2024-10-09 Nr. AB-14500-3-62-3-03556-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-160-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03556-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 6 890 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. spalio 14 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas);

2.2. pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas dušo patalpose: dušu teko naudotis kartu su kitais nuteistaisiais, nebuvo pertvarų. Pareiškėjas dėl to kreipėsi į būrio auklėtoją, bet jam atsakyta, jog įstaiga neprivalo įrengti pertvarų ir, nors ūkio darbų planuose yra numatyta jas įrengti, niekas jau kelerius metus neatlieka šių darbų;

2.3. dušo patalpose neveikė ventiliacija, todėl maudantis greitai susikaupdavo garai. Šaltuoju metų laiku dušo patalpoje negalima atidaryti lango, nes kyla grėsmė susirgti;

2.4. dušo patalpose nėra persirengimo kambario. Maudymosi patalpoje dėl oro drėgmės atsinešti sausi drabužiai ir rankšluostis sudrėksta. Kalėjimo administracija atsisako įrengti persirengimo kambarį, taip apsunkindama bausmės atlikimo sąlygas;

2.5. pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų, kurie tęsėsi ilgai, patyrė emocinių, psichologinių išgyvenimų, orumo pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kuriuos prilygino kankinimui.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Kalėjimo (buv. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius) dušo patalpose ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos pertvaros, nes toks reikalavimas nebuvo įtvirtintas teisės aktuose. Pertvaros visų būrių dušinėse buvo įrengtos 2022 m. spalio mėn. Pareiškėjas raštu nesikreipė į Kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo;

4.2. Kalėjimo 6, 7, 9, 10, 11 ir 12 būrių dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, patalpas galima vėdinti ir per langą. Ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuoti mechaninės vėdinimo sistemos gedimai;

4.3. teisės aktai nenumato persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo. Kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose: suoliukai, pakabos (kabliukai) drabužiams. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Turto valdymo skyrių dėl persirengimo patalpų nebuvimo;

4.4. pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis, kaip jis apskaičiuotas. Pareiškėjas tvirtino, kad jis patyrė neturtinę žalą, bet jis neįrodė šios aplinkybės. Pareiškėjas delsė pateikti skundą teismui.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 4 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo V. M. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais, nustatė, jog Kalėjimo dušinėse pertvaros buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėn., o ginčui aktualiu laikotarpiu (2020 m. balandžio 8 d.–2022 m. spalio 14 d.) jos nebuvo įrengtos. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad teisės normose (be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) nuostatose) nėra reikalavimo dušuose įrengti pertvaras, bet teismas pažymėjo, jog vėliausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos dušuose įrengti pertvaras, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 str.), dėl ko jis galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, pažymėjo, kad šis pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Kita vertus, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu Kalėjimo administracijai nepateikė jokių prašymų / skundų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi ir reiškė pretenzijas dėl jam neužtikrinamo privatumo ir iš to kylančių dvasinių išgyvenimų ar pan. Taigi, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Dėl nustatyto pažeidimo jo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 150 Eur.

8. Teismas akcentavo, kad teisės aktai, galioję ginčui aktualiu laikotarpiu, nenustatė atskirų persirengimo kabinų įrengimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų dėl to, jog jam reikalingas privatumas, o atsakovas to neužtikrino. Atsižvelgiant į tai, toks pareiškėjo argumentas atmestas kaip nekonkretus, nedetalizuotas. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo atskirų kabinų persirengimo patalpoje.

9. Teismas, apžvelgęs Higienos normos 17 punkte įtvirtintus reikalavimus dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo, taip pat teismų praktikoje suformuotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pažymėjo, jog, pareiškėjui skunde tik deklaratyviai nurodžius, kad dušo patalpose nėra ventiliacijos, o atsakovui patvirtinus, kad kalinimo įstaigoje dušo patalpose įrengtos mechaninės (rekuperacinės) vėdinimo sistemos, dušo patalpas galima vėdinti ir per langus, nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti dušo patalpų per langą arba kad nebuvo galima langus atidaryti / uždaryti.

III. 10. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimo prašo peržiūrėti administracinę bylą ir priimti naują bei teisingą sprendimą, taip pat atsižvelgti į pareiškėjo pateiktą skundą.

11. Pareiškėjas teigia, kad jis skunde išsamiai išdėstė visas aplinkybes, kuriomis jam teko gyventi, o dėl nurodytų pažeidimų patirti išgyvenimai išliko iki šių dienų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas tokio pobūdžio bylose teikia šabloniškus atsiliepimus į skundą. Pareiškėjas teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį laiko absurdišku, atsižvelgiant į tai, kad jam trejus metus teko naudotis dušu sunkiomis, žeminančiomis sąlygomis. Teismų praktikoje už panašų laikotarpį yra priteisiamos daug didesnės sumos.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

13. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos 2020 m. balandžio 8 d.–2022 m. spalio 14 d. laikotarpiu dėl Kalėjimo (buv. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius) dušo patalpų netinkamo įrengimo, atlyginimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija, nors ir nepritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sutinka su teismo išvadomis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamo Kalėjimo dušo patalpų įrengimo buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, įtvirtinta, be kita ko, Konvencijos 8 straipsnyje, ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau kiti pareiškėjo nusiskundimai nepasitvirtino. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ir tik deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo patirtos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus ir ištaisydama skundžiamo teismo sprendimo trūkumus.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo.

18. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

19. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

20. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2020 m. balandžio 8 d.–2022 m. spalio 14 d.) Kalėjimo dušo patalpose nebuvo pertvarų, kurios galėtų pakankamai užtikrinti jo privatumą maudantis. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, tai padaryta tik 2022 m. spalio mėn. Tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šiuo klausimu tik papildomai akcentuoja, jog, pagal Higienos normos 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo individualiu atveju pareiškėjas naudodavosi dušu dažniau nei kartą per savaitę (to nenurodė ir pats pareiškėjas).

22. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad dušo patalpose nebuvo ventiliacijos ir kad šaltuoju metų laiku nebuvo galimybės atsidaryti langą. Atsakovas (jo atstovas), atsakydamas į šiuos pareiškėjo nusiskundimus, nurodė, kad Kalėjimo 6, 7, 9, 10, 11 ir 12 būrių (teisėjų kolegija pastebi, kad, remiantis 2023 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. RV-22-12363, būtent šiuose būriuose buvo laikomas pareiškėjas) dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, patalpą galima vėdinti ir per langą, o ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuoti mechaninės vėdinimo sistemos gedimai. Pirmosios instancijos teismas atmetė minėtus pareiškėjo argumentus, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, kad dušo patalpose yra įrengtos mechaninės (rekuperacinės) vėdinimo sistemos, patalpas taip pat galima vėdinti per langus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigė šių aplinkybių.

23. Pažymėtina, kad, pagal Higienos normos 16 punktą (2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-936 redakcija), gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių ir ne aukštesnė kaip 28 laipsnių, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m / s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m / s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių. Higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 17 punkto nuostatos išliko tokios, kaip originalioje redakcijoje (2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-908), ir nebuvo pakeistos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-936. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame teismo sprendime Higienos normos 17 punkto nuostata pacituota taip: „turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir nepagrįstai laikė, jog dušo patalpoms yra taikomi Higienos normos reikalavimai dėl patalpų vėdinimo (atitinkamai, ir santykinės oro drėgmės), kadangi iš Higienos normos 16 ir 17 punktų matyti, jog šie reikalavimai yra taikomi tik gyvenamosioms patalpoms, kurioms nėra priskiriami prausyklos, dušinės ir persirengimo kambariai. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pretenzijas šiuo aspektu.

24. Pareiškėjas skunde tvirtino ir tai, kad dušo patalpose nebuvo įrengtas persirengimo kambarys, o maudymosi patalpoje atsinešti sausi drabužiai ir rankšluosčiai sudrėksta, tampa nemalonu juos naudoti nusimaudžius. Atsakovas (jo atstovas) atsiliepime į skundą patvirtino, jog Kalėjimo dušo patalpose nėra įrengti persirengimo kambariai, bet pažymėjo, jog maudymosi patalpoje yra įrengtos vietos persirengti (suolai, pakabos (kabliukai) drabužiams). Pirmosios instancijos teismas laikė, jog pareiškėjas skundžiasi dėl persirengimo kambarių neįrengimo privatumo neužtikrinimo aspektu, ir atmetė šiuos pareiškėjo teiginius, nurodydamas, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktuose nebuvo reikalavimo įrengti atskiras persirengimo kabinas, šie teiginiai yra nekonkretūs ir nedetalizuoti.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti dušo patalpose ar prie jų persirengimo kabinas (kambarius, patalpas), nes toks reikalavimas nėra įtvirtintas nei Higienos normoje, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, arba Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389. Be to, kaip minėta, dušo patalpoms nėra taikomi reikalavimai dėl patalpų vėdinimo ir santykinės oro drėgmės, o pareiškėjas pats patvirtino, jog dušo patalpas galima vėdinti per langą (atsakovo teigimu, šiose patalpose taip pat veikia mechaninė vėdinimo sistema). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas netiksliai apibrėžė pareiškėjo nusiskundimus dėl persirengimo kambarių neįrengimo, teismas pagrįstai atmetė šiuos nusiskundimus.

26. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. spalio 14 d. (2,5 metų) buvo laikomas sąlygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų bausmės atlikimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

27. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (2,5 metų neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, kai dušu naudojamasi kartą per savaitę), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (įskaitant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, kuria teigė vadovavęsis pirmosios instancijos teismas ir kurioje nuteistajam už tokius pačius pažeidimus toje pačioje įstaigoje, trukusius daug trumpiau, buvo priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 150 Eur – yra per mažo dydžio. Atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjui priteistina 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, todėl priteisė jam per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui priteisiama 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė