274b2b52-320a-4975-99e2-160be902dde7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-7823-423/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01476-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi su patikslintu skundu į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK, atsakovės atstovas, pataisos namai) priteisti 5000 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 22-27 ). Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2010 metų iki patikslino skundo padavimo teismui dienos buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK.

Teigė, kad 2010-11-26 buvo sužalotas jo klubo sÄ narys, metus laiko buvo priverstas vaikščioti su ramentais, tik 2012-08-10 buvo atlikta klubo sÄ nario operacija. Tris kartus buvo ,,iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ vietos“ implantas, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo kęsti skausmus, laukė, kada bus pristatytas į gydymo įstaigÄ , tačiau pataisos namų darbuotojai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tyčiojosi, vertė po operacijos vaikščioti. 2013 metais pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektorių, 2013 m. liepos mėnesį perkeltas į kamerų tipo patalpas, iÅ¡ kurių buvo iÅ¡leistas tik 2014-10-28.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį gyveno bÅ«damas alkanas, nes nevalgė ,,jų gyvulinio jovalo“, valgė tik duonÄ . 2015-11-13 1 val. 30 min. pareiÅ¡kėjÄ sužalojo, iki 2015-12-09 pareiÅ¡kėjas buvo gydomas med. palatoje. Vėliau per prievartÄ , uždėjus antrankius, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. 2018-06-05 pareiÅ¡kėjas perkeltas į PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektorių. Nuo 2018-06-18 iki 2021-12-09 dirbo sanitaru. Kambariai buvo netvarkingi, visur pilna blakių ir tarakonų, tvyrojo smarvė nuo žmonių prakaito, drabužių ir kojinių.

Nuo 2021-12-09 iki 2022-07-01 pareiÅ¡kėjas buvo atvirojoje kolonijoje, tačiau pataisos namų administracija visais bÅ«dais bandė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ,,lagerį“. 2022-06-06 PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai panaudojo smurtÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , neteisėtai izoliavo ir uždarė į kamerų tipo patalpas, neteisėtai perkėlė iÅ¡ atvirosios kolonijos į pataisos namus. PareiÅ¡kėjas dėl to patyrė sveikatos problemų, dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus ir kt. 2022-07-01 pareigÅ«nai vėl parvertė pareiÅ¡kėjÄ ant grindų, uždėjo antrankius ir perkėlė į PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 4 bÅ«rio 2 patalpÄ , kur buvo 4 žmonės. Å iame bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas buvo kalinimas iki 2022-07-15.

Teigė, kad neturėjo kÄ valgyti, nes ,,nesutvarko mano asmeninius pinigus“. Akcentavo, jog yra kankinamas pataisos namuose jau 13 metų ir 8 mėnesius. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas patyrė daug neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė depresijÄ , buvo kankinamas psichologiÅ¡kai, patyrė orumo pažeminimÄ . Å iuos veiksnius vertino kaip jam padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriai atlyginti prašė priteisti 5000 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, nes jame iÅ¡dėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė praÅ¡oma priteisti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsikirtimų į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2019-07-22 nepateikė. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ nuo patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, tačiau to nedarė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Pažymėjo, kad administraciniuose teismuose jau buvo arba yra nagrinėjami administraciniai ginčai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I1-7241-402/2022 ir Nr. I1-3227-320/2022). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl PravieniÅ¡kių PN-AK 2022-06-06 pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų panaudojus smurtÄ , 2022-06-10 nutarimu skirtos nuobaudos ir kiti jau nagrinėti skundo argumentai, turėtų bÅ«ti palikti nenagrinėti.

Nurodė, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai neturi realaus pagrindo, jis neįrodė pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Skundas atmestinas, dalyje paliktinas nenagrinėtas Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2010 metų iki 2022-08-11 (patikslinto skundo padavimo teismui diena). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti (b. l. 32). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2010 m., o skundÄ teismui pateikė tik 2022-07-04 (b. l. 7). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė.

Teismas pažymi, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2019-07-04 iki 2022-07-04.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad teismas skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) palieka nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-7241-402/2022 pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Byloje neturtinė žala kildinama iÅ¡ to, kad 2022-06-06 PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai neteisėtai panaudojo smurtÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , neteisėtai jį izoliavo ir uždarė į kamerų tipo patalpas bei perkėlė iÅ¡ atvirosios kolonijos į pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje Nr. I1-7241-402/2022 ginčo laikotarpis iÅ¡ dalies sutampa su nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodomu ginčo laikotarpiu, už kurį yra praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ dėl tos pačios aplinkybės – PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų 2022-06-06 įvykio metu (smurto prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ panaudojimo, neteisėto perkėlimo į kamerų tipo patalpas, perkėlimo iÅ¡ atvirosios kolonijos į pataisos namus), paaiÅ¡kėjus, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose Å¡iuo metu nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ už 2022-06-06 pareigÅ«nų galimai neteisėtus veiksmus yra paliekamas nenagrinėtas (ABTÄ® 105 str. 4 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ioje byloje teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2019-07-04 iki 2022-08-11 (patikslinto skundo pateikimo teismui dienos) (iÅ¡skyrus 2022-06-06 įvykio aplinkybes dėl galimai neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK buvo kalinamas neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 111.2. punktÄ , kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.

AnalogiÅ¡kos nuostatos reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 - 2.2 punktuose. IÅ¡ atsakovės atstovo į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas: laikotarpiu nuo 2019-07-22 iki 2020-01-08 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 16 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas – 36,85 kv. m, joje įrengtų miegamų vietų skaičius – 10, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,69 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-01-08 iki 2020-04-23 buvo laikomas 13 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas – 36,85 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 10, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,69 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-04-23 iki 2020-07-29 buvo laikomas 13 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 13 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,25 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-07-29 iki 2020-07-31 buvo laikomas 15 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 71,20 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 22, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,24 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-07-31 iki 2020-09-23 buvo laikomas 13 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 17,73 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 4,43 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-09-23 iki 2021-01-08 buvo laikomas 2 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, kurios plotas – 14,32 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 2, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 7,16 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-01-08 iki 2021-01-14 buvo laikomas 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurios plotas – 21,34 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 5,34 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-01-14 iki 2021-12-08 buvo laikomas 2 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 10, kurios plotas – 23,09 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 5,77 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-12-08 iki 2021-12-16 buvo laikomas 25 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 43,76 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 14, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,13 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-12-16 iki 2021-12-30 buvo laikomas 24 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kurios plotas – 56,05 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 18, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,11 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-12-30 iki 2020-07-01 buvo laikomas 24 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas – 47,14 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 15, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,14 kv. m; laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2020-07-11 buvo laikomas 4 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 23,54 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 5,89 kv. m Byloje nesant jokių pareiÅ¡kėjo teiginius dėl patalpų perpildymo pagrindžiančių duomenų, taip pat pareiÅ¡kėjui tiksliai nenurodžius, kada ir su kiek asmenų jis buvo kalinamas konkrečiose gyvenamosiose patalpose (skunde nurodė tik aplinkybę, kad nuo 2022-07-01 4 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo kalinami 4 žmonės), teismas pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ vertina padalindamas gyvenamųjų patalpų plotÄ iÅ¡ maksimalaus joje galėjusių gyventi asmenų skaičiaus (pareiÅ¡kėjas neteigė, kad patalpoje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta miegamųjų vietų).

Kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,11 kv. m iki 7,16 kv. m ploto, todėl minimalaus ploto normos pažeidimas nekonstatuotinas. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose ir sanitariniame mazge buvo baisus kvapas nuo žmonių prakaito, drabužių ir kojinių, teismas pažymi, kad neÅ¡vara ir netvarka gyvenamosiose ir higienos patalpose dažniausiai atsiranda dėl jose esančių asmenų atsainaus požiÅ«rio į bendrÄ sias higienos normas ir tvarkos palaikymÄ .

Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punktÄ , gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių jose gyvenančių nuteistųjų prerogatyva, tam jiems iÅ¡duodamos valymo priemonės. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys terÅ¡ia bei neprižiÅ«ri savo gyvenamosios aplinkos.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl blogo kvapo gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose nekonkretizuoti, grindžiami bendro pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose, netinkamo maitinimo. Patikslintame skunde tik vienu sakiniu nurodė, jog visur buvo pilna blakių ir tarakonų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo, maitinimo neužtikrinimo.

Pažymėtina, kad graužikų ir buitinių parazitų paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tačiau higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiose patalpose veisėsi kenkėjai, taip pat byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sÄ lygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.), o skundas dalyje dėl netesėtais PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmais sukeltos neturtinės žalos 2022-06-06 įvykio metu paliktinas nenagrinėtas (ABTÄ® 105 str. 4 p.) Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SkundÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už neteisėtus PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmus 2022-06-06 įvykio metu palikti nenagrinėtÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė