girtumas), tiesiogiai žodžiais grasino kartu gyvenantiems tėvams J.

G. ir A. G. sakydamas: „paimsiu peilį ir nupjausiu galvas“, taip grasino juos nužudyti, dėl ko jiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.Ž. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tÄ dienÄ kartu su mama buvo Halės turguje, nes jam pervedė paÅ¡alpÄ ir jie nutarė apsipirkti. Jis nusipirko kepurę, Å¡ortus, dar kažkÄ . Likusius pinigus atidavė mamai. Mama apsipirkinėdama pavargo ir nuvažiavo namo autobusu, o jis išėjo pėsčiomis.

Beeidamas susitiko draugÄ , kurio nebuvo matęs apie trejus metus. Draugas pasiÅ«lė iÅ¡gerti. IÅ¡ pradžių jis atsisakė, bet draugas įkalbėjo. Grįžtant į namus, jau visai netoli namų, prie jo bandė prisikabinti jaunuoliai, t. y. 5-6 vaikinai, kurie sėdėjo ant suoliuko prie bendrabučių. Jis kiek galėdamas stengėsi iÅ¡vengti muÅ¡tynių, pasitraukė, kad neįvyktų jokio konflikto ir grįžo namo. Namuose iÅ¡gėrė, buvo susinervinęs dėl tų vaikinių gatvėje.

Kadangi buvo neblaivus, pasiėmė peilį ir norėjo iÅ¡eiti į laukÄ pasikalbėti su vaikinais. Toks buvo jo kvailas sumanymas. BÅ«tų peilį iÅ¡metęs, nes turi kumščius, tiesiog kvailas įprotis likęs iÅ¡ pataisos namų. Tėvai pamatė ir pagalvojo, kad prieÅ¡ juos paėmė peilį ir iÅ¡kvietė policijÄ , nors tėvas norėjo skambinti greitajai, nes manė, kad jam (Ž. G.) užėjo "balti arkliai". Vilniaus 2-ame policijos komisariate jis buvo labai sumuÅ¡tas, jam grasino, kad bus uždarytas, 6 kartus kratė elektroÅ¡oku, trys pareigÅ«nai jį spardė ir atmušė kepenis su inkstais, žandikaulį iÅ¡narino, vos nesulaužė.

Jam nedavė paskambinti, neiÅ¡kvietė greitosios, kas priklauso pagal įstatymus. Jis nėjo su peiliu į gatvę, peilį įsidėjo į kojinę ir nekalbėjo, kad pjaus galvas. Mama iÅ¡ jo peilį paėmė ir paslėpė. Su tėvu tÄ vakarÄ gėrė alų, prieÅ¡ tai su draugu buvo iÅ¡gėręs butelį degtinės, tačiau nesijautė apsvaigęs. Dėl frazės: „galvÄ nupjausiu“, nežino kÄ tėvai gali galvoti. Už Å¡iÄ frazę kitose bylose jau atsėdėjo. Žodžius:

„paimsiu peilį ir nupjausiu galvas“, jei ir sakė, tai ne tėvus turėjo omenyje, o tuos vaikinus gatvėje, ant jų sakė, o tėvai ne taip suprato. Konfliktų būtų galima išvengti, jeigu nebūtų alkoholio. Jis gali atskirai gyventi nuo tėvų, tačiau nespėjo įsidarbinti. Tik trys savaitės praėjo, kai jį paleido iš pataisos namų, bet vėl uždarė. Tėvo parodymai skiriasi todėl, kad tėvas buvo išgėręs, kai policijoje davė parodymus, buvo neadekvatus.

Dabar teisme yra blaivus ir sako tiesÄ . Nesutinka gydytis nuo alkoholizmo, nes gali pats negerti. Jeigu metė rÅ«kyti, tai gali ir negerti. Gegužės 30 dienÄ jį iÅ¡leido iÅ¡ pataisos namų, tuo metu prasidėjo pasaulio futbolo čempionatas, draugų gimtadieniai, tai Å¡iek tiek ir iÅ¡gėrė. Nieko blogo nepadarė, niekam negrasino, nei tėvo, nei motinos nužudyti nenorėjo. Tėvai ne taip suprato, nėra už kÄ jį sodinti į kalėjimÄ . Nieko jis nesumušė, neapvogė. Mano, kad yra svarbesnių reikalų, nei sodinti tokius kaip jis.

Paleistas į laisvę įsidarbins kur nors, gali gyventi atskirai nuo tėvų.Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad nelabai tiki, jog sūnus jiems grasino. Jis su žmona anksčiau grįžo namo, o paskui grįžo sūnus, jis buvo išgėręs ir susinervinęs. Per televizorių tuo metu rodė futbolo rungtynes. Jis su sūnumi išgėrė alaus. Paskui sūnus čiupo peilį. Kadangi pats buvo išgėręs, nesuprato, kam sūnus taikė grasinimus, t. y. kam ruošėsi pjauti galvas – ar gatvėje, ar jiems (tėvams), tačiau mamai pavyko išvilioti iš sūnaus peilį.

Žmona į virtuvę nuėjo viena, įkalbėjo ir sÅ«nus pats atidavė peilį. Jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , bet atvykusi greitoji pasakė, kad girtų neima. PolicijÄ iÅ¡kvietė, kad daugiau ko nors neįvyktų. Pagalvojo, kad girtas sÅ«nus išėjęs į gatvę gali durti žmogui ir bus dar blogiau. Jie (tėvai) perėjo į kitÄ kambarį, užrėmė duris ir sÅ«nus niekur nėjo, nebandė įeiti. SÅ«nus buvo iÅ¡gėręs, o su juo iÅ¡gėrusiu ginčytis beprasmiÅ¡ka, jis nesupranta kÄ daro.

Anksčiau sÅ«nus buvo smurtavęs, sulaužęs jam nosį, ar žmonai kÄ buvo padaręs, neatsimena. Gal tÄ vakarÄ apsižodžiavo su sÅ«num, nes jis labai piktas grįžo namo. Duodamas policijai parodymus jis (J. G.) gal ne viskÄ suprato. ŽiÅ«rėdamas futbolo rungtynes per vienÄ kėlinį iÅ¡gėrė 1 litrÄ 7,5 stiprumo alaus, bet nemanė, kad yra apsvaigęs. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11), paaiÅ¡kino, kad jis ne taip suprato, praÅ¡o vadovautis teisme duotais parodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. G. 2018-06-20 parodė, kad su žmona A. G. ir sÅ«num Ž. G. jie gyvena bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018-06-20 apie 17.00 val., bute sÅ«nus, bÅ«damas neblaivus, konflikto metu grasino jam ir jo žmonai nužudymu, sakydamas: „paimsiu peilį ir pjausiu jums galvas“. Yra įsitikinęs, kad sÅ«naus grasinimas nužudyti yra realus, nes prieÅ¡ tai sÅ«nus buvo paėmęs virtuvinį peilį. Ä®vykio metu sÅ«nus fizinės jėgos nenaudojo, tik psichologinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė grasinimu nužudyti ir jų (savo tėvų) bauginimu.

Anksčiau sūnus jau buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje (buvo sulaužęs jam nosį). Kadangi sūnus prieš kelias savaites grįžo iš įkalinimo įstaigos ir būna labai agresyvus, prašo įpareigoti sūnų gyventi atskirai nuo jų šeimos ir nesiartinti prie jų, nes bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 11).Nukentėjusioji A. G. teisme parodė, kad jai liūdna, nes sūnui visas gyvenimas eina beprasmiškai, o dėl visko kaltas alkoholis. Jeigu nebūtų gėręs, nieko nebūtų įvykę.

SÅ«nus turi problemų su galva, nes anksčiau turėjo smegenų sutrenkimÄ , buvo epilepsijos priepuoliai. Kai jis iÅ¡geria, nežino kÄ Å¡neka, psichozė užeina, o praėjus 5 minutėms vėl viskas gerai. SÅ«nui tik gydymas gali padėti, iÅ¡ įkalinimo įstaigų jis grįžta dar piktesnis ir agresyvesnis. Grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kiekvienÄ dienÄ jis iÅ¡gerdavo „bambalį“ alaus. Draugai žadėjo priimti sÅ«nų į darbÄ , kai nebegers. Ä®vykio dienÄ ji su sÅ«num nesipyko, buvo turguje, kur sÅ«nus iÅ¡sirinko kepurę ir Å¡ortus, jai paliko 50 eurų.

Vėliau sÅ«nus iÅ¡gėrė ir labai piktas parėjo namo, ieÅ¡kojo peilio. SÅ«nus kažkÄ murmėjo, ji suprato, kad kažkas lauke yra. Galvojo, kad bus tas pats scenarijus, kaip prieÅ¡ daug metų. Bet kai ji paprašė sÅ«nus, jis gražiai atidavė peilį, tačiau nenusiramino, lyg „karate“ norėjo rodyti, vazonas nukrito, bet prieÅ¡ juos nieko nedarė. Jos vyras yra bailys. Galvojo, kad kai sÅ«nus girtas, gali kartotis tas pats, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Norėjo, kad greitoji sÅ«nų iÅ¡vežtų, bet greitoji pasakė, kad girtų neima.

SÅ«nus niekur nesibrovė, greitai aprimo ir policija greitai atvažiavo. Policija pradėjo kalbėtis ir sÅ«nų iÅ¡sivežė. Jis nieko nepadarė, bet galėjo kažkÄ padaryti išėjęs su peiliu. Jis smurtavo žodžiais, girtas Å¡nekėjo nesÄ mones. SÅ«naus galva yra sutrankyta, todėl nežinai kÄ galėjo iÅ¡gėręs padaryti. SÅ«nus murmėjo visokias nesÄ mones: „eisiu, atkerÅ¡ysiu“, todėl ji bijojo. AsmeniÅ¡kai jiems (tėvams) negrasino, suprato, kad sÅ«nus ruoÅ¡iasi eiti į laukÄ .

PapraÅ¡ytas sÅ«nus atidavė jai peilį į rankas. Tyrėja prašė peilį atneÅ¡ti, tačiau ji iÅ¡metė peilį prie darželio į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Tarp sÅ«naus ir tėvo bÅ«na konfliktų, nes jie kaip gaidžiai. PolicijÄ kvietė, kad sÅ«nų nuramintų. Bijojo, kad sÅ«nus ko nepadarytų, kad nepasikartotų kas buvo anksčiau. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai. Jie kalbėjosi dėl sÅ«naus gyvenimo skyrium. Su sÅ«num stengiasi nekalbėti, kai jis bÅ«na girtas, nes visos kalbos beprasmės. Kai sÅ«nus turės pastovų darbÄ , pats nuomosis bÅ«stÄ ir ji padės. SÅ«nus turėtų sutikti ir norėti gydytis nuo alkoholizmo.

Tikisi, kad teismas nuspręs, kad sÅ«nus turi gydytis. Tik gydymas jam gali padėti. Kalėjimas nieko nepadės, tik iÅ¡eis piktesnis. IÅ¡ įvykio registracijos kortelės matyti, kad pranešėjas J. G. 2018-06-20 16.55 val. pranešė, kad sÅ«nus grasino su peiliu, todėl praÅ¡o GMP dėl sÅ«naus psichikos sutrikimo. Mažamečių vaikų nėra. SÅ«nus yra namuose užsidaręs kambaryje. Papildomoje informacijoje apie patikrinimÄ nurodyta, kad pranešėjas J. G. paaiÅ¡kino, kad jo sÅ«nus Ž.

G. grasino jam ir jo žmonai A. G. susidorojimu, sakė, kad peiliu perpjaus jiems galvas. Jie užsirakino kitame kambaryje ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ž. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba neriÅ¡li. Ž. G. paaiÅ¡kino, kad nieko panaÅ¡aus nebuvo. Ž. G. pristatytas į 2 PK. GMP0823 Ž. G. apžiÅ«rėjo vietoje (b. l. 4-6).Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ 2018-06-20 į įvykio vietÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog policijÄ kvietė J.

G.. 2018-06-20 apie 16.30 val. pranešėjo sÅ«nus Ž. G., bÅ«damas neblaivus (sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li), pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais. Pranešėjas su žmona užsidarė kitame kambaryje ir kvietėsi policijÄ . Tuo tarpu sÅ«nus bandė patekti į kambarį, teigdamas, kad papjaus, nupjaus galvas. GMP0823 apžiÅ«rėjo vietoje jam pagalbos nereikėjo. Pranešėjas taip pat neblaivus. J. G. paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus pradėjo grasinti jam ir savo mamai, kad papjaus, nupjaus galvas ir iÅ¡virs Å¡altienÄ .

Anksčiau buvo kreiptasi į policijÄ dėl smurto. Ž. G. teigė, kad nieko nedarė, bet už tai, kad iÅ¡kvietė policijÄ , baigsis blogai. Ä®vykį matė ir gali paliudyti A. G. (b. l. 8-9).IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018-06-20 iÅ¡ J. G. buvo paimtas pareiÅ¡kimas, kuriuo jis parodė, kad 2018-06-20 apie 17.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo sÅ«nus Ž. G. grasino nužudyti, t. y. panaudojo prieÅ¡ jį ir jo žmonÄ (savo motinÄ ) A.

G. psichologinį smurtÄ , sakydamas: „paimsiu peilį ir nupjausiu galvas“. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl grasinimo nužudyti, kadangi grasinimas yra realus. Taip pat J. G. buvo apklaustas ir apžiÅ«rėta įvykio vieta. Bute bendra tvarka nepažeista, jokių įtartinų daiktų ar nusikalstamos veikos įrodymų, turinčių reikÅ¡mės įvykio tyrimui, nepastebėta. Virtuvėje ant stalo guli virtuvinis peilis juodos spalvos plastikine rankena. Ä®vykio vieta užfiksuota fotolentelėje (b. l. 11-17).Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad Ž.

G. 2018-06-20 17.48 val. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 34). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas 2018-06-20 iÅ¡kvietimo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Taip pat apžiÅ«rėti du spalvoti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota įvykio vieta minėtame bute, atvykus pareigÅ«nams pagal iÅ¡kvietimÄ (b. l. 103-104).BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas nužudyti yra psichinės prievartos iÅ¡raiÅ¡kos forma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, taip pat reikia įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, jog nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panaÅ¡Å«s į grasinimÄ , bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimÄ ar nebuvimÄ , visumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-14-222/2016).Byloje nustatyta, kad 2018-06-20 apie 17.00 val., Ž. G. grįžo į namus neblaivus ir supykęs ant nežinomų asmenų lauke, norėjo grįžti aiÅ¡kintis santykių, bet liko namuose ir kartu su tėvu gėrė alų. Po įvykio Ž. G. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas. Nukentėjusiajam J. G. blaivumas nebuvo tikrinamas, tačiau atvykusio į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad pranešėjas J.

G. yra neblaivus (b. l. 8-9). Å ios aplinkybės neneigė ir pats nukentėjusysis. Teisme jis prisipažino, kad gėrė 7,5 stiprumo alų ir per futbolo varžybų kėlinį (kurio trukmė 45 minutės) iÅ¡gėrė 1 litrÄ alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs. Didelio konflikto tarp jo ir sÅ«naus nebuvo, gal tik apsižodžiavimas, kÄ patvirtino abu nukentėjusieji. Ž. G. jau grįžo į namus supykęs ant kažko lauke, murmėjo kažkÄ ir, pasiėmęs peilį, vėl ruošėsi eiti į laukÄ .

Virtuvinį peilį užsikiÅ¡o už kojinės, tačiau motina A. G. tai pamačiusi ir nuogastaudama, kad sÅ«nus ko nors nepadarytų, nesužalotų ko nors lauke, viena priėjusi prie jo paprašė ir Ž. G. gražiuoju atidavė peilį motinai - padavė jai į rankas, kurį A. G. paslėpė. Šį faktÄ , kad peilį Ž. G. pats atidavė patvirtino tiek nukentėjusieji J. G. ir A. G., tiek pats kaltinamasis. Aplinkybę, kad reali grėsmė tėvams nebuvo kilusi įrodo nukentėjusiųjų parodymai teisme.

A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad asmeniÅ¡kai jiems (tėvams) sÅ«nus negrasino, jie tik bijojo, kad išėjęs į laukÄ su peiliu ko nors nepadarytų. Kažkiek nuogastavo ir dėl savęs, nes Ž. G. bÅ«damas iÅ¡gėręs, pats nesupranta kÄ daro ir kÄ Å¡neka, visada grasina nupjauti galvas, kažkada prieÅ¡ tėvÄ buvo smurtavęs. Todėl, kad daugiau tokie dalykai nepasikartotų, jie ne tiek iÅ¡ baimės, kad jų nenužudytų, o daugiau prevenciÅ¡kai paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pirmiausia prašė greitosios medicinos pagalbos, o ne policijos, nes manė, jog sÅ«nus elgiasi neadekvačiai dėl psichikos sutrikimo.

Tai, kad nukentėjusiems nebuvo kilusi reali grėsmė gyvybei ir, kad Ž. G. nesiekė tėvų įbauginti įrodo ne tik, kad kaltinamasis su peiliu prie tėvų nesiartino, juo nemosikavo prieš tėvus, laikė peilį užsikišęs už kojinės, kurį motinos paprašytas gražiuoju atidavė, bet ir tai, kad jis nesibrovė pas užsidariusius tėvus, jų nemušė, nenaudojo prieš juos "karate" ar kitų fizinių veiksmų, tėvai niekur nebėgo iš buto, jokių pretenzijų jam neturi.

Nors J. G. buvo pakankamai agresyvus, bet namuose tyčia nieko nelaužė, nedaužė, kÄ patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ra, jog bute bendra tvarka nepažeista. Atvykus medikams jis nebuvo agresyvus, leidosi medikų apžiÅ«rimas, jokio pavojaus niekam nekėlė. GMP jo nevežė į ligoninę tik dėl to, kad buvo neblaivus. Teisme nukentėjusysis J. G. parodė, kad netiki, jog sÅ«nus jiems grasino, nes ir pats buvo iÅ¡gėręs, nelabai suprato kÄ sÅ«nus ruošėsi daryti (kam pjauti galvas – tėvams, ar kažkam gatvėje).

Ž. G. veiksmų vertinimui yra svarbÅ«s faktai, kad tėvui kviečiant pagalbÄ bendruoju pagalbos telefonu (fone girdimi ir nukentėjusios komentarai), pats nukentėjusysis J. G. sÅ«naus žodžių ar veiksmų nevertino kaip realių ir pavojingų, nes sÅ«naus veiksmus įvardija kaip „čia pilietis ketvirtÄ savaitę grįžęs...“, ir tik operatorei pasitiklsinus kas vyksta paaiÅ¡kino: „Nu kas vyksta... su peiliais Å¡okinėja čia, baigia užmuÅ¡inėt, negaliu aÅ¡ jau“. Operatorei vėl klausiant kas vyksta, ar reikia greitosios, atsako:

„reikia viskÄ â€œ, „bute užsidarė, užėjo jam Å¡ita... nu kaip visad“. Aplinkybę, kad realios grėsmės nebuvo patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas policijos pareigÅ«nų atvykimas į įvykio vietÄ . Duris atidarė Ž. G., kuris buvo nustebęs, kai jam paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kviesta policija. Taip pat bute buvo J. G. ir A. G., kurie elgėsi ramiai ir paaiÅ¡kino, kad jie kvietė policijÄ . Butas atrodė tvarkingai. PareigÅ«nams paklausus kas atsitiko, A. G. paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus prieÅ¡ tėvus Å¡okinėja, sÅ«nus prisigėręs, norėjo jungti internetÄ , bet neišėjo, ruošėsi jai įspirti.

SÅ«nui negerai su galva, reikia, kad medikai patikrintų. PareigÅ«nui pasiteiravus Ž. G. apie įvykį, jis atsakė, kad su tėvais nekonfliktavo (b. l. 103-104). Analizuojant nukentėjusiojo J. G. parodymus pažymėtina, kad jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡kart po įvykio 2018-06-20. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos jis tuo metu buvo iÅ¡gėręs, tačiau jo blaivumas nebuvo patikrintas. Dėl to neaiÅ¡ku kokio neblaivumo laipsnio nukentėjusysis buvo ir ar galėjo adekvačiai suprasti sÅ«naus iÅ¡sakytus grasinimus.

Pats nukentėjusysis J. G. teisme pripažino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu gerai visko nesuprato, todėl praÅ¡o vadovautis jo parodymais teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi jo parodymais teisme.Vertinant Ž. G. žodžių ir kilusios agresijos pavojingumÄ taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad J. G. ir A. G. teigia, kad žodžiai „nupjauti galvas“ dažnai vartojama ir jau yra įprastinė Ž. G. leksika konfliktų metu. Ir nors Å¡i leksika yra nepriimtina, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste vien ji nepatvirtina tiesioginės nuteistojo tyčios realiai įvykdyti tokius grasinimus.

Kitų duomenų – nukentėjusiųjų kÅ«no sužalojimų ar duomenų, kad Ž. G. bÅ«tų ėmęsis kokių nors veiksmų tėvų atžvilgiu, kuriais galėtų realizuoti tokius savo grasinimus, nenustatyta. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog Ž. G. tyčios įgyvendinat grasinimus nebuvo, jis realiai nesiekė tėvų įbauginti ar realizuoti savo grasinimus. Be to, ir nukentėjusieji J. G., ir A. G. teisme teigė, kad nemano, jog sÅ«nus jiems realiai grasino ir, kad skambutis į bendrÄ jį pagalbos telefonÄ buvo daugiau kaip prevencinė priemonė, kad nepasikartotų tai, kas anksčiau yra buvę, kad sÅ«nus ko nors blogo nepadarytų išėjęs į gatvę.Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji A.

G. nurodė, kad jos sÅ«nus Ž. G. anksčiau turėjo galvos sutrenkimÄ , buvo epilepsijos priepuoliai, kai iÅ¡geria, jam užeina laikini psichikos sutrikimai, tačiau byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad kaltinamasis sirgtų psichine liga, dėl kurios negalėtų suprasti ir valdyti savo veiksmų. Ä® bylÄ pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2196-486/2017 nurodyta, kad pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2017-06-14 iÅ¡vadÄ Nr. 90TPK-34/2017 nėra jokių duomenų, jog Ž.

G. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar bÅ«tų protiÅ¡kai atsilikęs. Nuo 2010 m. jam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant Å¡iuo metu jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl nėra pagrindo Ž. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 95-97). Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nenustatyta aplinkybių dėl kurių Ž. G. negalėtų bÅ«ti teisiamas, kad jam reikėtų skirti psichiatrijos ekspertizę.Pagal teismų praktikÄ kaltinamojo kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).

IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog Ž. G. agresija buvo nukreipta konkrečiai prieÅ¡ tėvus, grasinant juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Jo iÅ¡sakyti grasinimai ir veiksmai nekėlė tokios grėsmės ir pavojingumo nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl kurių buvo galima manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti realiai įvykdyti. Vien tas faktas, kad Ž. G. buvo anksčiau teistas pagal tÄ patį baudžiamojo įstatymo straipsnį bei aplinkybė, kad pasakė tokiÄ pačiÄ frazę („nupjaus galvas“), kuriÄ bÅ«damas girtas nuolat vartoja, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Ž.

G. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Ž. G. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, ir turi bÅ«ti iÅ¡teisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 nutartimi ikiteisminio tyrimo metu Ž. garbenčiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2018-09-20 (b. l. 40-42). Suėmimas paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo bei darys naujus labai sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus), siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylÄ teisme.

IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje kaltinamasis Ž. G. iÅ¡teisinamas, toliau taikyti jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ nėra pagrindo, todėl Å¡i kardomoji priemonė turi bÅ«ti panaikinta ir Ž. G. nedelsiant paleistas iÅ¡ suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, supakuota į vokÄ , paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

Ž. G., kaltintÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.Panaikinti Ž. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                          Rolandas Bužinskas