2747ab60-497d-41f2-8230-e104153d73e0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I3-4338-426/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03963-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teisėja Rūta Miliuvienė,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. Z. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja S. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–5), praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymÄ Nr. 1P-1053 (toliau – ir Ä®sakymas) ir jo pagrindu paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta už tai, jog 2019 m. gegužės 2 d., dirbant Å alčininkų kelio poste, darbo vietoje Nr. 5 ir Nr. 9 darbo su Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema (toliau – ir NAS) ir techninėmis kontrolės priemonėmis bei muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo metu privalėjo stebėti NAS naudotojo sÄ sajÄ bei joje fiksuotus įvykius, susipažinti su NAS praneÅ¡ime pateikta informacija, operatyviai reaguoti į sistemos praneÅ¡imÄ apie įtartinÄ valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neiÅ¡vyktų iÅ¡ posto teritorijos, informuoti vadovaujančiÄ pareigÅ«nę D. Č. arba posto pamainos virÅ¡ininkÄ apie NAS praneÅ¡imÄ bei jo turinį ir duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimÄ , o apie tikrinimo eigÄ informuoti vadovaujantį pareigÅ«nÄ arba posto pamainos virÅ¡ininkÄ , tačiau to neatliko.

Mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neįvertinus visų esminių įvykio aplinkybių bei su šiuo įvykiu susijusių muitinės pareigūnų veiksmų. Įsakyme išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai, neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, neigiamos pasekmės (žala ir jos dydis), o paskirta nuobauda neadekvati. Nesutinka su Įsakyme nustatyta jos kaltės forma – neatsargumu. Tarnybinis patikrinimas, pareiškėjos manymu, atliktas paviršutiniškai, dėl to nepagrįstai, remiantis vien prielaidomis, buvo konstatuota jos kaltė (neveikimas) dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.

Vadovaujantis Šalčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 (2017 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3V-18 nauja redakcija) (toliau – ir Posto vidaus tvarkos taisyklės) 70 punktu, posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik viename darbo bare (darbo vietoje). Tas pats posto pareigūnas tuo pačiu metu gali dirbti keliuose darbo baruose tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigūnų.

Pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. gegužės 2 d. dirbdama Šalčininkų kelio poste buvo paskirta dirbti 9 darbo vietoje (Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV D1, eismo juostoje), taip pat ir 5 darbo vietoje tam, kad būtų užtikrintas tinkamas 9 darbo vietos funkcijų atlikimas.

Ä®sakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kėja netinkamai atliko 5 darbo vietai nustatytus reikalavimus, kadangi operatyviai nereagavo į NAS praneÅ¡imÄ apie aptiktÄ Ä¯tartinÄ valstybinį numerį, nesiėmė priemonių, jog Å¡i transporto priemonė neiÅ¡vyktų be patikros iÅ¡ pasienio kontrolės teritorijos, tačiau pareiÅ¡kėja teigia, kad tinkamai atliko 5 darbo vietai nustatytas funkcijas. Nurodo, kad atėjusi dirbti į 9 darbo vietÄ susipažino su NAS praneÅ¡imais ir stebėjo naujus praneÅ¡imus, kuriuose buvo du nurodymai patikrinti krautas transporto priemones muitinės rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir MRKS). Pažymi, kad nurodytų transporto priemonių valstybinius numerius įsidėmėjo ir jų laukė, tačiau atsakovas neįvertino, jog transporto priemonė D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko ne per 9 darbo vietai, o per 6 ir 7 darbo vietoms priklausančias eismo juostas, kuriose dirbo du pareigÅ«nai, kuriems tiesiogiai priskirta stebėti ir atlikti atvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus A1, B1 ir C1 eismo juostose. Be to, Å¡iems pareigÅ«nams buvo priskirta dirbti ir 5 darbo vietoje bei užtikrinti operatyvų reagavimÄ Ä¯ NAS praneÅ¡imus.

Mano, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ objektyviai neįvertinta, jog Å alčininkų kelio poste dėl pareigÅ«nų trÅ«kumo 5 darbo vieta skiriama kaip papildoma darbo vieta prie kitų paskirtų darbo vietų. Å ios darbo vietos apraÅ¡ymo 3 punkte nurodyta operatyviai reaguoti į sistemos praneÅ¡imÄ apie įtartinÄ valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neiÅ¡vyktų iÅ¡ PKP teritorijos. SÄ voka „transporto priemonė“ yra bendrinio pobÅ«džio, kuri nereiÅ¡kia, kad muitinės pareigÅ«nas atsakingas už funkcijų atlikimÄ visomis eismo juostomis vykstančių transporto priemonių atžvilgiu. Nors Ä®sakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kėja, suveikus garsiniam signalui, operatyviai nepatikrino NAS sistemos duomenų, tačiau teisės aktuose ar teismų praktikoje nėra apibrėžtas operatyvumas, t. y. kaip greitai pareigÅ«nas turi reaguoti į atitinkamÄ Ä¯vykį. Pažymi, kad darbas su NAS sistema dažnai apsunkintas dėl nuolat atsirandančių techninių trikdžių – sistemoje ne visada suveikia garsiniai signalai, vienų transporto priemonių duomenys persidengia su kitais ir pan. Pamainos virÅ¡ininkas ne kartÄ buvo informuotas apie blogÄ garso signalo veikimÄ , tačiau iki Å¡io įvykio jokių veiksmų nebuvo imtasi. Nurodo, kad daugiau nei metus atvykstančių transporto priemonių dažnumas nebuvo kontroliuojamas, tačiau NAS praneÅ¡imai apie transporto priemones, kurios į posto teritorijÄ atvyksta dažniau nei trečiÄ kartÄ per mėnesį, buvo fiksuojami pastoviai. Dirbant tokiomis sÄ lygomis garsinis signalas asocijuojasi ne tik su numeriais, kurie NAS nurodomi kaip įtartini (rodomi raudona spalva), bet ir su periodiÅ¡kumu (rodomi mėlyna spalva). PaaiÅ¡kina, kad tik po nuobaudų skyrimo pareiÅ¡kėjai ir jos kolegoms periodiÅ¡kumas jų poste buvo atjungtas.

Akcentuoja, kad dirbant 9 darbo vietoje (viduriniame namelyje) visada yra didelis triukÅ¡mas, kadangi per dvi juostas važiuoja krautos transporto priemonės, dėl to 2019 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kėja negirdėjo, kada suveikė NAS garsinis signalas. Kai priėjusi prie NAS kompiuterio pamatė praneÅ¡imÄ apie atvykstančiÄ Ä¯tartinÄ lengvÄ jÄ transporto priemonę, pareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad tai yra transporto priemonė, kuri buvo skenuojama MRKS ir kuriÄ ji matė pro langÄ dirbdama 9 darbo vietoje bei iÅ¡eidama plombuoti transporto priemones. Jos įsitikinimÄ nulėmė tai, kad kartu su rentgenologais buvo ir vienas iÅ¡ kolegų, dirbančių 6 ir 7 darbo vietose. Vadovaujantį pareigÅ«nÄ apie NAS nurodymÄ tikrinti lengvÄ jÄ transporto priemonę informavo jam grįžus į savo darbo vietÄ . Posto vidaus tvarkos taisyklių 21.1 papunktis draudžia palikti darbo vietÄ be posto pamainos virÅ¡ininko žinios. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja NAS praneÅ¡imÄ pastebėjo tada, kai pirmÄ kartÄ po praneÅ¡imo apie įtartinÄ transporto priemonę atsiradimo priėjo prie NAS kompiuterio.

Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19 punktu, komisijos nariai turėjo teisę apklausti su tikrinama veikla susijusius pareigūnus ir kitus asmenis, tačiau, nors komisijai ne viskas buvo aišku, šia teise ji nepasinaudojo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 32 punktu, su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo, jam įteikiamos šių dokumentų kopijos. Įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas dirbant 2019 m. spalio 21–22 d. pamainoje, tačiau su išvada ji nebuvo supažindinta.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime (1 t., b. l. 37–40) su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1B-677 sudarytos komisijos 2019 m. spalio 11 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 7B-3288 (toliau – ir IÅ¡vada), kurios pagrindu pareiÅ¡kėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja tarnybos metu nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų. Paskyrimas į kelias darbo vietas vienu metu yra galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, toks paskyrimas Å¡iuo atveju buvo atliktas dėl pareigÅ«nų trÅ«kumo. PareiÅ¡kėja klaidingai interpretuoja 5 darbo vietos paskirtį, teigdama, kad į Å¡iÄ darbo vietÄ ji buvo paskirta dėl to, jog bÅ«tų tinkamai atliktos 9 darbo vietos funkcijos. PareiÅ¡kėjos minėtos darbo vietos (5 ir 9) yra atskiros ir jokiu bÅ«du nėra skirtos viena kitai papildyti, o atliekamos funkcijos ir minėtų darbo vietų paskirtis skiriasi, t. y. nėra bÅ«tina pareigÅ«nÄ , paskirtÄ dirbti į 9 darbo vietÄ , paskirti dirbti ir į 5 darbo vietÄ , ir atvirkščiai. PareigÅ«nė buvo paskirta į dvi darbo vietas tik dėl pareigÅ«nų trÅ«kumo. 5 darbo vietoje (atskiras darbo baras) dirbantis pareigÅ«nas privalo operatyviai reaguoti į visus be iÅ¡imčių NAS suformuotus praneÅ¡imus, nepriklausomai nuo to, kuria eismo juosta transporto priemonė atvyksta ir kiek pareigÅ«nų yra paskirta dirbti į tÄ pačiÄ darbo vietÄ . Akcentuoja, kad paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – susijusi iÅ¡imtinai tik su 5 darbo vietos funkcijų nevykdymu. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus dėl teisės aktų spragų, kurios trukdė atlikti 5 darbo vietos funkcijas.

Nei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, nei pareiÅ¡kėjos skunde nėra duomenų, kad 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. transporto priemonei D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į posto teritorijÄ buvo kokių nors sistemos trikdžių, dėl kurių nesuveikė garsinis signalas. PrieÅ¡ingai, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai konstatuota, kad 15.25 val. garsinis signalas suveikė ir jis girdisi, tačiau pareiÅ¡kėja tuo metu, sėdėdama prie kompiuterio, į signalÄ nereagavo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėja girdėjo garsinį signalÄ , tačiau jį ignoravo, klaidingai manydama, kad tai nėra įtartina transporto priemonė, kuriai bÅ«tina atlikti NAS suformuotÄ tikrinimÄ . Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja net nesistengė nustatyti ir patikrinti, ar transporto priemonė, tikrinama MRKS sistema, yra ta pati, kaip ir NAS praneÅ¡ime. Be to, pareiÅ¡kėjos įsitikinimas, kad galbÅ«t NAS praneÅ¡ime nurodyta transporto priemonė yra tikrinama kolegų, negali atleisti jos, kaip pareigÅ«nės, nuo atsakomybės. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja dėl nesuprantamų priežasčių vadovaujantį pareigÅ«nÄ informavo tik praėjus daugiau nei valandai nuo garsinio signalo ir NAS praneÅ¡imo gavimo, t. y. 16.30 val. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai konstatuota, kad pareiÅ¡kėja prie NAS kompiuterio prieina du kartus, t. y. 16.14 val. ir 16.18 val.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėja su Ä®sakymu buvo supažindinta laiku ir dėl to ginčo nėra, sutinka, kad ji nebuvo supažindinta su IÅ¡vada per 5 darbo dienas, tačiau Å¡is netikslumas buvo paÅ¡alintas 2019 m. lapkričio 26 d. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja pati taip pat nesikreipė į darbdavį su reikalavimu pateikti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1P-1053, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (1 t., b. l. 6–7), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja dirba (duomenys neskelbtini). Ä®sakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad ji, 2019 m. gegužės 2–3 d. dirbdama Å alčininkų kelio poste, 5 darbo vietoje (nuo 2019 m gegužės 2 d. 9.00 val. iki gegužės 3 d. 9.00 val.) ir 9 darbo vietoje (2019 m. gegužės 2 d. nuo 13.00 val. iki 17.00 val.) privalėjo vykdyti 5 darbo vietos posto pareigÅ«nui paskirtas funkcijas – stebėti NAS naudotojo sÄ sajÄ bei joje fiksuotus įvykius, susipažinti su NAS praneÅ¡ime pateikta informacija, operatyviai reaguoti į sistemos praneÅ¡imÄ apie įtartinÄ valstybinį numerį ir nedelsiant imtis priemonių, kad transporto priemonė be patikros neiÅ¡vyktų iÅ¡ posto teritorijos, informuoti vadovaujančiÄ pareigÅ«nę D. Č. arba posto pamainos virÅ¡ininkÄ apie NAS praneÅ¡imÄ bei jo turinį ir duoti pavedimus atlikti muitinį tikrinimÄ ir apie tikrinimo eigÄ informuoti vadovaujantį pareigÅ«nÄ arba posto pamainos virÅ¡ininkÄ , tačiau Å¡ių funkcijų neatliko. Departamentas nustatė, kad į Å alčininkų kelio postÄ 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. atvykus automobiliui D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir NAS pateikus praneÅ¡imÄ apie į postÄ atvykusiÄ ieÅ¡komÄ transporto priemonę, kuriame buvo nurodyta „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieÅ¡ka. Patikrinus neiÅ¡leisti, informuoti MKT tel. (duomenys neskelbtini)“, pareiÅ¡kėja operatyviai nereagavo į sistemos praneÅ¡imÄ apie aptiktÄ Ä¯tartinÄ valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė priemonių, kad Å¡i transporto priemonė be patikros neiÅ¡vyktų iÅ¡ pasienio kontrolės teritorijos, pastebėjusi NAS praneÅ¡imÄ apie aptiktÄ Ä¯tartinÄ valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai informavo vadovaujantį pareigÅ«nÄ (D. Č.), kai transporto priemonė jau buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ posto teritorijos (16.36 val.), nedavė pavedimo atsakingam pareigÅ«nui atlikti transporto priemonės D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį tikrinimÄ pagal NAS pateiktÄ instrukcijÄ bei tuo sudarė sÄ lygas minėtam automobiliui iÅ¡vykti iÅ¡ posto į Lietuvos Respublikos teritorijÄ be privalomos patikros.

Pareiškėja su Įsakymu nesutinka ir nurodo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, neįvertinus visų esminių aplinkybių, nepilnai ir paviršutiniškai, nepagrįstai, remiantis vien prielaidomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu (1 t., b. l. 149–157) pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino ir panaikino Ä®sakymÄ . Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1779-789/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimÄ panaikinoir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t., b. l. 32–42). LVAT nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo vertintas 5 kompaktinis diskas (Namelis Nr. 5), tačiau Departamentas Å¡io kompaktinio disko, kuriame yra fiksuota su pareiÅ¡kėjos tarnybiniu pažeidimu susijusi aktuali informacija, teismui dėl žmogiÅ¡kos klaidos nepateikė. LVAT nustatė, kad teismas ginčijamo Ä®sakymo teisėtumÄ vertino iÅ¡ esmės remdamasis tik IÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis, ir byloje nesant pateikto pagrindinio įrodymo – 5 kompaktinio disko, kuriame yra aktuali, su pažeidimu susijusi informacija, bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.

Pažymėtina, kad Departamentas 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė teismui minėtÄ 5 kompaktinį diskÄ (Namelis Nr. 5) su vaizdo įraÅ¡u.

Muitinės pareigÅ«nų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (ginčui aktuali redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.) (toliau – ir Statutas). Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ detaliau reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tikrinamas pareigÅ«nas turi teisę teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimÄ , susipažinti su iÅ¡vada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti Å¡ios medžiagos bei iÅ¡vados kopijÄ . Su tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančia įslaptinta informacija supažindinami tik su Å¡ia informacija turintys teisę susipažinti tikrinami pareigÅ«nai, kuriems iÅ¡duotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“; tarnybinio patikrinimo atlikimo metu turėti advokatÄ ar kitÄ Ä¯galiotÄ atstovÄ ; apskųsti tikrintojo veiksmus ar neveikimÄ (Tvarkos apraÅ¡o 20 punktas).

Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti, padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos apraÅ¡o 24 punktas).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (žr., pvz., LVAT 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja pagal posto pareigÅ«nų paskirstymo į darbo vietas grafikÄ 2019 m. gegužės 2–3 d. visÄ pamainÄ buvo paskirta dirbti į 5 darbo vietÄ , o nuo 13 val. iki 17 val. – į 9 darbo vietÄ . Departamentas nustatė, kad pareiÅ¡kėja į Å alčininkų kelio postÄ 2019 m. gegužės 2 d. apie 15.24 val. atvykus automobiliui D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NAS pateikus praneÅ¡imÄ apie į postÄ atvykusiÄ ieÅ¡komÄ transporto priemonę, kuriame buvo nurodyta „Rentgeno kontrolė, detalus tikrinimas, akcizinių prekių paieÅ¡ka“, turėjo patikrinusi neiÅ¡leisti jos. Tačiau pareiÅ¡kėja operatyviai nereagavo į sistemos praneÅ¡imÄ apie aptiktÄ Ä¯tartinÄ valstybinį numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė priemonių, kad Å¡i transporto priemonė be patikros neiÅ¡vyktų iÅ¡ pasienio kontrolės teritorijos. Pastebėjusi NAS praneÅ¡imÄ apie aptiktÄ Ä¯tartinÄ valstybinį numerį, apie tai informavo vadovaujantį pareigÅ«nÄ (D. Č.) tik po to, kai transporto priemonė jau buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ posto teritorijos (1 t., b. l. 93). Dėl pareiÅ¡kėjos ir kitų asmenų galimų tarnybinių nusižengimų buvo sudaryta komisija pažeidimams tirti (1 t., b. l. 42).

2019 m. spalio 11 d. suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada (1 t., b. l. 44–70), kurioje nustatyta, kad S. Z. į NAS garsinį signalÄ nereagavo, nors buvo priėjusi kelis kartus prie kompiuterio, pažiÅ«rėjo į monitoriaus ekranÄ . VadovaujančiÄ pareigÅ«nę informavo tik gerokai vėliau, automobiliui jau iÅ¡važiavus. Komisija vertino, kad pareigÅ«nė neatidžiai stebėjo NAS kompiuteryje pateiktÄ informacijÄ , todėl pasiÅ«lyta jai skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjai buvo suteikta teisė teikti paaiÅ¡kinimus (1 t., b. l. 71–72, 86), kuriuose ji nurodė, jog iÅ¡ savo darbo vietos stebėdama NAS matė įtartinus numerius, pažymėtus raudona spalva, tačiau buvo įsitikinusi, kad tai yra dvi krautos transporto priemonės, kurių ji laukė. Be to, nurodė, kad matė skenuojamÄ transporto priemonę ir manė, kad tai ta pati transporto priemonė. Taigi, teismas Å¡iuo atveju vertina, kad tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra atlikta iÅ¡samiai ir objektyviai, iÅ¡tirtos visos galimų pažeidimų aplinkybės. Tai, kad pareiÅ¡kėja laiku dėl žmogiÅ¡kos atsakovo klaidos nebuvo supažindinta su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, nelaikytina esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamÄ Ä®sakymÄ , kadangi, kaip minėta, pareiÅ¡kėjai buvo suteikta teisė teikti paaiÅ¡kinimus, ji žinojo apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , be to, pati neprašė susipažinti su minėta iÅ¡vada.

Ä®sakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kėja, netinkamai atlikdama Å alčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 1 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietų apraÅ¡ymas“ 5 darbo vietai nustatytus reikalavimus, pažeidė Å alčininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 4 priedo „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo Medininkų, LavoriÅ¡kių, Å alčininkų ir Raigardo kelio postuose posistemio naudojimo taisyklių“ 6.4, 6.6 papunkčius: Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 9 punktÄ ; Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1 B-625, 54 punktÄ ; Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos naudojimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1B-613, 5.4, 5.6 ir 18 punktus; Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179, 5.1 punktÄ ; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktÄ ; Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2 papunkčio nuostatas, ir padarė nusižengimÄ dėl neatsargumo.

IÅ¡ byloje esančio Å alčininkų kelio posto darbo vietų apraÅ¡ymo (1 t., b. l. 13–21) matyti, kad 5 darbo vietai (1 t., b. l. 15–16) nustatytas reikalavimas, jog NAS darbo vietoje darbuotojas stebi NAS naudotojo sÄ sajÄ ir joje fiksuotus įvykius, taip pat operatyviai reaguoja į sistemos praneÅ¡imÄ apie įtartinÄ valstybinį numerį ir nedelsiant imasi priemonių, kad transporto priemonė be patikros neiÅ¡vyktų iÅ¡ PKP teritorijos. Be to, informuoja vadovaujantį pareigÅ«nÄ arba posto pamainos virÅ¡ininkÄ apie NAS praneÅ¡imÄ bei jo turinį.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad teisės aktuose nereglamentuota, kaip greitai ji turėtų sureaguoti į atitinkamÄ Ä¯vykį, taip pat darbas su NAS sistema dažnai apsunkintas dėl sistemos trikdžių, ne visada suveikia garsiniai signalai, be to, ji nereagavo į garsinį signalÄ , kadangi forminant krautas transporto priemones jo tiesiog nesigirdėjo. Å ie pareiÅ¡kėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iÅ¡ į bylÄ pateikto 5 kompaktinio disko (administracinės bylos priede) matosi muitinės tarnybinių patalpų vidus, kuriose dirbo pareiÅ¡kėja, ir Å¡alia jos D. Č.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip pareiÅ¡kėja dirba, o nuo 15:25:06 val. iki 15:25:09 val. aiÅ¡kiai girdisi NAS praneÅ¡imo garsinis signalas, tačiau pareiÅ¡kėja nereaguoja ir toliau sėdi prie kompiuterio bei tvarko dokumentus. Vaizdo įraÅ¡e nesigirdi didelio triukÅ¡mo, kuris bÅ«tų trukdęs pareiÅ¡kėjai iÅ¡girsti garsinį signalÄ . Patalpoje iÅ¡ esmės buvo tylu, tuo metu ji su niekuo nebendravo, nekalbėjo telefonu ir pan. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad iki tol ar bÅ«tent tÄ dienÄ garsinis signalas neveikė ar veikė su trukdžiais. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos argumentai, jog nėra aiÅ¡ku, kaip greitai reikia sureaguoti, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi operatyviai iÅ¡ esmės ir reiÅ¡kia greitai, tiksliai, iÅ¡ karto, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja sureagavo tik po daugiau nei valandos, pamačiusi praneÅ¡imÄ kompiuterio ekrane.

PareiÅ¡kėja skunde teigia maniusi, jog transporto priemonę D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrino kiti pareigÅ«nai rentgenu, be to, automobilis vyko ne per 9 darbo vietÄ , o per 6 ir 7, kuriose dirbo dar du pareigÅ«nai, o jiems taip pat buvo priskirta dirbti ir 5 darbo vietoje. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog ji privalėjo dirbti 5 darbo vietoje dėl pareigÅ«nų trÅ«kumo, o tokia tvarka įstaigoje yra ydinga ir netinkama. Tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ginčija darbo tvarkÄ , kuri nėra Å¡ios bylos dalykas, t. y. nėra vertinama nustatyta tvarka, jos tinkamumas, atitiktis teisės aktams ir pan. PareiÅ¡kėja nepateikė į bylÄ duomenų, kad bÅ«tų atsisakiusi dirbti jai paskirtoje 5 vietoje pagal grafikÄ ar kėlusi klausimÄ dėl tvarkos, taisyklių teisingumo. Aplinkybė, jog Departamente trÅ«ksta darbuotojų, nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjai tinkamai neatlikti savo funkcijų, net jei jos atliekamos ir dirbant padidintu krÅ«viu. Taip pat atmestinas argumentas, jog tas pats posto pareigÅ«nas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik vienoje darbo vietoje ir tuo pačiu metu gali dirbti keliuose darbo baruose tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių į skirtingas darbo vietas skirti atskirų posto pareigÅ«nų. Å iuo atveju tiek pareiÅ¡kėja, tiek atsakovas paaiÅ¡kino, kad nusižengimo padarymo metu įstaigoje trÅ«ko darbuotojų, todėl pareiÅ¡kėjai teko dirbti padidintu krÅ«viu dviejose vietose tuo pačiu laiku. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiÅ¡kėja bet kuriuo metu turėjo įsitikinti, jog transporto priemonę stebi kiti kolegos, ji tikrinama rentgenu ir pan., o ne remtis savo vidiniu įsitikinimu. Å iuo atveju duomenų, kad pareiÅ¡kėja siekė tuo įsitikinti (pavyzdžiui, paklausti kolegų, patikrinti informacijÄ , ar automobilis tikrinamas rentgenu ir pan.), byloje nėra. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. Z., privalėjusi laiku reaguoti į NAS garsinį signalÄ ir turėjusi užkirsti keliÄ Ä¯tartinam automobiliui iÅ¡vykti iÅ¡ posto į Lietuvos Respublikos teritorijÄ be privalomos patikros, to nepadarė, todėl laikytina, kad netinkamai vykdė jai paskirtas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Už tarnybinius nusižengimus statutiniams valstybės tarnautojams skiriamos Statute nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga – įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formÄ ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ .

Sprendžiant pareiÅ¡kėjos tarnybinės atsakomybės klausimÄ buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobÅ«dį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati Å¡velniausia pagal savo pobÅ«dį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimÄ ir skirdamas pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ , bÅ«tų padaręs esminių procedÅ«rinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimÄ .

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos S. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė