2023-09-27 Nr. AB-17084-3-61-3-05030-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-978-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05030-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. K. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo K. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas U. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (SK-403, 2020) SPR-299 „Dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „U. K.“ (2020 m. gruodžio 26 d.) ir publikacijoje „K. J. – šiuolaikinio „fašisto“ pavyzdys“ (toliau – ir Sprendimas) (2020 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos bei priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Tarnybai buvo pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens K. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) skundas dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „U. K.“ (2020 m. gruodžio 26 d.) (toliau — ir Įrašas) ir publikacijoje „K. J. — šiuolaikinio „fašisto“ pavyzdys“ (2020 m. gruodžio 26 d., (duomenys neskelbtini)) (toliau — ir Publikacija) paskelbtos informacijos (toliau — ir Skundas). Tarnyba priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė:

1) pripažinti Skundą iš dalies pagrįstu;

2) pareikšti papeikimą viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) U. K. dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis Įraše ir Publikacijoje;

3) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) U. K. iš Publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo naudodamasis „Facebook“ socialiniu tinklu, iš savo socialinio tinklo paskyros, per „Messenger“ programą pareiškėjui parašė neapykantos kupiną žinutę, kurioje pareiškėjui ir kitiems asmenims siūloma mirti. Šią žinutę pareiškėjas paviešino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „U. K.“ (2020 m. gruodžio 26 d.) ir savo tinklaraštyje (2020 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini)).

Iš Skunde pateiktos informacijos Tarnyba sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laikė, jog tikrovės neatitinka bei jo garbę ir orumą žemina įraše skelbiamas teiginys „Tad atminkite fašistuojančių libertardų veidus ir pavardes“ ir Publikacijoje skelbiamas teiginys „Tad atsiminkite „fašistuojančių“ veidus ir pavardes“, nes jis nėra „fašistas“. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat skundėsi ir dėl pažeistos jo asmens duomenų apsaugos Įraše bei Publikacijoje paskelbiant jo vardą, pavardę, asmenines nuotraukas ir Publikacijoje skelbiant nuorodas į jo socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos prašė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau — VIĮ) ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei reikalauti juos pašalinti. Skunde trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė teikti asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti Reglamento (ES) 2016/679) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau — ir ADTAĮ) 33 straipsnyje nurodytas priemones.

Tarnyba Sprendime konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens garbė ir orumas nebuvo pažeminta, tačiau pripažindama iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens prašymą pagrįstu, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir jo „Facebook“ paskyra bei tinklaraštis yra informacinės visuomenės informavimo priemonės ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas paskelbęs trečiojo suinteresuoto asmens duomenis pažeidė Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus bei 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus.

2.2. Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti iš dalies pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens skundą. Tarnybai nebuvo pagrindo nagrinėti pateikto skundo, nes pareiškėjas nėra viešosios informacijos rengėjas, o paskelbta informacija nebuvo skelbiama per visuomenės informavimo priemones. Nors Tarnyba konstatavo, kad socialinio tinklo paskyros bei internetinio tinklaraščio ir jų valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, padarė visiškai priešingą ir teisiškai nemotyvuotą išvadą, jog pareiškėjo „Facebook“ paskyrai ir jo tinklaraščiui taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas bei atsakomybę. Pareiškėjas nėra žurnalistas ar viešas asmuo, neteikia informacinės visuomenės paslaugų skleidžiant viešąją informaciją, todėl nėra ir visuomenės informavimo priemonė. Paskelbta žinutė tiek pareiškėjo „Facebook“ paskyroje, kuri prieinama tik uždaram ratui asmenų (pareiškėjo „Facebook“ draugams), tiek jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje yra jo asmeninė nuomonė ir jai netaikomi tiesos bei tikslumo kriterijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo, laikydamas, jog pažeista jo garbė ir orumas, turėjo kreiptis į teismą ir ginčą spręsti civiline tvarka.

2.3. Pareiškėjas Įraše ir Publikacijoje paviešino trečiojo suinteresuoto asmens jam atsiųstą žinutę. Įraše ir Publikacijoje pateikta informacija nėra paskelbta žurnalistikos tikslais, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju nepagrįstai kreipėsi į Tarnybą, kuri neturėjo kompetencijos ir pagrindo nagrinėti pateikto Skundo dėl asmens duomenų pažeidimo, nes duomenys paviešinti ne žurnalistikos tikslais ir ne akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Reglamento (ES) 2016/679 18 punkte numatyta, jog šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Pareiškėjo socialiniuose tinkluose paviešintam susirašinėjimui, kurį pareiškėjas paviešino vykdydamas asmeninę veiklą, nėra taikomas Reglamentas (ES) 2016/679, todėl Tarnyba nepagrįstai nurodė, jog šias nuostatas pažeidė pareiškėjas. Jokie kiti duomenys, išskyrus pačią trečiojo suinteresuoto asmens siųstą žinutę, viešai paskelbti nebuvo. Žinutė buvo skelbiama pareiškėjo „Facebook“ paskyroje, kuri prieinama tik uždaram ratui asmenų (pareiškėjo „Facebook“ draugams), bei jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje ir ji yra jo asmeninė nuomonė, jai netaikomi tiesos bei tikslumo kriterijai. Nuomonė pareikšta sąžiningai, neiškraipant jos turinio, faktų ir duomenų.

2.4. Iš Sprendimo matyti, kad duomenų pažeidimu laikoma ir tai, kad pareiškėjas pateikė nuorodas į trečiojo suinteresuoto asmens socialinius tinklus, tačiau su tuo pareiškėjas nesutiko, kadangi internetinių nuorodų dėjimui tekstuose į įvairius viešus šaltinius, atsiklausimo ir sutikimo nereikia. Nagrinėjamu atveju būtent ir buvo pateiktos nuorodos į viešai prieinamus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis – socialiniuose tinkluose jo paties skelbiamą informaciją. Daugiau informacijos, nei trečiasis suinteresuotas asmuo ją skelbia socialiniuose tinkluose ir ji yra viešai visiems prieinama, pareiškėjas neatskleidė.

Įvertinus socialinio tinklo „Facebook“ viešai skelbiamas duomenų politikos taisykles matyti, jog socialinio tinklo naudotojams priklauso visas turinys ir visa informacija, kurią jie skelbia „Facebook“, „Instagram“, jie taip pat gali kontroliuoti dalijimąsi per privatumo ir taikymo nustatymus. Socialinio tinklo „Facebook“ skelbiamoje duomenų politikoje nurodoma, jog viešąją informaciją gali matyti bet kurie žmonės ir naudodami jų produktus ir jų nenaudodami, taip pat neturėdami paskyros, t. y. nurodoma, jog naudotojai, skelbiantys turinį ar informaciją naudodami viešinimo nustatymą, leidžia visiems, taip pat žmonėms, nesinaudojantiems „Facebook“, „Instagram” prieiti prie tos informacijos ir naudotis ja bei sieti ją su naudotoju.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, naudodamasis socialiniais tinklais, atsižvelgiant į „Facebook“ duomenų politikos taisykles, vadovaujantis Reglamento 2016/679 6 straipsnio 1 punktu, laikytinas davusiu sutikimą prie tokios informacijos (socialiniuose tinkluose viešai skelbiamos informacijos: naudojamo, vardo, pavardės, profilio nuotraukos bei nuorodų į socialinius tinklus) prieiti visiems asmenims, taip pat ir tiems, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais. Pareiškėjas paviešino tik trečiojo suinteresuoto asmens žinutes, adresuotas pareiškėjui su tam tikrais komentarais ir nuorodomis į viešai prieinamą trečiojo suinteresuoto asmens informaciją socialiniuose tinkluose – vardą, pavardę, nuotrauką, nuorodą į socialinius tinklus, jokie kiti viešai neprieinami trečiojo suinteresuoto asmens duomenys nebuvo atskleisti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atitinkamai siųsdamas save identifikuojamas žinutes, prisiėmė ir riziką, jog jos kartu su komentarais galės būti paviešintos pareiškėjo „Facebook“ paskyroje ir / ar jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje. Šiuo atveju nėra jokio teisės akto, draudžiančio siųstas žinutes viešinti su atitinkamais pareiškėjo komentarais, nuorodomis į socialinius tinklus, kurių prieinamumas nėra ribojamas, visiems vienodas ir tokią informaciją gali gauti visi vartotojai ar kiekvienas visuomenės narys.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neturtinių teisių gynimo bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą informaciją, yra išaiškinęs, jog VIĮ pateikiama itin plati visuomenės informavimo priemonės samprata, pagal kurią tokioms priemonėms gali būti priskiriama ir informacinės visuomenės informavimo priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, o nepriskiriamas – tik oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Pagal VIĮ atsakovas prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas).

4.2. Socialiniame tinkle „Facebook“ esanti pareiškėjo paskyra ir internetinis tinklaraštis (duomenys neskelbtini) tiek turinio, tiek formos aspektu nėra tradicinės visuomenės informavimo priemonės, skirtos informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. Įvertinus informacinių technologijų plėtrą, spartų jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, konstatuotina, kad pagal tam tikrus požymius: informacijos viešumą, jos sklaidą ir prieinamumą, veiklos metodus bei galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra ir internetinis tinklaraštis atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Nepaisant to, jog socialinio tinklo paskyros ir internetinio tinklaraščio, jų valdytojo veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, kad socialinio tinklo paskyros ar internetinio tinklaraščio valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos, arba, kad toks asmuo pagal vykdomą veiklą negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra, kuria teikiama tam tikro turinio informacija visuomenei – visuomenės informavimo priemonei. Atsižvelgiant į Įrašo ir Publikacijos viešumą, joje skelbiamos informacijos sklaidą ir prieinamumą, valdytojo veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra ir internetinis tinklaraštis atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „U. K.“ ir internetinio tinklaraščio (duomenys neskelbtini) valdytojo (pareiškėjo) atžvilgiu, kuris kartu yra ir viešosios informacijos rengėjas bei skleidėjas, taip pat jo veiklai rengiant ir viešai skleidžiant informaciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir tinklaraštyje (duomenys neskelbtini), tam tikra apimtimi yra taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas bei atsakomybę.

4.3. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog jo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „U. K.“ paskelbtas Įrašas buvo pasiekiamas tik uždaram asmenų ratui, t. y. tik jo socialinio tinklo draugams, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikoma namų ūkio išimtis. Iš atsakovo turimos tyrimo medžiagos akivaizdu, jog Įrašas jo paskelbimo metu buvo prieinamas viešai, neribotam asmenų ratui (prie Įrašo esanti ikona nurodo, kad paskelbta informacija buvo prieinama viešai).

4.4. Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 153 punkte įtvirtinta, kad tam, jog būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. Taigi žurnalistinis tikslas gali būti taikomas ne tik tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, tačiau ir bet kuriam eiliniam asmeniui, kuris dėl savo veiklos pobūdžio ar asmeniniais tikslais atlieka visuomenės informavimo funkciją (internetinių tinklapių ar socialinių paskyrų valdytojai). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog fizinio asmens atliekamas asmens duomenų tvarkymas perduodant šiuos duomenis neribotam adresatų skaičiui negali būti vertinamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, „užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“. Asmeninis susirašinėjimas tarp dviejų asmenų, t. y. kai informacija pateikiama ribotam žmonių skaičiui patenka į Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtį ir Reglamentas (ES) 2016/679 negali būti taikomas. Pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens gautą asmeninę žinutę paskelbė viešai Įraše ir Publikacijoje, šis pareiškėjo veiksmas vienareikšmiškai laikytinas informacijos skelbimu žurnalistikos (visuomenės informavimo) tikslu. Įrašas ir Publikacija skelbiami ir pasiekiami neribotam asmenų ratui, turint tikslą viešai pasmerkti pareiškėjo žinutę, tad akivaizdu, kad pareiškėjo veikla paskelbiant Įrašą ir Publikaciją negali būti pripažinta asmens duomenų tvarkymu užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Šiuo atveju pareiškėjas tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis žurnalistikos tikslu, nes viešai skleidė visuomenei informaciją, t. y. savo nuomonę dėl iš trečiojo suinteresuoto asmens gautos žinutės, todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo kompetencijos jo atžvilgiu taikyti Reglamento (ES) 2016/679.

4.5. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad paskelbdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, jis neatliko asmens duomenų tvarkymo veiksmų. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmens duomenų tvarkymas apima bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją ar operacijų seką, kaip antai: rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, sisteminimą, saugojimą, adaptavimą ar keitimą, išgavą, susipažinimą, naudojimą, atskleidimą persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimą ar sujungimą su kitais duomenimis, apribojimą, ištrynimą arba sunaikinimą. Pareiškėjas Įraše ir Publikacijoje paskelbdamas iš trečiojo suinteresuoto asmens gautą asmeninę žinutę, kurioje matyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, atliko konkrečią operaciją – atskleidė asmens duomenis juos platindamas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir internetiniame tinklaraštyje.

4.6. Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens parašyta žinutė yra neigiamo pobūdžio, išreiškianti neapykantą pareiškėjui ir kitiems asmenims, tad toks elgesys netoleruotinas ir nepriimtinas. Vis dėlto privatus susirašinėjimas tarp socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų negali būti laikomas viešojo intereso objektu, kas galėtų pagrįsti realų ir teisėtą visuomenės interesą žinoti pareiškėjo vardą, pavardę, atvaizdą ar nuorodas į jo socialinių tinklų paskyras, tokio pobūdžio informacija neatskleidžia jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių. Pareiškėjas, sulaukęs aršios asmeninės žinutės iš trečiojo suinteresuoto asmens, ją paskelbė viešai, siekdamas išreikšti nepasitenkinimą ir žinutės netoleravimą, t. y. viešai atskleisdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis siekė jį „nubausti“ viešumu. Pareiškėjo tikslas viešai paskelbti neigiamos žinutės turinį, galėjo būti pasiektas ir neatskleidžiant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų. Visiškai neturi reikšmės tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys (vardas, pavardė, nuotrauka ir nuorodos į socialinius tinklus) buvo lengvai pasiekiami internete, nes tai neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:

6.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Tarnybą dėl pareiškėjo tikrovės neatitinkančios publikacijos apie jį. Pareiškėjas Publikaciją paskelbė ir sukūrė tuomet, kai gavo iš trečiojo suinteresuoto asmens asmeninę žinutę, kuri pasak pareiškėjo, yra kupina neapykantos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ši asmeninė žinutė neturi jokios užuomazgos, kuri galėtų būti traktuojama kaip neapykanta. Žinutėje nebuvo jokio tiesioginio grasinimo susidoroti ar tiesioginio siūlymo pakenkti jo sveikatai, kuris galėtų reikšti tiesioginį pavojų gyvybei, kad būtų būtina viešinti jų asmeninį susirašinėjimą, kurio dėka buvo atskleista trečiojo suinteresuoto asmens asmenybė bei kiti asmeniniai duomenys, tokie kaip fotografija, ar nukreipimai į kitas paskyras.

6.2. Sprendimas yra teisėtas ir teisingas. Pareiškėjas turi labai didelę auditoriją sekėjų. Šiuo metu viena pagrindinių pareiškėjo „Facebook“ paskyrų turi virš 80 000 prenumeratorių, taip pat jo asmeninį tinklarašti skaito virš 6 000 pastovių vartotojų. Pareiškėjui turi būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tais atvejais, kai asmens duomenys skelbiami visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo tikslais, vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, tokių veiksmų vertinimą atlieka Tarnyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis numato, kad asmeninis susirašinėjimas negali būti viešinamas, nebent asmuo turi tiesioginę grėsmę savo asmeninei gyvybei. Duomenų rinkimas apie asmenį taip pat yra draudžiamas, nebent yra suteiktas teismo leidimas. Pareiškėjas rinko asmens duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir iš savo asmeninio tinklalapio juos pašalino tik gavus jo oficialų prašymą juos panaikinti, bet tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas rinko, viešino ir kaupė duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, neturėdamas tam teisės.

6.3. Pareiškėjo paskyra nėra prieinama tik uždaram ratui asmenų. Ji yra vieša, ir paskyrą gali pasiekti bet kuris norintis vartotojas, tiek per „Facebook“ sistemą, tiek naudojantis Google paieška. Pareiškėjo auditorija yra žymiai didesnė, nei jo oficialiai matomas sekėjų skaičius, kadangi viešus „Facebook“ įrašus gali matyti / skaityti draugų draugai. Naudojantis Google paieška galima be jokios registracijos skaityti ir matyti visus pareiškėjo įrašus „Telegram“ kanale. Be to, pareiškėjo įrašas nėra pateiktas sąžiningai. Įrašas pateiktas iškraipant tikrovę, meluojama sakant, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra „fašistuojanti asmenybė“. Pareiškėjo teiginys – „atsiminkite šiuos veidus“ kelia didesnę grėsmę trečiojo suinteresuoto asmens saugumui nei jo asmeniškai gauta žinutė nuo trečiojo suinteresuoto asmens. Po šio įrašo trečiasis suinteresuotas asmuo susilaukė daug grasinančių žinučių per „Messenger“ programą. Šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens duomenys tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų, t. y ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą interesą tokius duomenis gauti, bet ir tretiesiems asmenims, kurie neturi teisėto intereso gauti šiuos duomenis. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad šiuo atveju viešas duomenų paskelbimas pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens, kaip fizinio asmens teises, kuriuos jam priklauso pagal numatytus teisės aktus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2020 m. gruodžio 29 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens Skundą dėl Įraše ir Publikacijoje paskelbtos informacijos. Atsakovas kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „U. K.“ valdytoją – pareiškėją, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens skunde išdėstytų aplinkybių. Pateiktuose atsakovui paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad jis nėra žurnalistas, viešas asmuo, visuomenės informavimo priemonė, jog atsakovui būtų pagrindas nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą. Atsakovas skundžiamu Sprendimu pripažino trečiojo suinteresuoto asmens Skundą dėl Įrašo ir Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. Taip pat Tarnyba nusprendė pareikšti papeikimą viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) – pareiškėjui dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis Įraše ir Publikacijoje. Tarnyba nusprendė reikalauti, kad pareiškėjas iš Publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.

9. Teismo vertinimu, vadovaujantis viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo sąvokomis, tuo pačiu įvertinus informacinių technologijų plėtrą, spartų jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, darytina pagrįsta išvada, kad konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus, o pareiškėjas, viešai paskleidęs savo „Facebook“ paskyroje šioje byloje ginčijamą informaciją, yra atsakingas už jos teisėtumą. Teismas sutiko su atsakovu, kad nepaisant to, jog socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, socialinio tinklo paskyros valdytojas (naudotojas) negali būti eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos. Teismas konstatavo, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „U. K.“ valdytojo atžvilgiu, kuris kartu yra ir viešosios informacijos rengėjas, ir skleidėjas, taip pat jo veiklai rengiant ir viešai skleidžiant informaciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, yra taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas ir tuo pačiu atsakomybę.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog jo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „U. K.“ paskelbtas Įrašas buvo pasiekiamas tik uždaram asmenų ratui, t. y. tik jo socialinio tinklo draugams, dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti taikoma namų ūkio išimtis. Įrašas jo paskelbimo metu buvo prieinamas viešai neribotam asmenų ratui (tai nurodo prie Įrašo esanti ikona, jog paskelbta informacija buvo prieinama viešai).

11. Pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens gautą asmeninę žinutę paskelbė viešai Įraše ir Publikacijoje, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad šis jo veiksmas laikytinas informacijos skelbimu žurnalistikos (visuomenės informavimo) tikslu. Šiuo atveju pareiškėjas tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis žurnalistikos tikslu, nes viešai skleidė visuomenei informaciją, t. y. nuomonę dėl iš trečiojo suinteresuoto asmens gautos žinutės. Atsakovas pagrįstai taikė pareiškėjo atžvilgiu Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus.

Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, Įraše ir Publikacijoje paskelbdamas iš trečiojo suinteresuoto asmens gautą asmeninę žinutę, kurioje matyti jo asmens duomenys, atliko konkrečią operaciją – atskleidė asmens duomenis, juos platindamas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir internetiniame tinklaraštyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens parašyta žinutė yra neigiamo pobūdžio, išreiškianti neapykantą pareiškėjui ir kitiems asmenims, kad toks elgesys netoleruotinas ir nepriimtinas.

Privatus susirašinėjimas tarp socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų negali būti laikomas viešojo intereso objektu, kas galėtų pagrįsti realų ir teisėtą visuomenės interesą žinoti trečiojo suinteresuoto asmens vardą, pavardę, atvaizdą ar nuorodas į jo socialinių tinklų paskyras. Ši informacija neatskleidžia jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių. Pareiškėjo tikslas viešai paskelbti neigiamos žinutės turinį galėjo būti pasiektas neatskleidžiant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų. Tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys (vardas, pavardė, nuotrauka ir nuorodos į socialinius tinklus) buvo lengvai pasiekiami internete, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo.

Privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai pasiekti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos bei nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) kompetencija nustatyta VIĮ 50 straipsnyje.

Pagal šio straipsnio 1 dalį Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų ir t. t. Taigi atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.

12. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko tinkamą skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose. Atsakovas laikėsi VAĮ nustatytų pareigų. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas kreipėsi paaiškinimų į pareiškėją, juos gavo ir įvertino VIĮ nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat detaliai išanalizavo ir įvertino kitą tyrimo metu surinktą medžiagą. Inspektorius, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos, skundžiamą Sprendimą priėmė pagal jam įstatymo suteiktą kompetenciją, numatytą VIĮ 50 straipsnyje. Pareiškėjo argumentas dėl to, kad atsakovas viršijo savo įgaliojimus, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atmestas kaip nepagrįstas.

13. Teismas vertino, kad atsakovas, įvertinęs teisės normų turinį, susiklosčiusias kilusio ginčo aplinkybes bei visus jam išdėstytus argumentus, pagrįstai ir teisėtai pripažino trečiojo suinteresuoto asmens Skundą iš dalies pagrįstu. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškė papeikimą viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) – pareiškėjui dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant trečiojo suinteresuoto asmens asmens duomenis Įraše ir Publikacijoje bei pagrįstai ir teisėtai nusprendė reikalauti, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) – pareiškėjas iš Publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.

14. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, kad administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos, taip pat šiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Ginčijamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas vertino, kad netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti Skundo, nes pareiškėjas nėra viešosios informacijos rengėjas, o paskelbta informacija nebuvo skelbiama per informacinės visuomenės informavimo priemones. Priešingai nei nurodė Tarnyba bei pirmosios instancijos teismas, ši situacija niekuomet nebuvo eliminuota iš teisinės reguliavimo sferos, kadangi Skundą pateikęs asmuo, jeigu manė, jog jo teisės yra pažeistos, turėjo teisę rinktis kitas įstatyme numatytas priemones dėl garbės ir orumo pažeidimo, pavyzdžiui, ginti savo tariamai pažeistas teises civiline tvarka. Tarnyba neturėjo teisės plečiamai interpretuoti teisės aktų ir jų plečiamai aiškinti. Šiuo atveju Tarnyba neturėjo teisės nagrinėti skundų, kurie nėra priskirti jos kompetencijai. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisę į gynybą pasinaudoti kitais įstatyme įtvirtintais būdais, nesikreipiant į Tarnybą, kuriai nėra priskirta nagrinėti tokio pobūdžio skundų.

16.2. Asmeninė „Facebook“ paskyra, asmeninis tinklaraštis, šiuo nagrinėjamu atveju nėra visuomenės informavimo priemonė ir pareiškėjo mintys šioje paskyroje bei tinklaraštyje negali būti prilyginamos faktams, skelbiamiems visuomenės informavimo priemonėse. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra žurnalistas, nėra viešas asmuo, neteikia informacinės visuomenės paslaugų skleidžiant viešąją informaciją, todėl nėra ir visuomenės informavimo priemonė, jog būtų buvęs pagrindas Tarnybai nagrinėti pareiškėjo išsakytą nuomonę jo „Facebook“ Įraše bei asmeniniame tinklaraštyje. Paskelbta žinutė tiek pareiškėjo „Facebook“ paskyroje, tiek jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje yra jo asmeninė nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Tarnyba teisėtai pripažino trečiojo suinteresuoto asmens Skundą iš dalies pagrįstu. Teismas tinkamai neįvertino skunde išdėstytų argumentų, jog Tarnyba nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo spręsti klausimų ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų pažeidimo. Taigi, buvo pažeistas VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Šiuo atveju pareiškėjas savo asmeniniame Įraše ir Publikacijoje paviešino trečiojo suinteresuoto asmens jam atsiųstą žinutę, t. y. Įraše ir Publikacijoje pateikta informacija nėra paskelbta žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Tarnyba šiuo atveju net neturėjo teisės taikyti Reglamento (ES) 2016/679. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino.

16.4. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento (ES) 2016/679 nuostatus. Jokie kiti duomenys, išskyrus pačią trečiojo suinteresuoto asmens siųstą žinutę, viešai paskelbti nebuvo. Žinutė buvo skelbiama pareiškėjo „Facebook“ paskyroje, bei jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje ir ji yra jo asmeninė nuomonė, jai netaikomi tiesos bei tikslumo kriterijai. Ji pareikšta sąžiningai, neiškraipant jos turinio, faktų ir duomenų. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas Tarnybos padarytai išvadai dėl pažeidimo, visiškai nemotyvavo savo sprendimo, kodėl ir socialinių tinklų nuorodos yra laikomos asmens duomenų pažeidimu. Internetinių nuorodų dėjimui tekstuose į įvairius viešus šaltinius, atsiklausimo ir sutikimo nereikia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir visiškai nepasisakė dėl skelbiamų duomenų pobūdžio ir paties trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų duodant sutikimą tokius duomenis naudoti viešai. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo naudodamasis socialiniais tinklais, atsižvelgiant į „Facebook“ duomenų politikos taisykles, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 punktu, laikytinas davusiu sutikimą prie tokios informacijos (socialiniuose tinkluose viešai skelbiamos informacijos: naudojamo, vardo, pavardės, profilio nuotraukos bei nuorodų į socialinius tinklus) prieiti visiems asmenims, taip pat ir tiems, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais.

16.5. Tarnyba pripažino, jog žinutės turinį pareiškėjas turėjo teisę paskelbti, tačiau anot jos, tai turėjo būti neskelbiant asmens duomenų. Nebuvo skelbiama jokia informacija, kurios pats asmuo nesutiko viešai dalintis ir platinti ar kurios nebūtų pateikęs pareiškėjui atsiųsdamas žinutę. Tuo labiau, jeigu būtų vis dėl to laikoma, kad Tarnyba turėjo pagrindą nagrinėti Skundą, įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjui atsiųstos žinutės pobūdį, pareiškėjas mano, jog turėjo pagrindą tokią žinutę paskelbti. Pareiškėjas viešai deklaruoja, jog asmenys, atvirai siunčiantys linkėjimus nusižudyti, drįstantys asmeniškai skleisti savo neapykantą, privalo suprasti atsakomybę bei savo veiksmų pasekmes, o viešumas yra viena iš priemonių tai suvaldyti teisinėje ir sąmoningoje visuomenėje, iš ko trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo galimybę suprasti dar prieš siunčiant žinutę, apie jos galimą paviešinimą.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepime pažymima, jog priskyrimas visuomenės informavimo priemonei ar viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) vertinamas ne pagal tai, ar skelbiamos žinios. Tarnyba pareiškėją priskyrė viešosios informacijos rengėju (skleidėjui), o jo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ bei tinklaraštį visuomenės informavimo priemonei atsižvelgdama į ten skelbiamos informacijos tikslą, jos viešumą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką. Pareiškėjas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) sąvoką vertina itin siaurai. Žurnalistikos (visuomenės informavimo) tikslais gali veikti ne tik žurnalistai, bet ir kiti subjektai. Įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo prieinamas viešai, nebuvo ribojamas jo pasiekiamumas, kaip ir viešai prieinamas pareiškėjo tinklaraštis. Šiuo atveju vertinimo objektas ne asmeninė dviejų socialinio tinklo vartotojų veikla, t. y. jų privatus susirašinėjimas, o privataus susirašinėjimo turinio paskelbimas viešai neribotam asmenų ratui. Pareiškėjo viešai pateiktos informacijos turinys ir jos tikslas visiškai prieštarauja jo argumentui, kad informaciją skelbė vykdydamas išskirtinai asmeninę veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis ir atlikęs tyrimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui skyrė papeikimą dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punktu ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo bei pareikalavo iš Publikacijos pašalinti pažeidimą.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, akcentuoja, jog Tarnyba neturėjo pagrindo nagrinėti skundo, nes pareiškėjas nėra visuomenės informavimo priemonė (skelbiant „Facebook“ paskyroje ir internetiniame tinklaraštyje), taigi nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje atsakovo nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

25. Vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 77 dalimi, viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal VVĮ 2 straipsnio 82 punktą visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad Inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas). Interneto svetainė gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone, tai iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo sąvokomis, tuo pačiu įvertinęs informacinių technologijų plėtrą, jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, yra išaiškinęs, kad konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus, o pareiškėjas, viešai paskelbęs savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informaciją, yra atsakingas už jos teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2023).

27. Pažymėtina, kad nors socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tačiau socialinio tinklo paskyros valdytojas (naudotojas) negali būti eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas savo asmeninės paskyros, esančios socialiniame tinkle „Facebook“ valdytoju (naudotoju), parengė ir paskleidė viešąją informaciją (Įrašą) ir Publikaciją savo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai tiek Tarnybos, tiek pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), o atlikdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus – ir asmens duomenų tvarkytoju (valdytoju) bei atsakingu už šios informacijos (Įrašo ir Publikacijos) paskelbimo teisėtumą.

28. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai ar netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

29. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/6796 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (a); tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį (b); tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c); tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus (d); tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e); tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (f).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens gautą asmeninę žinutę paskelbė viešai Įraše (per socialinį tinklą „Facebook“) ir Publikacijoje (per asmeninį internetinį tinklapį). Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų gavęs trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą, ar būtų turėjęs kitą teisėtą pagrindą savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir internetiniame tinklapyje publikuoti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Aplinkybė, kad asmeninėje trečiojo suinteresuoto asmens siųstoje žinutėje galėjo būti netinkamo (neigiamo) turinio informacija, savaime nesuponuoja teisės viešai skleisti jos autoriaus asmens duomenis be teisėto pagrindo ar šio asmens sutikimo. Teisėjų kolegija pritaria Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo tikslas viešai paskelbti neigiamos žinutės turinį galėjo būti pasiektas neatskleidžiant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų.

31. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

32. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

33. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo U. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė