274d67d1-e033-48d5-9773-ace91e991729 · Alytaus apylinkės teismas

? Byla Nr. TS-19-800/2023 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01150-2006-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. gegužės 5 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Živilė Janavičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo I. O. (I. O.) skundÄ dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas n u s t a t ė : Nuteistasis I.

O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas: 1) 2012 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 4 MGL (500 Lt) bauda; 2) 2013 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, nustatant pirmuosius 4 metus bausmę atlikti kalėjime, ir 500 Lt bauda; 3) 2015 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktÄ , 641 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 144,81 Eur bauda. Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 22 d. Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), iÅ¡nagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ dėl I. O. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2023 m. kovo 13 d. priėmė nutarimÄ Nr. 357-56 netaikyti nuteistajam I.

O. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, Pykčio ir agresijos valdymo programoje, kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijÄ dėl įsidarbinimo ir, pasiÅ«lius jam darbÄ , pradėti dirbti, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminÄ . Nutarime nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , kurio pasekmės neiÅ¡taisomos – nužudytas žmogus.

Nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau termino neiÅ¡buvo, įvykdė naujÄ nusikaltimÄ . Å iuo metu kaltę dėl nužudymo pripažįsta iÅ¡ dalies. Nors nuteistasis vykdė finansinius įsipareigojimus, pastaruoju metu laikėsi režimo reikalavimų, galiojančių nuobaudų neturėjo, stengėsi įsitraukti į resocializacijos procesÄ ir vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis prieÅ¡ įkalinimÄ dažniausiai dirbo, tačiau turėjo ir darbinio nestabilumo laikotarpių, jo oficiali darbinė patirtis yra tik apie dvejus metus.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo keletÄ specialybių, kurios palengvins adaptacijÄ laisvėje, tačiau darbo patirties, darbinių įgÅ«džių stoka iÅ¡lieka. Nuteistajam bÅ«dingos psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo problemos. PastarÄ jį ir daugumÄ ankstesnių nusikaltimų nuteistasis įvykdė bÅ«damas neblaivus. Alkoholio vartojimo problemos turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, nors nuteistasis to ir nepripažįsta. Alkoholio vartojimo faktas taip pat nustatytas bausmės atlikimo metu, tad Å¡is veiksnys turi bÅ«ti valdomas, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, galima teigti, jog nuteistasis laisvėje užsiimdavo veikla, susijusia su nusikalstamumu. Nusikaltimus įvykdydavo ir vienas, ir veikdamas bendrininkų grupėje, bÅ«damas neblaivus, ir tai rodo, kad jis pasirinkdavo situacijas, dalyvaudavo veiklose, kurios didino rizikÄ nusikalsti. Nuteistasis laisvėje nebuvo linkęs laikytis visuomenei priimtų elgesio taisyklių, ypač bÅ«damas neblaivus. Vertinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį, pastebima, jog atsakomybę dėl pastarųjų nusikaltimų jis linkęs perkelti kitiems asmenims.

Nusikaltimų analizė siaura, iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas teisėtvarkos sistemos atžvilgiu, jis savo poelgius racionalizuoja. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas. Bausmės atlikimo metu įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos laikėsi nenuosekliai, drausmine tvarka baustas keturiolika kartų, skatintas aÅ¡tuonis kartus. Analizuojant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, galima pastebėti teigiamÄ elgesio dinamikÄ srityse – mokymasis, dalyvavimas intervencinėse programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau kai kurios sritys vis dar reikalauja papildomų pastangų.

Taip pat iÅ¡lieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: sunkiai supranta kitų požiÅ«rį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, neigiamos nuostatos priežiÅ«ros, apribojimų, laisvės atėmimo vietų įstaigos personalo atžvilgiu, atsakomybės nepriėmimas ar kraÅ¡tutinis jos neutralizavimas, užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumÄ , elgesio problemos vaikystėje, bÅ«dingas pavojingas, rizikingas, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, sunkiai suprantamas kitų žmonių požiÅ«ris, maža oficiali darbinė patirtis, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu.

Ä®vertinusi visas nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis I. O., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Skunde nurodo, kad jo klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡nagrinėjo neteisėta Komisija, kadangi tik vienas jos narys atitinka Lygtinio paleidimo komisijai keliamus reikalavimus, Komisija buvo ne iÅ¡ septynių narių, o iÅ¡ keturių ir 80 procentų sudaryta iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų pagal darbo sutartis, nors tokie nariai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų.

Taigi, Å¡ios Komisijos priimtas nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo naikintinas kaip neteisėtas. Taip pat nuteistasis nurodo, jog Komisija buvo Å¡aliÅ¡ka, ji vadovavosi vien tik statiniais veiksniais, o siÅ«lomos rekomendacijos neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Jis buvo pateikęs raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl dalyvavimo Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, tačiau specialistas atsisakė jį priimti į grupę, nurodydamas, kad jis neturi alkoholio vartojimo problemų.

Jis atliko 4/5 dalis bausmės, vykdo finansinius įsipareigojimus, neturi nuobaudų, pilnai įsitraukia į resocializacijos procesÄ ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija, vertindama praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, privalo atsižvelgti į nuteistojo norÄ , iniciatyvas ir dedamas pastangas bausmės atlikimo metu mažinti elgesio rizikos dinaminius veiksnius, o ne vadovautis statiniais veiksniais. Komisija duomenis, susijusius su jo darbu, vertino labiau sumenkindama jį ir pablogindama jo padėtį.

Tačiau jis raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigÄ dėl įdarbinimo. Jam pateikta rekomendacija dalyvauti Pykčio ir agresijos valdymo programoje, tačiau minėtÄ programÄ jis baigė. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, kad galėtų dirbti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Skundas atmestinas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

Pažymima, kad visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Tam, kad bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos sÄ lygas, o bÅ«tent nustatytų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nuostatų ir mÄ stymo pokyčiai turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir sudaryti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti, nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo I. O. lygtinio paleidimo klausimÄ , ir tinkamai juos įvertino. BÅ«tina atsižvelgti į tai, jog Komisija sprendimÄ netaikyti nuteistajam I. O. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Teismas nesutinka su nuteistojo argumentu, kad 2023 m. kovo 13 d. nutarimÄ priėmė neteisėtos sudėties Komisija, pažeidžiant BVK 84 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Pažymima, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas.

Nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant 4 Komisijos nariams, tarp kurių buvo ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, todėl konstatuojama, kad Nuostatų 21 punkto, priimant skundžiamÄ nutarimÄ , buvo laikomasi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu, t. y. Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog Komisija buvo Å¡aliÅ¡ka, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ vadovavosi tik statiniais kriminogeniniais veiksniais, kurių pakeisti jis negali, o Komisijos siÅ«lomos rekomendacijos neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. Teismas pažymi, kad pagal BVK 85 straipsnio nuostatas Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimÄ , vadovaujasi jai pateiktos socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, kurioje nurodyta informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu.

Å iuo atveju socialinio tyrimo iÅ¡vada parengta, joje nuteistojo charakteristika ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pateikti kvalifikuotos specialistės, taigi, abejoti Å¡ios socialinio tyrimo iÅ¡vados ir ja remiantis priimto Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimo objektyvumu nėra jokio pagrindo. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, nenustatė esminių Alytaus kalėjimo administracijos pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimÄ pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, medžiagoje nėra ir nuteistasis teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimÄ Komisijos Å¡aliÅ¡kumÄ sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ .

Pagal Nuostatų 16.4 papunktį Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, kokias rekomendacijas teikti dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatyti Å¡ių rekomendacijų įgyvendinimo terminÄ ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų datÄ . Teismas sprendžia, kad Komisija, vykdydama iÅ¡imtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo ir pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datos nustatymo funkcijas, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Nuteistasis I. O. atlikęs įstatymo – BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalaujamÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytÄ formalų pagrindÄ lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, jis už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį paskatintas aÅ¡tuonis kartus. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo staliaus kvalifikacijÄ , statybininko-apdailininko, Å¡altkalvio specialybes. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijÄ dėl darbo.

Dalyvavo Raudonojo kryžiaus paskaitoje „ŠeÅ¡i pirmos pagalbos įgÅ«džiai“, siekdamas spręsti alkoholio vartojimo problemÄ , kreipėsi su praÅ¡ymu dalyvauti psichologinėse konsultacijose bei nuo 2021 m. gruodžio mėn. dalyvavo Anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimuose. Taip pat nuteistasis dalyvavo konsultacijoje pas priklausomybių ligų konsultantę. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sėkmingai baigė Pykčio ir agresijos valdymo programÄ , dalyvavo Teisinio ir socialinio Å¡vietimo programoje.

IÅ¡klausė socialinės darbuotojos paskaitÄ apie iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigų paleidžiamų asmenų socialinę integracijÄ . Palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, laisvėje turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Nuteistojo I. O. nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutine ir nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių, be kita ko, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta daugiau nei buvo prieÅ¡ ankstesnį jo svarstymÄ dėl lygtinio paleidimo (asmens bylos II dalis, IV tomas, b. l. 30, 60), tai: sunkiai supranta kitų požiÅ«rį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, neigiamos nuostatos priežiÅ«ros, apribojimų, pataisos įstaigos personalo atžvilgiu, atsakomybės nepriėmimas ar kraÅ¡tutinis jos neutralizavimas, užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumÄ , elgesio problemos vaikystėje, bÅ«dingas pavojingas/rizikingas elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, sunkiai suprantamas kitų žmonių požiÅ«ris, maža oficiali darbinė patirtis, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu.

Tai tik patvirtina, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Å iame kontekste pažymima, kad I. O. atžvilgiu yra nustatyti apsauginiai veiksniai (pastovi gyvenamoji vieta ir saugi aplinka, iÅ¡likę santykiai su artimaisiais ir jų palaikymas, skolų apmokėjimas ir rÅ«pinimasis jų grÄ Å¾inimu bausmės atlikimo metu, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas užmegzti bei palaikyti pozityvius santykius su draugais), tačiau Å¡ie veiksniai neatsveria jau minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir statinių veiksnių (kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų pažeidimas).

Taigi, nuteistojo I. O. iÅ¡liekanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nustatyti kriminogeniniai veiksniai Å¡iuo metu neleidžia daryti iÅ¡vados, kad elgesio, mÄ stymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tokį teismo vertinimÄ patvirtina ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka siejama su ankstesniu atlaidžiu požiÅ«riu į nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų, kalbėdamas apie nusikalstamÄ elgesį jis iki Å¡iol iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas teisėtvarkos sistemos atžvilgiu.

Nuteistojo nusikaltimų analizė iÅ¡lieka siaura, stebima, jog socialines situacijas jis gali interpretuoti ne visuomet teisingai, kartais aplinkÄ suvokti kaip prieÅ¡iÅ¡kÄ jo atžvilgiu. Jo savianalizės įgÅ«džiai iÅ¡ugdyti silpnai, bÅ«dinga racionalizacija savo poelgių atžvilgiu. Kaltę dėl nužudymo pripažįsta tik iÅ¡ dalies ir atsakomybę perkelia aukai. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis iki Å¡iol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja.

Pažymima, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis atlieka bausmę. Tuo tarpu asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis jÄ tik iÅ¡ dalies, negalintis suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiÅ¡ka stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Ir nors nuteistasis geba atpažinti kai kurias priežastis, susijusias su jo nusikalstamumu, supranta, kad turi sunkumų, tačiau jų vertinime, sprendimuose yra tam tikrų prieÅ¡taravimų, apgalvoja ne visas poelgių pasekmes, ir, kaip minėta, pavojingas/rizikingas elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys iÅ¡lieka kriminogeniniais veiksniais.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, bÅ«tina įvertinti ir nuteistojo požiÅ«rį į izoliacijos sÄ lygas bei nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymÄ si viso bausmės atlikimo metu. Jau teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas aÅ¡tuonis kartus, tačiau jis buvo baustas drausmine tvarka net keturiolika kartų ir paskutinė nuobauda jam paskirta po ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo – 2022 m. lapkričio 30 d.

Tai neabejotinai nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , jam sunku paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be kita ko, paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta už alkoholio vartojimÄ , piktnaudžiavimas alkoholiu iÅ¡lieka jo kriminogeniniu veiksniu, tai leidžia spręsti, jog bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo problemos jis dar neiÅ¡sprendė.

Taigi, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoÅ¡irdaus noro pasitaisyti ir, teismo vertinimu, laikotarpis nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo iki nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nėra pakankamas spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas.

Vienas iÅ¡ sėkmingos probacijos veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų Å¡altinį. Å iuo atveju socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje yra tik apie dvejus metus, per šį laikotarpį jis pakeitęs penkias darbovietes, pajamos jo nebuvo stabilios ir jis yra įvykdęs turtinio pobÅ«džio nusikaltimus (vagystes, plėšimus). Bausmės atlikimo metu tik 2022 m. liepos 11 d. pateikė laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo.

Taigi, toks nuteistojo atsainus požiÅ«ris į darbÄ bausmės atlikimo metu ir nustatytas kriminogeninis veiksnys – maža darbinė patirtis, kelia pagrįstas abejones, kad laisvėje nuteistasis sugebės laikytis įstatymų, sÄ Å¾iningai dirbti ir turėti pastovias bei pakankamas pragyvenimui pajamas, juolab kad užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumÄ , yra kriminogeninis veiksnys. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau Å¡ias aplinkybes privaloma vertinti tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

Å iuo atveju teismas įvertina tai, jog nuteistasis I. O. teistas dvylika kartų, bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus smurtinio nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis) padarymÄ , jam bÅ«dingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja, anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir tai pripažinta jo kriminogeniniais veiksniais. Ir nors aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir veikomis, už kurių padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , suponuojÄ pareigÄ atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pažymima, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis dar nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad I. O. atliktos bausmės dalis jau turėjo jam pakankamÄ poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma Å¡iuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgÄ laikÄ pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra gan didelė (bausmės pabaiga 2023 m. gruodžio 22 d.).

Å iame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sÄ lyga, tačiau ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lÅ«kesčiui bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sÄ lygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis I. O.

Å¡iuo metu dar neatitinka. Taigi, teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis I. O. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus I.

O. iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, n u t a r i a : Nuteistojo I. O. (I. O.) skundÄ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Živilė Janavičienė